Užsienyje paplitusi, Lietuvoje dar neprigijusi praktika – sveikatos paslaugas įsigyti išsimokėtinai.

Austė Merkytė

Gyventojai neturėtų kentėti dėl sveikatos sutrikimų, jei tuo metu neturi pinigų, o jiems reikiamų sveikatos paslaugų negali gauti nemokamai. Už paslaugas, dėl kurių patirtų išlaidų nedengia valstybė, galima atsiskaityti išsimokėtinai per tam tikrą laikotarpį.

Lietuvoje, kur palyginti daug sveikatos paslaugų vis dar apmoka valstybė, su finansiniais sunkumais atsiskaityti už gydymą susiduria palyginti nedaug gyventojų. Nepaisant to, finansų institucijoms tokia praktikai jau seniai žinoma, o ir gydymo įstaigoms tai visiškai priimtina atsiskaitymo forma.

Užsienyje, ypač JAV, kur valstybės lėšomis finansuojamos iš esmės tik pačios būtiniausios sveikatos priežiūros paslaugos, ir tik tuomet, jei mokate sveikatos draudimo mokesčius, asmeninių lėšų už sveikatos tyrimus ar gydymą tenka pridėti gana dažnai. Amerikiečiai renkasi – arba mokėti didesnius sveikatos draudimo mokesčius, arba tikėtis, kad senatvėje nesusirgsite ypač rimta liga. Jei likimas jums negailestingas ir susergate sudėtingomis širdies, kraujagyslių ligomis arba vėžiu, be paskolos neišsiversite.

Paskola už gydymą šiais laikais jau neturėtų bauginti, jei susidūrėme su išties didelėmis sveikatos problemomis. Juk nieko nėra brangesnio už sveikatą. Tokios paslaugos gana dažnos gydant odontologines ligas ar pageidaujant sveikatinimo paslaugų.

Paskola – be varginančių biurokratinių procedūrų

Pasak Vilniaus implantologijos centro (VIC) direktorės Renatos Gilienės, gyventojams paslaugos išsimokėtinai dažnai asocijuojasi su baime laiku neatsiskaityti, tačiau atsakingai išsiaiškinus visas sąlygas baimė tikrai sumažėja. Finansų institucijos medicinines paslaugas išsimokėtinai stengiasi teikti ypač palankiomis sąlygomis. Būtina aplinkybė, kad pacientas dirbtų arba turėtų kitų nuolatinių pajamų. Galima pasiskolinti nuo 150 iki 50 tūkst. Lt, o išsimokėjimo terminą pasirinkti iki penkerių metų. Tai leidžia būtinomis medicinos paslaugomis pasinaudoti tada, kai jų labiausiai reikia.

Medicinos paslaugų išsimokėjimo sutartį sudaryti gana paprasta. Pavyzdžiui, norint pasinaudoti finansų įstaigos „General Financing“ teikiama „Medlizingo“ paslauga, pirkimo išsimokėtinai sutartį tą pačią minutę galima sudaryti tose medicinos įstaigose, kurios yra „General Financing“ partnerės. Kompiuterizuota sistema leidžia kliento mokumą automatiškai įvertinti per kelias minutes ir čia pat sudaryti sandorį.

Šios finansų institucijos patirtis liudija, kad dažniausiai finansuojamos odontologijos paslaugos. Jos sudaro 50–60 proc. visų sveikatinimo paslaugų, finansuojamų naudojantis „Medlizingu“. Po to į eilę rikiuojasi plastinės chirurgijos ir regos koregavimo paslaugos.

Atidėlioti gydymą – skausminga ir nuostolinga

Kai trūksta pinigų, žmonės atideda gydymo procedūras vėlesniam laikui, tačiau jų sveikatos būklė dėl to tik blogėja, ir tai vėliau padidina gydymo išlaidas.

„Siekiant išspręsti bent jau būtiniausius gydymosi poreikius nuoširdžiai rekomenduojame pasinaudoti „Medlizingu“ ir už gydymo paslaugas atsiskaityti dalimis“, – sako R. Gilienė.

Vilniaus Implantologijos centro klinikoje pacientai galimybe atsiskaityti išsimokėtinai naudojasi gana dažnai. Taip dažniausiai atsiskaitoma už implantacijos operacijas, protezavimą, ortodontinį gydymą (gydymą breketais). Paslaugų kainos priklauso nuo darbų apimties. Vieno danties implantacija vidutiniška kainuoja apie 2500 Lt. Ir tai nėra išimtis, panašios kainos – visose tokio pobūdžio gydymo įstaigose.

„Dažniausiai pacientai reikalauja aukščiausios kokybės bei moksliniais tyrimais patvirtintų implantų, todėl kaina yra šiek tiek didesnė, tačiau jų kokybė garantuoja sėkmingą gydymo procesą bei rezultatą. Kaip alternatyvą visada galime pasiūlyti kokybe neatsiliekančius kitų gamintojų implantų už mažesnę kainą“, – pabrėžia R.Gilienė.

Išsimokėtinai galima įsigyti ir daugiau gyventojams priimtinų paslaugų ar prekių. Finansų institucijos teikia paskolas išsimokėtinai medicininiams tyrimams, gydytojų konsultacijoms ir gydymui, kaip jau minėta, odontologo, plastinės ir estetinės chirurgijos paslaugoms. Taip pat galima pasinaudoti paskola sveikatinimo paslaugoms: gydymui sanatorijoje, įvairioms sveikatinimo procedūroms. Išsimokėtinai galima įsigyti medicinos ortopedinių priemonių, optikos prekių.

PR

Pagal Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijos (toliau – LVLKA) atliktą tyrimą net iki 400 000 vartotojų prarastų galimybę skolintis trumpam terminui, jei būtų nustatyti per dideli vartojimo kredito kainos ribojimai.
Asociacijos skaičiavimais, jei būtų nustatytos 36% bendros vartojimo kredito kainos metinės normos „lubos“, vartotojas negalėtų gauti mažesnio kaip 2000 Lt kredito trumpesniam kaip 24 mėnesių terminui, nes kredito kaina nepadengtų kredito išdavimo savikainos ir išduoti tokių kreditų tiesiog neapsimokėtų.
Jei bendros vartojimo kredito kainos metinė norma siektų 50%, vartotojas prarastų galimybę skolintis iki 1000 Lt 12 mėnesių terminui, nes net kai kurie bankai 1000 Lt 12 mėnesių terminui skolina už daugiau kaip 58% bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą.
Atitinkamai, Asociacijos skaičiavimu, nustačius 100% bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą – vartotojai prarastų galimybę skolintis 1000 Lt trumpesniam kaip 4 mėnesių terminui.

Remiantis Lietuvos banko skelbiamais vartojimo kredito rinkos statistikos duomenimis, priklausomai nuo nustatyto kainos ribojimų dydžio, galimybę skolintis trumpam terminui turėtų prarasti nuo 200 iki 400 tūkstančių vartotojų.
Pasak LVLKA direktoriaus Viktoro Milkevičiaus, akivaizdu, kad keli šimtai tūkstančių vartotojų, kuriems vartojimo kreditai iki 2000 litų trumpam terminui taps neprieinami, bus priversti skolintis didesnes nei 2000 litų sumas ilgesniam terminui arba skolinsis trumpesniam terminui šešėlyje iš nelegalių kredito davėjų. Yra nemažai užsienio pavyzdžių, kai nustačius per didelius kainos ribojimus, mažų trumpalaikių kreditų rinka tampa šešėline. Tokios kainos reguliavimo pasekmės buvo ryškiausios Japonijoje, kur po įvestų kainos ribojimų susiformavo Jakudzos valdoma juodoji skolinimo rinka. Šešėlinio sektoriaus mastą atspindi tai, jog per pastaruosius penkerius metus buvo įvykdyta daugiau kaip vienas milijonas areštų dėl naujausių kredito rinkos įstatymų pažeidimo.

„Jei nenorime, kad Japonijos pavyzdys pasikartotų Lietuvoje, įstatymo leidėjas privalo apskritai atsisakyti ribojimų konkurencingoje rinkoje arba rasti tinkamą būdą tai padaryti, – sako V. Milkevičius. – 2009 m. Europos Komisijos pavedimu atlikto tyrimo autoriai priėjo lygiai tokios pačios išvados, jog yra mažai tikėtina, jog palūkanų normos ribojimai gali turėti tiesioginės įtakos „prasiskolinimo“ lygiui, o jeigu visgi nepaisant išsakytų trūkumų ir abejonių būtų nuspręsta, kad reikia reguliuoti vartojimo kredito kainą, toks reguliavimas turi būti modernus ir atitinkantis rinkos sąlygas. O tai reiškia, kad vartojimo kredito kainos ribojimo diferencijavimas pagal terminą ir sumą yra daugiau žadantis nei vieningo metodo taikymas visiems vartojimo kredito produktams.“
Todėl LVLKA nuomone, dabar LRS Biudžeto ir finansų komitetui pateikti vartojimo kredito kainos ribojimo pasiūlymai yra ydingi, nes pirmiausia būtina kainos ribojimus diferencijuoti pagal kredito dydį ir terminą. Antra, kiekvienam išskirtam segmentui reikia nustatyti tokią kainą, kad vartotojams būtų užtikrintas kelias skolintis pagal jų poreikius, įskaitant ir mažas sumas trumpiems terminams.

Lietuvoje per šventinį laikotarpį išsimokėtinai dažniausiai pirkta buitinė technika (24%), kompiuterinė technika (16%) ir mobilieji telefonai (10%), skelbia išperkamosios nuomos ir vartojimo paskolų bendrovė „Mokilizingas“, įvertinusi lizingo bei pirmuosius pradėto teikti pirkinių draudimo rezultatus. Pastaroji paslauga kartu su draudimo bendrove „If“ pradėta teikti pernai lapkričio antroje pusėje.
„Visų pirma, galima paminėti, kad tradicinis pirkimų suaktyvėjimas buvo ir per šias šventes.  Vertinant bendrai – pirkinių per šventinį laikotarpį, palyginti su įprastu prekybos mėnesiu, padaugėjo apie 2 kartus.  Antra, vertinant, kas labiausiai pirkta – pirmoji vieta teko buitinei technikai, antroji – kompiuterinei technikai. Didžioji pastarosios kategorijos pardavimų teko planšetiniams kompiuteriams. Nemažai išsimokėtinai pirkta ir mobiliųjų telefonų. Manome, kad tokios tendencijos išsilaikys ir artimiausiais mėnesiais“, – sakė „Mokilizingo“ generalinis direktorius Jurgis Rubaževičius.
Pasirašant lizingo sutartį klientui dabar suteikiamas ir nieko papildomai nekainuojantis pirkinių draudimas. Draudimas aktualus tiems, kas perka brangesnę techniką, dažnai ja naudojasi kelionėse ir dėl įvairiausių priežasčių rizikuoja jos netekti ar sugadinti, nes draudimas galioja visose ES šalyse.
„Perkant išsimokėtinai labai skaudu sugadinti prekę. Buvome pirmieji Lietuvoje tarp lizingo bendrovių, kurie klientui pridėtinę vertę siūlėme papildydami pirkimo išsimokėtinai paslaugą nieko nekainuojančiu draudimu. Draudimas ypač pasiteisino keliolikai pirkėjų, kurie jau pasinaudojo žalos atlyginimu. Nukrito televizorius, paskendo telefonas, išsprūdo elektroninė knyga, prispaustas planšetinis kompiuteris – visais šiais ir panašiais atvejais klientai gali būti ramūs, nes jų pirkiniai yra apdrausti“, – sakė J. Rubaževičius.
Bendrovė skaičiuoja, kad į draudžiamų prekių kategoriją patenka dauguma, apie 95 proc. prekių.

Lentelė. Populiariausi šventiniai pirkiniai
1 vieta – buitinė technika (24%)
2 vieta – kompiuterinė technika (16%)
3 vieta – mobilieji telefonai ir kitos ryšio priemonės (10%)
4 vieta – televizoriai (12%)
5 vieta – vaizdo-garso aparatūra (5%)
Naudoti „Mokilizingo“ duomenys, gruodį nupirktų prekių apyvartos dalis.

SEB bankas tapo pirmuoju banku Lietuvoje, visiškai integravusiu lizingo paslaugas į banko veiklą: nuo šiol lizingo paslaugas teikia ir visą turtą administruoja nebe antrinė bendrovė „SEB lizingas“, o bankas. Lapkričio 25 dieną „SEB lizingas“ baigė savo veiklą ir buvo galutinai prijungtas prie SEB banko, perėmusio visus antrinės bendrovės įsipareigojimus ir turtą. Toks lizingo paslaugų teikimo modelis SEB grupėje jau sėkmingai įgyvendintas Švedijoje.

„Norėjome visas skolinimo paslaugas savo klientams teikti  vienoje vietoje – banke, ir jau šiandien tai užtikriname, kadangi visi lizingo bendrovės integravimo procesai sėkmingai baigti“, – sako SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Aivaras Čičelis.

Pasak A. Čičelio, gyventojai ir įmonės jau įprato dėl lizingo paslaugų kreiptis į banko darbuotojus, tačiau klientams nuo šiol bus dar patogiau jomis naudotis, bus paprasčiau visus rūpimus klausimus adresuoti vienai įmonei.

Prijungus lizingo bendrovę prie banko, jame buvo įkurtas Lizingo departamentas, kuriame dirba buvusios bendrovės specialistai.

Bendrovės „SEB lizingas“ reorganizavimas ir prijungimas prie SEB banko neturi jokios įtakos galiojančių sutarčių sąlygoms. Gyventojai ir įmonės kaip ir iki šiol dėl išperkamosios nuomos paslaugų gali kreiptis į bet kurį banko klientų aptarnavimo skyrių ar asmeninį vadybininką, taip pat į lengvųjų automobilių prekybos partnerius.

Bendrovės „SEB lizingas“ integracijos pirmasis etapas Lietuvoje įvyko 2010 metais, kai UAB „SEB lizingas“ pakeitė teisinę formą ir tapo AB „SEB lizingas“. Integruojant lizingo paslaugas į banką, buvo  perkeltos ir pardavimo, ir tolesnio klientų aptarnavimo funkcijos. Šiemet, įgyvendindamas baigiamąjį integracijos etapą, SEB bankas perėmė visą bendrovės „SEB lizingas“ turtą, teises ir pareigas.

Bankrutavusio banko „Snoras“ bankroto administratorius pasirinko lizingo bendrovės UAB „SNORO lizingas“ pirkėją. Už iš viso 74 mln. litų „Snoro lizingą“ įsigis vienas didžiausių Estijos bankų LHV, sandoryje dalyvaujantis kartu su partneriu – investicine bendrove „RAZFin“. Įmonės ir bankas „Snoras“ pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, o sandorį užbaigti tikimasi per keletą mėnesių, gavus Konkurencijos tarybos pritarimą ir įvykdžius kitas sandorio sąlygas.

„Šiandien džiaugiamės galėdami paskelbti, kad radome patikimą ir skaidrų investuotoją „Snoro lizingo“ bendrovei ir sėkmingai baigėme su juo derybas. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kurią pasirašėme su LHV ir „RAZFin“ – labai svarbus žingsnis judant „Snoro lizingo“ pardavimo proceso užbaigimo link, užtikrinant didžiausią naudą banko kreditoriams”, – teigė banko „Snoras“ bankroto administratorius Neil Cooper.

„Lietuvos finansų sektoriuje šiuo metu matome palankias sąlygas investuoti, industrija atsigauna, o tai atveria naujų galimybių. Esame įsitikinę, kad pirkimo išsimokėtinai ir vartojimo kreditų rinka turi dideles plėtros perspektyvas, todėl džiaugiamės atsivėrusia galimybe įsigyti „Snoro lizingą“. Šiuo žingsniu išplėsime LHV Grupės teikiamų vartotojų kreditavimo paslaugų veiklą iš Suomijos ir Estijos į Lietuvą. Sėkmingai veiklą vykdome jau 14 metų, tad tikime, kad galime suteikti Lietuvos finansų sektoriui daugiau konkurencijos, įvairesnių finansinių institucijų bei pagerinti finansinių paslaugų prieinamumą“, – sakė vienas iš „LHV Group“ įkūrėjų Rain Lohmus.

Būsimieji savininkai teigia, kad „Snoro lizingo“ veiklos kryptis nesikeis – įmonė teiks pirkimo išsimokėtinai paslaugas ir vartojamąsias  paskolas. LHV šiame versle jau turi sukaupusi patirties – valdo vartojimo kreditų įmones Suomijoje ir Estijoje, taip pat išplėtotą gerovės ir pensijų fondų valdymo įmonę, rizikos kapitalo valdymo įmonę.

LHV buvo įkurta 1999 metais ir iš pradžių teikė turto ir investicijų valdymo paslaugas. Bankinė veikla pradėta vykdyti nuo 2009 metų ir šiuo metu LHV yra didžiausias estiško kapitalo bankas. Šiandien Baltijos šalyse LHV banko paslaugomis naudojasi daugiau nei 37 tūkst. klientų, o Suomijoje – apie 10 tūkst. klientų. LHV antros pakopos pensijų fondai turi daugiau nei 110 tūkst. klientų ir šis skaičius nuolat auga. LHV siekia tapti pirmu ir geriausiu naujos kartos Estijos banku. Palyginti su kitais bankais, LHV skiria daugiau dėmesio kliento turto vertės didinimui ir jo investicijų valdymui. LHV yra trečias didžiausias brokeris NASDAQ OMX Baltic akcijų biržoje.

„RAZFin“ kontroliuoja Rakauskų šeima ir investicinė grupė „Žabolis ir partneriai“.

Atsigaunant Lietuvos ekonomikai ir po truputį vėl gerėjant žmonų lūkesčiams, iš visiško nusekimo stadijos pradeda išsijudinti ir Lietuvos išperkamosios nuomos rinka. Ekonominio pakilimo metais profesionaliai kursčiusi net ir vos galą su galus suduriančių žmonių viltis virtuvėje pasistatyti naują turkišką šaldytuvą, o svetainę būtinai papuošti plokščiaekraniu televizoriumi, per krizę ji praktiškai mirė – susitraukė kone dešimt kartų. Patys bankai iš buitinės technikos (būtent ji sudaro pagrindinę finansavimo išperkamaja nuoma dalį) skyrių niekur nepasitraukė, išperkamosios nuomos sąlygos per krizę irgi niekuo nepablogėjo – tačiau sumažėjo gaunančiųjų stabilias pajamas ir iš esmės pasikeitė žmonių mentalitetas: staiga dauguma suvokė, kad seno dizaino buitinė technika veikia ne ką blogiau, nei parduotuvėje akį patraukusios naujovės.

Bendras Lietuvos komercinių bankų išperkamosios nuomos portfelis iki krizės augo žaibiškai: 2000 m. naujai pasirašytų sutarčių vertė siekė tik 727 mln. Lt, o 2007 m. ji jau viršijo 9 mlrd. Lt. Sunkmečio dinamiką rodo ir išperkamosis nuomos rezultatai: 2008 m. naujų sutarčių suma jau nukrito iki kiek daugiau nei 6 mlrd. Lt, o 2009-aisiais ji apskritai priartėjo prie dugno ir tik vos ne vos perkopė milijardą litų. 2010 m. statistika jau rodo mažytį atsigavimą – iš viso išperkamosios nuomos sutarčių pasirašyta už beveik 2 mlrd. Lt., bet tai tėra maždaug 2002 m. atitinkanti situacija.

Dvejus metus iš eilės metų pradžia išperkamosios nuomos rinkai nieko gero nežadėjo: sausio ir vasario rezultatai būdavo prastesni už praėjusiuosius metus. Bet štai šie metai jau žiebia žalią šviesą: šių metų vasarį išperkamosios nuomos būdu pasiskolinta kone tris kartus daugiau nei 2010 m. vasarį.

Pasak didžiausią išperkamosios nuomos rinkos dalį Lietuvoje užimančios bendrovės “Snoro lizingas” generalinio direktoriaus Aurelijaus Šveikausko, populiariausios tokiu būdu įsigijamos prekės ir po krizės išlieka vaizdo ir garso, kompiuterinė bei buitinė technika.

Kito šios rinkos lyderio “Ūkio banko lizingo” direktorius Mindaugas Valančius sako, kad išperkamosios nuomos rinkos stabilizavimasis prasidėjo praėjusių metų pirmąjį pusmetį, o nuo metų vidurio sutarčių skaičius pradėjo didėti.

Nuomos paslaugas teikiančios bendrovės griežtina sąlygas ir ima riboti naudotų automobilių pirkimo finansavimą fiziniams asmenims.

Sunkumų gali iškilti įsigyjant ir naują automobilį, jei automobilių pardavėjai neprisiims rizikos dėl galimo vartotojų piktnaudžiavimo, penktadienį rašo “Verslo žinios”.

Imtis griežtesnių veiksmų, pridėlioti įvairių saugiklių išperkamosios nuomos paslaugas teikiančios bendrovės nusprendė atsižvelgdamos į įsigaliojantį Vartojimo kredito įstatymą, kuriuos siekiama ginti vartotojų teises, tačiau, verslininkų manymu, sudaroma galimybė piktnaudžiauti – atsisakyti kredito sutarties ir be įsipareigojimų atsikratyti prekės, o finansuotojai privalės sugrąžinti visas įmokas.

“Turėsime prisiimti daugiau rizikos, dar reikia su visais automobilių pardavėjais suderinti naujas sąlygas, nežinia, kaip jie į tai žiūrės, vis dar neaišku, kaip dalinsimės didesnę riziką. Tikriausiai atsisakysime naudotų automobilių finansavimo, trumpinsime išsimokėjimo terminus”, – pasakoja “Nordea Finance Lithuania” generalinis direktorius Rimas Petrauskas.

Daugeliu atvejų naudotų automobilių finansavimas nebus patrauklus ir “Swedbank lizingui”.

“Tikrai nemažai finansuodavome naudotų automobilių įsigijimų, dabar apimtis sumažės 3-4 kartus”, – prognozuoja “Swedbank lizingo” valdybos narys Vytautas Daukša. Jis mano, kad įstatymas naudotų automobilių įsigijimą stumia į “šešėlį”.

“Žaibo ratas Vilnius” komercijos direktorius Vilandas Burnys svarsto, kad automobilių pardavėjai neturi didelių svertų derybose su bankų antrinėmis įmonėmis.

“Mašinas kaip nors reikia pardavinėti. Jei sutarčių nepasirašysi, atsiras kitų ir jie pasirašys. Konkurencija tarp automobilių prekiautojų dabar didelė”, – sako jis, bet nemano, kad automobilių pardavėjai išperkamosios nuomos paslaugomis ketinančiam pasinaudoti privačiam klientui galėtų taikyti didesnę kainą ir taip sumažinti savo riziką, nes kainas reguliuoja konkurencija ir rinka.

Apkartus gyvenimui iš ateities pajamų, išperkamosios nuomos rinka traukiasi, o klientų skolos tebeauga.

Prieš porą metų lengva ranka pasirašytos išperkamosios nuomos sutartys kai kuriems vartotojams tapo nemenka pamoka, po kurios jie sau prisiekė neminti ant to paties grėblio ir ateityje pirkti tik iš santaupų, trečiadienį rašo “Vilniaus diena”.

Šiuo metu lizingo bendrovėms apie 70 tūkst. gyventojų delsia sumokėti 263 mln. litų.

Bankines ir finansines konsultacijas teikiančios bendrovės “Buivydas ir partneriai” vadovo Artūro Buivydo vertinimu, atskirų lizingo sutarčių delspinigiai žmonėms gali sudaryti gan nemažą sumą, todėl tai neabejotinai atgraso pirkti išsimokėtinai.

Gyventojų lizingo apimties mažėjimą pernai labiau lėmė neapibrėžta situacija dėl darbo ir ateities pajamų, realus pajamų mažėjimas, nedarbo didėjimas, emigracija, lizingo sąlygų sugriežtinimas, mažiau įsigyjamų būstų ir įkurtuvių.

“Tai pat blogos pačių žmonių patirtys, susijusios su trumpalaikių ir brangių pinigų pasiskolinimu, atsiradęs racionalus mąstymas, kad nebūtiniausius pirkinius reikia įsigyti geresniais laikais – krizei pasibaigus”, – sakė finansų konsultantas A.Buivydas.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, dešimties Lietuvoje veikiančių išperkamosios nuomos bendrovių bendras lizingo portfelis praėjusių metų pabaigoje buvo 6,012 mlrd. litų – 22,7 proc. mažiau nei 2009-ųjų pabaigoje, kai jis siekė 7,776 mln. litų. Vartotojiškas lizingas smuko 33,9 proc, iki 115,5 min- litų, ir sudarė 1,9 proc. bendro lizingo portfelio.

Lizingo rinka šiuo metu traukiasi labiau nei klientų pradelstos skolos išperkamosios nuomos bendrovėms. Kreditų biuro “Creditinfo” duomenimis, šiuo metu įmonės ir gyventojai iš viso lizingo bendrovėms delsia sumokėti apie 300 mln. litų, o per metus įmonių skolos sumažėjo perpus – nuo 23,6 mln. litų iki 49,4 mln. litų, tačiau vis dar auga gyventojų skolos.

Šių metų vasarį lizingo bendrovėms žmonės buvo skolingi 262 mln. litų, o prieš metus ši skola siekė 209,4 mln. litų.

A.Buivydo vertinimu, pradelstos lizingo sumos nemažės ir 2011 m., o situacija, tikėtina, bus geresnė tik kitąmet, kai dalis senų sutarčių bus pasibaigusios, dalis bus atnaujinta, dalis refinansuojama naujomis ir dažnai iš užsienio emigrantų gaunamomis pajamomis.

Kreditų biuro “Creditinfo” kredito rizikos vadovės Alinos Buemann teigimu, gyventojų pradelstų skolų portfelis nuolat didėja, tačiau pastarojo pusmečio statistiniai duomenys rodo, kad skolų augimo tempas lėtėja.

“Gyventojų pradelstų skolų portfelis sausį siekė 2 mlrd. litų, o skolos išperkamosios nuomos, lizingo ir vartojimo kreditų įmonėms sudarė 13 proc. Iš viso gyventojų, nepajėgiančių vykdyti finansinių įsipareigojimų, sausį buvo 212 tūkst., o išperkamosios nuomos, lizingo ir vartojimo kreditų įmonių skolininkai sudarė 33 proc. visų skolininkų” , – sakė ji.

Specialistės teigimu, skirtinga verslo ir gyventojų pradelstų skolų tendencija pateikia klasikinį vaizdą, kai pirmiau atsigauna verslas, o gyventojai pagerėjimą pajunta vėliau.

Lietuvoje išperkamosios nuomos būdu pernai parduotas 2781 naujas lengvasis automobilis – 11 proc. daugiau nei 2009 metais.

Tik gruodį, palyginti su 2009 metų gruodžio mėnesiu, lizingu parduotų naujų lengvųjų automobilių skaičius padidėjo 82 proc. iki 264-ių, pranešė rinkos tyrimų bendrovė “AutoTyrimai”.

Įmonės duomenimis, išperkamosios nuomos būdu Lietuvoje įsigytų automobilių dalis per metus – nuo 2009-ųjų gruodžio iki 2010 metų gruodžio – padidėjo nuo 19 proc. iki 25 procentų.

Daugiausia automobilių išperkamosios nuomos būdu pernai pardavė įmonė “Swedbank lizingas”, antroje vietoje buvo “SEB lizingas”, trečioji vieta teko “Nordea Finance Lithuania”. Anot bendrovės, gruodį pagal mėnesio pardavimus į pirmąją vietą tarp lizingo bendrovių išsiveržė “SEB lizingas”, aplenkęs “Swedbank lizingą” ir “Nordea Finance Lithuania”.

Šioms trims įmonėms gruodį teko 84 proc. rinkos. Pranešime teigiama, kad pernai gruodį naujų klientų pritraukė aštuonios lizingo bendrovės.

Praėjusį mėnesį lizingu daugiausiai nupirkta “Volkswagen”, “Toyota” ir “Škoda” automobilių, o per visus 2010 metus lyderių išsidėstęs kiek kita tvarka – “Volkswagen”, “Škoda” ir “Toyota”.

“AutoTyrimų” duomenimis, iš viso Lietuvoje pernai buvo parduoti 9747, o vien gruodį – 1077 nauji automobiliai – atitinkamai 11 proc. ir 40 proc. daugiau nei per tą patį 2009-ųjų laikotarpį.

Lietuvos išperkamosios nuomos rinkoje nuo vasaros vidurio kas mėnesį po kelis procentus padaugėja naujai pasirašomų sutarčių. Tiesa, jų šiek tiek daugėja tik verslo srityje, privataus vartojimo atsigavimo išperkamosios nuomos specialistai kol kas nepastebi.

Išperkamosios nuomos paslaugas teikiančios bendrovės “Nordea Finance Lithuania” generalinis direktorius Rimas Petrauskas mano, kad finansavimo augimo tendencijas kol kas kuria tik keli Lietuvos ekonomikos sektoriai. Daugiausiai naujų išperkamosios nuomos sutarčių pasirašoma su tarptautinių pervežimų bendrovėmis – jos vėl pradėjo didinti savo apsukas, tad atsiranda poreikis atnaujinti krizės metu sumenkusį sunkvežimių parką. Be to, vėl didėja žemės ūkio bendrovių apyvarta, joms taip pat reikia naujos įrangos bei technikos.

Tuo tarpu gamybinės įrangos sektoriuje – jis iki krizės buvo vienas išperkamosios nuomos sutarčių lyderių – kol kas visiškas štilis. Neatsinaujina ir nekilnojamojo turto, IT įrangos pirkimas išperkamąja nuoma.

Lizingo būdu įsigytų automobilių dalis (lizingo skverbtis) rugpjūtį sudarė
beveik 33 proc., o prieš metus ji buvo beveik 28 proc.. Praeitą mėnesį lizingu parduoti 249 nauji automobiliai, t.y. 47 proc. daugiau nei 2009 m. rugpjūtį (169 vnt.). Šį augimą daugiausiai sąlygojo itin maža palyginamoji bazė.

„AutoTyrimų“ duomenimis, 2010 m. rugpjūtį Lietuvoje parduota 760 naujų lengvųjų automobilių, t.y. 24 proc. daugiau nei praeitų metų rugpjūtį (613 vnt.).
Asmeninių automobilių prekyba padidėjo 22 proc. iki 689 vnt., o lengvųjų komercinių transporto priemonių rinka išaugo kone dvigubai daugiau: 42 proc. iki 71 vnt. Šių metų rugpjūtį tarp markių lyderio poziciją išsaugojo „Volkswagen“ (150 vnt.), antroje vietoje pasiliko „Peugeot“ (103 vnt.), o trečiąją užėmė „Toyota“ (73 vnt.). Tarp
modelių pirmavo „Volkswagen Golf/Plus“ (39 vnt.) bei „Nissan Qashqai“, „Peugeot 206+“ ir „Peugeot 3008“ (po 35 vnt.).
2010 m. rugpjūtį tarp lizingo bendrovių vėl pirmavo „Swedbank lizingas“ (98 vnt.), nuo jo nedaug atsiliko „SEB lizingas“ (94 vnt.), o „Nordea Finance Lithuania“
(44 vnt.) liko trečioje vietoje. Praeitą mėnesį naujų automobilių lizingo rinkos koncentracija (trims pirmaujančioms bendrovėms tenkanti rinkos dalis) sudarė 95 proc.. Šių metų rugpjūtį naujų klientų pritraukė septynios lizingo bendrovės, o pernai tai pavyko tik penkioms.
2010 m. rugpjūtį daugiausiai lizinguota „Škoda“ (41 vnt.), „Toyota“ (28 vnt.) bei „Volkswagen“ (26 vnt.) automobilių.
Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso parduoti 5’568 nauji lengvieji automobiliai, t.y. 11 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2009 m. (6’261 vnt.). Naujų automobilių lizingo rinka šiemet sumažėjo 22 proc. iki 1’527 vnt.
Pirmąją vietą pagal sausio-rugpjūčio rezultatus išsaugojo „Swedbank lizingas“ (596 vnt.), antroje liko „SEB lizingas“ (447 vnt.), o trečiąją užėmė „Nordea Finance Lithuania“ (363 vnt.). Lizingavimo apimčių augimu šiemet gali džiaugtis tik mažosios bendrovės „Šiaulių banko lizingas“ ir „Ūkio banko lizingas“, kurių lizingavimo apimtys padidėjo atitinkamai 125 proc. iki 9 vnt. ir 75 proc. iki 6 vnt. Tuo tarpu rinkos dalį toliau didino lyderiai „Swedbank lizingas“ (+2 p.p.) ir „SEB lizingas“ (+4 p.p.)

Joks kitas verslas Lietuvoje nesmunka tokiais tempais, kokiais žemyn ir toliau ritasi išperkamosios nuomos rinka. “AutoTyrimų” duomenimis, sausio–gegužės mėnesiais išperkamąja nuoma parduota 41 proc. mažiau automobilių nei per atitinkamą 2009-ųjų laikotarpį, nors jau pernai šis smukimas siekė apie 70–80 proc.

Išsimokėtinai gerokai mažiau perkama ir buitinės technikos. Štai “Topo centro” generalinis direktorius Erlandas Jakubonis teigia, jog išsimokėtinai šiuo metu parduodama vos 10 proc. prekių, nors anksčiau pardavimas buvo keleriopai didesnis.

Taip yra todėl, kad pirkti išsimokėtinai praktiškai tapo nebeįmanoma. Nors bankai teigia nepadidinę nei palūkanų, nei įkainių, tačiau atitikti jų keliamus reikalavimus įstengia mažuma klientų.

“Fakto Autocentro” pardavimo direktorius Kazimieras Maneikis aiškina, kad jau seniai pamiršti laikai, kai išperkamąja nuoma perkant naują automobilį pradinė įmoka siekė tik 10 proc.

Dabar pirkėjas dažniausiai privalo sumokėti 30 proc. visos sumos, bet ir tuo viskas nesibaigia. “Klientai yra žiauriai tikrinami, ir net iš pasiruošusių mokėti didžiulį pradinį įnašą retas kuris vėliau įveikia banko reikalavimų kartelę. Mes siekiame turėti kuo daugiau klientų, parduoti kuo daugiau automobilių. O lizingo bendrovės ir bankai jų, atrodo, nori turėti kuo mažiau”, – paradoksą įžvelgia K.Maneikis.