Penktadienį sostinėje, menų fabrike „Loftas“, prasidės visą savaitgalį truksiantis festivalis „Loftas Fest“. Jo muzikinėje programoje – MTV išgarsėjusi hiphopo pankė, Kelio, Ibicos ir Berlyno diskotekų karalienė Miss Kittin, hipsterių numylėtas Toro Y Moi, legendiniai islandai „Mum“, visas būrys lietuvių atlikėjų. Tris paras veiks lauko scena, trys vidinės scenos, riedlenčių rampa, kavinių skveras, performansai, kinas ir daug kitų pramogų. Dienomis kvies kūrybinių industrijų konferencija „What’s Next?“, kurioje autoritetingi pranešėjai pasakos apie dizaino, muzikos, kino ir mados tendencijas.

Ar lietuvis gali Jonines švęsti ne gamtoje, o tarp Vilniaus Naujamiesčio gamyklų? Muzikantas, grupės „Skamp“ narys Victoras Diawara įsitikinęs: gali. Šį savaitgalį, birželio 22–24 dienomis, jo vadovaujama menų centro „Loftas“ komanda organizuoja pirmąjį Lietuvoje muzikos festivalį mieste.
Duris atvėręs naktį iš 2009-ųjų į 2010-uosius, menų fabriku prisistatantis „Loftas“ sėkmingai gyvuoja ir plečia savo veiklą. Vilniaus melomanams šios vietos pristatinėti nebereikia – kelionė iki vienoje anksčiau apleistų sostinės gamyklų įsikūrusio muzikos klubo jiems jau yra tapusi tradicija.„Loftas“ užėmė nišą, kuri lig šiol Lietuvos pramogų žemėlapyje buvo beveik tuščia: čia pradėti organizuoti koncertai tų grupių, kurios yra pernelyg geros, kad grotų Senamiesčio rūsiuose įsikūrusiuose baruose, bet dar per menkos, kad jų gerbėjai užpildytų visą „Žalgirio“ areną. Kartu „Lofto“ komanda praplėtė miesto naktinio gyvenimo žemėlapį – dabar jame vietos atsiradę ir pramoniniam Naujamiesčiui, esančiam 15 minučių kelio pėsčiomis nuo miesto centro.
Pirmas toks festivalis Lietuvoje
Šiemet pirmą kartą rengiamas „Loftas Fest“ – svarbus žingsnis Vilniuje plėtojant didmiesčių kultūrą. Muzikos festivaliai, vykstantys miestuose, yra įprastas reiškinys Londone, Berlyne ir daugelyje kitų Europos sostinių, tačiau Lietuvoje toks renginys organizuojamas pirmą kartą. Visi muzikos festivaliai Lietuvoje lig šiol kviesdavo ištrūkti iš miesto į gamtą, o ne pasilikti ir linksmintis čia pat, tarp betono, ant asfalto.„Loftas Fest“ įsikurs pačiame „Lofte“ ir klubą supančiose pramoninėse erdvėse. Iš viso bus įrengtos trys scenos, kuriose susitelks didžiulė tarptautinių muzikos grupių gausa. Pagrindinės festivalio žvaigždės – elektroninės šokių muzikos kūrėjai iš Niujorko „Hercules and Love Affair“, švedų hiphopo veteranai „Looptroop Rockers“, Jungtinėje Karalystėje populiarėjanti jauna indie roko grupė „Dirty Goods“, Italijos elektronikos ir džiazo eksperimentuotojai „Gabin“, minimalistinės muzikos kūrėjai iš Islandijos „Low Roar“ ir kiti.Greta jų rikiuosis ir populiariausi Lietuvos alternatyviosios muzikos vardai: „G&G Sindikatas“, Alina Orlova, „Empti“, „Freaks on Floor“. Iš viso festivalyje koncertuos daugiau nei 50 itin platų muzikos stilių spektrą aprėpiančių skirtingų grupių ir atlikėjų, kurių didesnė dalis bus svečiai iš užsienio.Festivalis – tai ne vien muzika. Organizatoriai žada įrengti kino teatrą, interaktyvių žaidimų zoną, dideliame ekrane transliuoti Europos futbolo čempionatą, surengti BMX dviračių konkursą, suteikti erdvę menininkų performansams. Festivalio dienomis galima tikėtis socialinių tinklų srauto antplūdžio su „Loftas Fest“ naujienomis ar telefonu darytomis fotografijomis, nes visoje teritorijoje veiks nemokamas belaidis internetas.Tikimasi, kad per tris dienas festivalis iš viso pritrauks porą tūkstančių žiūrovų, tačiau jei reikės, jų galės sutilpti dvigubai daugiau. Kaip ir dera miesto festivaliui, žiūrovai į jį raginami atvykti ne automobiliu, o dviračiu arba viešuoju transportu.
Nori, kad festivalis taptų tradicinis
„Viską suorganizuoti, sukviesti muzikantus iš įvairių šalių – didelis darbas. Jis tampo daug nervų, bet man yra labai malonus“, – prisipažįsta pagrindinis festivalio organizatorius, „Lofto“ direktorius Viktoras „Wee“ Diawara. Lietuvoje jis geriausiai žinomas kaip vienos populiariausių visų laikų šalies muzikos grupių „Skamp“ narys.Auditorija organizatorių darbą ne visada įvertina. Pavyzdžiui, net ir paskelbus įspūdingai margą festivalyje grosiančių muzikantų sąrašą, kuriame daugybė Lietuvoje menkai populiarių, bet pasaulyje pripažintų alternatyviosios muzikos vardų, „Loftas Fest“ organizatorius sako sulaukęs tokių komentarų: „Kas čia per festivalis – nė vienos grupės nežinau.“„Lietuvoje egzistuoja šioks toks snobiškumas. Į šį festivalį, kaip ir į visus „Lofto“ koncertus, pakvietėme daug gerų grupių, tačiau tarp jų nėra tokių žvaigždžių, kaip U2 ar Lady Gaga, dėl to žmonėms atrodo, kad mes čia rengiame kažką neaiškaus“, – sako tokius muzikantus, kaip britas Jamie Woonas, austrai „Parov Stelar Band“, vokiečiai „Jazzanova“ ir daugelį kitų į „Loftą“ atvežęs V.Diawara.Skeptikams kilo klausimų ne tik dėl muzikantų sąrašo, bet ir dėl organizacinių dalykų: ar pavyks užtikrinti saugumą juo negarsėjančiame Naujamiestyje? Ar neapsikentę triukšmo greta esančiuose daugiabučiuose gyvenantys vilniečiai neiškvies policijos?V.Diawara patikina, kad jo komanda puikiai supranta, ko imasi, ir yra susitaikiusi su tuo, jog nepatenkintų vis tiek atsiras. „Viską darysime proto ribose, griežtai laikydamiesi taisyklių. Pagrindinė festivalio scena stovės lauke, savivaldybė davė leidimą joje koncertuoti iki pirmos valandos nakties. Paskui koncertai persikels į „Lofto“ vidų, kur ir taip renginiai vyksta ištisus metus ir niekam netrukdo.“Apsaugos darbuotojų, pasak organizatoriaus, taip pat netrūks, bus rūpinamasi, kad neįvyktų jokių netikėtų incidentų. „Pavyzdžiui, štai laiptai: reikia užtikrinti, kad niekas negalėtų ant jų užlipti, kad nerizikuotų nukristi. Mums patiems ne į naudą, jei kas nors nemalonaus atsitiktų. Norime, jog festivalis įvyktų ir kitais metais, kad jis taptų tradicinis, todėl tikrai stengsimės, kad mūsų neužrauktų per pirmus metus“, – juokauja V.Diawara.
Ateityje Naujamiestį mato kaip gyvybingą rajoną
„Ar Lietuvos žmonėms reikia miestietiškų pramogų?“ – išgirdęs klausimą nustemba Malyje ir Vokietijoje užaugęs, nuo 1998 m. Vilniuje gyvenantis pašnekovas. – Aišku, kad reikia. Vilnius nėra užkampis, tai sostinė, kurioje reikia puoselėti miesto kultūrą. Žinoma, rengti miesto festivalį per gamtos šventę Jonines – drąsus eksperimentas. Bet man patinka drąsūs eksperimentai.“Visą „Lofto“ veiklą galima pavadinti drąsiu eksperimentu. Ši vieta atsirado per patį krizės įkarštį, atokiau miesto centro, kai klubai ir barai lankomiausiose Vilniaus gatvėse buvo uždarinėjami dėl ekonominių sunkumų. „Kai tuo metu sutiktiems žmonėms pasakodavau, kad turiu idėją atidaryti naują vietą, į kurią per vakarą galėtų ateiti tūkstantis žmonių, jie nuoširdžiai klausdavo, ar man viskas gerai“, – prisimena V.Diawara.Sėkminga „Lofto“ veikla įrodo, kad eksperimentuoti buvo verta. Juolab kad, anot „Skamp“ nario, visas šios vietos potencialas dar anaiptol neišnaudotas. „Lietuvoje ko nors imantis dažnai žiūrima labai siaurai, porą mėnesių į priekį. Aš žiūriu toliau ir manau, kad vis tiek atsigausim, išsikapstysim iš tos krizės, emigravę žmonės grįš atgal į Vilnių ir miestas vėl atsigaus. Tikiu, kad Naujamiestis po dešimties metų bus labai gyvybingas. Pramoninių patalpų naudojimas kultūriniam gyvenimui yra nauja Vilniuje, bet įprasta pasaulio didmiesčiuose. Pamažu tai taps įprasta ir Lietuvoje, ir mes su „Loftu“ būsime to pionieriai. Mes esame čia jau dabar, mes būsime ir tada, kai čia virs gyvenimas.“Siekdamas šios, kaip jis pats vadina, Naujamiesčio revoliucijos, V.Diawara pasiilgsta tik vieno – asmeninės kūrybos. Vadovavimas „Loftui“ yra daug kūrybiškesnė ir į rėmus neįspraudžianti veikla, nei vadovavimas daugeliui kitų įstaigų, tačiau tai muzikantui neatstoja noro pačiam lipti į sceną su naujomis savo dainomis.„Norėčiau vėl grįžti prie muzikos, man to labai trūksta. Tik reikia rasti balansą tarp administracinio darbo ir muzikos kūrybos. Kai apie tai pagalvoju, visada prisimenu Samą (Saulių Urbonavičių – K.V.) iš „Bixų“. Po to, kai jis išėjo į televiziją, aš jo kiekvienais metais klausiu, kada bus naujas „Bix“ albumas. Jis kaskart atsako, kad jau tuoj bus. Labai nenorėčiau, kad ir man taip būtų“, – juokiasi V.Diawara, paskutinį albumą su grupe „Skamp“ išleidęs 2008-aisiais.

"Veido" Archyvas

„Dizaino savaitgalio“ metu žymus ispanų dailininkas Lino Lago specialiai pirmo Lietuvoje dizaino parko atidarymo proga ant pastato sienos išpieš graffiti.

Gegužės 12-15 d. Ševčenkos g. 16a įsikūrusiame „loftų“ kvartale, 4 tūkst. kvadratinių metrų užimančiose erdvėse laikinai persikels visas miesto gyvenimas: įsikurs ne tik įvairios parodos, instaliacijos, bet ir muziejai, kavinės, turgus, vyks įvairios dirbtuvės, mados pristatymai, elektroninės muzikos vakarėliai.

„Dizaino savaitgalis“ šiemet dizaino naujoves pirmą kartą pristatys ne tik uždarose erdvėse, bet ir atvirame ore: pirmąją renginio dieną, ketvirtadienį viename „loftų“ kvartalo kiemų bus atidarytas pirmas Lietuvoje dizaino parkas. Jame vyks įvairūs pasirodymai, performansai. Taip pat bus pristatyta baldų dizaino konkurso [neformate] retrospektyva, apimanti daiktus nuo suolelių iki daugiafunkcinių dizaino objektų. Dizaino parko atidarymo „vinis“ – specialiai šia proga sukurtas vieno labiausiai vertinamų pasaulyje ispanų dailininko Lino Lago graffiti.

„Dizaino savaitgalis“ tęsis keturias dienas: Profesionalų diena (ketvirtadienis), Publikos diena (penktadienis), Šeimos diena (šeštadienis) ir Turgaus diena (sekmadienis). „Siekiame į „Dizaino savaitgalį“ pakviesti kuo įvairesnę auditoriją: nuo dizaino „vilkų“ iki kultūriniu miesto gyvenimu besidominčių šeimų su mažais vaikais. Laikinai pakeisime viso miesto gyvenimo ritmą“, – pasakojo renginio organizatorė Dalia Mauricaitė.

„Didžiausio lankytojų srauto tikimės nuo penktadienio, kai ne tik dizaino profesionalai, bet ir kiekvienas, bent truputį besidomintis dizainu ir naujovių ieškantis miestietis turės kuo užsiimti iki pat ankstaus ryto“, – pasakojo D. Mauricaitė.

„Dizaino savaitgalis“ yra nepriklausoma „Dizaino savaitės“ dalis. 2010 m. renginį aplankė virš 6000 žmonių.

Norėdamos išjudinti rinką, nekilnojamojo turto bendrovės atranda naujas nišas – nestandartines gyvenamąsias vietas. Kitais metais planuojama baigti net kelis didelius vadinamųjų loftų projektus.

Iki šiol loftus (studijos tipo butus buvusiose gamyklose) savo jėgomis įsirengdavo tik menininkai ir urbanistinio gyvenimo būdo entuziastai. Nusipirkę 100–200 kv. m gamybinės patalpos plotą, jie patys rūpinosi, kaip įsivesti vandens, šildymo įvadus, šiltino sienas ir pan. Šiandien norintieji įsikurti lofte netradicinę gyvenamąją erdvę gali įsigyti su visomis komunikacijomis, renovuotame pastate, kuris būna apšiltintas, sutvarkytos laiptinės, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Tokių projektų, pajutę didelę paklausą ir norėdami užpildyti tuščią rinką, nekilnojamojo turto plėtotojai ėmėsi ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje.

Jie nusiperka visą buvusios gamyklos pastatą arba aukštą, pritaiko jį gyventi, o erdves suskirsto po 40, 70 ar 100–200 kv. m. Pakeičiami langai, įstatomos durys. Taip mažiausiomis sąnaudomis gyventojams pasiūlomas gana patrauklus būstas. Pirkėjui lieka tik įsirengti būstą pagal savo fantaziją ir poreikius, panašiai kaip perkant butą su daline apdaila naujos statybos name. Tačiau senoje gamykloje kur kas didesnės galimybės reikštis fantazijai. Erdves galima skirstyti, kaip tik nori. Tokių būstų lubų aukštis dažniausiai siekia penkis metrus, tad galima įsirengti antresolių, kurios tampa puikia miegamąją ar vaikų erdve.

Vis dėlto lofte gyventi gali ne kiekvienas. Susigundžius įsigyti studijos tipo butą teks susitaikyti su tuo, kad prie namų nebus vaikų žaidimo aukštelės, pro langą neatsivers parko ar senamiesčio vaizdai.

Vietoj kiemo – stogas

Įmonės “Autoerdvė” vadovas Gediminas Saudargas, pusantrų metų gyvenantis studijos tipo bute, sako, kad jam svarbu, ką mato pro langą. Tad išsirinko nestandartinį būstą buvusios Vilniaus metalo staklių šlifavimo gamyklos viršutiniame aukšte. “Mano buto-studijos langus siekia kaštonų viršūnės. Kaimynai lauke pastatė suoliukų, tačiau į kiemą pasėdėt mums nereikia eiti, nes turime išėjimą ant stogo. Ten pastatyti suoliukai, staliukai, yra kepsninė. Jaučiamės panašiai kaip nuosavo namo kieme – triukšmo negirdėti, nevaikšto pašaliniai žmonės, susirenka tik kaimynai iš aplinkinių devynių loftų. Be to, turime 220 kv. m bendrą patalpą, kurioje rengiame parodas, koncertus”, – gyvenimo nestandartiniame būste privalumus dėsto keturiasdešimtmetis vyras.

Interneto puslapio loftai.lt įkūrėjas Egidijus Jarašiūnas sako, kad gyvenimą buvusių gamyklų patalpose renkasi platesnių pažiūrų žmonės, mėgstantys laisvesnį ir urbanistinį gyvenimo būdą. “Tokiems žmonėms nereikia medžių po langais ar vaikų žaidimo aukštelių. Kai nori pabūti gamtoje, jie važiuoja į parką ar sodybą prie ežero”, – teigia E.Jarašiūnas.

Jis išskiria dvi kategorijas žmonių, gyvenančių loftuose. Vieni čia įsikuria iš idėjos, o kiti vaikosi madų. “Šiandien lofto ieško daugiau tokių, kurie nenori atsilikti nuo naujausių mados tendencijų, nes tokios gyvenamosios erdvės dabar populiarios visame pasaulyje. O tie, kuriems tai gyvenimo būdas, jau yra įsikūrę”, – svarsto vaikinas, besidomintis loftų kultūra, ir priduria, kad gyvenantieji tokiuose būstuose atsirenka kaimynus. Menininkai priima tik panašiai mąstančiuosius, o tiems, kuriems tai prestižo reikalas, siūloma apsigyventi tarp manančiųjų taip pat. Mat viena svarbiausių loftų kultūros idėjų – aktyvi bendraminčių bendruomenė.

Paklausa didesnė nei pasiūla

Šiuo metu didžiuosiuose Lietuvos miestuose įrengta tik apie 300 loftų, kuriuose jau gyvena žmonės. Paklausa šiandien didesnė nei pasiūla. Pasak E.Jarašiūno, parduodamas loftas nuperkamas per kelias dienas, o norintieji išsinuomoti tarpusavyje net konkuruoja.

Įmonės “Concept Lofts” vadovas Andrius Voišnis sako, kad buvusiame Vilniaus kuro aparatūros administraciniame pastate įrengti 60 loftų su daline apdaila buvo išgraibstyti per pusmetį.

Nekilnojamojo turto bendrovės “Ober-Haus” Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada patvirtina, kad besidomintiesiems netradicine gyvenamąja erdve dabar neturėtų ko pasiūlyti. “Susidomėjimas loftais visą laiką buvo, yra ir bus. Vis dėlto pirkėjų rinka nėra didelė, tačiau stabili ir nuolatinė. Tai specifiniai pirkėjai, todėl loftai niekada nekonkuruos su naujos statybos butais”, – mano M.Čiulada ir priduria, kad pirkėjas, turintis šeimą, taip pat verslininkai, tarnautojai tokį būstą renkasi retai. Daug dirbantys žmonės neturi laiko gražinti laiptinės, jiems nepatogu, kad buvusiose gamyklose ne visada įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės, be to, gali trukdyti kaimynas, naktį pagautas kūrybinio įkvėpimo ką nors gręžti ar kalti savo dirbtuvėje.

“Iki šiol ir nekilnojamojo turto plėtotojai atsargiai vertino šį segmentą. Dabar keletas bendrovių investavo į visas gamyklines patalpas. Kuria visą koncepciją ir siūlo baigtą produktą. Manau, kad šitie projektai pasiteisins, nes paklausa yra”, – teigia M.Čiulada.

G.Saudargo, gyvenančio beveik 200 kv. m lofte, nuomone, nekilnojamojo turto bendrovių renovuojamos patalpos primins bendrabučius ir neturės nieko bendro su tikraisiais studijos tipo butais. Jie erdves skirsto po 40 ar 70 kv. m, o juk loftais paprastai laikomos erdvės, didesnės nei 100 kv. m ir nesuskirstytos vidinėmis sienomis.

Loftų populiarumo banga dar tik kyla

Amerikoje gyventi lofte yra prabanga, nes tai išskirtinė erdvė. Todėl čia kuriasi vyresnio amžiaus ir pasiturintys žmonės. Lietuvoje loftas dažnai vadinamas alternatyva brangiam naujos statybos butui, taip pat pabrėžiama, kad tai puiki išeitis norintiesiems mažiau mokėti už šildymą.

Studijos tipo buto su visomis komunikacijomis kvadratinis metras buvusioje gamykloje kainuoja 2500–4500 Lt. Būstui įsirengti dar prireiks 500–1500 Lt už kv. m, tai priklausys nuo poreikių ir fantazijos. O už šildymą dujomis mokama po 3–4 Lt už grindų ploto kvadratinį metrą. Pasak G.Saudargo, pernai šalčiausiais mėnesiais šiluma jam atsiėjo po 350–400 Lt. Tačiau šildytis pigiau negu daugiabutyje tik tuomet, jeigu įvestas autonominis dujinis šildymas.

Taip pat prieš perkant loftą reikėtų pasidomėti, ar jo paskirtis pakeista į gyvenamąją. Jeigu studijos-buto statusas įvardytas kaip dirbtuvės (o taip būna dažnai), per metus teks mokėti vieno procento nekilnojamojo turto mokestį.

Nusprendusiems įsigyti loftą E.Jarašiūnas pataria būtinai paprašyti, kad pardavėjas parodytų dokumentą, patvirtinantį, jog buvo atlikti tyrimai dėl kenksmingų medžiagų. Juk daugelyje buvusių gamyklų buvo dirbama su įvairiomis nuodingomis medžiagomis.

E.Jarašiūno nuomone, Lietuvoje loftų populiarumo banga dar tik kyla, todėl studijų-butų kainos kol kas nėra išpūstos ir tokios turėtų išlikti dar porą ateinančių metų.