“Vilnius šiandien iš esmės neturi iš kur pasisemti galios veikimui užsienio politikoje ir diplomatijoje be atramos į bendrus interesus su Vašingtonu ir Varšuva”, – tokią Lietuvos užsienio politikos kryptį, nepaisant sudėtingų dvišalių Lietuvos ir Lenkijos santykių, brėžia politologas prof. Raimundas Lopata.
Duodamas interviu “Veidui” jis taip pat pabrėžė, kad Lietuva iki šiol negeba įtvirtinti savo, kaip Rusijos ekspertės, statuso, nors būtent tuo galėtų būti įdomi tiek Europos, tiek viso pasaulio didžiosioms valstybėms.

VEIDAS: Viešojoje erdvėje neretai tvirtinama, kad šiandieninė Lietuvos užsienio politika neturi aiškios strategijos ir yra sunkiai apibrėžiama. Kaip vertintumėte tokį teiginį?
R.L.: Pastarojo penkmečio Lietuvos užsienio politiką galime drąsiai apibūdinti kaip blaškymosi politiką. Blaškymąsi iliustruoja, pavyzdžiui, svyravimai nuo perdėtos meilės Rusijai Vygaudo Ušacko laikais iki karingos antirusiškos retorikos pastaruoju metu; nuo vaikiško įsitikinimo paveiksnumu Aliaksandrui Lukašenkai iki visiško Baltarusijos klausimo ignoravimo; nuo teiginio apie JAV nesvarbą Lietuvos būčiai iki realistinio Jungtinių Amerikos Valstijų tikrosios įtakos pasaulio raidai supratimo. Blaškymasis rodo, kad užsienio politikai Lietuvoje neteikiamas reikiamas dėmesys arba kad pagrindinis Lietuvos užsienio politikos veikėjas stipriai pervertino savo gebėjimus užsienio politikos srityje.
Todėl kyla klausimas, ar yra vilties, kad blaškymasis pereis į strateginį mąstymą artimiausiu metu. Ar visos penkmečio prezidentavimo pamokos yra tinkamai išmoktos? Mano požiūriu, pamokos – neišmoktos, nes ir ateityje dominuos vienasmeniškumas, o ne politinio konsensuso strateginiai sprendiniai.
VEIDAS: Ar, žvelgiant retrospektyviai, Lietuvos užsienio politiką po Kovo 11-osios galima skirstyti į etapus, kurie numatė skirtingus tikslus bei strategijas jiems įgyvendinti?
R.L.: Bent jau du etapai akivaizdūs. Pirmasis – tai svetimos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Antrasis – Lietuvos Respublikos įstojimas į NATO ir ES. Ir trečiasis – po to, labiausiai neapibrėžtas ir chaotiškas laikotarpis. Valdo Adamkaus laikai pasižymėjo pastangomis prioritetą skirti Rytų partnerystei, o Dalios Grybauskaitės – panaikinti visa tai, kas buvo svarbu ankstesniu laikotarpiu.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” (http://prenumerata.veidas.lt/lt/order/magazine?id=17590), pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-16-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.