BFL

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Vilniaus savivaldybė padalijo 29 tūkst. eurų vaikų vasaros poilsio programoms, dienos stovykloms. Ar tai palengvino dirbančių ir neturinčių, kuo vasarą užimti savo atžalas, vilniečių dalią? Kažin.

Viena iš konkursą laimėjusių organizacijų veiklą vos atnaujina, antra – stovyklas organizuoja, tik ne Vilniuje, o štai trečios išblėsusią veiklą ir projektus parėmė ne tik sostinės savivaldybė, bet ir Kremliaus finansuojama agentūra „Rossotrudničestvo“ bei fondas „Russkij Mir“.

29 tūkst. eurų padalyta 98 organizacijoms – beveik šimtui stovyklų surengti. Konkurse iš viso dalyvavo 112 organizacijų. Joms paskirtos sumos, žinoma, gana simbolinės – viena stovykla gavo nuo 200 iki 500 eurų. Šios paramos gavėjos – daugiausia Vilniaus mokyklos. Savivaldybės duomenimis, paramą gavusios bendrojo ir neformaliojo ugdymo įstaigos organizuoja dienines, turistines, darbo ir poilsio 5–18 dienų trukmės stovyklas. Savivaldybės skirtos lėšos stovyklų kelialapių kainų nesumažino, tačiau buvo stengiamasi įtraukti kuo daugiau socialiai remtinų vaikų.

Kokio išradingumo įžvelgė savivaldybė, apdovanodama ir aktyviai veiklos nevykdančias organizacijas arba tokias, kurios veiklą tik atnaujina, o internete informacijos apie stovyklą – nulis.

Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento vyr. specialistės Loretos Chmieliauskienės teigimu, vertinant konkurso paraiškas atsižvelgta į įstaigų išradingumą organizuojant turiningą vaikų vasaros poilsį, sudarant sąlygas moksleivių saviraiškai, sveikai gyvensenai, įvairiapusiam ugdymui, taip pat – kuo palankesnes sąlygas socialiai remtinų, socialinės rizikos šeimose gyvenančių vaikų bei vaikų, įrašytų į policiją dominančių vaikų apskaitą ir policijos profilaktinę įskaitą, užimtumui vasaros metu.

Todėl kyla klausimas, kokio išradingumo įžvelgė savivaldybė, apdovanodama ir aktyviai veiklos nevykdančias organizacijas arba tokias, kurios veiklą tik atnaujina, o internete informacijos apie stovyklą – nulis. Pavyzdžiui, kas tos įstaigos vadovas, galima išsiaiškinti tik per Registrų centrą.

Vaikus mokė „žurnalistikos“

Asociacija „Jaunimo iniciatyvinė grupė“ iš Vilniaus miesto savivaldybės stovyklai „Įkvėpti sveikai gyventi“ gavo 300 eurų. Suma menka, tačiau kitų rėmėjų parama galėjo būti ir solidesnė.

2015 m. ši asociacija organizavo jaunimo mokymo ir paramos programą „Točka.RU“ Lietuvos rusų žiniasklaidos tema. Tai turėjo „padėti susiorientuoti įvairialypiame žinias­klaidos pasaulyje“ 8–12 kl. moksleiviams (rusakalbiam Lietuvos jaunimui ir besimokantiesiems rusų kaip užsienio kalbą). Ne vien 2015 m., bet ilgiau vykusį projektą rėmė Rusijos užsienio reikalų ministerijai pavaldi federalinė agentūra „Rossotrudničestvo“, taip pat – Rusijos ambasada Lietuvoje ir fondas „Russkij Mir“.

Sunku pasakyti, ar jaunimas mokytas žurnalistikos vertybių, ar propagandos paslapčių, tačiau Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitoje tarp vadinamosios minkštosios galios instrumentų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai finansuojami iš Rusijos federalinio biudžeto, tėvynainių aktyvistų jaunimui organizuojamų propagandinių priemonių minimi jaunųjų žurnalistų būreliai.

Nurodyto laidinio telefono numeris – neveikiantis, o iš keletą dienų trukusių bandymų susisiekti nurodytu mobiliuoju – irgi šnipštas.

Geriausiems „Točka.RU“ dalyviams tarp „daugybės įdomių darbo formatų“ buvo numatyta ir stažuotės Rusijoje. Projekto tinklalapyje esančioje nuotraukų galerijoje – ankstesnių metų projekto dalyvių fotografijos, kuriose matyti kūrybiniai darbai iš įvairių vietų – nuo fermų ir sporto salių iki susitikimų ar interviu su uniformuotais Rusijos pareigūnais Kaliningrade, daugelyje fotografijų mėlynuoja Rusijos valstybinio kanalo „Rossija“ atributika. Lietuvos moksleiviams konkurse pasisekė – 2013 m. „Točka.RU“ laureatė keliose kategorijose buvo Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijos auklėtinė.

Po 2015 m. „Točka.RU“ programos organizavimo asociacijos tinklalapyje daugiau nėra jokių pranešimų ar naujienų, o juo labiau kvietimo į savivaldybės paremtą stovyklą „Įkvėpti sveikai gyventi“.

Interneto svetainėje nurodyto laidinio telefono numeris – neveikiantis, o iš keletą dienų trukusių bandymų susisiekti nurodytu mobiliuoju – irgi šnipštas.

Vienur šios asociacijos vadove nurodoma Jevgenija Avedenij taip pat vadovauja ir UAB „Dito Smart“, kurios veiklos sritis – kompiuteriai ir programinė įranga. Tačiau Registrų centro duomenimis, organizacijai dabar vadovauja Jelena Gaidučenia.

„Google“ atranda dar vieną telefono numerį, kuriuo galima susisiekti su „Jaunimo iniciatyvinės grupės“ atstovais ir UAB „Dito Smart“ vadove. Šiuo mobiliojo numeriu atsiliepia vyras, o paklaustas apie vasarą Vilniuje organizuojamą stovyklą jis patikina šioje asociacijoje jau seniai nebedirbantis ir pataria kreiptis tuo pačiu numeriu, kuriuo skambink neskambinęs – vis tiek niekas neatsiliepia.

Pasirodo, kad tuo pačiu telefono numeriu galima pasiekti ne tik Rusijos agentūrų remtą viešąją įstaigą, kompiuteriais užsiimančią uždarąją akcinę bendrovę, bet ir Vilniaus miesto savivaldybę. Trigubas telefonas priklauso Vilniaus miesto savivaldybės Jaunimo reikalų skyriaus vedėjui Jonui Laniauskui.

Maždaug prieš metus, kai J.Laniauskas buvo vienas iš kandidatų užimti Jaunimo reikalų departamento direktoriaus kėdę, jo kandidatūra suabejota dėl ryšių su prorusiškomis organizacijomis. Kai J.Laniauskas laimėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos konkursą dėl Jaunimo reikalų departamento vadovo kėdės, ministrė Algimanta Pabe­dinskienė pranešė, kad į pareigas jo neskirs, nes gavo „kompetentingos valstybės institucijos informaciją apie konkursą laimėjusį asmenį“.

Kaip skelbė žiniasklaida, J.Laniauskas neigiamo vertinimo sulaukė dėl ryšių būtent su asociacija „Jaunimo iniciatyvinė grupė“, kuri į Lietuvą vežė įvairius atstovus iš Rusijos ir organizavo rusakalbiam jaunimui skirtus renginius, taip pat jis aktyviai veikė Rusijos tėvynainių taryboje, kuri Lietuvoje vertinama kaip minkštosios galios įrankis.

Tačiau Vilniaus meras Remigijus Šimašius Jaunimo reikalų departamento direktoriaus posto negavusį J.Laniauską paliko dirbti savivaldybėje. Pasikalbėjęs su juo pačiu ir susipažinęs su specialiųjų tarnybų pateikta medžiaga meras nusprendė, kad nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą jį atleisti. Tąkart pats J.Laniauskas nesigynė jo įkurtos asociacijos ryšių su Rusija: pripažino, kad „Jaunimo iniciatyvinė grupė“ yra gavusi paramos iš Rusijos ambasados, kad jis pats dalyvavo Rusų kultūros centro veikloje, Rusijos tėvynainių koordinacinėje taryboje, tačiau patikino šiuose projektuose nedalyvaujantis daugiau nei dešimtmetį.

Nusišalino nuo visų reikalų

J.Laniauskas ir dabar neneigia, kad asociacijos projektai buvo finansuojami šaltinių iš Rusijos, nors su dalimi faktų, nuskambėjusių praėjusių metų skandale, sako nesutinkantis.

Vis dėlto savivaldybės administracijos darbuotojas patikina, kad nei jis, nei jo vadovaujamas skyrius nebuvo niekaip susijęs su lėšų vaikų vasaros poilsio stovykloms skirstymu ir apie paramą, skirtą jo įkurtos organizacijos „Jaunimo iniciatyvinė grupė“ stovyklai, sužinojo tik iš „Veido“. J.Laniausko tikinimu, svarbiausia jam buvo, kad ši organizacija nė cento negautų iš jo skyriaus. Be to, visose įmanomose deklaracijose jis nurodė, kad yra susijęs asmuo – pažįsta šios organizacijos atstovus, negali būti objektyvus, todėl nesprendžia jokių klausimų, susijusių su šia asociacija, ir jos paraiškų konkursuose vertinti negalėjo.

„Kol dirbu savivaldybėje, iš Jaunimo reikalų skyriaus, mano kuruojamų programų ši organizacija pinigų negavo nė karto. Negaliu kontroliuoti to, ką duoda kiti departamentai, – tvirtina J.Laniauskas. – Tikrai nesu atsakingas už vaikų vasaros poilsį. Negaliu sakyti, kad nežinojau, jog ši organizacija gavo lėšų 2014 m. vasaros poilsiui organizuoti, nes pernai, kilus skandalui, sulaukęs žiniasklaidos klausimų pasidomėjau, kad suprasčiau, iš kur vėjai pučia. Bet faktas, kad tai nėra mano kuruojami dalykai.“

Maždaug prieš dešimtmetį pasitraukęs iš „Jaunimo iniciatyvinės grupės“ vadovo pareigų, J.Laniauskas sako nieko nežinantis ir apie jos dabartinę veiklą. Jis teigia žinąs tik tiek, kas yra organizacijos vadovė, ir iš „Erasmus+“ rezultatų atsitiktinai pastebėjęs, kad asociacija turėjo šios programos projektų, tačiau jokių darbinių ryšių su šia organizacija nepalaikąs.

Kodėl tuo pačiu numeriu galima pasiekti „Jaunimo iniciatyvinę grupę“, UAB „Dito Smart“ vadovę J.Avedenij ir Vilniaus miesto savivaldybės Jaunimo reikalų skyriaus vedėją, J.Laniauskas sako nežinantis – telefono numerio nekeitė nuo 2002-ųjų, tad gal kažkur užsiliko pasenę kontaktai.

Spragas taisys kitąmet

Paklaustas, ar sostinės savivaldybė turėtų remti nežinia ar veikiančią organizaciją, kurią finansavo Rusijos agentūros, J.Laniauskas svarsto, kad dėl tokių dalykų išskirti jokios organizacijos neleidžia teisinė sistema. „Tai jau teisinės bazės klausimas, koks yra pagrindas eliminuoti apskritai bet kokią organizaciją. Be to, tikrai ne viena gavo tokią paramą, tos organizacijos dalyvavo ir valstybiniuose, ministerijų konkursuose. Nematau, kaip galėtume pagal tokius požymius eliminuoti bet kokią organizaciją, nes teisinės sąvokos neleidžia vienaip ar kitaip reaguoti į tokius dalykus, – komentuoja J.Laniauskas. – Taip, buvau tos organizacijos steigėjas, bet savivaldybėje daug žmonių yra skirtingose organizacijose. Priklausymas prieš 10 metų organizacijai nieko negali lemti, turi įvykti teisiniai procesai, kad organizacija negautų pinigų, pavyzdžiui, neatsiskaitytų. Niekada neslėpiau ir per praėjusių metų skandalą sakiau: taip, buvau susijęs su ta organizacija, taip, su draugais ją įkūrėme, kad leistume laikraštį, dirbome su tuo, nes patys esame rusakalbiai. Tą galiu pakartoti, o dėl paramos – reikia įvertinti teisinį lauką.“

Tačiau Vilniaus vicemeras Valdas Ben­kunskas sako, kad kitąmet skirstant lėšas vaikų vasaros poilsio programoms, vertinant paraiškas jau bus vertinamas ir organizacijos patikimumas, reputacija.

„Patys pamatėme, kad tai yra spraga, – apie paramą žiniasklaidoje dviprasmiškai įvertintai organizacijai sako V.Benkunskas. – Nuo šiol, jei tokiose programose aplikuos ne savivaldybės įstaigos (darželiai, mokyklos), bet kiti viešieji asmenys, bus įtraukta bent minimali patikra dėl partnerio patikimumo“, – užtikrina V.Benkunskas.

Anot jo, dabar pareiškėjams užtenka nurodyti patirtį organizuojant panašius užsiėmimus, bet jie gali pasirinkti, kokią informaciją pateikti, o savivaldybė juk nuodugniai netikrina, ar nėra daugiau informacijos, kuri galėtų būti svarbi.

„Savivaldybė, žinoma, nevykdo VSD funkcijų, tačiau galima tokius faktus apie organizacijos paramos šaltinius bent jau fiksuoti, iškelti komisijos posėdyje ir tada apsispręsti, ar tai yra svarbus argumentas skirstant valstybės lėšas, ar ne. Turėtų būti bent minimali atranka, didelių tyrimų, žinoma, nepadarysime, bet šiuo atveju kalbame apie viešai prieinamą informaciją, kurią galima patikrinti“, – sako V.Benkunskas.

Parama – ne tik iš Rusijos

Nors bandymai užtrunka, pavyksta prisiskambinti ir kitu „Jaunimo iniciatyvinės grupės“ mobiliuoju: šios asociacijos buvusi vadovė, o dabar valdybos narė J.Avedenij patikina, kad stovykla „Įkvėpti sveikai gyventi“ tikrai įvyks, tačiau savivaldybės lėšos organizacijos sąskaitą pasiekė tik prieš savaitę, todėl informacijos apie užsiėmimus ir nėra. Ji užtikrina, kad savivaldybės parama organizacijai niekaip nesusijusi su vieno iš jos steigėjų J.Laniausko darbu Jaunimo reikalų skyriuje.

„Kai J.Laniauskas tapo Vilniaus savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatoriumi, mes kelis metus net nedalyvavome konkursuose, kad nebūtų kalbų, jog jis remia savo įkurtą organizaciją, – sako J.Avedenij. – Orga­nizacijoje pasikeitė žmonės, jie turi kitų idėjų, kurioms nebūtinai reikia europinio, tarptautinio finansavimo. Lietuvos mokiniams, jaunimui skirti projektai gali būti remiami iš nacionalinių fondų, o jų nėra labai daug. Savivaldybė yra vienas iš šaltinių, iš kurių galime gauti paramą. Tad jei kalbame apie demokratiją, kodėl mūsų organizacija negali teikti paraiškos savivaldybės paramai gauti?“

Pasirodo, nors ir ne taip aktyviai, kaip anksčiau, ši organizacija veiklą vis dėlto vykdo – netrukus jaunimo mainų projektui gaus programos „Erasmus+“ finansavimą (13 150 eurų) iš Jaunimo tarptautinio bendravimo agentūros.

„Manau, kad dėmesys mūsų organizacijai pernelyg didelis, – sako J.Avedenij. – Mūsų asociacija vienija žmones, kurių gimtoji kalba yra rusų. Rusijos ambasada buvo viena pirmųjų organizacijų, apie kurias sužinojo mūsų asociacijos atstovai, tačiau vos prasidėjo įvairios ES programos – „Youth in Action“, „Erasmus“ ir kitos, jose aktyviai dalyvavome. Mūsų organizacijos veikla niekada nebuvo finansuojama tiesiogiai vien iš Rusijos.“

Todėl J.Avedenij svarsto, kad praėjusių metų skandalas, kuriame dėl ryšių su Rusija buvo minimas organizacijos pavadinimas ir vieno iš jo steigėjų pavardė, buvo visiškai be pagrindo, galbūt jis kilo dėl J.Laniausko laimėto konkurso, o pats faktas, kad organizacija dirbo su Rusijos ambasada, ir buvo jos silpnoji vieta.

Pašnekovė patvirtina, kad ir toliau bendradarbiauja su fondu „Russkij Mir“ – gruodį pateikė paraišką dėl meninio skaitymo konkurso „Gimtoji kalba“ („Rodnaja rech“) ir laukia rezultatų.

Taip pat „Jaunimo iniciatyvinė grupė“, jos teigimu, bendradarbiauja su Didžiosios Britanijos ambasada, nes su partneriais iš Estijos ir Latvijos dalyvaus vienos Londono organizacijos organizuojame projekte, kuris skirtas visuomenės sąmoningumui ir kritiniam mąstymui didinti, žiniasklaidos informacijai, siekiant atskirti Rusijos propagandą, įvertinti.

Paklausta apie kitą žiniasklaidos projektą „Točka.RU“, J.Avedenij pasakoja, kad programa skirta žurnalistais norintiems tapti moksleiviams ir, galima sakyti, yra lietuvių kalba organizuojamų panašių konkursų atitikmuo: mokinių darbus vertina komisija, geriausieji važiuoja stažuotis į rusakalbes žiniasklaidos priemones svetur arba Lietuvoje, o politikos – apskritas nulis.

„Pakviesti specialistai ugdo retorinius, rašymo gebėjimus, mokiniai mokomi, kaip filmuoti ar fotografuoti, imti interviu, aprašyti įvykį. Tai ugdymas turinio, o ne tarptautinių santykių erdvėje“, – paaiškina J.Avedenij.

Surasti stovyklą – Šerloko Holmso verta užduotis

Kita iš 98 organizacijų, šiemet gavusių paramą vaikų vasaros poilsiui organizuoti, – stovyklas pajūryje siūlanti VšĮ „Elijos vėjarožė“, kuri vilniuje organizuos stovyklą „Pažinimo džiaugsmas“. Internete informacijos apie tokią stovyklą nėra, o paskambinus į šią viešąją įstaigą kitos tuo pačiu adresu registruotos įmonės atstovė nurodo kreiptis kitu telefonu – „į žmogų Klaipėdoje, kuris viską ir pasakys apie stovyklas“.

Nurodytas telefono numeris priklauso sveikatos centrui „Energetikas“. Jame pasiteiravus apie dienos stovyklas Vilniuje paaiškėja, kad reikia skambinti kitu numeriu, tuo pačiu, kuriuo atsiliepusi darbuotoja nurodė skambinti į Klaipėdą. Tada reikia susisiekti dar dviem numeriais (abu „Energetiko“), kol galiausiai šios įstaigos atstovė patikina, kad vaikų stovyklos organizuojamos prie jūros, Šventojoje, o Vilniuje tikrai nieko nėra.

Dar viena paramą gavusi VšĮ „Jaunimo kelias“ ne tik neskelbia informacijos apie organizuojamą stovyklą, bet ir nenurodo jokių duomenų – nei telefono numerio, nei interneto tinklalapio, nei vadovo pavardės. Vadovo pavardę pavyksta rasti tik per Registrų centrą. Vadovas nurodo kreiptis į kitą „Jaunimo kelio“ darbuotoją. Ši atsiliepusi telefonu iškart papasakoja apie organizuojamą stovyklą „Pasinerk į anglišką nuotykį“, jos turinį ir trukmę. Nors kaina dar neaiški, žadama, bus simbolinė dėl savivaldybės paramos. Darbuotoja taip pat paaiškina, kad informacijos apie užsiėmimus vaikams nėra, nes organizacija atnaujina veiklą.

Puiku, kad stovykla iš tiesų bus, tik kaip ją rasti tėvams?

Lėšų stovykloms organizuoti skyrusi Vilniaus savivaldybė kol kas negali atsakyti, ar visos konkursą laimėjusios įstaigos organizavo stovyklas, nes dar negavo vaikų vasaros poilsio programos veiklos ataskaitų.