Politikai aiškinasi dviprasmišką padėtį dėl Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus įgaliojimų – ar išrinkus naują LRT tarybos pirmininką jis privalo atsistatydinti, ar ne.

LRT susidariusią padėtį ketvirtadienį svarstė valdančioji Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija, rašo “Lietuvos žinios”.

Daliai frakcijos narių naująjį pirmininką išsirinkusios LRT tarybos pozicija neskelbti konkurso nacionalinio transliuotojo vadovo pareigoms eiti atrodo nepagrįsta. Todėl TS-LKD frakcija kreipėsi į Seimo teisininkus, kad šie išaiškintų LRT įstatymo nuostatas.

LRT įstatymo 10 straipsnis įpareigoja ne vėliau kaip per 15 dienų po tarybos pirmininko išrinkimo skelbti konkursą į LRT vadovo postą. Praėjusią savaitę LRT tarybos pirmininku tapęs Dainius Radzevičius kreipėsi į LRT administracinę komisiją, kuri patikino, esą to daryti nereikia, nes pačios tarybos įgaliojimai nebuvo nutrūkę. Gavęs tokias išvadas, D.Radzevičius raštu apklausė kitus tarybos narius. Dauguma jų pritarė, kad minėtas konkursas neturi būti skelbiamas.

Žiniasklaidos teisės ekspertė Liudvika Meškauskaitė įsitikinusi, kad LRT įstatyme neaiškumų nėra. Jos teigimu, LRT taryba privalo skelbti konkursą.

“Nebūna taip, kad viena įstatymo dalis galioja, kita negalioja. Įstatymo 10 straipsnio norma numatyta išskirtiniam atvejui, kai pasikeičia LRT tarybos pirmininkas. Ji ir yra tam, kad nacionalinio transliuotojo generalinis direktorius pasitikrintų, ar galės dirbti su nauju LRT tarybos vadovu”, – sakė teisininkė.

Tačiau LRT įstatyme įrašyta ir nuostata, kad generalinio direktoriaus kadencija trunka penkerius metus.

“Žinoma, LRT tarybos ir generalinio direktoriaus kadencijos yra skirtingos, bet negalime “išbraukti” iš įstatymo sakinio, kuris esant tam tikrai situacijai netinka. Man įdomu, kuo grindžiamas įstatymo nevykdymas. Turi būti koks nors motyvas, bet jis, matyt, ne teisinis”, – pabrėžė L.Meškauskaitė.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys įsitikinęs, kad jeigu teisininkai nesutaria dėl tam tikrų LRT įstatymo nuostatų, jos surašytos neaiškiai. Pats parlamentaras laikosi nuomonės, kad LRT taryba neprivalo ieškoti naujo nacionalinio transliuotojo vadovo.

“Straipsnyje, kuriame aptariama generalinio direktoriaus kompetencija ir jo statusas, yra taip pat nurodyta, kada baigiasi jo įgaliojimai. Jame neužsimenama, kad jie nutrūksta pasikeitus LRT tarybos pirmininkui”, – dėstė V.Stundys.

Jis siūlė palaukti parlamento teisininkų išaiškinimo. Seimo Teisės departamentas savo išvadą privalo parengti ne ilgiau kaip per mėnesį.

Tautos prisikėlimo partijos frakcijos narys Dainius Budrys mano, jog susiklostė puikios sąlygos išspręsti nacionalinio transliuotojo finansavimo klausimą. Pasak jo, nesant politinės valios įvesti kelių litų abonentinį mokestį LRT išlaikymui, pati dabartinė situacija diktuoja protingą sprendimą.

“Akivaizdu, jog tiesiog perdavus LRTC techninę bazę bei funkcijas LRT žinion – išsispręstų LRT finansavimo klausimas, nes už programų retransliavimą privatūs radijai bei televizijos tiesiog susimokėtų protingą mokestį nacionaliniam transliuotojui, kuris, savo ruožtu, būtų visiškai pašalintas iš reklamos rinkos. Pastaruoju aspektu apsidžiaugtų ir daugelis televizijos žiūrovų, nes visuomeninis transliuotojas galėtų liautis orientuotis į konkurencinę kovą su privačiais kanalais”, – mano D. Budrys.

Pasak D. Budrio, šiuo metu didelės dalies visuomenės netenkina LRT laidų tinklelio kokybė, neišspręsti ir finansavimo klausimai. Susiklosčiusi konfliktinė situacija gali būti sprendžiama tik sisteminių reformų, o ne atakų prieš atskirus vadovus keliu.

Finansinių sunkumų turintis Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) teigia, jog Lietuvos radijo ir televizijos centras (LRTC) neleidžia trumpinti jo programų.

Likus mažiau nei pusantros darbo dienos iki LRT tarybos nutarimo įgyvendinimo pradžios, LRTC pareiškė negalįs sutikti su LRT tarybos nustatyta sutrumpinta LRT programų trukme, jei ji trumpesnė negu 16 valandų per parą, pranešė LRT.

Ketvirtadienį LRTC pranešė LRT, kad programų trumpinimas iki mažiau nei 16 valandų per parą, jam būtų nuostolingas, todėl LRTC su tuo sutikti negali.

“Viena ranka mums mojuojama, priekaištaujant, kodėl nemažiname paslaugų apimčių. Kita ranka grūmojama, kad sumažinus apimtį teks už tai susimokėti, nes kitaip valstybei priklausanti pelno siekianti įmonė patirs nuostolį. Tai absurdas”, – teigė LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius.

Siekiant taupyti, pagal LRT tarybos nutarimą, Lietuvos radijo programa nuo gegužės 1 dienos trumpės nuo 24 valandų iki 18 valandų per parą, “Klasika” – nuo 18 iki 11 valandų per parą darbo dienomis ir iki 15 valandų švenčių ir poilsio dienomis. “Opus 3″ transliavimo trukmė trumpinama nuo 24 valandų per parą iki 11 valandų. Trumpėti turėtų ir Lietuvos televizijos programos analoginės transliacijos dieną.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis penktadienį LRT paprašė netrumpinti programų transliacijų bent iki birželio. Per tą laiką, jo manymu, galima būtų išspręsti LRT finansavimo problemas.

LRTC teismui yra pateikusi ieškinį dėl LRT skolų. Ginčą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas šią bylą yra sustabdęs, kadangi ginčas yra kilęs ir kitoje byloje, kurioje LRT yra pateikusi 700 tūkst. litų vertės ieškinį LRTC dėl diskriminacinių kainų visuomeninio transliuotojo atžvilgiu.