Vilniuje atsiranda vis daugiau nestandartinių gyvenamųjų erdvių. Užupio kaimynystėje plėtojami „Belmonto loftai“ naujakurius kviečia įsikurti penthauzo tipo būstuose, itin populiariuose visame pasaulyje.

Viršutiniame pastato aukšte įrengtos gyvenamosios erdvės gali būti nesunkiai konvertuotos į modernų penthauzą su vaizdinga miesto panorama bei specialiai šiai erdvei pritaikytais techniniais įrengimais.

Vilnelės prieigose, netoli Vilniaus senamiesčio, plėtojami „Belmonto loftai“ gyventojams siūlo įsikurti alternatyviose gyvenamosiose patalpose – penthauzo tipo būstuose. Nors penthauzai yra populiarūs visame pasaulyje, Vilniuje iki šiol nebuvo tokio tipo projektų.

„Penthauzai įrengiami viršutiniame pastato aukšte, kuris gali atsirasti jau po statybos darbų kaip daugiaaukščio tąsa arba atskiras, naujos stilistikos architektūrinis elementas. Šeštasis aukštas „Belmonto loftuose“ yra vienintelis, kuris buvo įrengtas visiškai naujai ir papildė ankstesnio pastato konversijos projektą. Taigi dabar šioje erdvėje yra galimybė pagal individualų projektą įrengti erdvų penthauzinio tipo būstą“, – sako projekto architektas Antanas Pikalovas.

Pasak architekto, nors šeštojo aukšto būstai yra standartinio dydžio, jiems galioja atviros erdvės principas. Jis savininkui suteikia didelę saviraiškos laisvę, kadangi apjungus keletą mažesnių butų galima sukurti didelę penthauzinio tipo erdvę.

„Savo asmeninę erdvę penthauzo gyventojai gali įrengti ne tik apjungdami keletą gyvenamųjų erdvių, tačiau ir išnaudodami būsto aukštį, kuris siekia 3,5 m. Laisvės pasireikšti kiekvieno fantazijai šioje erdvėje yra tikrai daug“, – teigia A. Pikalovas.

Būstus penktame „Belmonto loftų“ aukšte renkasi žmonės, vertinantys ne tik išskirtinius sprendimus bet ir kokybę, sako architektas.

„Tik penthauzinio tipo būstų naujakuriai gali naudotis židiniu, gyvenamosioms erdvėms dar daugiau šviesos ir jaukumo suteikia papildomi švieslangiai, o aukščiausios klasės mediniai langai atveria vaizdingą Pavilnių regioninio parko panoramą. Pastate įrengtas panoraminis liftas – dar vienas estetiškas ir progresyvus sprendimas“, – teigia architektas.

Projektą „Belmonto loftai“ vykdo loftų vystytojas „Concept Lofts“. Pastato konversija įgyvendinta išskirtinėje vietoje, netoli Vilniaus senamiesčio bei Užupio. „Belmonto loftų“ gyventojams siūlomi modernūs interjero, eksterjero bei technologijų sprendimai, profesionaliai sutvarkytos bendrosios bei laisvalaikio erdvės.

Grožio industrijos atstovai ir stiliui bei madai neabejingi svečiai rinkosi viename sostinės Naujamiesčio loftų, kur duris atvėrė „Soho Salon” grožio dirbtuvės. Pirmosios tokio pobūdžio dirbtuvės industrinėse buvusios gamyklos patalpose atidarymo vakarą svečius pasitiko Kalėdine nuotaika, jaukia atmosfera ir gurmaniškomis vaišėmis.

Susirinkusieji pirmieji įvertino naujojo grožio salono interjerą, išmėgino jo paslaugas bei neformalioje aplinkoje bendravo su jo komanda. Gera vakaro svečių nuotaika pasirūpino „Diamond Soul Factory” trupės šokėjai, kuriems specialius kostiumus renginio proga sukūrė naujojo salono stilistė Jurga Malakauskaitė.

„Dauguma kokybiškas grožio paslaugas teikiančių įstaigų yra įsikūrusios arčiau miesto centro, o Naujamiestis, į kurį atsikelia ar dirbti čia atvyksta vis daugiau stilingų, savo išvaizda besirūpinančių žmonių, panašios vietos iki šiol neturėjo“, – teigia viena „Soho Salon” grožio dirbtuvių įkūrėjų Eglė Šarmavičienė, – „Tikimės šią spragą užpildyti – juk jeigu lofte gali įsikurti dizainerių dirbtuvės ar naktinis klubas, kodėl to padaryti negalėtų grožio salonas?“.

Anot E. Šarmavičienės, industrinis pastato, kuriame įsikūręs grožio salonas, palikimas suteikia daugiau erdvės išskirtinių interjero sprendimų įgyvendinimui, o moderni, bet kartu jauki salono aplinka dera prie jaunatviškos ir stilingos bei vis daugiau kultūrinio gyvenimo pritraukiančios Naujamiesčio loftų kvartalo dvasios.

Šimto dešimties kvadratinių metrų plote įsikūrusiame grožio salone darbuosis šeši patyrę stilistai-kirpėjai, po dvi manikiūristes ir kosmetologes bei viena vizažistė. „Soho Salon” grožio dirbtuvės įsikūrusios Smolenko g. 10D-9.

Š. m. gegužės mėnesio viduryje specializuotas loftų vystytojas „Concept lofts“ paskelbė apie savo naujai pradedamą įgyvendinti projektą –  „Belmonto loftai“. Per pirmuosius tris mėnesius nuo paskelbimo apie projekto pradžią buvo nupirkta beveik pusė Užupyje greta Vilnelės įrenginėjamų loftų.
„Paprastai vasaros mėnesiai būsto pardavimo rinkoje būna vangesni, tačiau mūsų atveju ši taisyklė negalioja. Jau pirmosiomis savaitėmis nuo projekto pradžios žmonės aktyviai domėjosi būsto „Belmonto loftuose“ įsigijimu. Visą vasarą vykdėme rezervacijas. Su šiais pirkėjais pasirašėme preliminarias pirkimo – pardavimo sutartis, taigi oficialiai jau parduota beveik pusė visų projekto patalpų“, – sako „Belmonto loftus“ vystančios bendrovės „Concept Lofts“ vadovas Andrius Voišnis.
„Belmonto loftuose“ iš viso bus įrengta 100 būstų. Paklausiausi yra nedideli, iki 50 kv.m. dydžio, loftai. Klientų pageidavimu artimiausiu metu “Belmonto loftai” planuoja rinkai pasiūlyti ir visiškai įrengtų būstų.
„Jaučiame ypatingai didelį pirkėjų susidomėjimą įrengto būsto įsigijimu. Manome, kad šie klientai vertina savo laiką, todėl teikia prioritetą būstui su visa apdaila. Šiuo metu kaip tik atliekame skaičiavimus, deramės su rangovais ir jau artimiausiu metu planuojame pirkėjams pasiūlyti visiškai įrengtų būstų „Belmonto loftuose“, – teigia A. Voišnis.
Visus statybos darbus šiame loftų projekte planuojama užbaigti iki 2013 metų vasario mėnesio, kai  čia apsigyvens pirmieji naujakuriai.
„Belmonto loftai“ yra plėtojami Užupyje, kitoje pusėje Belmonto parko. Ši teritorija yra  įtraukta į Vilniaus miesto strateginius plėtros planus, pagal kuriuos čia planuojama sukurti „Architektūros parką“.
„Architektūros parkas“ yra laikomas vienu  ambicingiausių pastarojo meto projektų. Jį įgyvendinus, nuo Užupio iki Belmonto miško besidriekiantys Vilnios krantai netolimoje ateityje taps išskirtiniu sostinės kvartalu. Šis kvartalas yra pastatytas remiantis darnios plėtros principais ir išreiškia aukštųjų technologijų ir pažangių socialinių idėjų sąjungą. Inicijuoti tarp Vilniaus senamiesčio ir Pavilnių parko plytinčios apie 78 ha teritorijos pertvarkymo projektą paskatino ryškus kontrastas tarp vietovės, kuri yra turtinga savo architektūrine aplinka, bei skurdžios dabartinės jos būklės. Ši sostinės dalis yra įsikūrusi ypač patrauklioje aplinkoje, į kurią anksčiau harmoningai įsiliejo čia buvę pastatai, atskleidę įvairių istorinių laikotarpių urbanistinį stilių.

Specializuotas loftų vystytojas „Concept Lofts“ pradeda naują projektą sostinėje. Tai bus trečiasis bendrovės loftų projektas sostinėje bei ketvirtas Lietuvoje. Užupyje kuriamus „Belmonto loftus“ bendrovė planuoja pabaigti iki šių metų pabaigos.
„Tai bus pirmieji loftai sostinėje ant Vilnelės upės kranto, labai perspektyvioje vietoje, kelių minučių atstumu nuo Rotušės aikštės, pėsčiomis“, – sako bendrovės vadovas Andrius Voišnis.
Anot jo, „Belmonto loftai“ išsiskirs ne tik savo lokacija, bet ir išskirtinėmis galimybėmis įsikurti loftus nuo 32 kv. m. iki pusės tūkstančio kvadratinių metrų dydžio. „Belmonto loftų“ lubų aukštis sieks 4,6 m., o tai atveria galimybes įsirengti ir antrą aukštą pasirinktame lofte bei tokiu būdu padididant plotą beveik perpus.
„Šis projektas įdomus tuo, kad loftai bus įrengiami ne apleistos gamyklos administracinėse patalpose, bet visą laiką veikusiame administraciniame pastate, kuriame dar prieš kelis mėnesius buvo vykdoma tokia veikla. Pastatas unikalus savo vidumi, atveriančiu neribotas galimybes norintiems jame gyventi, bei lokacija gamtoje, kuri savotiškai padiktuoja pastato bendrinių erdvių ir išorės koncepciją“, – sako projekto architektas Antanas Pikalovas.
„Belmonto loftų“ projekte planuojama įrengti 100 loftų, kuriuos įsigyti bus galima nuo 120 000 litų.  Loftų kainas lems statinio aukštai bei orientacija, nes didžioji dalis loftų žvelgia į Vilnelės vingius bei  Belmonto parką.
Kaukysos gatvėje esantys „Belmonto Loftai“ kuriami buvusios sovietinės gamyklos administraciniame pastate, kuris po rekonstrukcijos buvo pritaikytas adminitracinei veiklai.

Architektūrinės konversijos projekte numatoma keisti pastato fasadą, įrengti stoglangius statinio viršuje, statinio viduje įkurti recepciją, bendrų erdvių grindis iškloti kilimais.

„Norisi išnaudoti pastatą supančios gamtos privalumus. Atsižvelgiant į tai, projekto prieigose bus atnaujinta krepšinio aikštelė, tvarkoma Vilnelės krantinė, kuriamas dviračių parkas. Šis projektas tampa savotišku įkvėpimu, viso Užupio rajono infrastrukūrai“ , – sako architektas.

„Belmonto loftai“ yra plėtojami Užupyje, kitoje pusėje Belmonto parko. Ši teritorija yra  įtraukta į Vilniaus miesto strateginius plėtros planus, pagal kuriuos čia planuojama sukurti „Architektūros parką“.

„Architektūros parkas“ yra laikomas vienu  ambicingiausių pastarojo meto projektų, kurį įgyvendinus, nuo Užupio iki Belmonto miško besidriekiantys Vilnios krantai netolimoje ateityje taps išskirtiniu sostinės kvartalu, pastatytu darnios plėtros principais, ir išreiškiantis aukštųjų technologijų ir pažangių socialinių idėjų sąjungą. Inicijuoti tarp Vilniaus senamiesčio ir Pavilnių parko plytinčios apie 78 ha teritorijos pertvarkymo projektą paskatino ryškus kontrastas tarp vietovės turtingos architektūrinės aplinkos ir jos dabartinio sunykimo: ši sostinės dalis yra įsikūrusi ypač patrauklioje istorinėje ir gamtinėje aplinkoje, į kurią anksčiau harmoningai įsiliejo čia buvę pastatai, atspindėję įvairių istorinių laikotarpių urbanistinį stilių.

Loftų vystytojas „Concept Lofts“ pradeda naują loftų projektą „Amber Lofts“, Rusnėje. Naujieji loftai iškils ant marių kranto bei turės patogų susisiekimą su Kuršių nerija, Drėverna, Klaipėda, Baltijos jūra.

„Amber Lofts“ projektas bus įgyvendintas nuo seno su laivyba siejamos didžiausios Lietuvos salos širdyje, vaizdingoje vietovėje, Nemuno deltoje. Loftų projektas atsiras pertvarkius buvusias laivų remonto dirbtuves „Rusnės žvejys“.

„Sėkmingi „Concept Lofts“ konversijos projektai Vilniuje privertė susimąstyti apie plėtrą į kitas Lietuvos vietoves. Naujam loftų projektui vystyti pamario kraštą pasirinkome neatsitiktinai. Tai – unikalus, tik dar neatrastas kraštas, esantis strategiškai patogioje vietoje“, – sako „Concept Lofts“ vienas iš vadovų Arnas Petniūnas.

Pasak jo, naujiesiems loftams vystyti Rusnė buvo pasirinkta dėl labai paprastų priežasčių. Viena vertus, dėl patogaus susisiekimo su Baltijos jūra. Be to, tai paskatino ir smarkiai besivystanti laivyba bei šio krašto išskirtinumas, kuris jau laikomas lietuviška Venecija.

„Projektu išsaugosime „Rusnės žvejo“ pastato išliekamąją vertę, nepaisant to, kad bus drąsiai pakeistas jo eksterjeras ar interjeras. Kita vertus svarbiausias dirbtuvių palikimas – būtent priėjimas prie vandens. Idealia atostogų sala „Rusnės vingiai“ gali tapti dėl galimybės užsiimti laivyba ir dėl išvystytos infrastruktūros bei puikaus susisiekimo su kitomis pamario vietomis ar Baltijos jūra“, – pabrėžia „Conventus“ bendrovės, rengiančios projektą vadovas Povilas Urbonavičius.

Iš Rusnės Baltijos jūrą ir kitas pamario vietoves gali pasiekti ne tik turintys laivus (atstumas nuo Rusnės iki Nidos – 8 jūrmylės, iki Drėvernos – 13, iki Klaipėdos – 28). Rusnės salą su kitomis vietovėmis jungia ir sutvarkyti dviračių takai. Pavyzdžiui, pasiekti Nidą dvirate transporto priemone neužtrunka nė valandos: Rusnę ir Uostadvarį jungia 7 km dviračių takas, o nuo Uostadvario į Nidą ir atgal 4 kartus per dieną plaukia garlaivis.

„Rusnės loftų projektą įvertins ir atostogų ramybės gamtos pašonėje ieškančios šeimos su vaikais ar dievinantys šio krašto gamtą. Taip pat orientuojamės ir į tuos, kurie įsimylėję kitoje marių pusėje nusidriekusį Neringos pusiasalį. Iš čia matyti ir jis, ir Parnidžio kopa“, – mano „Conventus“ architektas Antanas Mačiulis.

Jis priduria, jog visoje Europeje jau kuris laikas juntama bendra tendencija – judėti kuo arčiau vandens telkinių. Pasirodo, buvimas gamtos apsuptyje, greta vandens, žmogui yra ne tik gyvybiškai svarbus, bet ir tampa vis madingesnis. Šiuo atveju, Rusnė masina ne tik unikalia gamta, tačiau ir legenda apie čia slypinčias Gintaro kambario liekanas.

Pasak „Concept Lofts“ atstovo A. Petniūno, ekonomiškumas – vienas iš vietovės pasirinkimo kriterijų. Juo Rusnė lenkia Nidą, Juodkrantę ir kt. Kuršių nerijos kurortus. Vykstant į Rusnę iš Vidurio ar Rytų Lietuvos, dėl mažesnio atstumo menksta ir kuro sąnaudos, be to, nekilnojamojo turto bei žemės kainų lygis čia ženkliai žemesnis. Tačiau, turint omenyje vietovės lokaciją, jis neabejotinai kils.

Vieno „Concept Lofts“ vystomo lofto „Amber Lofts“ kaina prasidės nuo 210 000 litų, o iš viso pastate bus įrengti tik 20 loftų. Loftų projektą planuojama įgyvendinti iki 2013 metų.

Pastaruoju metu visuomenėje kyla didžiulis susirūpinimas dėl gyvenamųjų patalpų – „loftų“ įrengimo rekonstruojamuose gamybinės paskirties pastatuose.

Įrengti gyvenamuosius būstus tam pritaikomuose pramoninio tipo pastatuose darosi vis madingiau, tačiau iškyla klausimas – ar ši gyvenamoji aplinka bus saugi? Ar anksčiau vykdytos gamybinės veiklos įtakota pertvarkomos pramonės įmonės teritorijos dirvožemio tarša nesukels pavojaus naujųjų gyventojų sveikatai? „Loftų“ teritorijų dirvožemyje, priklausomai nuo pramoninio objekto vykdytos veiklos, gali pasitaikyti toksiškų ar net mutageninėmis ir kancerogeninėmis savybinėmis pasižyminčių medžiagų, ilgainiui galinčių sukelti sveikatos sutrikimus naujakuriams.

Šis Lietuvai naujas nekilnojamojo turto rinkos reiškinys sparčiai populiarėja ir, galima sakyti, tapo reikšminga problema, kurios sprendimu susirūpino net aukščiausių valdžios institucijų atstovai, todėl Vilniaus visuomenės sveikatos centras, siekdamas išsiaiškinti ar saugu ir sveika gyventi buvusiose gamybinėse teritorijose, nagrinėja tikėtiną dirvožemio užterštumą sunkiaisiais metalais ir naftos produktais veiklą nutraukusios Kuro aparatūros gamykloje, Vilniuje.

Kadangi „loftai“ kuriasi buvusių pramonės įmonių rekonstruojamuose gamybiniuose pastatuose, kurių teritorijose, pagal statybas reglamentuojančius teisės aktus, leidžiama nekeičiant žemės sklypo naudojimo būdo ar pobūdžio įrengti administracines ar kitos paskirties patalpas (tame tarpe ir gyvenamas) neatliekant poveikio aplinkai vertinimo, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo bei teritorijų planavimo procedūrų, sudėtinga visapusiškai iš anksto įvertinti galimą dirvožemio taršą. Visuomenės sveikatos specialistai taip pat sunerimę, kadangi higienos norma, reglamentuojanti cheminių medžiagų didžiausias leidžiamas koncentracijas dirvožemyje, taikoma tik gyvenamųjų ir rekreacinių teritorijų bei žemės ūkiui naudojamam dirvožemiui. Todėl taikyti šio teisės akto gamybinėms teritorijoms – negalima. Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad tokių pramonės teritorijų vystytojai turėtų atsakingiau vertinti aplinkos ir rekonstruojamų patalpų tikėtiną užterštumą ir su tuo susijusius galimus pavojus sveikatai.

Gamyklų pastatų pertvarkymui į gyvenamąjį būstą, nekeičiant žemės sklypų žemės naudojimo būdo ar pobūdžio, tampant dažnesniu reiškiniu, didėja susirūpinimas dėl saugumo visuomenės sveikatai. Suprasdamas tai, Vilniaus visuomenės sveikatos centras kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, siūlydamas išplėsti visuomenės sveikatos saugos teisės aktų, reglamentuojančių ne tik dirvožemio bet ir kitus aplinkos veiksnius, taikymą. Tam, kad būtų visapusiškai išanalizuota ši problema, o jos sprendimo rezultatai pateikti visuomenei, visuomenės sveikatos specialistai bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis ir tikisi pateikti atsakymus į šiuos svarbius klausimus.

"Veido" archyvas

Be naujos statybos būstų, vis labiau populiarėja ir studijos tipo butai, vadinamieji loftai (angl. loft – palėpė, galerija). Tai gyvenamosios erdvės, įkurtos industrinės architektūros statiniuose. Tokių didžiulių studijų tipo butų privalumus – savitą architektūrą, įsikūrimą istoriniuose miesto rajonuose – miestų gyventojai įvertino jau paskutiniajame XX a. ketvirtyje.

Vienas didžiausių su loftais susijusių projektų Lietuvoje – „Loft Town“, vystomas „Penkių kontinentų“ įmonių grupės investicijomis. Šio projekto tikslas – beveik 7 500 kv. m buvusios sostinės Kuro aparatūros gamyklos pastatą paversti savotišku loftų miestu, kuriame bus įrengti butai, studijos bei kūrybai ir darbui skirtos patalpos. Tai ne tik pavyzdys, atskleidžiantis neribotas gamyklų pritaikymo galimybes naujam gyvenimui, bet ir reikšmingas indėlis į viso rajono, esančio aplink Ozo, Kareivių bei Kalvarijų gatves, plėtrą. Beje, tai vienintelis toks projektas ne tik mūsų šalyje, bet ir visoje Rytų Europoje.

Patraukliame miesto rajone kuriamas gyvenamasis kompleksas pritaikytas šiuolaikiniam miesto žmogui – čia puikiai išvystyta infrastruktūra: susisiekimas, ugdymo įstaigos, prekybos ir laisvalaikio vietos, o sostinės centras ir senamiestis – ranka pasiekiami.

Labiausiai vertinama vadinamojo lofto savybė – didžiulė erdvė, suteikianti neribotų galimybių kurti individualius interjero sprendimus: palikti vieną ar kitą praeities detalę, spalvomis ar apšvietimo elementais dalyti erdvę į atskiras zonas, kurti netikėtus kontrastus ir t. t. – žodžiu, namus įsirengti taip, kaip norite. Tai tikrai įvertins visi tie, kurie pavargo nuo kūrybinę laisvę ribojančių standartinių būstų.

„Loft Town“ loftas – puikus pasirinkimas tiems, kuriuos traukia nestandartinis būstas ir vilioja neribotos galimybės išreikšti savo individualybę kuriant nuosavą gyvenamąją erdvę.

"Veido" archyvas

Iš buvusio sostinės „Kuro aparatūros“ gamyklos statinio pradedamas formuoti loftų miestas nusitaikė į „boutique“ tipo verslą. Anot vystytojų, „Loft Town“ lokacija bei koncepcija yra itin artima būtent tokio verslo atstovams, tad viena projekto dalių, orientuota į Kalvarijų gatvės pusę, bus skirta būtent jiems.

„Šis projektas yra išskirtinis savo idėja. Formuojamo pastato pirmasis aukštas idealiai tinka reklamos agentūroms, architektams, interjero darbų salonams, galerijoms, vyninių savininkams ar kitiems tokio verslo atstovams. Šią idėją padiktavo greta įsikūrusi didžiausia televizija bei didėjantis nišinių verslo šakų atstovų susidomėjimas. Tikime, jog sprendimas pritraukti kuo daugiau tokio verslo atstovų  pasiteisins“, – sako „Loft Town“ projekto vadovė Rūta Rimkienė.

Jos teigimu, būtent projekto koncepcija yra viena pagrindinių priežasčių, masinančių verslą.

„Itin patogus susisiekimas su visais taškais mieste ir nestandartinės erdvės už geriausią rinkoje kainą yra būtent tai, kas lemia šio verslo atstovų susidomėjimą projektu. Įmonės, čia įsigydamos patalpas veiklai, susikurs ne tik išskirtinį biurą, bet ir saugiai investuos, nes kaip rodo rinka, būtent tokio nekilnojamo turto kaina augs sparčiausiai“, – teigia ji.

„Loft Town“ biurų kainos prasidės nuo kelių šimtų tūkst. ir sieks iki 600 tūkst. litų.

„Siekiame pritraukti bendraminčius, galinčius prisidėti prie projekto bendruomeninių vertybių formavimo, o ne bet ką, kas neatneštų papildomos naudos projektui. Turime idėją sutraukti kuo daugiau kūrybinių ar nedidelių verslų į šią vietą, tad prioritetus teiksime būtent jiems“, – pasakoja „Loft Town“ atstovė.

Pasak vystytojų, nors projektas yra didelės imties bei orientuotas į kelis segmentus, jie neketina konkuruoti su biurų vystytojais.

„Šis projektas yra skirtas tiems, kurie bėga nuo dėžutinio tipo būsto, pradedant darbu, baigiant gyvenimu, todėl tikrai nekonkuruosime su biurų pastatų vystytojais ar daugiabučių statytojais“, – pažymi R. Rimkienė.

Jos teigimu, „Loft Town“ ilgainiui taps pirmuoju architektūriniu sprendimu sostinėje, kai buvusi gamykla transformuojama ne į vienos tam tikros paskirties nekilnojamo turto objektus, tarkime, loftus, bet į daugelį tarpusavyje derančių, skirtingo tipo erdvių.

Projekto autorius, architektas Remigijus Bimba, buvusiose industrinėse patalpose numatė įrengti tris skirtingus būstų tipus: loftus, butus ir studijas, darbui bei kūrybai pritaikytas erdves. Pastato vidaus planuose – kiemas su atviru dangumi ir išskirtinėmis architektūros detalėmis, rekreacinės zonos.

Anot vystytojų, vieno kv. m kaina „Loft Town“ prasideda nuo mažiau nei 3300 litų.

SoHo_Foto_2

Lietuvoje į nekilnojamą turtą investuojančius užsieniečius ėmė traukti ir netradiciniai būstai. Anot nekilnojamo turto vystytojų, užsieniečiai vis labiau domisi rekonstruotomis buvusių Vilniaus industrinių pastatų erdvėmis, jos traukia ir dalį užsienyje gyvenančių tautiečių.

„Paskutinį ketvirtį ryškiai išaugo susidomėjimas loftais tarp užsieniečių, taip pat Londone, Berlyne gyvenančių lietuvių gretose. Vilniuje esančiais loftais daugiausiai domisi ne tik šių dviejų miestų, bet ir Kopenhahgos, Amsterdamo, JAV miestų gyventojai“, – teigia „Concept Lofts“ vadovas Andrius Voišnis.

Jo manymu, sostinės Naujamiesčio loftai užsieniečiams yra patrauklūs dėl kelių priežasčių: patogios lokacijos, kainos, erdvės pojūčio, išskirtinių įrengimo galimybių bei sąlyginai nebrangiai kainuojančio išlaikymo.

„Loftus perkantys klientai šį nekilnojamą turtą laiko perspektyvia ir ilgalaike investicija“, – pastebi A. Voišnis.

SoHo_Foto_1

Jo teigimu, nepriklausomai nuo įsigijimo motyvų, užsieniečiai objektu domisi dėl strategiškai patogios būstų vietos. Naujamiesčio loftai glaudžiasi greta centro, o dėl puikiai išvystytos infrastruktūros turi gerą susisiekimą ir su kitais sostinės rajonais.

Anot jo, nebrangus lofto išlaikymas yra ypač parankus užsieniečiams, į Lietuvą atvykstantiems bei tokio tipo būste apsistojantiems tik per atostogas.

„Jiems nereikia baimintis patarnavimų sąskaitų, nes lofto išlaikymas kainuos ženkliai mažiau nei tradicinio būsto, o jo vertė augs mažiausiai dar kelerius metus“, – sako A. Voišnis.

Jo teigimu, investavimas į loftus tik dar labiau populiarės, o tai sudarys sąlygas ne tik naujų loftų objektų atsiradimui, bet ir paties miesto raidai.

Esu tikras, kad per kelerius metus sostinėje atsiras dar ne vienas industrinės architektūros konversijos projektas į loftus, įnešantis deramą naudą miestui“, – sako jis.

„Concept Lofts“ vadovo teigimu, bendrovės plėtojamame „SoHo Lofts“ projekte didžiąjį dalį pirkėjų sudarė novatoriškumo, išskirtinumo bei prabangos ieškantys pirkėjai.

“Penkių kontinentų” įmonių grupė pradeda buvusios “Kuro aparatūros” gamyklos Vilniuje atnaujinimo darbus. Į buvusią gamyklą planuojama investuoti 25 mln. litų ir pritaikyti ją gyvenimui bei kūrybinėms dirbtuvėms.

“Verslo žinios” rašo, kad iki šių metų pabaigos vienoje iš šio pastato dalių bus įrengta apie 80 loftų, 130 butų – studijų tipo gyvenamųjų patalpų ir apie dvi dešimtis kūrybai skirtų erdvių ir dirbtuvių.

Plėtoti objektą pradedama nuosavomis lėšomis, bet ateityje prie projekto finansavimo gali prisidėti ir komerciniai bankai.

“Loft Town” pavadintas projektas pradedamas plėtoti nuo Kalvarijų ir Kareivių gatvės sankirtos, Žvalgų gatvės link. Beveik 50 tūkst. kvadratinių metrų ploto gamykla bus atnaujinama ir gyvenimui bei darbui pritaikoma etapais.