Kritiškai vertindama Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų nuolat pabrėžiamas “teigiamas” priėmimo į aukštąsias mokyklas bei aukštojo mokslo reformos puses, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga ministerijos atstovams siūlo nusiimti simbolinius „rožinius akinius“.

„Susidaro įspūdis, jog ministrui ir jo komandai šiandieninėje situacijoje svarbiausia ne pripažinti esamas klaidas bei jas kuo skubiau taisyti, bet naudojantis situacija bei prisidengiant siekiamais reformos tikslais visuomenei ir toliau teigti, jog reforma nustatė „aiškias ir skaidrias žaidimo taisykles“, – sako LSAS prezidentas Arūnas Mark – „Jau dabar akivaizdu, jog aukštosios mokyklos turėjo konkuruoti dėl gabiausių studentų, tačiau šiandien matome atvirkščią „verslo rinkos“ situaciją – aukštosios mokyklos siekia bet kokia kaina pritraukti finansavimą, nesvarbu ar jį atsineš gerai brandos egzaminus išlaikęs abiturientas, ar visai prastai. To įrodymas yra tai, kad į valstybės finansuojamas vietas įstojo ir studentas su 2,2 konkursiniu balu, o į biomedicinos ir fizinių mokslų sritis – vos perkopę 6 balų ribą. Tuo tarpu minimalūs įstojusių į meno studijų sritis konkursiniai balai svyruoja tarp 18 ir 19 balų“.

Pasak LSAS vadovo, keistai skamba ir tai, jog studijų kokybę padidino „studento krepšelio“ finansavimo modelis, leidžiantis stojantiesiems rinktis geriausias studijų programas – kelerius metus iš eilės stojantieji renkasi ne geriausias ar perspektyviausias, bet populiariausias specialybes. Stojančiųjų skaičių prilyginti atitinkamos krypties studijų kokybei galėtų, perfrazuojant vieną laidą, „nebent penktokas“. Pagal priėmimo statistiką, šiemet ir vėl daugiausia studijuos socialinių mokslų srityje, nors šios srities bedarbių yra daugiausiai. „Studijų populiarumo priežasčių, manau, reikėtų ieškoti kitur – šios studijos pigiausios, ypač neišgalintiems mokėti už studijas, tačiau norintiems studijuoti. Tikroji studijų kokybė priklauso ne nuo stojančiųjų skaičiaus į vieną ar kitą specialybę, bet nuo aukštosios mokyklos indėlio į kokybės gerinimą bei sugebėjimą neatsilikti nuo studijų proceso kaitos pasauliniame kontekste“, – teigia A.Mark.

Keistai skamba ir tai, jog akademinės bendruomenės vadovas nežino, kaip vyko stojimas į menų studijas, teigdamas, jog „didžioji dalis įstojimo sėkmės priklausė nuo stojamojo egzamino išlaikymo (70 %) ir tik nedidelė dalis nuo lietuvių ar užsienio kalbos žinių“. LSAS primena, jog įstojimo rezultatai priklausė ne nuo stojamojo egzamino rezultato, bet nuo stojančiųjų į atitinkamą specialybę skaičiaus, kadangi stojamojo egzamino įvertinimą skyrė kompiuteris pagal stojančiojo vietą atitinkamoje “prioritetinėje” eilėje. Atkreipiame dėmesį, jog “prioritetinė eilė” nereiškė, jog antras joje esantis stojantysis nėra vertas aukščiausio įvertinimo.

Esminės bendrojo priėmimo sistemos klaidos kartojasi antrus metus iš eilės – tokias išvadas parengė LSAS taryba, peržiūrėjusi dvejų metų priėmimo rezultatus. Išvadose teigiama, kad kaip ir pernai, šiemet buvo neužtikrintas pakankamas moksleivių profesinis orientavimas, dėl kurio sumažėtų besirenkančių populiarias, bet neperspektyvias specialybes, neįgyvendinti studentų perskirstymo tarp sektorių tikslai, dėl ko, kaip ir pernai į universitetus stojo didesnė dalis abiturientų, neužtikrinta, jog aukštosios mokyklos konkuruos siūlydamos geresnę studijų kokybę, o ne dėl didesnio studentų skaičiaus, neužtikrintas valstybės finansavimas gabiausiems, nors po visų priėmimo etapų liko neišdalintų studijų krepšelių.

Anot LSAS prezidento Arūno Mark, priėmimo sistema į aukštąsias mokyklas neužtikrina, kad valstybės finansavimą gautų gabiausieji – net ir pasibaigus trečiajam papildomo priėmimo etapui liko 365 laisvos vietos, nors priėmimo į aukštąsias mokyklas metu valstybės finansavimo negavo meno laureatai, čempionai ir itin aukštus balus surinkę abiturientai.

LSAS prezidentas teigia, kad aukštus balus surinkę abiturientai prarado galimybę gauti valstybės finansuojamą vietą, jei pasirinkę populiarią specialybę ir pirmojo etapo metu į ją nepatekę, sutiko mokėti už studijas, bijodami iš viso netekti galimybės studijuoti norimą studijų programą. Tuo tarpu laisvas valstybės finansuojamas vietas kitose specialybėse buvo bandoma išdalinti net per tris etapus. Ketvirtame etape į aukštąsias mokyklas galės stoti net ir tie, kurie nedalyvavo pirmuosiuose trejuose etapuose.

LSAS tarybos parengtoje pozicijoje pabrėžiama, jog profesinis orientavimas mokykloje vis dar nėra pakankamas, nors turėtų būti viena iš pagrindinių priemonių padedančių moksleiviams tikslingai rengtis būsimoms studijoms. Dėl nepakankamo profesinio orientavimo šiais metais vis dar išliko itin didelis skaičius abiturientų besirenkančių tas specialybes, kurių bedarbių jau kelis metus fiksuojama daugiausia.

Studentų perskirstymo tarp sektorių strategija taip pat neduoda reikiamų rezultatų – profesinės mokyklos ir kolegijos nesurenka pakankamo studentų skaičiaus, kai tuo tarpu į universitetus priimami studentai ir su žemais balais.

Pozicijoje dar kartą prašoma iš esmės peržiūrėti stojimų į muzikos bei teatro ir kino, šokio krypčių studijų programas, meno pedagogiką, sporto specialybes, nes jau du metus iš eilės į specializuotas meno ir sporto aukštąsias mokyklas nepatenka sporto čempionai ir meno konkursų laureatai, o šių aukštųjų mokyklų dėstytojai skundžiasi dėl priimtų studentų su žemais specialybės egzaminų įvertinimais.

Nors po praėjusių metų priėmimo LR Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo sudarytos darbo grupės, esminės problemos išspręstos nebuvo. Priėmimo principai keičiami kasmet, tačiau tam nėra pasiruošiama iki galo, dėl to abiturientai negali tinkamai pasirengti stojimo į aukštąsias mokyklas etapui. Tenka tik apgailestauti, kad dažnai pamirštama, jog atsakingų institucijų daromos klaidos daro neigiamą įtaką tolesniems stojančiųjų pasirinkimams, motyvacijai.

Pasibaigus baigiamųjų darbų gynimui aukštosiose mokyklose, studentai, nesutinkantys su baigiamųjų darbų įvertinimu, atsiduria aklavietėje. Į Lietuvos studentų atstovybių sąjungą (LSAS) kreipęsi studentai nurodė pasigendantys apeliacijų tvarkos, nesutinkant su baigiamųjų darbų įvertinimais.

„Visi klausimai aukštojoje mokykloje turi būti sprendžiami demokratiškumo principu, vis tik kai kurios aukštosios mokyklos nurodo, jog apeliacijos dėl baigiamųjų darbų (egzaminų) įvertinimo negali būti teikiamos ir yra nenagrinėjamos. Dalis studentų nesupranta, kodėl toks svarbus dalykas kaip apeliacijų tvarka vienose aukštosiose mokyklose ne tik egzaminams, bet ir baigiamiesiems darbams yra leidžiama, o kitose – nenagrinėjama. Tie, kurie nesutinka su savo baigiamojo darbo įvertinimu, tarsi paliekami likimo valiai apeliuojant į tai, jog itin sudėtinga surinkti apeliacinę komisiją baigiančiojo studijas darbui vertinti.“ – sako LSAS socialinių klausimų ir akademinio proceso reikalų koordinatorė Ieva Dičmonaitė.

Klausimų dėl apeliacijų teikimo šiemet itin pagausėjo. Tai leidžia spręsti, jog studentai daug atsakingiau žiūri į baigiamųjų darbų rengimą bei tikisi būti tinkamai įvertinti.

LSAS atkreipia dėmesį, jog ne visų aukštųjų mokyklų studentai yra informuoti apie egzamino įvertinimo peržiūrėjimo galimybę, tokios informacijos studentai pasigenda ir kai kurių aukštųjų mokyklų interneto svetainėse, nors pagal LR Mokslo ir studijų įstatymą tai, kaip ir visą, su studijų procesu susijusią informaciją, skelbti yra privaloma.

LSAS tikisi, jog projekto, pagal kurį bus parengta lyginamoji aukštųjų mokyklų studentų apeliacijų ir ginčų nagrinėjimo vidinės tvarkos analizė bei rekomendacinis apeliacijų ir ginčų nagrinėjimo komisijų sudarymo ir darbo organizavimo tobulinimo modelis, įgyvendinimas ateityje leis išvengti tokių dviprasmiškų situacijų, kuomet ne visi studentai gali pasinaudoti apeliacijų teikimo galimybėmis ir apeliacijų tvarka bus suvienodinta visiems studentams visose aukštosiose mokyklose.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) po ketverius metus trukusio teisinio ginčo su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) gavo galutinį atsakymą, jog Lietuvos studentų pažymėjimams (LSP) nebebus taikomas PVM.

“Labai džiaugiamės tuo, kad jau nuo šių metų studentams už pažymėjimus nebeteks mokėti PVM mokesčio. LSAS taryba priėmė poziciją, jog būtina sugriežtinti kainodarą, kuri aiškiai nustatytų LSP gamybos kaštų ir paramos atstovybėms dalis, būtina įpareigoti LSP finansines ataskaitas teikti viešai. Jei nepavyks rasti bendro sprendimo LSAS narės nusprendė atsisakyti šio projekto įgyvendinimo.” – teigia LSAS prezidentas Arūnas Mark.

2010 m. birželio 14 d. vykusiame Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) tarybos posėdyje buvo svarstyti praėjusią savaitę pasirodę piktnaudžiavimo LSP lėšomis faktai. Studentų atstovybių vadovai nutarė kreiptis į LR Švietimo ir mokslo ministeriją dėl saugiklių, būtinų skaidriam LSP procesui užtikrinti, reglamentavimo. Jei minėti saugikliai nebus užtikrinti, LSAS jungiamos studentų atstovybės nusprendė šiemet atsisakyti paramos studentų atstovybėms lėšų ir platinti LSP už savikainą.

Nuo birželio 14 dienos jau trečius metus Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) specialiai parengta konsultantų komanda konsultuos būsimus studentus apie studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Visą mėnesį konsultantų klausti bus galima telefonais, internetu bei užsukus į LSAS biurą.

Priėmimo į aukštąsias mokyklas laikotarpiu abiturientams svarbiausiais klausimais tampa studijų krepšelio skirstymo tvarka, konkursinės eilės sudarymas, paskolų išdavimo tvarkos bei palūkanos, rotacijos, ištęstinių ir nuolatinių studijų skirtumai, gyvenimo sąlygos bendrabučiuose, socialinės garantijos ir daugybė kitų.

“Stojant į aukštąsias mokyklas svarbu nepasimesti tarp gražių ir daug žadančių aukštųjų mokyklų reklamų, svarbu gauti tikslingą ir reikiamą informaciją, leidžiančią teisingai pasirinkti studijas. Aukštąją mokyklą abiturientai turėtų rinktis pagal tai, kokios kokybės studijas ji siūlo ir tai, kokias ateities perspektyvas tos studijos užtikrins”, – sako LSAS vadovas Arūnas Mark.

Visą rūpimą informaciją, bendradarbiaudama su aukštųjų mokyklų studentais ir atsakingais asmenimis priėmimo komisijose, birželio 14 – liepos 16 dienomis suteiks LSAS suburta ir specialiai apmokyta konsultantų komanda, su kuria bus galima susisiekti telefono numeriais 8 606 14 000, (85) 231 30 30,”skype” kanalu “lsaskonsultantai”, el.paštu konsultantai@lsas.lt bei užsukus į LSAS biurą (Geležinio vilko g. 12, Vilnius). LSAS taip pat kviečia sekti naujienas apie susitikimus su konsultantais gyvai.