Buvusių KGB bendradarbių ieškančioje Liustracijos komisijoje – niūrios nuotaikos. Jos nariai bergždžiai rymo prie archyvinių dokumentų, mat komisijos išnagrinėtos bylos į teismus jau nesiunčiamos, rašo “Lietuvos žinios”.

Liustracijos komisija nuo šių metų pradžios iki vidurio išnagrinėjo per 100 asmenų, kurie praeityje galėjo būti susiję su Sovietų Sąjungos slaptosiomis tarnybomis, bylas. Dar tiek pat tebelaukia savo eilės. Neatmetama galimybė, kad jas išnagrinėjus bus baigtas du dešimtmečius trunkantis liustracijos procesas.

Buvusių KGB agentų ieškančiai komisijai vadovaujantis Algimantas Urmonas teigia negalintis pasidžiaugti darbo vaisiais. “Iš liustracijos proceso nieko neišėjo”, – dienraščiui pripažino jis.

Pasak A.Urmono, daugeliu atvejų komisija turi išlikusių dokumentų, kuriuose užfiksuota, kad vienas ar kitas žmogus buvo KGB agentas. Taip pat yra jo asmens bylos numeris. Tačiau tokių duomenų nepakanka, kad žmogus teismo būtų pripažintas praeityje bendradarbiavęs su sovietų saugumu.

“Todėl į teismą pastaruoju metu nesikreipiame. Parašome, kad duomenų apie slaptą bendradarbiavimą su KGB nėra. Visos rimtos bylos, kuriose pakaktų įrodymų, matyt, kažkur nukeliavo”, – svarstė A.Urmonas.

Komisijos vadovas nebesitiki, kad dar galima nustatyti, kurie asmenys bendradarbiavo su KGB.

A.Urmonas ir anksčiau yra tvirtinęs, jog dauguma piliečių, kuriuos teismas pripažino buvus SSRS specialiųjų tarnybų bendradarbiais, yra paprasti žmonės, dirbantys privačiose struktūrose. Tačiau kur kas svarbiau išsiaiškinti žmonių, priimančių svarbius sprendimus, lojalumą valstybei.

Liustracijos komisijos vadovui nerimą kelia ir tai, kad nematyti pabaigos teismų, kurie turi padėti tašką ekspremjerės, Lietuvos liaudies sąjungos pirmininkės Kazimieros Prunskienės galimo bendradarbiavimo su KGB byloje. Komisija vienbalsiai pripažino ją bendradarbiavus su KGB, vykdžius žvalgybos, kontržvalgybos ir ideologinės žvalgybos užduotis.

K.Prunskienė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir šis panaikino jai nepalankų komisijos sprendimą. Liustracijos komisija pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Tačiau jis neskuba atsiversti bylos. “Teiravomės teisme, kada bus imamasi šios bylos, bet mums buvo pasakyta, kad teisėjai nespėja narplioti bylų, todėl K.Prunskienės byla bus pradėta nagrinėti po metų. Susiklostė tikrai nemaloni situacija. Esame labai nepatenkinti tokiais teismo darbo tempais. Nereikia pamiršti, kad ir K.Prunskienei bus geriau, jei šioje istorijoje bus padėtas taškas. Juk ji, šiaip ar taip, dabar yra lyg “pakabinta”. Ką gali žinoti, kas bus po metų?” – kalbėjo A.Urmonas.

Liustracijos komisijos pirmininkas tvirtino esąs apskritai nusivylęs liustracijos procesu, mat, pasak jo, daugiausia įrodymų apie slaptą bendradarbiavimą su Sovietų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis turėta K.Prunskienės ir verslininko Algio Klimaičio atvejais. Liustracijos komisija A.Klimaitį buvo pripažinusi bendravus su sovietų saugumu ir turėjus Kliugerio slapyvardį. Šį komisijos sprendimą teismas panaikino dar 2007 metais. “Tokie rezultatai tikrai nedžiugina”, – pridūrė A.Urmonas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas tikino, kad Liustracijos komisija, nors ir jaučiasi dirbanti bergždžiai, turi iki galo atlikti darbą. “Nesureikšminčiau asmeninių komisijos narių pojūčių, esą jų darbas nieko vertas”, – dienraščiui aiškino parlamentaras.

A.Anušausko teigimu, tenka susitaikyti su tuo, kad išlikusi tik maža dalis archyvinių dokumentų, taigi ir įrodymų. Tačiau, anot NSGK vadovo, Liustracijos komisija privalės atlikti darbą iki galo, kad niekas negalėtų priekaištauti, jog nebuvo sudaryta bylų, neperžiūrėti turimi dokumentai.

“Komisija turi suprasti, kad toks jos darbas. Nereikia tikėtis sensacingų rezultatų. Įstatymas leidžia baigti pradėtą darbą, ir Liustracijos komisijai teks tai padaryti. Istorikai, nagrinėdami dokumentus, tikisi vienokio rezultato. Komisijos nariai į juos žiūri kaip teisininkai, tad ir rezultatai kiti. Tačiau tai nereiškia, kad jie nereikalingi”, – dėstė A.Anušauskas.

Buvę slapti Sovietų Sąjungos represinių struktūrų bendradarbiai iki gyvenimo pabaigos Lietuvoje negalės eiti vadovaujančių pareigų.

Tokią vadinamojo Liustracijos įstatymo pataisą trečiadienį priėmė Seimas. Už ją balsavo 72 parlamentarai, 8 buvo prieš, 10 susilaikė.

Pagal konservatorių Kazimiero Kuzminsko ir Petro Luomano pateiktą siūlymą, buvę slapti KGB bendradarbiai, apie savo praeitį neprisipažinę vadinamajai Liustracijos komisijai, negalės eiti pareigų, į kurias skiria Seimas, prezidentas, Seimo pirmininkas, Vyriausybė arba ministras pirmininkas. Jie taip pat negalės būti viceministrais, ministerijos kancleriais, valstybės institucijos ar įstaigos vadovais, jų pavaduotojais, valstybinės ar savivaldybės mokyklos vadovais.

Tokiems asmenims iki gyvenimo pabaigos bus uždrausta eiti prokurorų, valstybės kontrolės pareigūnų, statutinių valstybės tarnautojų pareigas. Jie negalės būti valstybės tarnautojais ar civiliais statutiniais valstybės tarnautojais krašto apsaugos sistemoje, atlikti tikrosios karo tarnybos.

Buvusiems slaptiems KGB bendradarbiams taip pat uždrausta dirbti Valstybės saugumo departamente, diplomatinėje tarnyboje, eiti pareigas, susijusias su Lietuvos ar užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų įslaptintos informacijos naudojimu ar tokios informacijos apsauga.

Į uždraustų pareigų sąrašą pateko ir registro tvarkymo įstaigos vadovo, jo pavaduotojo pareigos arba pareigos, tiesiogiai susijusios su registrų duomenų valdymu ar tvarkymu, taip pat valstybės informacinę sistemą tvarkančios įstaigos vadovo pareigos ir pareigos, tiesiogiai susijusių su valstybės informacinių sistemų valdymu ar tvarkymu.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pritarė Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pataisoms, kuriomis pašalinami Europos žmogaus teisių teismo 2009 m. balandžio 7 d. byloje Žičkus prieš Lietuvą konstatuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimai.

Europos žmogaus teisių teismas šioje byloje pripažino, jog šiame įstatyme numatyti draudimai įsidarbinti privačiame sektoriuje pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 (diskriminacijos uždraudimas) ir 8 (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) straipsnius.

Taip pat buvo pritarta projekto nuostatoms, kad veiklos apribojimai nebūtų taikomi asmenims, kurie apie savo slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis prisipažino ne vykdydami galiojantį įstatymą, bet specialiosioms deputatų komisijoms, sudarytoms įgyvendinant įstatymą “Dėl deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, mandatų patikrinimo”.