Shutterstock

Technologijos. JAV kompanija „Oculus“ ką tik paskelbė, kad kitąmet į rinką išleis galutiniam vartotojui parengtus virtualios realybės akinius. Dar gana egzotiška IT sritis sulaukia didžiulio dėmesio ir po truputį žengia į mūsų kasdienybę.

„Įsivaizduokite, kad galime nusikelti į bet kokį kompiuterinį žaidimą, į bet kokią realią ar nerealią erdvę. Užuot žiūrėję į dvimatį ekraną, kuris yra tarsi langas į tą pasaulį, jame atsiduriame. Dairymasis virtualioje realybėje jau yra toks tikslus, taip gerai sekami galvos judesiai, kad žmogaus smegenys patiki, jog tai, ką mato, yra tikra“, – aiškina Domas Sabockis, žinomo startuolio „Dragdis“ vadovas ir virtualios realybės entuziastas, ką tik organizavęs renginį apie šios srities perspektyvas.

Nors tokių kompiuterinių simuliacijų kūrimas ir tobulinimas pirmiausia susijęs su kompiuteriniais žaidimais, kurie pagrįstai vadinami virtualios realybės varomąja jėga, potencialas yra kur kas platesnis. Manoma, kad tai paveiks pramogų pramonę, mūsų mokymąsi, darbą, bendravimą.

Virtuali realybė gali būti ir dirbtinai sukurtas pasaulis, ir nufilmuotas, leidžiantis vartotojui pasijusti taip, tarsi jis pats būtų tam tikroje vietoje. D.Sabockis primena, kad, tokių bandymų jau būta. Pavyzdžiui, dainininko Becko koncertas buvo nufilmuotas 360 laipsnių kampu filmuojančiomis vaizdo kameromis ir perteiktas gerbėjams.

„Galėjai jaustis tarsi stovėdamas ant scenos kartu su koncertuojančiais atlikėjais, dairytis į viską iš arti, o pasibaigus dainai pasisukęs į minią matydavai, kaip ji žiūri į tave ir ploja (juk ant scenos stovi muzikantai). Sako, net išrausti, nes kūnas, mūsų pasąmonė patiki, kad tai tikra. Kol kas dar nesuvokėme, koks svarbus dalykas, kad sugebame tai padaryti“, – pabrėžia D.Sabockis.

Tai turėtų stipriai paveikti ir kino pramonę. Pavyzdžiui, jau dabar galima parsisiųsti programą, leidžiančią žiūrovui pasijusti taip, tarsi norimą filmą žiūrėtum sėdėdamas kino teatre. Žinoma, tai labai paprastas virtualios realybės panaudojimo pavyzdys, toliau turėtų atsirasti ir tikri 3D filmai. Kol kas trimatėmis kino juostomis vadiname giluminius filmus.

Panašia kryptimi galėtų vystytis ir žiniasklaida, kurios perteikiamos naujienos taptų kur kas įtaigesnės.

Daug vilčių siejama su tokių galimybių panaudojimu mokymosi procese. Deja, dabartinės mokymosi priemonės neišnaudoja daug žmogiškųjų gebėjimų. Virtuali realybė, apimanti erdvę, judesį ir kita, tikriausiai padėtų pasiekti kur kas geresnių mokymosi rezultatų. Kam trečiokui skaityti apie dinozaurus vadovėlyje, jei jis galėtų juos išvysti virtualioje realybėje. Toks mokymosi būdas galėtų mokiniams padėti labiau įsitraukti į mokymosi procesą ir geriau įsisavinti žinias.

Tiesa, pasak naudotojų patyrimo ir vartotojo sąsajos dizainerio, konferencijos „Login 2015“ apie virtualią realybę pranešėjo Jono Lekevičiaus, nors jau esama šiam tikslui sukurtų prototipų, tačiau jie dažniausiai vis dar paviršutiniški ir per daug nesigilina į nagrinėjamą temą. Aišku, jau ir tai džiugina.

Fizinius mokslus „sudėti“ į virtualią erdvę palyginti paprasta, bet, J.Lekevičiaus manymu, didžiausias iššūkis virtualiai realybei edukacijoje kils sprendžiant klausimą, kaip pagerinti (ir ar iš viso tai įmanoma) kai kurių dalykų, pavyzdžiui, literatūros, mokymąsi.

Taip pat tai ne vienoje srityje padėtų sutaupyti. Paprastas pavyzdys: žmonės, mokydamiesi pilotuoti lėktuvus, didžiąją laiko dalį praleidžia treniruokliuose, be kurių mokymosi procesas neįsivaizduojamas. Vis dėlto tai labai brangiai kainuojantys prietaisai, kuriuos būtų galima pakeisti virtualia realybe. „Pridėsiu, kad „Microsoft“ bendradarbiauja ir su medicinos mokymosi priemones kuriančiomis įmonėmis. Esu įsitikinęs, kad čia didžiulis potencialas“, – tikina J.Lekevičius.

Kaip manoma, tai turėtų stipriai paveikti ir dirbo pobūdį kai kuriose srityse. Ypač tose, kuriose koncentruojamasi į trimačius objektus, tarkime, architektūros, dizaino, projektavimo ir kitose. Vis dėlto virtualios realybės „gimtinė“, stovinti tobulinimo avangarde, išlieka ir tikriausiai išliks kompiuterinių žaidimų pramonė. Žaidimai tebėra pati dažniausia virtualios ir praturtintos realybės panaudojimo erdvė. Ši sritis labai greitai keičiasi, nes žmonės nori vis naujų būdų žaisti, ir tai nuolat didina kokybės reikalavimus.

Iš esmės yra trys kryptys, kuriomis gali plėtotis ši sritis: kai virtualūs objektai įterpiami į realų pasaulį, kai visiškai patenkama į virtualią realybę ir kai virtualūs objektai projektuojami realioje aplinkoje. Pasak J.Lekevičiaus, reikėtų skirti praturtintą realybę (angl. „augmented reality“), kuri prideda papildomų dalykų, ir virtualią, į kurią visiškai pasineriama.

„Praturtinta realybė gali būti kažkas tokio paprasto, ką siūlė „Google Glass“ akiniai, tai yra kai nė nebandoma integruotis į aplink esančius daiktus, o tiesiog yra tam tikrą informaciją šiuos akinius nešiojančiajam pateikiantis ekranėlis. Taip pat yra tokios pažengusios praturtintos realybės technologijos, kaip korporacijos „Microsoft“ kuriami „HoloLens“. Jie turi integruotą kamerą, skenuoja trimatę erdvę, gali atpažinti objektus ir tuomet realybėje projektuoti iš tiesų neegzistuojančius dalykus, – pasakoja J.Lekevičius. – Kita kryptis jau yra tikroji virtuali realybė. Geriausias pavyzdys – „Oculus Rift“ akiniai, tačiau taip pat yra „Samsung“ kompanijos „Gear VR“, „Sony“ „Project Morpheus“ ir kiti. Užsidėjęs pastaruosius akinius nematysi nieko aplink ir pateksi į visiškai virtualią realybę, kurioje įmanomi neįmanomi dalykai ir erdvės.“

Nors abi kryptys skirtingos, nė viena neturėtų būti viršesnė, nes skirtingoms sritims geriau tinka skirtingi įrankiai. Tarkime, kompiuterinius žaidimus bus smagiau žaisti virtualioje realybėje, o kai kuriems kitiems užsiėmimams labiau tiktų praturtinta realybė, susiejanti realų pasaulį ir virtualius objektus.

Praturtintos ir virtualios realybės srityje galima tikėtis itin sparčios pažangos, nes pastaraisiais metais ji sulaukė didelio IT milžinių dėmesio. Tarkime, minėtas „Microsoft“ kompanijos „HoloLens“ projektas sulaukė didelio programuotojų bendruomenės entuziazmo, nes buvo pasirinktas gana netikėtas sprendimas. Daug kas prieš tai įsivaizdavo, kad apskritai vargiai įmanoma susieti virtualią ir realią erdvę projektuojant hologramas.

„Taip įmanoma sukurti programų ir jų vartotojų sąsajų, kurios yra natūralios. Pavyzdžiui, esu matęs sukurtą animavimo įrankį, kai, tarkime, susikuri žmogaus modelį, pažymi, kur yra kaulai ir lanksčios jų vietos, o tada savo rankomis šį modelį animuoji toje erdvėje. Tokių programų tikrai atsiras daug. Trimatėje erdvėje tikrai galėsime projektuoti namus, kurti naujus trimačius objektus, bus galima juos animuoti. Gal tai ir nevyks taip sklandžiai, kaip rodoma demonstraciniuose filmukuose, bet yra daug dalykų, kuriems tai būtų racionalus sprendimas“, – aiškina J.Lekevičius.

Net „Google Glass“ akiniams patyrus nesėkmę „Google“ ir toliau neatsisako dirbti šioje srityje. Tikėtina, kad „Google“ netolimoje ateityje grįš su nauja šių praturtintos realybės akinių versija, be to, dairomasi į dar revoliucingesnes inovacijas.

Nepagailėjusi 542 mln. dolerių, ši milžinė tapo viena pagrindinių investuotojų į technologijų startuolį „Magic Leap“, dirbantį su praturtinta realybe. Ši kompanija yra labai paslaptinga ir mažai ką atskleidžia apie tai, prie ko dirba. Vis dėlto atrodo, kad „Magic Leap“ daro kažką panašaus kaip ir „HoloLens“, kitaip tariant, kažką, kas susiję su holografiniu trimačių objektų projektavimu. Nors dabartinis jų prototipas tikriausiai panašus į „HoloLens“, manoma, kad „Magic Leap“ veikiausiai siekia sukurti tokią technologiją, kad žmogui nereikėtų užsidėti jokių prietaisų trimatėms hologramoms realybėje projektuoti. Jei šiai kompanijai pavyktų tai padaryti (o su 542 mln. dolerių galima daug ką nuveikti), tai taptų tikru perversmu.

Tuo domisi netgi didžiausias socialinis tinklas „Facebook“, nusipirkęs Palmerio Luckey įkurtą ir virtualios bei praturtintos realybės maniją grąžinusią „Oculus“ kompaniją. Ar tai yra ženklas, kad netrukus bendravimas socialiniuose tinklai gali keistis neatpažįstamai? J.Lekevičiaus manymu, nors yra tokia galimybė, kad „Facebook“ strategai „Oculus“ kompanija susidomėjo tik dėl to, kad mano, jog „Oculus“ yra perspektyvi žaidimų platforma, ir viskas, tikriausiai tai nebuvo vienintelė priežastis.

Atrodo, jis teisus. Per „Facebook“ San Fransiske surengtą konferenciją Mike’as Schroepferis, už technologinę plėtrą atsakingas „Facebook“ vadovas, pareiškė, kad šis socialinis tinklas žengia į virtualią realybę, siekdamas sukurti naujų bendravimo būdų, praturtinančių socialinę žmonių patirtį. Sakykime, buvo pateikta tokių pavyzdžių, kaip gimtadienio vakarėlis ar vaiko pirmasis važiavimas dviračiu, kuriais būtų pasidalijama feisbuke ir virtualios realybės įrankiais kitiems žmonėms būtų leidžiama tai patirti, tarsi jie patys būtų dalyvavę šiuose įvykiuose.

Be to, buvo pranešta, kad šios dvi kompanijos turi ambicijų apie milijardą žmonių suburti į virtualų pasaulį. Kadangi „Facebook“ socialinis tinklas yra pasiekęs tokį didžiulį mastą, jam yra atrištos rankos eksperimentuoti: nebūtų sudėtinga pastūmėti savo vartotojų į norimą pusę. Žinoma, dabartinė jo forma nėra patraukliai pritaikoma virtualiai realybei, tad jei ši avantiūra būtų sėkmingai plėtojama, galiausiai feisbukas taptų visiškai kitoks. Viena galimybių – perimti idėjų iš virtualaus „Second Life“ ar vadinamųjų daugelio žaidėjų interneto žaidimų pasaulių, kuriuose jo gyventojai (šiuo atveju tai būtų feisbuko vartotojai) sąveikautų vieni su kitais ir su supančia aplinka per susikurtus „avatarus“ (t.y. virtualius asmenis).

Antra vertus, iš visų sričių, kuriose ketinama plačiai taikyti virtualią realybę, žmonių bendravimas yra labiausiai dėl nesėkmės rizikuojanti sritis. Tai specifinė sritis, kuriai labai svarbūs dalykai, sunkiai perteikiami kompiuteriu (pavyzdžiui, veido mimika, kūno kalba, balso tembras), tad toks bendravimas gali ir netapti itin populiarus.

Kol kas praktiškai visos inovacijų priešakyje stovinčios kompanijos – iš JAV. Tiesa, tarptautinis elektronikos koncernas „Samsung“ iš Pietų Korėjos taip pat eksperimentuoja šioje srityje, dar yra Taivane įsikūrusi korporacija HTC. Kalbant apie „Samsung“ galima konstatuoti, kad šis koncernas mažai dirba prie revoliucinių virtualios ar praturtintos realybės sprendimų, o veikiau yra sekėjas. Pagrindinis dalykas, ką „Samsung“ yra nuveikęs šioje srityje, – tai „Gear VR“. Tai iš esmės veikia panašiai kaip „Oculus Rift“ akiniai, išskyrus tai, kad pastarieji turi integruotus pritaikytus ekranėlius, o „Gear VR“ kaip ekranėlį naudoja patį išmanųjį telefoną, panašiai kaip „Google“ sukurtas „Cardboard“.

„Tiesiog į tai įstatai išmanųjį telefoną, čia jau yra pritaikyti lęšiai, užsidedi ant galvos ir matai virtualią realybę. Visi elementai, leidę atsirasti aukštos kokybės virtualios realybės akiniams, egzistuoja mūsų telefonuose. Dėl to ir gali egzistuoti toks dalykas, kaip kartoninis „Cardboard“, kainuojantis tik 15 dolerių, kai praktiškai gauni viską kaip ir su daug kainuojančiais „Oculus Rift“ akiniais. Tai pats pigiausias būdas išbandyti, kas yra ta virtualioji realybė. Praktiškai tam tinka visi didesnius ekranus turintys išmanieji telefonai, tam jau yra sukurta daug programėlių“, – pasakoja J.Lekevičius.

Tie, kuriems atrodo, kad apie praturtintą ir virtualią realybę imta kalbėti visai neseniai, yra teisūs, nes sprogimas šioje srityje įvyko tik prieš kelerius metus. Jo pradžią galima sieti su minėta „Oculus“ kompanija ir jos įkūrėju P.Luckey.

Vis dėlto pabrėžtina, kad tai yra antras virtualiosios realybės bumas. Pirmasis buvo kilęs praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje, tačiau, nors būta daug entuziazmo ir drąsių eksperimentų, tada dar neturėjome pakankamai ištobulintų technologijų, kad būtų sukurta tvari industrija.

„Pavyzdžiui, „Nintendo“ sukurtas „Virtual Boy“ tuo metu buvo vienas populiariausių dalykų. Jo ekranėlis buvo labai prastas, turėjo gal dvi spalvas ir viskas buvo vaizduojama linijomis, bet visi įsivaizdavo, kad vis tiek galima sukurti kažką, kas atrodytų kaip virtuali realybė. Tiesą sakant, ekranėlio kokybė buvo tokia prasta, kad net buvo patariama nusiimti šiuos akinius kas penkiolika minučių, antraip akys suges“, – prisimena J.Lekevičius.

Dabartinį susidomėjimą virtualia realybe lėmė keletas dalykų. Vienas pagrindinių – per šį laiką įvykusi technologinė pažanga. Labai svarbu, kad smarkiai pagerėjo ekranų kokybė. Kadangi jau turime itin didelės raiškos ekranus, integruojamus į mūsų mobiliuosius telefonus, vadinasi, jie yra gaminami didžiuliais kiekiais ir jų kaina yra nukritusi. Tokia susiklosčiusi situacija leido daug kam pradėti gaminti prototipus.

Technologijos jau leidžia apgauti save, kad tai, ką matai virtualioje realybėje, yra tikra. Tam reikėjo pasiekti aukštą kokybę – itin greitai atnaujinamą vaizdą, kokybišką grafiką, tinkamą optiką ir kita. Nors ištobulėję ekranėlių komponentai buvo pagrindinė priežastis, tačiau prie to prisidėjo daug dalykų, pavyzdžiui, išplitę judesio sekimo akcelerometrai. Vėlgi tai yra dažnas komponentas, integruojamas į mobiliuosius telefonus, leidžiantis juos įterpti į kitas technologijas. Tarkime, šiuo metu labai lengva nustatyti, kur žmogus žiūri.

Pasirodysiantis galutiniam vartotojui skirtas „Oculus“ virtualios realybės produktas yra pirmas žingsnis į platesnį naudojimą, bet kokiu mastu tai išplis, pasakyti sudėtinga. D.Sabockio manymu, čia reikia atsižvelgti į du dalykus: pirma, tai niekada netaps tokiu portabiliu daiktu kaip mobilieji telefonai, tad jų automatiškai nebus daugiau nei pastarųjų, be to, tai palyginti brangiai kainuoja, nes reikalinga galinga technika. „Virtualios realybės prietaisai anksčiau ar vėliau galėtų paplisti kaip, tarkime, televizoriai. Savo paplitimu jie veikiausiai nepralenks mobiliųjų telefonų skaičiaus, bet įspūdžiu ir poveikiu tai turėtų būti svarbesnis dalykas“, – svarsto virtualios realybės entuziastas.

Svarbiausia, kad tai leis susikurti tam tikrai ekosistemai, suteiks galimybę su virtualia realybe eksperimentuoti kitiems rinkos dalyviams ir prasidės natūrali šios pramonės plėtra.

O ar kas nors panašaus daroma Lietuvoje? Vienas su virtualia realybe dirbančių lietuviškų startuolių yra „Setfaultas“. Tarp jo įgyvendinamų projektų yra išmaniojo žiedo, kurio viena iš panaudojimo paskirčių yra virtualios realybės valdymas, kūrimas. „Išmanusis žiedas gali atpažinti rankų gestus, judesius, o tai yra patogus valdymo įrankis virtualioje realybėje. Paprasčiausiai darote kažkokius rankų judesius ir jie yra fiksuojami. Tai kur kas patogiau, nei valdyti kompiuterio pele ar klaviatūra, atsiranda daugiau galimybių tiesiogiai valdyti dalykus“, – dėsto vienas šio startuolio kūrėjų Darius Lapūnas.

Pasak jo, Lietuvoje netenka daug girdėti apie įgyvendinimus šios srities projektus. Pagrindinė priežastis žemiška – darbui su virtualia realybe reikia gana didelio kapitalo.

Apskritai galima konstatuoti, kad šiek tiek atsiliekame, tačiau tai visam pasauliui naujas dalykas – praktiškai tik dabar imama kurti praturtintą ir virtualią realybe, taigi beveik niekas neturėjo galimybės startuoti anksčiau ir išsiveržti į priekį. Be to, Lietuvos padėtis tampa vis palankesnė, nes čia atsikelia vis daugiau žaidimų kūrėjų kompanijų, stiprinančių Lietuvos žaidimų pramonę.

Vaiva Sapetkaitė

Aštuntoji didžiausia Baltijos šalyse progreso konferencija LOGIN 2014 nepaliko abejingų ir šiemet – parodų ir konferencijų centre „Litexpo“ per dvi dienas apsilankė daugiau kaip 3,5 tūkst. inovacijų gerbėjų. LOGIN „Lietuvos interneto apdovanojimai“ skirti geriausiems 42-ose kategorijose, o paskutinis užsienio svečias paliko Vilnių tik šį rytą, išsiveždamas pačius geriausius įspūdžius ir apie konferenciją, ir apie Lietuvą.

LOGIN 2014 metu su progreso gerbėjais bendravo ne tik 130 pranešėjų iš skirtingų pasaulio šalių, bet ir didžiausių kompanijų bei garsiausių prekių ženklų atstovai. Renginio erdvėje savo inovacijas lankytojams pristatė tokios kompanijos kaip „Dell“, „Microsoft“, „Paypal“, „Google“, „Mozilla“ ir kt.

LOGIN ilgametės partnerės, telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ atvežtas pirmojo mobiliojo telefono išradėjas Martin‘as Cooper‘is noriai bendravo su dalyviais, o laimingiausiems teko garbė nusifotografuoti rankose laikant revoliucinį, 2 kg sveriantį mobilųjį telefoną.

Progreso konferencijos metu prie nemokamo bendrovės „TEO“ teikiamo belaidžio interneto per valandą prisijungdavo maždaug 1-1,7 tūkst. renginio dalyvių. Per dvi dienas renginio erdvėse buvo atsisiųsta 300 Gb duomenų.

Renginyje dvi dienas dirbo daugiau nei 150 savanorių, o LOGIN komunikacijos partnerio „Ad verum“ spaudos centre apsilankė 120 žiniasklaidos atstovų.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, sveikindama renginio dalyvius dėkojo už LOGIN dalyvių progresyvų gyvenimo būdą, kuris išlaisvina mintis, stebina pasaulį ir kuria globalią ekonomiką: „Jūsų darbai įrašo Lietuvą į pažangiausių valstybių gretas, garsina ją kaip technologijų šalį, kur gimsta idėjos ir kuriasi duomenų ir technologijų centrai bei užsienio investicijas pritraukiantys startuoliai, tokie kaip „Vinted“ ar „Track Duck“, – sveikindama susirinkusiuosius sakė Prezidentė. – Būtent LOGIN sukurta galimybė keistis idėjomis leido šimtams Lietuvos gyventojų paspausti „Enter“ mygtukus į sėkmę.“

Ne vienas LOGIN pranešėjas pasinaudojo proga susipažinti su Lietuva ir mūsų šalį paliko tik pasibaigus savaitgaliui. Amerikietis M. Cooper‘is, paragavęs šaltibarščių ir cepelinų, aplankęs Trakus, nenustojo kartoti, kokia Lietuva yra nuostabi šalis. Tik pirmadienį išvykęs australas, mokslo komunikatorius, filmų kūrėjas ir televizijos laidų vedėjas Derek‘as Muller‘is susipažino ir su naktiniu Vilniaus gyvenimu, ir mezgė pažintis su vietos verslininkais.

Antrus metus veikusioje „LOGIN Startup Fair“ platformoje, kurią organizavo VšĮ „Versli Lietuva“, buvo pristatytos 54 inovatyvios verslo idėjos, 40 komandų savo produktus pristatė specialiuose parodos stenduose. Startuolių mugėje naujų talentų ieškojo atstovai iš 24 rizikos kapitalo fondų ir 7 akseleratorių.

Dvi dienas trukusią progreso konferenciją tradiciškai uždarė menų fabrike LOFTAS vykę „Lietuvos interneto apdovanojimai 2014“ ir nepamirštamas vakarėlis, kuris tęsėsi iki aušros.

Kitais metais LOGIN progreso šauklius sukvies gegužės 7-8 dienomis.

Dvi dienas trukusią progreso konferenciją LOGIN 2014 vainikavo menų fabrike „Loftas“ įvykę Lietuvos interneto apdovanojimai ir vakarėlis kodiniu pavadinimu „LOGOUT“.

Baigiamajame renginyje paskelbti 2014 metų labiausiai Lietuvos interneto plėtrai nusipelnę asmenys ir didžiausio pripažinimo sulaukę projektai: 18 pagrindinių ir 24 papildomų kategorijų laimėtojai. Nugalėtojams įteiktos specialios LOGIN statulėlės bei rėmėjų prizai. Geriausiais juos išrinko interneto vartotojai bei vertinimo komisija, sudaryta iš praėjusių metų LOGIN interneto apdovanojimų nugalėtojų.

„Lietuvos interneto apdovanojimai“ šiemet vyko dviem etapais: pirmiausia Login.lt interneto svetainėje vienoje ar keliose kategorijose buvo galima siūlyti savo mėgstamas įmones, projektus, žmones ar judėjimus, taip pat balsuoti už jau esamus. Antrojo etapo metu vyko uždaras balsavimas – daugiausia internautų simpatijų sulaukusius dalyvius atskirai vertino komisija, sudaryta iš praėjusių metų apdovanojimų laimėtojų. Pretendentai į apdovanojimus buvo vertinami pagal idėjos novatoriškumą, originalumą, progreso skatinimą, efektyvų jos pritaikymą bei funkcionalumą, pasiektus tikslus ir rezultatus bei vizualinį projekto pateikimą. Kai kuriose kategorijose apdovanojimų komisija nusprendė nerinkti nugalėtojų dėl per mažo balsavimo aktyvumo ar nominuotų projektų, neatitinkančių vertinimo kriterijų.

Balandžio 10-11 dienomis vykusi progreso konferencija LOGIN šiais metais buvo organizuojama jau 8-ąjį kartą. Didžiausia interneto tendencijų konferencija Baltijos šalyse savo istoriją pradėjo 2007 m., o šiemet sulaukė daugiau nei 3500 lankytojų, kuriems buvo atviros net 7 salės, skirtos pranešimams ir renginiams. Apdovanojimuose ir baigiamajame renginyje „LOGOUT“, kurio pagrindinis partneris yra Mykolo Romerio universitetas, dalyviai galėjo pirmieji įvertinti specialią ir dar negirdėtą „NO DJS“ programą.

Pagrindinių nominacijų laimėtojai:

Metų starto titulą pelnė nauja interaktyvi auditorijų apklausų sistema „IQ Polls“, kuri leidžia realiu metu gauti auditorijos nuomonę ir ją pateikti skaidrėse grafiškai.

Metų žmogumi internete šiais metais tapo Algimantas Čekuolis, su savo žiūrovais pasiryžęs bendrauti ir virtualioje erdvėje – socialinio tinklo „Twitter“ platformoje.

Metų elektroninio naujienlaiškio titulą laimėjo sporto ir sveikatingumo klubo IMPULS platinamas naujienlaiškis.

Per pirmas dvi paskelbimo dienas virusinis filmukas „We Are Happy from Vilnius“ surinkęs per 100 000 peržiūrų „YouTube“ kanale ir tapęs tikru virusiniu reiškiniu, nusipelnė ir Virusinės kampanijos titulo.

Mobiliojo tinklalapio ar projekto titulą pelnė – „Danske Bank“ mobilūs mokėjimai, kurie palengvino kasdienius vargus – atlikti pervedimui dabar užtenka naudotis mobiliųjų mokėjimų paslauga ir žinoti draugo telefono numerį.

Geriausiu Žaidimu mobilioje aplinkoje išrinkta „ABC knygelė 3D“, kuri rekomenduojama 2–6 metų amžiaus vaikams ir yra išleista lietuvių ir anglų kalbomis.

Mobiliosios programėlės prekės ženklui titulą pelnė „Viena sąskaita“, sukūrusi aplikaciją, kuria galima apmokėti savo sąskaitas.

Geriausia Mobiliąja programėle tapo „Vinted/Mano drabužiai“, savo programėle siūlantys ne tik atrasti drabužius, juos fotografuot, iškart talpint pardavimui ar mainams, bet ir bendrauti forume ar asmeninėmis žinutėmis.

Trofėjus už Inovaciją socialinėje erdvėje atiteko į Tinklalaidės „Auksiniai berniukai“ herojų rankas, kurie savo nereguliariai pasirodančioje tinklalaidėje žarsto patarimus verslui, ūkiui ir kitas idėjas.

Šių metų Memo titulą gavo „Loreta, Senis ir Jūra“ – populiariausias su Seimo pirmininke L. Graužiniene susijusių „memų“ šaltinis, įsikūręs socialiniame tinkle „Facebook“.

Socialinio tinklo „Facebook“ geriausio puslapio nugalėtoju tapo socialinis projektas „We Love Lithuania“, savo paskyroje besidalinantis Lietuvos vaizdais.

Statulėlė už geriausią Renginį, tiesioginę transliaciją atiteko „TEDx Vilnius 2014“ konferencijai.

Laurai už šių metų geriausią BLOG‘ą, asmeninį tinklalapį iškeliaus Geležinei Lapei.

E-paslaugos, produkto tinklalapis apdovanojimas įteiktas projektui Lėkštė.lt, didžiausiai maisto į namus užsakymo platformai Lietuvoje.

Geriausios Interneto svetainės vardą gavo „Biržų duona“, kurie savo puslapį pritaikė mobiliems ir planšetiniams įrenginiams.

Įspūdingiausiu Interneto svetainės dizainu pripažintas „4MOON Boutique“, kurie savo svetainės kategorijas suskirstė pagal mėnulio fazes.

iVilnius.lt įvertintas kaip geriausias žiniasklaidos projektas ar tinklapis. Vilniaus miesto gidas, kuriame skelbiama informacija apie Vilnių, lankytinas vietas, miesto žmones, renginius, restoranus, akcijas ir kitas įdomybes.

Apdovanojimas už sukurtą Bendruomenių tinklapį atiteko „Startup Lithuania“ – startuolių buveinei, kur jie gali rasti visas naujienas, renginių kalendorių, duomenų bazę ir kitą naudingą informaciją.

Ne pagrindinių kategorijų laimėtojai:

Kategorija    Laimėtojas
Inovatyvus reklamos sprendimas elektroninėje erdvėje kampanija     #RudeninisKailiukas
Interneto panaudojimas viešojo sektoriaus reklamai     Likeable Lithuania
El. prekybos programėlė     Draudimas.lt mobili programėlė
Paslaugų ir įrankių programėlė     Tasker
GPS/vietos nustatymo technologijos panaudojimas     BeSlenksciu.lt
Programėlės vartotojo patirtis     Greitasis likutis
„Facebook“ panaudojimas prekės ženklui     Caif Cafe
Socialinės medijos projektas/kampanija     Neužmirštuolė
El. prekybos tinklapis    Barbora.lt
Ne pelno siekiančios organizacijos tinklalapis ar projektas      „Šalis be vaikų namų“ ir „Tyla žudo“
E-sprendimas verslui    Mokėjimai.lt sprendimas verslui
Fotografijos panaudojimas tinklapyje    „Biržų duona“ (birzuduona.lt)
Vaizdo įrašų panaudojimas tinklalapyje      DELFI lesykla portale su tiesiogine transliacija Grynas.lt
Vartotojo patirtis (user experience) tinklapyje     „Lietuvos draudimas“ internete
Specializuotų skelbimų tinklalapis      Skelbiu.lt
Žaidimų tinklalapis    Miestukovos.lt
Kultūrinis, edukacinis projektas      „Kam to reikia?!“
Mokslo populiarinimo tinklalapis     VU naujienos
Mokyklos/universiteto tinklalapis     Karalienės Mortos mokykla (karalienesmortosmokykla.lt)
Muzikos tinklalapis     Rembomusic.com
Savireklamos/portfolio tinklalapis      16DIV.com – Paulius Papreckis portfolio
Sporto projektas      DAKARAS 2014 – DELFI projektas
Verslo komunikacijos (B2B) tinklapis arba projektas      BizRecommends.com
Teminis tinklapis    Sezoninevirtuve.lt

Kompanijai „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ priklausantis TV kanalas „Penki TV“ visus, besidominčius technologijų naujovėmis, tiesiogiai internetu kviečia stebėti didžiausią Baltijos šalyse progreso konferenciją „Login 2014“, kuri vyks š. m. balandžio 10–11 dienomis.

Transliacijas iš parodų ir konferencijų centro „Litexpo“ HD (angl. high definition) kokybe bus galima matyti savo kompiuterio, išmaniojo telefono ar planšetės ekrane.

Didžiausias interneto ir technologijų bendruomenės susibūrimas Baltijos šalyse „Login“ šiemet kvies išklausyti 130 pranešėjų iš užsienio ir Lietuvos. Savo netolimos ateities vizijomis ir patirtimi konferencijoje dalysis tokie technologijų grandai kaip Martin‘as Cooper‘is, Jack‘as Andraka, Sebastian‘as Vieregg‘as („Google“), Avishai Abrahami („Wix.com“), Mats‘as Persson‘as („Adform“), Jon‘as Matonis („Bitcoin Foundation“) ir kiti. Bendrovės „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ į konferenciją pakviestas „Cisco“ generalinis direktorius Suomijai ir Baltijos šalims Esa Korvenmaa renginyje skaitys pranešimą tema „Internet of Everything – Connect the Unconnected“ (liet. viso ko internetas – sujungti nesujungiama).

Išmaniosios „Skynet“ televizijos žiūrovai tiesioginę konferencijos transliaciją galės stebėti kanalo „Penki TV“ eteryje, o likusieji turės galimybę ją matyti svetainėje www.scena.lt. Pernai transliacija prie ekranų sutraukė rekordinį susidomėjusiųjų skaičių – beveik 60 tūkstančių.

Ado Vasiliausko nuotr.

Tai – karta, kuriai įvaizdis internete jau tapęs svarbesniu už įvaizdį realiame gyvenime. Apie žmones, kurių galvose „smegenys 2.0“, kaip juos atpažinti ir kaip su jais bendrauti – progreso konferencijoje LOGIN pasakos bendrovės „Adnet Media“ vadovas Linas Šiautkulis. Tuo tarpu „Microsoft Advertising“ mobiliųjų pardavimų skyriaus specialistas Chris‘as James‘as kalbės apie besikeičiančius naujosios kartos vartotojų įpročius ir rinkodaros specialistų iššūkius, siekiant juos sudominti.

„Šios „skaitmeninės kartos“ atstovai yra ne tik 15-35 metų amžiaus, jų apstu ir tarp keturiasdešimtmečių, ir vyresnio amžiaus žmonių. Jų bendras skiriamasis bruožas – nuolatinis įsitraukimas į skaitmeninę erdvę. Šis faktorius daro įtaką elgesio ir netgi smegenų pokyčiams, todėl siekiant efektyvesnės komunikacijos, būtina į tuos pokyčius įsigilinti ir juos suprasti“, – sako L. Šiautkulis. Pasak specialisto, skaitmeninės kartos atstovą iš kitų išskirti nesunku, kadangi tokiems žmonėms įvaizdis internete jau tapęs svarbesniu už įvaizdį realiame gyvenime: savo skaitmeninių profilių palaikymui ir valdymui toks asmuo skiria didelę savo laiko dalį, todėl daugiau komunikuoja tekstu nei gyvai.

Kitas šios kartos bruožas – meistriškas manipuliavimas naujausiomis technologijomis. „Tūkstantmečio“ karta žaibiškai nardo technologijose ir žino, kaip jas pasitelkus sukelti nacionalinį judėjimą – vos per vieną sekundę bet kurį politiką paversti pajuokos objektu ir sužlugdyti jo politinę karjerą, – skaitmeninės kartos atstovo portretą piešia L. Šiautkulis. – Turėdamas per daug pasirinkimų, skaitmeninis vartotojas renkasi nesirinkti, tad jo atsitiktiniai sprendimai – kasdienybė. Perkrautas informacijos chaoso, skaitmeninis žmogus tampa lengva „auka“  rinkodaros atstovams.“

Kompanijos „Microsoft“ reklamos specialistas Chris‘as James‘as pastebi, kad apibūdinimas „tūkstantmečio karta“ daugeliui rinkodaros atstovų sukelia netikrumo jausmą: „Ši karta nuolat šokinėja nuo vieno išmaniojo telefono prie kito, žaidimus kasdien žaidžia vis naujesniame įrenginyje – kompiuteryje ar planšetėje, tad juos surasti ir patraukti dėmesį – nėra lengva.“ „Microsoft“ duomenimis, šios kartos atstovų labai toli ieškoti nereikia – 24 proc. viso pasaulio „tūkstantmečio“ atstovų galima rasti besinaudojančius pokalbių programa „Skype“, suteikiančia jiems prieinamumo ir asmeniškumo „prieglobstį“.

Nors nuo interneto priklausantys skaitmeninės kartos atstovai nuolat siekia grįžtamojo ryšio ir dėmesio socialiniuose tinkluose, kaip vienintelio socialinio patvirtinimo įrodymo, asmeniniam bendravimui nevengia pasitelkti ir kitas terpes. „Bandydami atsijoti seniai atnaujintas vartotojų būsenas socialiniuose tinkluose, nykstančias „Twitter“ žinutes ar ieškoti aktualijų jau pašalintuose asmeniniuose įrašuose, rinkodaros atstovai bando įžvelgti naują tendenciją, kuri pritrauks daugiausiai skaitmeninės kartos atstovų dėmesio“, – rinkodaros atstovų šiandieninius siekius pristato Ch. James‘as.

Ar jie pasieks ko nori – nėra garantijų, kadangi, pasak L. Šiautkulio, skaitmeninės kartos atstovai ateities plano neturi: viskas keičiasi pernelyg greitai, todėl sudarinėti ateities scenarijus ir ilgiau užsibūti vienoje vietoje – ne jų tikslas.

Balandžio 10-11 dienomis progreso konferencijoje LOGIN, kurią pristato telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“, Chris‘as James‘as (balandžio 10 d. 11 val.) ir Linas Šiautkulis (balandžio 11 d. 10 val.) dalinsis įžvalgomis apie „skaitmeninę kartą“, kintantį vartotojų gyvenimo būdą bei verslui kylančius iššūkius.

Login 2013

„Aktyvus dalyvių susidomėjimas likus vos savaitei iki renginio rodo, kad inovacijų entuziastai iš Lietuvos ir kaimyninių šalių žengia koja kojon kartu su technologiniais pokyčiais bei domisi tuo, koks bus mūsų rytojus. Tad tokie žmonės, kaip M. Cooper‘is, padėjęs pamatus bevielei komunikacijai, moksleivis J. Andraka, savo atradimu sukrėtęs medicinos pasaulį, ar C.Crittenden‘as, prisidedantis prie 3D spausdinimo revoliucijos – neabejotinai paliks įspūdį bei įkvėps konferencijos dalyvius“, – sako LOGIN direktorė Ieva Dirvonskaitė.

LOGIN vadovė pastebi, jog progreso konferencija yra vienas iš tų išskirtinių renginių, kuris neturi nei sienų, nei standartų, bet kasmet stengiasi atrasti save iš naujo. Šiemet konferencijoje netruks naujų požiūrio kampų, įdomių asmenybių, specialių pasirodymų, pristatymų, renginių. O svarbiausia – čia, kaip ir kasmet, susitiks aktyviausių internete žmonių bendruomenė.

Progreso konferencijos pranešėjų sąraše – 63 užsienio ir beveik tiek pat lietuvių vizionierių. Pirmąją konferencijos dieną pradės „Omnitel“ vadovas Dan‘as Strömberg‘as, kalbėsiantis apie mobiliąją ateitį bei jos suteikiamas galimybes vartotojui ir verslui. Pranešimus skaitys mokslo komunikatorius, filmų kūrėjas ir televizijos laidų vedėjas Derek‘as Muller‘is, kuris dalinsis įžvalgomis apie „Facebook“ fenomeną ir jo grėsmes, „Socialbakers“ įkūrėjas Lukas Maixner‘is pasakos apie socialinių medijų pasaulį ir septyniolikmetis vėžio tyrėjas Jack‘as Andraka, kuris būdamas vos 15-os sukūrė naujovišką popierinį jutiklį, per 5 minutes atrandantį kasos, kiaušidžių ir plaučių vėžį. Antrąjį pusdienį įžvalgomis dalinsis internetinių svetainių kūrimo platformos „Wix.com“ įkūrėjas ir vykdomasis direktorius Avishai Abrahami. Artūras Olšauskas („Media House“), mėnesį prieš LOGIN eksperimentavęs, kaip sekasi šių dienų pasaulyje gyventi be interneto, ieškos naujo balanso su analoginiu pasauliu, dr. Sebastian‘as Vieregg‘as („Google“) atskleis prekių ženklų įvaizdžio kūrimo paslaptis naudojantis video platformomis, Mats‘as Persson‘as („Adform“) skaitys pranešimą apie interneto variklį dabar ir ateityje.

Antrąją konferencijos dieną kalbės belaidės komunikacijos pionierius, mobiliojo telefono išradėjas Martin‘as Cooper‘is, kurį pristato ilgametė konferencijos partnerė bendrovė „Omnitel“, Chad‘as Crittenden‘as („3D Systems“) pasakos apie kūno formų atgavimą naudojant 3D spausdinimo sistemą, Jon‘as Matonis („Bitcoin Foundations“) – apie bitkoinus, nepolitinės valiutos patrauklumą, Juan‘as Madroñero („Barclays“) dalinsis savo patirtimi, kaip sukurti ir suvaldyti skirtingose pasaulio vietose dirbančias komandas bei kylančius iššūkius ir galimybes didelėms IT bendrovėms. Pastaruosius kelerius metus geriausiu konferencijos pranešėju pripažintas Linas Šiautkulis („Adnet Media“) šį kartą pasakos kaip atpažinti ir kaip komunikuoti su žmonėmis, kurių galvose – „smegenys 2.0“.

Konferencijos metu vyks specialios pranešėjų diskusijos, kurių metu įvairūs pranešėjai kalbės apie elektroninių parduotuvių perspektyvas, netolimos ateities universiteto viziją, dalinsis patirtimi, kaip naudojant skirtingas medijas atgaivinti spausdintines knygas bei ieškos būdų, kaip tinkamai šviesti visuomenę apie kriptovaliutų naudą ir galimą riziką.

Didžiausia Baltijos šalyse progreso konferencija LOGIN kviečia rinkti interneto kultūrai nusipelniusius žmones, įmones ir interneto raidą labiausiai paveikusius projektus bei judėjimus. „Lietuvos interneto apdovanojimų“ geriausieji bus pagerbti LOGIN baigiamajame renginyje, balandžio 11 d.

„Internetas jau yra tapęs ne tik verslo, socialine ar kultūrine erdve, bet ir terpe, padedančia genialioms idėjoms užkariauti pasaulį, tad nenuostabu, kad „Lietuvos interneto apdovanojimai“ per kelerius metus tapo paskata kurti, įvertinti bei įsivertinti, ir siekti „sėkmingiausių ir perspektyviausių internete“ pripažinimo“, – sako LOGIN projekto vadovė Ieva Dirvonskaitė.

„Pernai man suteiktas apdovanojimas buvo visiškai netikėtas, neturėjau supratimo, kad esu nominuota – apie jį sužinojau tik apdovanojimų dieną“, – sako praėjusiais metais „Metų žmogumi internete“ tituluota buvusi Lietuvos Respublikos finansų ministrė, Lietuvos banko valdybos narė Ingrida Šimonytė, – Iki šiol manau, kad tokie žmonės, kaip Remigijus Šimašius, Andrius Tapinas ar Birutė Vėsaitė, buvo vertesni šio apdovanojimo“.

I. Šimonytės teigimu, vertinant šių metų projektus ar kūrėjus, reikės ieškoti bendro vardiklio, kuris leistų palyginti absoliučiai skirtingus nominantus: „Atsižvelgti reikės į daugelį dalykų: idėją, jos realizavimą ir patrauklumą vartotojui. Manau, galutinis sprendimas bus priimtas intensyviai analizuojant ir lyginant idėjas, produktus ar nuopelnus“.

„Lietuvos interneto apdovanojimai“ šiemet vyks dviem etapais: iki kovo 31 d. Login.lt interneto svetainėje vienoje ar keliose kategorijose galima ne tik siūlyti savo favoritus (įmones, projektus, žmones ar judėjimus), bet ir balsuoti už jau esamus; antrąjame ture nominantus vertins speciali komisija, sudaryta iš praėjusių metų apdovanojimų laimėtojų. Pretendentai į apdovanojimus bus vertinami atsižvelgiant į jų pateiktos idėjos novatoriškumą, originalumą, progreso skatinimą, efektyvų jos pritaikymą bei funkcionalumą, pasiektus tikslus ir rezultatus bei vizualinį projekto pateikimą.

Projektai bei asmenys, sulaukę didžiausio internautų pripažinimo bei įvertinimo, bus paskelbti baigiamojo LOGIN renginio „Lietuvos interneto apdovanojimai“, kurių pagrindinis partneris yra Mykolo Romerio universitetas, metu, balandžio 11 d. menų fabrike „Loftas“. Didžiausia Baltijos šalyse progreso ir technologijų konferencija LOGIN vyks balandžio 10-11 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.

Daugiau apie LOGIN 2014 interneto apdovanojimus galite rasti čia.

LOGIN 2014 organizatoriai pradeda pasiruošimą jau aštuntąjį kartą vyksiančiai didžiausiai Baltijos šalyse progreso ir technologijų konferencijai. Spalvingi progreso vizionieriai, kūrybinės dirbtuvės, verslo startuoliai, geriausiųjų apdovanojimai, dvi naujos platformos – „Game Fest“ ir „Digital Job Market“ – tai tik maža dalis to, kas laukia kitų metų balandžio 10-11 dienomis parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Organizatoriai skelbia, jog prekyba išankstiniais bilietais jau prasidėjo. Įsigyti juos pigiau galima iki sausio 15 dienos.

„Kasmet LOGIN stengiasi atrasti save iš naujo, tad ir kitų metų konferencijoje žengsime dar vieną žingsnį į priekį – kalbėsime apie dabartinio interneto atskyrimą nuo senojo. Šiandien šis, neatsiejama gyvenimo dalimi tapęs reiškinys, yra įžengęs į naują etapą – „Daiktų internetą“ (angl. Internet of things). Kitas etapas bus „visko internetas“, kai kiekvieną sekundę jungsis vis daugiau žmonių, procesų, duomenų, įvairiausių elektronikos ir technikos įrenginių, telefonų bei jutiklių“, – sako LOGIN projekto vadovė Ieva Dirvonskaitė. Anot jos, pastarasis etapas savo potencialą pasieks per artimiausią dešimtmetį, tačiau LOGIN ją nagrinės jau 2014 m. renginyje, kurio tema bus „Internetas yra viskas“ (angl. Internet of everything).

Konferencijos dalyviams organizatoriai ruošia dvi visiškai naujas platformas. „LOGIN Game Fest“ savo sėkmės istorijomis, idėjomis bei vizijomis dalinsis geriausi žaidimų kūrėjai ir žaidėjai iš Lietuvos bei užsienio. Taip pat pirmą kartą vyks ir vyks skaitmeninė darbo mugė „LOGIN Digital Job Market“, skirta padėti jauniems specialistams ir naujų talentų ieškančioms įmonėms rasti vieniems kitus.

Geriausi pirmuosius žingsnius žengiantys jaunieji verslininkai bus kviečiami dalyvauti jau antrą kartą vyksiančioje startuolių mugėje „LOGIN Startup fair“ ir varžytis dėl prizų „Startup Pitch“ konkurse.

LOGIN 2014 pranešimams ir renginiams bus skirtos net 7 salės, tad dalyviai turės galimybių mėgautis įdomiu ir kaskart vis kitokiu konferencijos turiniu. Dvi dienas truksiančią konferenciją jau penktą kartą vainikuos „Lietuvos interneto apdovanojimai 2014“.

Iki sausio 15 d. organizatoriai kviečia įsigyti pigesnius išankstinius bilietus į LOGIN 2014. Studentai ir moksleiviai pirmą kartą gali įsigyti ribotą skaičių bilietų už 85 Lt. Vėliau bilietų kainos augs.

2007 m. prasidėjęs kaip Lietuvos tinklaraštininkų konferencija, LOGIN išaugo į tarptautinį renginį. Per septynerius metus savo vizijomis LOGIN metu dalijosi tokios iškilios asmenybės, kaip Steve‘as Wozniak‘as („Apple“), Bas‘as Lansdorp‘as („Mars One“), Peter‘is Sunde („The Pirate Bay“), Darko Dujič‘ius („Google“), Jimmy‘s Wales‘as („Wikipedia“), Corrado Tomassoni‘is („PayPal“) ir kiti. 2013 m. LOGIN pritraukė daugiau kaip 3500 dalyvių ir 80 pranešėjų iš viso pasaulio.

Visame pasaulyje besiplečiančio programavimo mokyklų tinklo “Coder Dojo” misija – ne tik išmokyti vaikus kompiuterinio raštingumo, bet ir paskatinti uždarus jaunuosius “kompiuteristus” virtualią erdvę iškeisti į gyvą bendravimą.

Šiemet į konferenciją “Login” atvykęs vos dvidešimties sulaukęs Jamesas Wheltonas šiuo metu yra vienas žinomiausių airių visame pasaulyje. Pernai jis pateko į žurnalo “Forbes” kasmet skelbiamo daugiausiai pasaulyje pasiekusių jaunuolių sąrašą, yra pelnęs ne vieną apdovanojimą Airijoje, o jo pavardę puikiai žino per 10 tūkst. jaunuolių iš 25 pasaulio valstybių.
Visa tai jis pasiekė, regis, be didelių pastangų: prieš dvejus metus Korko mieste įkūrė nevyriausybinę organizaciją “Coder Dojo”, kurios tikslas buvo nemokamos savaitgalinės programavimo pamokos, skirtos paaugliams. Sulaukusi didžiulio airių susidomėjimo, dabar ši mokykla turi savo padalinius Europoje, Amerikoje ir net Afrikoje, o norintieji tapti programuotojais, paties J.Wheltono teigimu, turi laukti ilgoje eilėje.
Taigi kalbamės su pačiu J.Wheltonu.

VEIDAS: Kaip jums kilo tokia mintis – mokyti vaikus programavimo?
J.W.: Pats programavimu ėmiau domėtis dar būdamas devynerių. Tuo metu nebuvau nei labai geras mokinys mokykloje, nei labai geras sportininkas per treniruotes, bet jau supratau, kad programavimas man sekasi geriausiai. Užtat labai širdau, kad ten, kur gyvenu, nebuvo jokio programavimu besidominčių vaikų būrelio, taigi tiesiog neturėjau kur praktikuotis bei tobulintis ir susirasti bendraminčių draugų.
Dar vidurinėje mokykloje laimėjau geriausio programuotojo apdovanojimą, o baigęs mokyklą panorau padėti tokiems kaip aš. Pasakiau – jei geru programuotoju gali tapti net toks kaip aš, tai gali kiekvienas vaikas.
Turėjau savo nuomonę apie tai, kaip reikia mokyti programavimo, – pats buvau išbandęs daugybę skirtingų mokymo būdų, kuriuos rasdavau knygose ar internete. Be to, maniau, kad mokymas turi būti ir prasmingas, bendrauti mokantis procesas, juolab kad dauguma kompiuteriais besidominčių vaikų yra gana uždaro būdo ir daugiausiai laiko praleidžia virtualioje aplinkoje.
VEIDAS: Taigi nesate didelis virtualaus ar nuotolinio mokymosi šalininkas?
J.W.: Šiuo atveju tikrai ne. Geras programuotojas ne tik sugeba dirbti kompiuteriu, bet ir moka padėti kitiems, gerai jaučiasi komandoje. Būtent to iš jauno programuotojo tikisi bet kuri jam algą pasirengusi mokėti įmonė. Deja, programuotojai labai dažnai neturi galimybės šių socialinių įgūdžių įgyti.
Dar vienas aspektas – programavimui gabių vaikų užimtumas. Pats prisimenu, kad neturėdamas ką veikti ėmiausi “nulaužinėti” įvairias programas, tapau neblogu įsilaužėliu. Žinoma, pačiam rasti naujų galimybių ir padaryti tai, ko kiti tavęs neišmokė, yra puiku, tačiau tai turi būti atsakinga veikla. Kai vaikai būna užsiėmę, jiems kyla mažiau pagundų daryti nepriimtinus dalykus.
VEIDAS: Taigi įkūrėte mokyklą, kurioje mokomasi ne tik programavimo, bet ir bendravimo bei socialinės atsakomybės. Vis dėlto smalsu, kaip darbdaviai vertina jūsų mokyklą baigusius jaunuolius.
J.W.: Įdomu, kad kai kurie net nereikalauja kokio nors kitokio diplomo. Manau, mūsų mokyklos ne tik Airijoje, bet ir visame pasaulyje prisideda prie nedarbo mažinimo. Pavyzdžiui, Airijoje, kur nedarbas svyruoja apie 15 proc., visuomet trūksta programuotojų. O mūsų mokyklą baigę jaunuoliai – išties geri specialistai. Tikrai būna tokių, kurie darbą gauna iš karto po mokyklos, nors kai kurie, žinoma, toliau tęsia studijas koledžuose.
VEIDAS: Jūsų mokyklų yra daugiau nei dviejuose šimtuose pasaulio miestų įvairiose šalyse. Ar pastebite, kad vienose šalyse vaikai yra gabesni nei kitose, o gal kiekvienas planetos vaikas gali per tą patį laiką tapti geru programuotoju?
J.W.: Žinoma, kad yra skirtumų. Jie priklauso nuo kultūrinių, socialinių ir kitokių dalykų. Tarkime, paradoksas, bet Japonijoje, kur neseniai įsikūrė “Coder Dojo” mokykla, vaikai programavimo išmoksta lėčiau nei Airijoje. Manome, taip yra dėl to, kad ten ne visi vaikai gerai moka anglų kalbą, o ji programavimui labai svarbi. Laiko pareikalauja vien abėcėlės mokymasis – juk europiečiui nereikia aiškinti, kur klaviatūroje yra raidė G, o Japonijoje tai natūralus klausimas.
Kita vertus, kaip rodo ir mano paties pavyzdys, gebėjimas mokytis programavimo dažnai nepriklauso nuo bendrų vaiko gabumų. Čia svarbiausia yra logika. Jei žmogus moka mąstyti, jis tikrai gali tapti programuotoju. Man maloniausia tai, kad “Dojo” suteikia galimybę kiekvienam vaikui – tiek turinčiam visas privilegijas mokytis, tiek tokiam, kuris kitu atveju galbūt neturėtų galimybių įgyti profesijos. Ir tai visiškai nepriklauso nei nuo geografijos, nei nuo pajamų.
VEIDAS: O kaip finansuojamos jūsų mokyklos? Iš kur gaunate pinigų mokytojų atlyginimams, programinei įrangai?
J.W.: Mokytojais paprastai tampa mūsų mokyklą baigę jaunuoliai arba kiti savanoriai, dirbantys be atlygio. Na, o įrangą, patalpų nuomą paprastai finansuoja verslas. Džiaugiuosi, jog įrodėme, kad pelno nesiekianti organizacija gali plėstis neregėtais tempais ir kad vaikai, kurie dabar nori mokytis programavimo, net užsirašo į eilę.
VEIDAS: Ar tarp besimokančių programavimo vaikų yra lietuvių?
J.W.: Net neabejoju. Šios mokyklos itin populiarios Airijoje, kur gyvena labai daug lietuvių. Kiek pastebėjau, tai labai gabūs ir smalsūs vaikai, todėl manau, kad vieną dieną “Dojo” mokykla duris atvers ir Lietuvoje.

Visi, kas domisi naujausiomis technologijomis, IT naujovėmis ir inovatyviais sprendimais, š. m. balandžio 18–19 dienomis renkasi Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, kur vyks jau septintoji progreso konferencija „Login 2013“.

Tai didžiausias interneto ir technologijų bendruomenės susibūrimas Baltijos šalyse, kasmet sutraukiantis daugiau nei 70 pranešėjų ir 3 000 dalyvių iš viso pasaulio.

Aktyvi „Login“ dalyvė – ir IT kompanija „Penki kontinentai“. Visus, kas neturės galimybės apsilankyti konferencijoje, šios įmonės televizija „Penki TV“ jau antrus metus iš eilės kviečia stebėti tiesiogines renginio transliacijas internetu adresu www.scena.lt. Naudojama OTT (angl. Over The Top) sistema leidžia žiūrėti transliacijas ne tik kompiuterio, bet ir išmaniojo telefono ar planšetės ekrane.

„Abi konferencijos dienas žiūrovai patogiausiu jiems mobiliuoju įrenginiu galės žiūrėti tiesioginę „Login“ transliaciją. Siūlysime pasiklausyti ne tik pranešimų, dalyvių įspūdžių, bet ir interviu su Lietuvos bei užsienio šalių IT ekspertais. Be to, įdomiausias konferencijos akimirkas fiksuos ir rodys laida „IT+“, apie knygų ir technologijų santykį laidoje „Knygos per „Penki TV“ įžvalgomis dalysis IT kompanijų atstovai“, – pasakoja „Penki TV“ vadovas Vylius Blauzdavičius.

Beje, „Login 2013“ pranešėjų gretose bus galima išvysti ir „Penkių kontinentų“ atstovą – Intelektinių pastatų projektų skyriaus vadovas Kornelijus Šišla kvies diskutuoti apie „protingų“ namų praeitį, dabartį ir rytdieną.

Kartu su „Login“ konferencija jau penktą kartą bus organizuojami ir Lietuvos interneto apdovanojimai, skirti atšvęsti didžiausius pastarųjų metų interneto laimėjimus bei pagerbti žmones, labiausiai nusipelniusius Lietuvos interneto plėtrai. „Penkių kontinentų“ projektas „Scena.lt“ – vienas iš pretendentų į šį apdovanojimą.

Plačiau apie konferenciją – www.login.lt.

Plačiau apie „Penkis kontinentus“ – www.5ci.lt.

Plačiau apie tiesiogines transliacijas – www.scena.lt.

Konferencijoje LOGIN kalbėsiantis Jungtinių Arabų Emyratų ministro pirmininko patarėjas bei strateginio planavimo ekspertas Noahas Rafordas teigia, jog vienintelis kelias tokiems miestams kaip Vilnius išlikti konkurencingiems pasaulyje – investuoti į talentingus jaunus novatorius bei išlaikyti juos gimtojoje šalyje. Inovacijų diegimo varomoji jėga tokiuose miestuose – lankstumas, prisitaikymas prie aplinkybių, unikalios idėjos bei kūrybingumas.

„Multikultūrinė istorija, tolerancija įvairioms tautoms, įsišaknijusi agrokultūra – šie aspektai mažesnius Europos miestus daro pranašesniais prieš megapolius – bent jau fiziškai, – pabrėžia JAE strateginio planavimo specialistas. – Tokie megapoliai, kaip Londonas ar Dubajus, yra viso pasaulio talentų traukos centrai, nors mažesni miestai, pavyzdžiui, Vilnius, yra lankstesni keisdami strateginį planavimą, diegdami inovacijas, sujungdami skirtingas interesantų grupes ar generuodami unikalias idėjas, kurios vėliau „parduodamos“ tiems patiems megapoliams.“

Rytojaus miesto elementai, anot eksperto, yra aukštosios bei biotechnologijos, migracija be sienų, naujos ligos, gamtos išteklių mažėjimas. Netolimoje ateityje migracija sukels daug įtampos tiek geopolitine, tiek socialine ar etnine prasme. Tie miestai, kurie sugebės prisitaikyti prie naujovių, ypač, socialinių, klestės.

Kalbėdamas apie strateginio planavimo aspektus, N. Rafordas atkreipia dėmesį, jog pavojus bet kokio masto sprendimams kyla tada, kai sprendimų priėmėjų grupės per daug atsipalaiduoja. Tokiu atveju jos atsiduria tarsi uždarame rate, visada būdamos įsitikinusios, jog žino, kas laukia ateityje. „Patogumas apakina, neleidžia pastebėti pirminių pokyčių ženklų, kurie vėliau gali nemaloniai nustebinti. Pasaulyje yra tūkstančiai kūrybingų apmokytų žmonių, galvojančių apie ateitį. Jeigu negalite jiems atsilyginti pinigine prasme, sugalvokite, kaip atsilyginti kitais būdais. Tereikia sujungti ekspertus, profesionalus bei jaunus kūrėjus ir turėsite unikalių idėjų miestui“, – pataria N.Rafordas.

Suburti novatorius į vieną vietą – tikras iššūkis, tad būtent tam N. Rafordas sukūrė svetainę Futurescaper.com, padedančią sprendimus priimantiems asmenims ne tik efektyviai išnaudoti turimus žmogiškuosius išteklius, tačiau ir sujungti šimtus įvairių suinteresuotų šalių. Sistema padeda identifikuoti panašias idėjas, realias galimybes ir bendraminčius.

Balandžio 18-19 dienomis JAE strategas N. Rafordas kartu su daugiau nei 70 pranešėjų iš viso pasaulio dalinsis įžvalgomis apie revoliucingas, progresą skatinančias idėjas, paslaugas ir produktus. Jau septontus metus vykstantis renginys – didžiausias interneto ir technologijų bendruomenės susibūrimas Baltijos šalyse, kasmet sutraukiantis daugiau nei 3000 dalyvių iš viso pasaulio.

Michael Bulbenko nuotr.

Kas bendra tarp tokių kompanijų, kaip „Apple“, „Facebook“ ar „Amazon.com“? Prie visų jų sėkmės gerokai prisidėjo ir kūrybiškumo skatinimas kompanijų viduje. Būtent apie kūrybiškumo svarbą technologijų ir inovacijų pasaulyje progreso konferencijoje LOGIN 2013 dalinsis vienas iš kompanijos „Apple“ įkūrėjų – Steve‘as Wozniak‘as, kurį šių metų konferencijoje pristato ilgametė LOGIN partnerė telekomunikacijų bendrovė „Omnitel”. S. Wozniak‘o nuomone, žmogus yra kūrybos elementas, o technologijos – tik įrankis.

S. Wozniak‘as spėja, jog artimiausioje ateityje didžioji inovacijų banga kils iš ten, iš kur niekas nesitiki – iš jaunų vizionierių, kurie nėra supančioti korporacijų reglamentais, ir kurie dar nežino, ką jie turi pasiekti. S. Wozniak‘o manymu, inovacijos negali gimti vakuume: „Daugelio revoliucijas sukėlusių kompanijų, kuriomis žmonės žavisi iki šiol, pradžių pradžia buvo bendraminčių studijų draugų apjungtos jėgos. Tai yra įrodymas, kad novatoriai kuria vedini asmeninių siekių – tada gimsta geriausi pasaulyje projektai ar produktai“.

Pasak LOGIN iniciatoriaus Arnoldo Rogoznyj, kūrybiškumas ir inovacijos – tai šiuolaikinio verslo varomoji jėga. „Ateitis priklauso tiems, kurie į verslą ir gyvenimą žvelgia kūrybiškai, pasitelkdami originalias idėjas, – įsitikinęs A. Rogoznyj. – Būtent todėl šių metų LOGIN konferencija ir vadinasi „Keičiantys žaidimą“. Tikimės, jog įkvepianti Steve‘o Wozniak‘o patirtis ir įžvalgos konferencijos dalyviams įrodys, kad drąsus kūrybiškumas ir netikėti sprendimai gali duoti labai gerų rezultatų“.

Kalbėdamas apie kūrybiškumą inovacijose, Silicio slėnio legenda Steve‘as Wozniak‘as pabrėžia, jog kūrėjai kiekviename žingsnyje turi mažiau galvoti apie naudą ar pelną, bet daugiau gilintis, ko žmonėms reikia iš technologijų, ir pradėti nuo smulkiausių detalių. Ne mažiau svarbu – nenuleisti rankų, nes inovacijų sėkmė slypi nuolatiniame ieškojime. Juk 1976 m. pasaulį pasiekęs pirmasis S. Wozniak’o kūrinys – asmeninis kompiuteris „Apple I“ sulaukė daugybės žmonių kritikos. Tačiau atkaklūs „Apple“ kūrėjai nenuleido rankų ir po metų, į rinką išleido antrąjį savo technologinį išradimą – „Apple II“, tapusį šios kompanijos tramplinu į technologijų olimpą.

S. Wozniak‘as, įtrauktas į ryškiausių pasaulio išradėjų šlovės alėją, šiuo metu dirba vyriausiuoju mokslininku „Fusion-io“ kompanijoje. Žymiausias LOGIN 2013 konferencijos pranešėjas užsiima ir filantropine veikla – Silicio slėnio mokyklose tobulina kūrybinio mąstymo programas, įkvėpdamas gabiausius JAV mokinius dirbti tik kūrybiškai.

Konferencija LOGIN – didžiausias interneto ir technologijų bendruomenės susibūrimas Baltijos šalyse, kasmet sutraukiantis daugiau nei 70 pranešėjų ir 3000 dalyvių iš viso pasaulio. Šiais metais vyksianti jau 7-oji konferencija bus skirta revoliucingoms, progresą skatinančioms idėjoms, paslaugoms ir produktams.