Shutterstock

Lobizmas. „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) pristatė išsamų lobistinės veiklos tyrimą. Rezultatai nedžiugina: Lobistinės veiklos įstatymas neveikia, ši veikla suvokiama primityviai, o didžioji dalis siekių paveikti teisėkūrą – ne įstatymų reguliuojamais būdais.

Pasak Rūtos Mrazauskaitės, vienos iš TILS tyrimo autorių, ši iš dviejų dalių (lobizmo padėties analizės ir reprezentatyvios Lietuvos įmonių vadovų apklausos apie lobistinę veiklą) susidedanti studija parodė keturis svarbiausius dalykus. Pirma, įvairios interesų grupės siekia daryti įtaką įstatymų leidybai Lietuvoje (prieš tai nebuvo tai rodančio tyrimo). Antra, pasitaiko nemažai atvejų, kai politikai ne išklauso visas suinteresuotas puses, o vadovaujasi kokios nors vienos grupės interesais. Trečia, dažniausiai poveikį daryti siekiama energetikos, farmacijos, statybos, alkoholio ir tabako gaminių srityse, ir galiausiai – subjektai, kurie įvardijami kaip dažniausiai siekiantys daryti įtaką teisės aktų leidybai Lietuvoje, yra asociacijos, verslo įmonės ir registruoti lobistai.

Kadangi tik pastarieji turi teikti ataskaitas apie savo veiklą, galima daryti išvadą, kad labai didelė dalis politikams ar valstybės tarnautojams daromos įtakos lieka šešėlyje. Blogiausia, kad, verslininkų nuomone, interesų grupės jų sprendimus daugiausia bando paveikti neoficialiais, neteisėtais būdais – pasinaudodamos pažintimis, žadėdamos atlygį už palankius sprendimus ar dalyvaudamos neoficialiuose susitikimuose.

Nors juridiniams asmenims draudžiama teikti finansinę paramą partijoms ir politikams, o fiziniai asmenys turi teisę politines kampanijas paremti tik tam tikro riboto dydžio sumomis, netiesioginės finansinės paramos problema išlieka aktuali. TILS tyrime dalyvavę teisėkūros atstovai atkreipė dėmesį, kad verslo įmonės yra radusios būdų, kaip apeiti taisykles ir, pavyzdžiui, per politines kampanijas tam tikroms paslaugoms suteikia labai dideles nuolaidas arba partijas grynaisiais pinigais paremia neoficialiai.

Dar viena įdomi detalė: kai kurioms verslo asociacijoms yra net skirtos patalpos Vyriausybėje, o oficialiame kontaktų sąraše jos nurodomos kaip „atstovai Vyriausybėje“. Kadangi šių organizacijų veiklos darant įtaką sprendimų priėmimui nereguliuoja lobistinės veiklos teisės aktai, vadinasi, nėra ir jokios viešos informacijos apie jų indėlį į teisėkūrą.

Kad situacija nėra gera, matyti plika akimi: verslininkų apklausa parodė, kad 77 proc. jų žino atvejų, kai sprendimai buvo priimti ne vadovaujantis visuomenės interesu, o siekiant naudos kažkokiai interesų grupei. Be to, 83 proc. apklaustųjų sprendimų priėmimą laiko nepakankamai atviru, kad į procesus vienodai galėtų įsitraukti visos suinteresuotos grupės, beveik pusė (43 proc.) jų mano, kad Lietuvoje neaiškiai pateikiama vieša informacija apie visas interesų grupes, su kuriomis buvo konsultuojamasi priimant sprendimus.

2000 m., nusižiūrėjus nuo JAV lobizmo reglamentavimo modelio, priimtas Lobistinės veiklos įstatymas. 2003 m. atnaujinta jo redakcija galioja iki šių dienų. Kad jis yra netinkamas, kalbama jau seniai, ir Seimui svarstyti buvo pateiktas ne vienas pataisų projektas, tačiau tai nusėsdavo stalčiuose. Paminėtina, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio ES valstybių, turinčių atskirą lobistinės veiklos įstatymą, vis dėlto ekspertai sutinka, kad jis praktiškai neveikia. Taigi nenuostabu, kad, nors yra tiek negerovių, per tiek metų pasitaikė labai nedaug atvejų, kai buvo pritaikyta atsakomybė už neteisėtą lobistinę veiklą.

Kadangi Lietuvoje daug teisės aktų buvo priimta nusižiūrėjus nuo kitų valstybių, kuriose tai veikia, o ne atsižvelgiant į susiklosčiusias politines, kultūrines tradicijas, be to, neretai aktualiausias motyvacinis veiksnys būdavo tas, kad stojant į ES ar kitas tarptautines organizacijas reikėjo tam tikrų teisės aktų, turime tai, ką turime. Žinoma, sakyti, kad pats reglamentavimo modelis, kai priimamas atskiras įstatymas lobistinei veiklai reguliuoti, yra neteisingas, negalima. Yra valstybių, kuriose tai neblogai veikia jau daugybę metų – čia daug ką lemia ir valstybių politinė, socialinė bei ekonominė aplinka.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-15-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

A.Romanovskio biuras – sostinės Gedimino prospekte, visai netoli Seimo ir ranka pasiekiamų ministerijų. Ten šio lobisto, šiuo metu atstovaujančio tabako, naftos pramonės, azartinių lošimų įmonių, knygų leidėjų, draudimo bendrovių interesams, kelio pradžia ir pabaiga. Susitikimas veja susitikimą, o kiekvienam jų reikia pasirengti taip, kad pavyktų įtikinti pašnekovus priimti sprendimą, palankų tiems, kurie samdo šį profesionalų lobistą. “Vienintelis mano ginklas – argumentai. Turiu išskirti ir faktais įrodyti politikų, valdininkų sprendimų naudą valstybei, visuomenei”, – aiškina A.Romanovskis.

Jis tvirtina kyšių neduodantis: “Kartą taip pasielgęs, tai turėčiau tęsti ir ateityje – niekas nebeklausytų mano argumentų.”
Kodėl politikoje jau daugiau nei dešimtmetį besisukiojantis, jos užkulisius ir sprendimų priėmimo mechanizmus puikiai išmanantis profesionalas nutarė imtis atviro lobizmo, reikalaujančio viešai deklaruoti savo užsakovus, “prastumtus” įstatymus ir už tai gautas pajamas? A.Romanovskis pasakoja šios profesijos išmokęs Briuselyje, kelerius metus dirbdamas Lietuvos verslo asociacijų atstovu. Iš ten grįžo kupinas ne tik idėjų, bet ir pažinčių, bei turėdamas potencialių klientų sąrašą. “Užsienio kompanijos norėjo turėti reikalų tik su legaliais lobistais, tad netrukus užregistravau šią savo veiklą ir Lietuvoje”, – aiškina jis.
Pasak A.Romanovskio, Lietuvoje puikiai galima verstis iš oficialaus lobizmo. “Praktiškai neturiu konkurentų – visi dirba kitokiais metodais. O visada atsiranda klientų, pageidaujančių tik skaidrių veiklos schemų”, – tikina pašnekovas.
Be A.Romanovskio, užsiregistravusių Lietuvos lobistų sąraše yra vos kelios kitos pavardės tų asmenų, kurių metinėse deklaracijose parašyta ne “nevykdė veiklos”, bet išvardyti konkretūs įstatymai ar projektai, prie kurių atsiradimo jie prisidėjo.
Viena tokių – kelioms visuomeninėms organizacijoms atstovaujanti Dalia Mikalauskaitė. Ji, priešingai nei kiti – tiek vieši, tiek šešėlyje nardantys lobistai, dirba iš idėjos, iš užsakovų už tai negaudama jokio atlygio. “Jei ne aš – kas kitas Seimo, Vyriausybės nariams pasakys tą kitą, turtingiems ir įtakingiems pramonės atstovams prieštaraujančią nuomonę”, – retoriškai klausia pastaruoju metu daug dėl blaivybės, visuomenės sveikatos kovojanti moteris.
Ji taip pat gerai išmano neįgaliųjų bei jų šeimos narių, kitų savimi negalinčių pasirūpinti Lietuvos piliečių problemas, jau ne vienus metus dėl jų mina oficialių Lietuvos institucijų slenksčius. “Lietuvoje niekas negina paprasto žmogaus, jo orumo. O juk ir viena įstatymo eilutė gali sužaloti gyvenimą šimtams žmonių – privalu, kad įstatymų kūrimo procese būtų girdimas ir paprastų žmonių balsas”, – savo visuomeninės veiklos motyvus dėsto pašnekovė.
D.Mikalauskaitė sako niekada į valdžios įstaigas neinanti lieti emocijų ar ko nors reikalauti. “Sėdžiu naktimis, ieškau argumentų, skaičiuoju. Siekiu įtikinti savo pašnekovus”, – tvirtina ji. Paprastas pavyzdys: visa neįgalų vaiką auginanti šeima yra paliečiama jo ligos, kažkuris iš tėvų nebegali visavertiškai dirbti, netenka pajamų, todėl valstybė turėtų skirti lėšų ne tik paties neįgaliojo pašalpai, bet ir jo globėjams. “Tokio vaiko priežiūra globos įstaigoje valstybei kainuotų apie 3,5 tūkst. Lt – paprasčiausia ekonominė logika verčia geriau jau padėti šeimai”, – dėsto D.Mikalauskaitė.

Aktyviausia – alkoholio pramonė

Vis dėlto tarp Seimo ir kitų valstybės įstaigų koridoriais zujančių lobistų “baltųjų” – vienetai. O visi kiti įvairiausių interesų atstovai registruotis nė neketina.
“Mes nevykdome jokios lobistinės veiklos. Juk atstovaujame ne vienai kuriai įmonei, o giname bendrus visos konkrečios pramonės interesus”, – “Veidui” aiškina Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos prezidentas Laurynas Vilimas. Pasak jo, asociacija ne daro įtaką įstatymų leidėjams, bet tik supažindina juos su alkoholio gamintojų ir prekiautojų argumentais bei poreikiais. “Nematau jokio reikalo mums registruotis lobistais”, – tvirtina jis.
Tačiau L.Vilimą, kaip ir kitus alkoholio pramonės atstovus, Seimo nariai “Veido” apklausoje įvardijo kaip vienus aktyviausių lobistų. Be jokios abejonės, tai lėmė praėjusių metų pabaigos peripetijos dėl alkoholinių gėrimų prekybos pratęsimo ir akcizo sumažinimo. Abu šiuos Seimo sprendimus vetavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, alkoholio pramonei palankius Seimo sprendimus pavadindama atviru interesų gupių lobizmu.
“Akivaizdu, kad Seimą valdo alkoholio lobizmas”, – priėmus akcizo mažinimo įstatymo pataisas Seimo posėdžių salėje pareiškė ir Seimo narys Žilvinas Šilgalis.
“Tai tikrai nebuvo tik emocingas pasakymas. Mačiau, kas dėjosi Seimo užkulisiuose dėl tų akcizų. Galiu dar kartą pakartoti: parlamente veikė visiškai atviras nelegalus alkoholio pramonės lobizmas”, – “Veidui” tvirtino Seimo narys. Jis atkreipė dėmesį, kad akcizų sumažinimas kelią Seime stūmėsi nelengvai, pataisos jau kelis kartus buvo atmestos, tačiau lemtingąjį kartą už balsavo net ir tie parlamentarai, kurie anksčiau buvo nepritarę akcizų mažinimui.
“Seimo narys, kaip ir bet kuris kitas žmogus, gali turėti savo nuomonę ir akcizų mažinimui pritarti iš įsitikinimų. Tačiau kai vieną kartą balsuojama vienaip, o kitą jau kitaip – kas tai, jei ne įtakos iš šalies pasekmės?” – klausia pašnekovas.
“Veidas” palygino dviejų balsavimų protokolus: savo nuomonę į palankesnę alkoholio pramonei per mėnesį pakeitė Seimo nariai Kęstas Komskis, Valentinas Mazuronis, Konstantinas Ramelis, Jonas Ramonas, Antanas Ručys, Jonas Stanevičius, Ona Valiukavičiūtė ir Julius Veselka.
Pasak Ž.Šilgalio, užtarėjų tarp Seimo narių ieškantieji kyšių atvirai nesiūlo, tačiau atėję kalbėtis dažniausiai užsimena, kad mainais už politinę paramą galima būtų tikėtis finansinės paramos partijoms.
Panašiai apie korupcijos būdus Seime kalba ir buvęs parlamentaras, dabar Kauno miesto savivaldybės tarybos narys Stanislovas Buškevičius. Pasak jo, prie jo ne kartą kibo palankesnių įstatymų pageidaujantys įvairių verslų atstovai. Jis prisimena konkretų atvejį, kai tabako gaminių reklamos taisyklių sušvelninimo siekę reklamos rinkos ir tabako pramonės atstovai prašė jo užregistruoti atitinkamas įstatymų pataisas, mainais žadėdami pinigais paremti jo partiją. “Aš nesutikau, bet po kelių mėnesių tą įstatymo pataisą užregistravo kitas mano kolega”, – atvirai sako politikas.

Skaidrumo nenori verslo atstovai

Vis dėlto ar ne tie patys Seimo nariai prisideda prie to, kad Lietuvoje klesti nelegali ir visuomenei nežinoma interesų derinimo sistema? Juk jei vadovautųsi įstatymo raide, parlamentaras turėtų siųsti viešai užsiregistruoti kiekvieną advokatą, konsultantą ar verslininką, ateinantį pas jį atstovauti savo ar savo klientų interesams.
Pavyzdžiui, Lietuvos verslo atstovybės Briuselyje vadovas Tomas Vasilevskis sako, kad ES struktūrose jau nusistovėjusi tokia praktika, jog susitikimo prašantis žmogus prisistato, kam atstovauja, ir informuoja, kad yra įrašytas Interesų grupių registre, – antraip oficialus asmuo gali su juo nesusitikti, be to, neregistruotiems asmenims sunku būtų patekti į Europos Komisijos ar Europos Parlamento pastatus.
Tuo tarpu A.Romanovskis per kelerius pastaruosius metus Lietuvoje tik kartą girdėjo, kaip politikas nutildė vieną Seimo komiteto posėdyje dalyvaujantį veikėją, liepdamas jam eiti ir atsivesti registruotą lobistą.
Padėti įsitvirtinti skaidriai lobizmo sistemai galima ne tik baudžiant ar bent kritikuojant tuos, kurie vis dar nori reikalus tvarkyti neoficialiai, bet ir labiau paremiant tuos, kurie jau ryžosi imtis registruotos veiklos. Pavyzdžiui, Briuselyje dirbantis T.Vasilevskis gauna informaciją apie visus posėdžius, rengiamus dokumentus, kuriuose nagrinėjami jo atstovaujamoms Lietuvos organizacijoms svarbūs klausimai. Lietuvoje tokios komunikacijos kultūros – nė kvapo.
“Gal juokaujate? Nė karto nesu gavusi kvietimo į jokį Seimo komiteto posėdį, niekas niekada neinformuoja, kai svarstomi man svarbūs klausimai”, – sako D.Mikalauskaitė.
Ji įsitikinusi, kad politikai yra daug palankesni lobistinių interesų nedeklaruojantiems verslo interesus ginančių asociacijų atstovams, negu visuomenei atstovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms. “Tai akivaizdžiai galima justi ir matyti Seimo posėdžiuose – pagal tai, kiek kam suteikiama laiko pasisakyti”, – paaiškina D.Mikalauskaitė.
R.Stumbrys įsitikinęs, kad politikai daug mieliau bendrauja su niekur nesiregistravusiais verslo atstovais, o ne su vieša lobistine veikla užsiimančiais profesionalais. “Su pirmaisiais gali tartis dėl partijų finansavimo ir po stalu susitarti dėl kitų reikalų”, – priežastis įvardija pašnekovas.
Jau nuo 2006 m. Seime guli Lobistinės veiklos įstatymo pataisos, pagal kurias į lobistų registrą turėtų būti įrašytos visos interesų Seime turinčios asociacijos. Dabar tiek verslo įmones vienijančios federacijos ir asociacijos, tiek platesnius visuomenės interesus ginančios organizacijos įstatyme priskiriamos vienai – asociacijų, kurių veikla nevadinama lobistine, kategorijai.
“Argi tai ne absurdas? Ateina žmogus iš asociacijos, kurią sudaro ir išlaiko verslo įmonės, ir tvirtina atstovaujantis visos visuomenės interesams”, – piktinasi D.Mikalauskaitė.
Pasak R.Stumbrio, įstatymo pataisų priėmimui priešinasi verslo asociacijos, o ypač – įtakingoji Lietuvos pramonininkų konfederacija. “Jos visiškai nesuinteresuotos registruotis ir viešai skelbti, kokių įstatymų priėmimui daro įtaką”, – apibendrina pašnekovas.

Box
Lobizmas – nuo vestibiulio
Žodis “lobizmas” kilęs iš anglų kalbos žodžio “lobby”, reiškiančio vestibiulį. Yra dvi – amerikietiškoji ir britiškoji šio termino kilmės versijos. Pirmoji siejama su JAV prezidentu Ulyssesu S.Grantu (jis vadovavo 1869–1877 m.), kuris daug laiko praleisdavo “Willard” viešbučio vestibiulyje, rūkydamas cigarus, o tuo metu jį atakuodavo įvairiems interesams atstovaujantys asmenys. Antroji kildinama iš 1840 m. Jungtinės Karalystės parlamento priimto sprendimo, kad šalies piliečiai gali patekti į pagrindinį parlamento vestibiulį ir reikalauti čia susitikti su jiems atstovaujančiu deputatu.
Šiuo metu JAV yra aiškiausiai lobizmo veiklą reglamentavusi pasaulio valstybė – šioje šalyje laikoma, kad lobistai, atstovaudami skirtingų grupių interesams, užtikrina, jog nebus priimami tik vienai grupei palankūs sprendimai. Pagal dabar galiojančią tvarką lobizmu užsiimantys asmenys privalo registruotis ir teikti ataskaitas apie savo užsakovus, finansavimo šaltinius ir pasiektus rezultatus. Kongrese yra registruota per 30 tūkst. lobistų, o 2007 m. oficialaus lobizmo verslo apyvarta JAV siekė 2,8 mlrd. dolerių.
Didžiojoje Britanijoje lobizmas nėra tapęs atskira profesija, ši veikla nereglamentuojama teisės aktais – čia laikomasi pozicijos, kad turi būti reglamentuojami ne įtaką darantys asmenys, bet sprendimus priimantys parlamentarai, dėl to visas dėmesys sutelktas į parlamentinės veiklos kontrolę. Deputatai privalo registruoti visus interesus, už kuriuos gauna finansinę paramą, ir nusišalinti svarstant šiuos klausimus. Iš esmės britų lobistų veikla yra chaotiška ir dažnai kritikuojama pačioje šalyje.
Tikras lobistų rojus – Briuselis su visomis reikšmingus sprendimus priimančiomis Europos Komisijos įstaigomis bei vis didesnių galių įgaunančiu Europos Parlamentu. Žodis “lobistas” Briuselyje nevartojamas – ši profesija ten vadinama viešųjų reikalų ar ryšių su valdžia vadyba, užregistruota apie 2,5 tūkst. šia veikla užsiimančių kontorų, dirba apie 16 tūkst. žmonių. Tačiau jų veikla kol kas reglamentuota nedaug – tik nustatyta, kad asmenys, norintys lankytis oficialiuose pastatuose, privalo būti užsiregistravę Interesų grupių registre. Netrukus taisykles planuojama sugriežtinti ir pradėti reikalauti, kad lobistai atskleistų savo užsakovus ir teiktų finansines ataskaitas.
Na, o Lietuvoje pirmasis Lobistinės veiklos įstatymas priimtas 2000 m., koreguotas 2003 m. Pagal jį lobistine veikla laikomi “fizinio ar juridinio asmens atlygintini ar neatlygintini veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų keičiami, papildomi ar pripažįstami netekusiais galios teisės aktai, priimami ar nepriimami nauji teisės aktai”. Lobistai privalo registruotis Vyriausiosios tarnybines etikos komisijos registre ir, pasibaigus metams, deklaruoti savo užsakovus, teisės aktus, kuriems daryta įtaka, ir pajamas už šią veiklą.

Šaltinis: “Lobistinė veikla: vadovas nevyriausybinėms organizacijoms”

Įkirta
Registruotas lobistas R.Stumbrys: “Visiems – ir verslininkams, ir politikams parankesnė sistema, kai reikalai tvarkomi paslapčia.”

Oficialiai Lietuvoje registruoti lobistai
Romas Stumbrys
Algirdas Juškys
UAB “Verslo raktas”
Mindaugas Pliauga
Bronius Antanas Rasimas
Romanas Urniežius
UAB “Ernst&Young Baltic”
Darius Kavaliauskas
Vladas Macionis
Andrius Romanovskis
Tomas Bukelis
UAB “Vox Juris”
Giedrius Karsokas
Gintautas Dirgėla
Gintautas Zaleckas
UAB “GlaxoSmithKline Lietuva”
Dalia Mikalauskaitė
Aidas Blėda
Oksna Sakalauskienė
Petras Oržekauskas
Nina Barbora Evans
Redita Strumylaitė
Rokas Volungevičius

Šaltinis: Vyriausioji tarnybinės etikos komisija

Aktyviausi Lietuvos lobistai (asmenys)
1. Bronislovas Lubys (Lietuvos pramonininkų konfederacija)
2. Darius Mockus (koncernas “MG Baltic”)
3. Laurynas Vilimas (Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacija)
4. Stasys Kropas (Lietuvos bankų asociacija)
5. Zita Sorokienė (Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija)
6. Andrius Romanovskis (registruotas lobistas)
7. Bronius Bradauskas (Seimo narys)
8. Dalia Mikalauskaitė (registruota lobistė)
9. Jonas Šimėnas (Seimo narys)
10. Aurelijus Veryga (Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija)

Aktyviausi Lietuvos lobistai (organizacijos, ascociacijos, įmonės)
1. Lietuvos pramoninkų konfederacija
2. Alkoholio gamybos ir prekybos įmonės
3. Energetinių resursų tarpininkai
4. Lietuvos aludarių asociacija
5. Farmacijos atstovai, medikai
6. Lietuvos energetikai
7. Profesinės sąjungos
8. Lietuvos bankų asociacija
9. Turgaus prekeiviai
10. Laisvosios rinkos institutas
11. Ministerijos ir ministrai
12. Ryšių bendrovės
13. Lietuvos miško savininkų asociacija
14. Šilumos tiekėjai (ICOR)
15. Azartinių lošimų atstovai
16. Bažnyčia
17. Tabako pramonės atstovai
18. Maisto gamintojai
19. Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija
20. Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija
21. “Orlen Lietuva”
22. “Lietuvos dujos”

Šaltinis: “Veido” užsakymu bendrovės “Prime Conuslting” 2011 m. sausio pradžioje atlikta Seimo ir Vyriausybės narių apklausa