BFL/A.Ufarto nuotr.

“Veido” diskusija: Ar pritariate, kad rudenį kartu su Seimo rinkimais būtų rengiamas referendumas dėl dvigubos pilietybės?

TAIP

Loreta Graužinienė, Seimo pirmininkė

Mano nuomone, tokiais svarbiais klausimais kaip šis būtina atsiklausti žmonių nuomonės. Kita vertus, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad norint iš esmės išplėsti dvigubos pilietybės galimybę būtina keisti Konstituciją ir ši pataisa gali būti priimta tik referendumu.

Seime dar vyksta diskusijos dėl šio referendumo surengimo. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas turi pateikti išvadą dėl šios iniciatyvos, ir jeigu išvada bus teigiama, Seimas privalės dėl referendumo balsuoti liepos mėnesį. Tam reikės arba pratęsti Seimo pavasario sesiją, arba sušaukti neeilinę sesiją.

Asmeniškai pati pritariu šio referendumo idėjai: gyvenimas labai sparčiai keičiasi, todėl turime prisitaikyti prie pasikeitusio žmonių gyvenimo būdo. Juk lietuviu, Lietuvos Respublikos piliečiu gali būti nepriklausomai nuo to, kurioje pasaulio vietoje esi šiandien. Negalima skirstyti žmonių į daugiau ir mažiau savo tėvynę mylinčius. Net ir būdamas toli nuo jos gali mylėti savo šalį, jaustis lietuviu ir imtis iniciatyvų jos labui.

Svarbu išlaikyti emigrantų ryšį su tėvyne. Glaudus ryšys su tėvyne, pilietinis ryšys – tai ir viltis sugrįžti, ir visavertiškumo jausmas gimtinėje, ir suvokimas, kad esi reikalingas, taip pat galimybė dalyvauti ir Lietuvos politiniame gyvenime.

Juk lietuviu, Lietuvos Respublikos piliečiu gali būti nepriklausomai nuo to, kurioje pasaulio vietoje esi šiandien.

Lietuvos Respublikos piliečiai iš tėvynės išvyksta dėl ekonominių, šeiminių ar kitų aplinkybių. Dalis jų atsisako Lietuvos pilietybės, bet nemaža dalis nenori jos atsisakyti, o mes juos verčiame taip daryti, neleisdami turėti dvigubos pilietybės.

Taip pat labai svarbus akcentas yra tas, kad jeigu Seimo nariai pritars tokio referendumo organizavimui kartu su rudenį vyksiančiais Seimo rinkimais, lemiamą balsą turės Lietuvos žmonės.

Sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ (Konstitucijos 1–17 straipsniai) bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

NE

Dalia Henke, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė

Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) nepritaria referendumo dėl dvigubos pilietybės planams: dabartinėmis sąlygomis pasiekti palankių referendumo rezultatų tiesiog neįmanoma.

Planuojamo referendumo sėkmė mažai tikėtina, nes iki 2016 m. spalio 9 d. nebus įvestas elektroninis balsavimas (užsienio lietuvių galimybė balsuoti internetu padidintų referendumo sėkmę), o referendumo įstatymo nuostata, pagal kurią dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo turėtų pritarti daugiau nei pusė visų balso teisę turinčių ir į rinkėjų sąrašus įtrauktų rinkėjų, yra pernelyg griežta ir stipriai sumažina galimybę surinkti reikalingą kiekį balsų. Tai rodo ir buvusių referendumų rezultatai.

Šis klausimas ypač svarbus tiems lietuviams, kurie, priėmę kitos šalies pilietybę, neturi galimybės išsaugoti Lietuvos pilietybės ir neturės teisės pareikšti savo pozicijos.

PLB ragintų keisti planuojamo referendumo sąlygas: sudaryti galimybę už referendumo nuostatas balsuoti užsienio lietuviams internetu. Taip pat Seimas turėtų suskubti pakeisti Referendumo įstatymą, sudarydamas sąlygas Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimui referendume priimti įprasta referendumo nuostatų priėmimo tvarka, t.y. pritarus daugiau kaip pusei piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau nei 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

Taip pat reikėtų, kad pagrindinės šalies partijos sutartų dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, pripažįstant referendumo būtinybę kaip valstybės nacionalinių interesų svarbą, ir užtikrintų šios iniciatyvos palaikymą referendumo agitacijos metu.

Planuojamo referendumo sėkmė mažai tikėtina, nes iki 2016 m. spalio 9 d. nebus įvestas elektroninis balsavimas.

Jei norima mažinti emigraciją, sugrąžinti lietuvius į Lietuvą, būtina suteikti galimybę išsaugoti pilietybę ir skatinti ne Lietuvoje gyvenančius lietuvius būti visaverčiais savo šalies, Lietuvos, piliečiais, o ne versti juos nukirsti lietuviškas šaknis. Kiekvienais metais Lietuvos valstybė praranda apie 800 tūkst. savo piliečių. Esame maža valstybė ir viena nedaloma tauta, nesvarbu, kur gyvename ir kokią pilietybę turime.

"Scanpix" nuotr.

Minint Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių atkūrimo 25-ąsias metines, Japonijoje praėjusią savaitę lankėsi Lietuvos Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės vadovaujama delegacija, kurioje buvo energetikos ministras Rokas Masiulis, opozicijos lyderis An­drius Kubilius, socialdemokratė Irena Šiaulienė, „darbietė“ Dangutė Mikutienė.

Vizito metu Seimo pirmininkė susitiko su Japonijos premjeru Shindzo Abe, su kuriuo aptarė kasmet stiprėjantį abiejų šalių ekonominį bendradarbiavimą bei energetinio saugumo klausimus. Vizito metu Japonijos premjerui Sh.Abe’i buvo perduotas ir Lietuvos Vyriausybės vadovo Algirdo Butkevičiaus kvietimas apsilankyti Lietuvoje.

Ekonomikos ir prekybos klausimai buvo svarbiausi ir susitikime su Japonijos užsienio reikalų valstybės ministru Yoji Muto. Jo metu pasidalyta įžvalgomis apie vykstančias Europos Sąjungos derybas su Japonija dėl laisvosios prekybos sutarties. Pasak parlamento vadovės, Lietuva tikisi, kad šiais metais pavyks baigti derybas, o sutartis suteiktų dar didesnį impulsą ekonominių santykių plėtrai, ypač atveriant rinką lietuviškų pieno ir mėsos produktų eksportui į Japoniją.

Be to, Seimo pirmininkė Japonijos mokslo, vyriausybinių institucijų ir verslo atstovus pakvietė dalyvauti jau trečią kartą organizuojamoje „Life Sciences Baltics“ tarptautinėje konferencijoje, kuri vyks 2016 m. rugsėjo 14–16 d. Vilniuje.

O susitikime su Japonijos verslo federacijos KEIDANREN vadovais L.Graužinienė pristatė Lietuvos potencialą turizmo, prekybos, investicijų ir inovacijų srityse. „Lietuvos ir Japonijos ekonominiai ryšiai stabilūs ir nuolat intensyvėja: didėja abipusė prekyba ir turistų srautai. Šalia bendradarbiavimo branduolinės energetikos srityje atsiveria ir naujos galimybės pritaikyti Japonijos patirtį bei technologijas plėtojant Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą, Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę ir atsinaujinančius energijos šaltinius“, – sakė L.Graužinienė.

Tiesa, apie tai, ar su Japonijos politikais ir verslininkais kalbėtasi apie Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą bei „Hitachi“ investicijas, Lietuvos delegacijos nariai neužsimena. Tačiau konservatorius A.Kubilius savo socialinio tinklo paskyroje vizito metu prasitarė, kad patys japonai tiek parlamento vadovų, tiek Vyriausybės narių, tiek premjero Sh.Abe’s lūpomis tiesiogiai ir netiesiogiai įvardijo, kad mūsų delegacijos vizitą jie laiką ženklu, jog Lietuvos politikai palaiko VAE projektą ir galimas „Hitachi“ investicijas: „Gerai, kad kartu su mumis buvo ir ministras R.Masiulis, išdėstęs tolesnio bendradarbiavimo perspektyvas tiek branduolinės energetikos, tiek kitokios energetikos srityse. Taip pat ir plėtojant Kruonio HAE.“

"Dreamstime" nuotr.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Neseniai gausi Vyriausybės migracijos klausimų komisija, vadovaujama Vyriausybės pirmojo vicekanclerio Rimanto Vaitkaus, iškilmingai turistavo po Švediją. Skelbta, kad Miarstos sulaikymo centre buvo detaliai susipažinta su Švedijos migracijos tarnybos darbu ir patirtimi, pažintinis vizitas pratęstas Stokholme. Be R.Vaitkaus, patirties sėmėsi socialinės apsaugos ir darbo, švietimo ir mokslo viceministrai, Pabėgėlių priėmimo centro Rukloje direktorius, daug kitų Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdininkų.

Gražu? Taip. O kiek tai kainavo? Ar dalis valdininkų negalėjo tos patirties pasisemti iš interneto? Kita vertus, ar ne­buvo galima nusiųsti į Švediją poros žmonių, kurie kaip reikiant pasidomėtų ir po to jau visai Tarpvyriausybinei migracijos klausimų komisijai surengtų mokymus?

Valdininkų, kartais ir politikų komandiruotės labiau primena paslėptą premiją už darbą, o ne valstybei reikalingus darbinius vizitus. Pastarųjų sąskaita galima išlaidauti ir vykti su didesne, nei reikėtų, kompanija ar apsistoti „Hilton“ ar kitame viešbutyje, kuriame už ke­lias nakvynes negaila ir 5 tūkst. eurų – juk pinigai valstybės.

Papiktinusių komandiruočių buvo ne vie­na, tačiau jos sulaukė nebent triukšmo ži­nia­sklaidoje.

Susirūpinusieji kita pošventine komandiruote – švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės ir jos sutuoktinio išvyka į Londone vykusį Pasaulio švietimo forumą – buvo nuraminti, kad ministrės sutuoktinis Aurelijus Pitrėnas į Londoną skrido savo lėšomis. Nei lėktuvo bilietas, nei viešbutis, už kurį, kaip sakė Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, teko primokėti maždaug 13 eurų, mokesčių mokėtojams nekainavo.

Už sutuoktinio gimtadienio proga įvykusią kelionę sumokėta iš ministrės pinigų, todėl teisinio pagrindo pradėti tyrimą dėl tokio minis­trės elgesio nėra. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) teigimu, ministrė nepasinaudojo tarnybine padėtimi, kad gautų asmeninės naudos, kelionės išlaidas apmokėjo pati, be to, nepriėmė jokių sprendimų, kurie būtų susiję su jos sutuoktiniu, vadinasi, nekilo ir interesų konflikto.

Vis dėlto VTEK priminė politikams keliamus aukštus tarnybinės etikos reikalavimus ir rekomendavo A.Pitrėnienei ateityje elgtis taip, kad nekiltų abejonių dėl interesų konflikto galimybės.

Panašiai partijos kolegei patarė ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, paragindama ministrę su vyru verčiau keliauti per atostogas. Vasario pabaigoje pati Seimo pirmininkė vyks į Japoniją, o skrydžio bilietai ir draudimas 6 delegacijos nariams verslo klase kainuos apie 15 tūkst. eurų. „Tai – transatlantinis skrydis, ilgas, su persėdimais, atitinkamai ir kainuoja“, – kelionės išlaidas pateisino L.Grau­­žinienė, bet netruko būti pašiepta dėl geografinės nuovokos.

Nors Seimo pirmininkė pagrindžia tokias kelionės išlaidas, jos bendrakeleivis, opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius prieš kelionę rūpinasi, ar Seimo kanceliarija pakeis lėktuvo bilietą į pigesnį, kaip jis ir prašė. „Ne­žinau, sąmoningai ar ne, bet visai delegacijai buvo nupirkti verslo klasės bilietai“, – piktinasi A.Kubilius.

Paklaustas, ar jam pakaktų ekonominės klasės, A.Kubilius tikino tik ja visada ir skraidantis, o problemų dėl to neturėjęs: „Gal praėjusių metų pabaigoje buvo sutaupyta lėšų komandiruotėms ir nutarta jas taip išleisti vienu mostu.“

Sutuoktiniui lydėti leidžiama

Už ministrės sutuoktinio kelionę, kaip ir pridera, sumokėjo patys Pitrėnai, liko tik moralės ar etikos klausimas, ar galėjo ministrės antroji pusė vykti su oficialia ministerijos delegacija. Galėjo – patikina protokolo specialistas liberalas Arminas Lydeka.

Seimo narys A.Lydeka paaiškina, kad politikų vizitus pagal jų lygį nuo aukščiausio galima skirstyti į valstybinius (aukščiausio rango), oficialius, o žemesniam rangui priklauso darbiniai, vadinamieji vizitai pakeliui ir neoficialūs vizitai.

Per valstybinius vizitus reikalaujama, kad politikas vyktų su antrąja puse. Tokiais atvejais sutuoktiniams sudaromos atskiros programos, rengiami susitikimai. Kiti, oficialūs vizitai dažniausiai taip pat vyksta su antrąja puse, tačiau tai nėra prievolė.

„Tai yra labiau kviečiančiosios ir vykstančiosios šalių susitarimo reikalas, kiek ir kokių renginių numatyta programoje, galbūt tai – daugiašalis vizitas, tad svarbu, ar kitų valstybių po­litikus lydės sutuoktiniai, ar patogiai jausis kiti svečiai. Bet dažniausiai ir į šiuos vizitus vykstama su sutuoktiniais“, – paaiškina etiketo žinovas ir priduria, kad antroji pusė įvairiose šalyse traktuojama skirtingai: vienur tai politiką lydintis artimas žmogus, o kitur – griežtai tik su­tuoktinis.

Protokolas nevaržo laipteliu žemiau esančių darbinių vizitų. Pasak A.Lydekos, ar sutuoktiniui reikėtų vykti drauge, labiau lemia organizatorių sąlygos, ar jie numato atskirą programą sutuoktiniams. „Jei tokios nenumatyta, išsiskirti, būti baltai varnai nereikėtų“, – sako A.Lydeka.

Skrydžio kaina – ministro portfelis

Nors žiniasklaidoje kasmet nuskamba ne­mažai politikų ir valdininkų komandiruočių, iš aprašymo primenančių keliones savo malonumui, tyrimai pradedami dėl mažumos jų. Pa­vyzdžiui, nuo 2012 m. pradžios VTEK yra ty­rusi ir priėmusi sprendimus tik dėl kelių ko­man­diruočių – savivaldos atstovų išvykų.

Bene garsiausia, brangi visomis prasmėmis ir verta ministrės portfelio, buvo tuometės ūkio ministrės socialdemokratės Birutės Vėsaitės kelionė bendrovės „Arvi“ užsakytu skrydžiu į Astaną, Kazachstane vykusį verslo forumą. Nors B.Vėsaitė posto neteko, jos pakeleiviams – Vilniaus savivaldybės mero patarėjui Benui Renatui Baltusiui bei administracijos direktoriui Valdui Klimantavičiui užsakomasis reisas pasekmių neturėjo: nesant įrodymų VTEK ty­rimą nutraukė.

Be B.Vėsaitės, buvo ir daugiau ministrų, kurie postą palikti turėjo po nevykusių komandiruočių. Pavyzdžiui, 1999–2001 m. Ūkio ministerijai vadovavęs Eugenijus Maldeikis postą prarado po kelionės į Maskvą, kurioje susitikimuose su Rusijos naftos ir dujų bendrovių vadovybe dalyvavo privataus verslo atstovai, su­interesuoti „Lietuvos dujų“ privatizavimu.

Nors tuometis skandalas net buvo pavadintas „maldeikiada“, VTEK konstatavo, kad E.Mal­deikio elgesys per vizitą nesukėlė viešųjų ir privačių interesų konflikto, tačiau ministras pažeidė vizitų organizavimo bei vedimo tvarką, numatytą Vyriausybės nutarime.

Po VTEK nuosprendžio 1998-aisiais susisiekimo ministro kėdę palikti turėjo ir konservatorius Algis Žvaliauskas, vyriausybiniu lėktuvu „JetStar“ skridęs į Švediją pamedžioti.

Vėlesnės komandiruotės, dėl kurių tyrimus pradėjo VTEK, buvo susijusios su savivaldos atstovų žygiais.

Štai 2012-aisiais VTEK tyrimo veikėju tapo tuometis Kauno meras Andrius Kupčinskas. Jis bei dar du tarybos nariai Valius Venclovas ir Vygantas Gudėnas į tarnybinę komandiruotę Balstogėje vežėsi ir savo sutuoktines. Nustatyta, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų politikai nepažeidė.

Dar anksčiau, 2009-aisiais, VTEK nusprendė, kad įstatymą pažeidė tuometis Mažeikių rajono meras Vilhelmas Džiugelis, kuris priėmė rajono verslininkų dovaną – jam bei jo su­tuoktinei užsakytus ir apmokėtus lėktuvo į Lon­doną bilietus ir viešbučio paslaugas.

Kiek anksčiau komisija „išteisino“, bet ne­etišku pripažino ir Vilniaus mero Viliaus Na­vicko elgesį. Jis komandiruotės Kanuose, Pran­cūzijoje, pabaigoje pasiėmė nemokamų atostogų ir į Vilnių grįžo už savo pinigus.

Komandiruočių, sukėlusių šurmulį, bet ne daugiau, pastaraisiais metais būta ne vienos. Šiemet kliuvo ir jau buvusiai Nacionalinės že­mės tarnybos (NŽT) vadovei Daivai Ginei­kaitei. Ji Seimo Kaimo reikalų komitete turėjo pasiaiškinti, kodėl į Jungtinių Tautų sesiją JAV skrido drauge su patarėju Gintaru Fur­ma­na­vi­čiumi. Tiesa, šiai tarnautojai brangiau nei transatlantinis skrydis atsiėjo kelionė Kau­no gatvėmis – „darbietė“ neteko NŽT direktoriaus pos­to, kai, įtariama, neblaivi sukėlė avariją ir dar galbūt bandė nuslėpti girtumą.

2009 m., nepaisant tuomečio premjero An­driaus Kubiliaus ir Seimo pirmininko Arūno Valinsko skatinimų taupyti sunkmečiu, tuometis aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas še­šioms dienoms „išsikomandiravo“ į Kenijos sostinę Nairobį. Į Jungtinių Tautų aplinkos pro­gramos Valdančiosios tarybos sesiją ministras keliavo net su dviem kompanionėmis – patarėja Laura Dzelzyte ir Aplinkos strategijos departamento vadove Vilija Augutavičiene.

Bergždžios kelionės brangsta

Kitas dalykas – komandiruočių terminai, kai tolimos penkių žmonių komandiruotės pailgėja iki kelių savaičių. Kartais abejonių kelia ir kelionės išlaidos, tenkančios vienam žmogui. Tarkime, Europos sostinėse galima rasti įvairių viešbučių – nuo „Hilton“ ir „Kempinski“ iki pi­giausių. Pasitaikė atvejų, kad kaina vienam žmo­gui viešbutyje siekė maždaug 5 tūkst. eurų už 2–3 paras. Pagaliau – kelionės tikslingumas: dažnai skrendama į įvairiausias konferencijas.

Sutinku, kad reikia domėtis tuo, kas vyksta pasaulyje, tačiau ten gali skristi ir vienas žmogus, kuris grįžęs padarytų pranešimą ir supažindintų kolegas. O pasitaiko, kad į tą patį renginį skrenda trise, po poros mėnesių į to paties pa­vadinimo konferenciją vėl skrenda keletas politi­kų. Kai analizuojame tokias situacijas, aki­vaizdžiai matome, kad tai yra premija darbuotojams, kuri iškreipia darbo apmokėjimo sistemą“, – dažniausiai pasitaikančius komandi­ruo­čių nesusipratimus įvardija Seimo Audito komiteto pirmininkė „tvarkietė“ Jolita Vaickienė.

Pernai Audito komitetas atliko išsamią 2014 m. komandiruočių analizę ir rekomendavo mi­nistrams nustatyti kelionių prioritetus, kontroliuoti, kad lėšos būtų naudojamos taupiai.

„Kadangi iš esmės analizavome, kaip ir už kiek buvo skraidoma, svarstant biudžetą mūsų komitetas siūlė išlaidas mažinti. Bet Finansų ministerija į tai nekreipia dėmesio, esą kelionės ir lėktuvų bilietai brangsta. Žodžiu, ko­man­diruočių išlaidas reikia didinti, bet apie jų efektyvumą nekalbama“, – sako J.Vaickienė.

O štai Seimo valdybai, kuri tvirtina parlamentarų komandiruotes, kritikos negaili jos narys A.Kubilius. Politiko teigimu, lėšos komandiruotėms skirstomos be aiškaus plano. Tai lemia, kad, užuot finansavus valstybei naudingas komandiruotes, politikai vyksta ten, kur visai nevertėtų. Opozicijos lyderis sako, kad Seimo valdyba di­desnę įtaką sprendžiant, kurias komandiruotes tvirtinti, turėtų perduoti tiems, kurie išmano už­sienio politiką ir tarptautinius ryšius.

A.Kubilius svarsto, kad išmintinga būtų daugiau lankytis Rytų partnerystės šalyse – Gru­zijoje, Moldovoje, Ukrainoje, o pastarojoje aplankyti ne tik Kijevą, bet ir regionus nuo Odesos iki Charkovo. Taip pat stengtis nuvykti ten, kur priimami Lietuvai ir visam regionui reikšmingi sprendimai, – į didžiąsias Europos sos­tines, Vašingtoną.

„Dalis komandiruočių nepatvirtinama, nes nėra lėšų, bet metų pabaigoje pasirodo, kad bendrai komandiruotėms sutaupyta, ir imamasi tuos pinigus leisti bet kokioms kelionėmis. Didelė dalis pinigų skiriama patvirtintoms delegacijoms, pavyzdžiui, Baltijos Asamblėjai. Kai kurios jų yra solidžios, ten dirbti reikia intensyviai, o kitos – šiaip sau. Tad taip ir nutinka, kad vykstama į įvairiausius, kartais tuščius seminarus, bet nenuvykstama į svarbius delegacijos renginius, nes neva baigėsi pinigai“, –  skylėtą komandiruočių „politiką“ apibendrina A.Kubilius.

Seimo Pirmininkės pirmasis pavaduotojas Vytautas Gapšys išskrido į Niujorką dalyvauti Jungtinių Tautų Ekonominės ir socialinės tarybos Jaunimo forume, Seimo narys Domas Pe­trulis buvo Vašingtone, Majamyje ir Floridoje, kur vyko NATO Parlamentinės Asamblėjos Gynybos ir saugumo komiteto posėdžiai, štai o Mečislovas Zasčiurinskas penkias dienas Irane dalyvavo gyvulininkystės parodoje „Iran Plex 2015“, – tai tik kelios šios kadencijos parlame­n­tarų kelionės.

Tuo metu, kai gausi Tarpvyriausybinė migracijos klausimų komisija, vadovaujama Vy­riau­sybės pirmojo vicekanclerio R.Vaitkaus, keliavo po Švediją ir domėjosi pabėgėlių iš Sirijos bei Irako priėmimu, jos sudėtyje delegatų buvo gerokai daugiau nei pabėgėlių Lietuvoje. Kol kas Lietuva yra priėmusi tik 4 asmenų šeimą, ir ta per mėnesį jau spėjo į teis­mą paduoti Mig­racijos departamentą.

Taigi, kol vieni, pabėgėliai, keldami siaubą Europai, šimtais tūkstančių už savo pinigus mig­ruoja į Vokietiją, Švediją ir Daniją, kiti, Lie­tuvos valdininkai, dešimtimis už mūsų pinigus migravimo, ir ne tik, proga migruoja po Švediją, Londoną ir vietas su ištaigingais viešbučiais. Bet viskas teisėta.

V.Matijošaitis / S.Žiūros nuotr.

„Tikiuosi, kad po kelių metų tokia tvarka išsidėstys ir krepšinio komandos – Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus“, – ketvirtadienį atsiimdamas „Veido“ Geriausio mero apdovanojimą sakė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Vos devynis mėnesius laiko apsiprasti mero kėdėje turėjęs V.Matijošaitis apie jam skirtą titulą sužinojo iš žiniasklaidos, apdovanojimų ceremonijos dieną.

Galbūt išmokti trimitu, kaip groja Vytautas Grubliauskas, ir šypsenos, kokią turi Remigijus Šimašius.

„Sidabrinė“ prizinė vieta ne mažiau nutebino ir kitą lyderį – Klaipėdos vairininkas Vytautas Grubliauskas geriausio mero titulą į uostamiestį parsivežė pernai. Trečiąją vietą rinkimuose taip pat pelnė naujas veidas – pernai tiesioginius mero rinkimus laimėjęs sostinės vadovas Remigijus Šimašius. Tiesa, apdovanojimo atsiimti jis neatvyko.

„Galvojau, ko man, kaip merui, trūksta. Galbūt išmokti trimitu, kaip groja Vytautas Grubliauskas, ir šypsenos, kokią turi Remigijus Šimašius“, – juokavo pirmosios vietos laimėtojas V.Matijošaitis.

Atsiimdamas apdovanojimą, Kauno meras įvardijo ir savo pasiūlytus kolegas – merus, kuriems jis, dalyvaudamas „Veido“ organizuotoje apklausoje, atidavė savo balsą. Tarp penkių V.Matijošaičio įvardytų geriausių merų buvo ir Klaipėdos miesto vadovas V.Grubliauskas.

„Už tai, kad turime projektą KK2 – Kaunas ir Klaipėda, arba Krabas ir Kongas“, – juokavo šiųmetės apklausos lyderis, daugiausia balsų pelnęs Kauno meras.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Savaitraščio „Veidas“ vyriausiasis redaktorius Rimvydas Valatka įprasmino dvidešimtmečio pasiekimą, kad pernai pirmą kartą savivaldybių merus tiesioginiuose rinkimuose išrinko patys gyventojai: „Iki šiol žmonės žinojo, kad meras turi būti geras pats ir dar turi būti geras premjero draugas. Linkiu, kad merų gerumas priklausytų ne nuo santykių su premjeru ar Vyriausybe.“

Geriausius merus sveikinusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pačių gyventojų išrinktiems merams linkėjo likusios jų kadencijos metu, išlikti nugalėtojais, nepaisant to, kokie prizai ir įvertinimai jų dar laukia.

„Svarbiausia būti šalia žmonių“, – savivaldos atstovams priminė L.Graužinienė ir paragino pasveikinti keturias meres – tiek moterų pakliuvo į geriausių, „Veido“ paskelbtų, Lietuvos merų trisdešimtuką.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausių merų sąrašas šiemet buvo formuojamas pagal tris kriterijus – nuomonės apklausą, kurioje dalyvavo patys merai, savivaldybių administracijų direktoriai, viceministrai, ministerijų kancleriai, joms pavaldžių įstaigų vadovai, įvairių organizacijų atstovai bei dviejų reitingų – „Veido“ ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) sudaryto savivaldybių indekso, duomenis.

„Merai, jūs dirbate įdomų darbą ir galite įgyvendinti nuostabias idėjas, tačiau galiu ir užjausti už tai, kad dažnai sau prisiimate ir tuos „nuopelnus“, kurie nuo jūsų nepriklauso“, – apdovanojimų ceremonijoje sakė LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas ir priminė, kad savivaldybių indeksas merams neparodys, ką reikia keisti jų savivaldybėje, tai žinoti gali tik patys merai.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Trečiadienį apžiūrėję rekonstruojamą premjero rezidenciją Turniškėse, Vilniuje, Seimo Audito komiteto nariai neslėpė nusivylimo – Vyriausybės vadovui skirtam būstui naudojamos gana pigios, neišvaizdžios medžiagos, o už jas sumokėta itin daug.

Komiteto pirmininkė “darbietė” Loreta Graužinienė teigė, kad statybininkai, gavę 4,7 mln. litų, dabar dalį darbų galėtų atlikti ir nemokamai.

“Įspūdis tikrai liūdnas. Galvoju, kad kol bus baigta, kad galėtų gyventi premjeras, trečias žmogus valstybėje, tikrai reikės dar ne pusės milijono. (…) Aš tikėjausi geresnio rezultato. Bet matau, kad šiam premjerui per šią kadenciją įsikelti šansų labai mažai”, – pasibaigus ekskursijai po 620 kvadratinių metrų dviaukštį namą žurnalistams sakė L.Graužinienė.

Anot jos, pamačius bendrą pastato vaizdą ir žinant, kiek į jį sudėta pinigų, kyla daug klausimų.

“Mums klausimus kelia kiekiai ir kainos, žemės griovimo darbai ir kiti dalykai abejotini”, – tvirtino Audito komiteto pirmininkė.

Ji pareiškė, kad premjero rezidencijos rekonstrukcija yra tipiškas pavyzdys, kaip Lietuvoje leidžiami investicijoms skirti pinigai.

“Praktiškai padidintos kainos, prirašyti kiekiai: žemės darbai, pamatai, griovimo darbai, kurių neįmanoma patikrinti, didžiausios kainos”, – vardijo parlamentarė.

Rekonstrukcijos dokumentus nagrinėjęs Audito komiteto narys “tvarkietis” Andrius Mazuronis sudarė abejotinų darbų lentelę. Jam įtarimų sukėlė, kad sklypo plano korektūra atsiėjo 30 tūkst. litų, įskaičiuojant pridėtinės vertės mokestį (PVM), interjero projektas – 44 tūkst. litų, ardymo darbai – beveik 290 tūkst. litų.

A.Mazuronis paskaičiavo, kad už vieną kvadratinį fasado apšiltinimo su tinku metrą sumokėta 367 litai. Parlamentarus nustebino, kad vidaus elektros šviestuvams su medžiagomis numatyta 167 tūkst. litų, 8 lauko šviestuvams – 55 tūkst. litų.

Labiausiai stebinančiu dalyku A.Mazuronis pavadino rūsio sienos restauravimą – 35 kvadratinių metrų akmenų sienai išleista beveik 43 tūkst. litų.

L.Graužinienė teigė, kad jos vyras namie tokią sieną padarė pigiau ir gražiau.

Anot komiteto nario Sauliaus Stomos, komitetui tiriant rezidencijos remonto klausimus norėta išgirsti komentarą iš pirmų lūpų, tačiau teko tenkintis apžiūra. „Tai, ką pamatėme, pribloškė. Pagal tai, kiek išleista pinigų, tikėjomės išvysti labai aukštos kokybės statinį, o radome „dėžutę“ su kai kuriais pradėtos apdailos elementais“, – sakė Audito komiteto narys.

„Vaizdelis klostosi toks: tai tarsi mažasis LEO LT. Numatė židinį už 46 tūkstančius, o aštuoniems lauko šviestuvams pirkti G. Kirkilo kanceliarija ketino skirti 56 tūkstančius litų. Už seno pastato, kurio negriovė, o tik parengė rekonstrukcijai, ardymą socdemų vyriausybė sumokėjo beveik 300 tūkstančių, arba po 1,2 tūkstančio litų už kvadratą“, – nuostabą kėlusius faktus vardijo S. Stoma.

„Tačiau buvusio premjero vieši komentarai rodo, kad jis neketina sau prisiimti nė lašelio atsakomybės. Nors 4,5 milijono kainavusias statybas pradėjo jo vadovaujama Vyriausybė, G. Kirkilas nemano, kad jis už tai nors kiek atsako, ir tik svaidosi ironiškais juokeliais viešuose pareiškimuose. Vėl įsigali „vsio zakonno“ teisė?“, – piktinosi Seimo narys.

Parlamentaras tokiame opozicijos veikėjų elgesyje įžvelgė norą žūtbūt išlaikyti senąją „tvarką“ ir kuo giliau „suslėpti galus“. Tai, parlamentaro manymu, parodo ir opozicijos ketinimas Seime inicijuoti komisiją, kuri turėtų aiškintis vykdomosios valdžios neva daromą poveikį teisėsaugai. „Čia įžvelgiu nemažai asmeninių interesų“, – teigė TS-LKD frakcijos narys Saulius Stoma.

Turniškėse atskleistus faktus Audito komitetas ketina aptarti viename artimiausių posėdžių. „Skandalingą situaciją aptarę priimsime konkrečias išvadas, šito negalima taip palikti“, – teigia S. Stoma.

Rekonstruojama ministro pirmininko rezidencija priklauso Vyriausybei. Šis 620 kvadratinių metrų su rūsiu namas statytas 1938-1939 metais.

Rezidencija kartu su prezidentų Dalios Grybauskaitės, Valdo Adamkaus ir Algirdo Brazausko gyvenamaisiais namais yra saugomoje Turniškių zonoje. Tuo metu dabartinis butas, kuriame gyvena A.Kubilius su žmona Rasa, yra kitapus VAD saugomos teritorijos.