Daina Gudzinevičiūtė

LTOK prezidentė

Dvi sporto institucijos: iš kurios liks tik fasadas?

Kai prieš metus, gegužės 12 dieną, rengėme visuomeninių organizacijų forumą, į kurį susirinko apie du šimtus dalyvių iš kaimyninių ir tolimesnių šalių, visi kalbėjome apie tai, kad visuomeninės organizacijos pasirengusios perimti daugiau funkcijų iš valstybės ir turėti daugiau savarankiškumo – taip, kaip yra Skandinavijoje. Ten valstybinės institucijos, atsakingos už sportą, nėra, tvarkosi visuomenininkai. Nei latviai, nei estai jokio Sporto departamento neturi. Latvijoje, man rodos, yra septyni su sportu dirbantys žmonės prie Kultūros ministerijos, o Estijoje prie Švietimo ministerijos – penki asmenys. Ir mes apie tai kalbėjome prisikvietę svečių, o departamentas atsiuntė vieną žmogų.

Iki šiol įstatyme taip buvo įrašyta ir mes dirbome bendromis pajėgomis – Lietuvos olimpinis sporto centras rengė sportininkus pagal bendrą KKSD ir LTOK programą. Gruodžio mėnesį iš spaudos sužinome, jog bendra programa rengiama nebus, nes KKSD nutarė, kad jie vieni rengs sportininkus. Taigi mes likome visiškai išmesti iš šio proceso. Padarėme savo programą, susikūrėme kriterijus ir pradėjome finansuoti olimpinę pamainą, taip pat pridėdami sportininkams per federacijas, nes visiems buvo aišku, kad pinigų neužteks.

Tai štai ir klausimas, kokios atsakomybės mes vengiame, jeigu mus išstūmė iš bendro katilo rengti aukščiausio lygio sportininkus. Šiuos sportininkus rengti mes siūlome ir dabar. Nors KKSD direktorius Edis Urbanavičius ne kartą sakė, kad mes nieko nesiūlome, tai yra visiškas melas. Siūlėme kurti viešąją įstaigą, kur mes būtume dalininkai, ir ta viešoji įstaiga vietoj dabartinės biudžetinės institucijos – Lietuvos olimpinio sporto centro – vėl rengtų sportininkus bendromis lėšomis. Tačiau į šį siūlymą visiškai nebuvo sureaguota. KKSD leidžia pasirinkti tik iš to, ką jie siūlo, – mūsų siūlymai esą visiškai netinkami.

Dar keliais sakiniais dėl bendro katilo. KKSD siūlė dėti savus 8 mln. eurų ir pasiimti dar 8 mln. eurų iš valstybės biudžeto, bet mūsų turimi 8 mln. eurų – tai visas LTOK biudžetas, iš kurio mokame sportininkams stipendijas, mokame federacijoms, o dabar skiriame ir olimpinei pamainai rengti, perkame inventoriaus, įgyvendiname daugybę programų, organizuojame renginius ir taip toliau. Ir viskas telpa į tuos aštuonis milijonus. Jeigu mes įdėtume į bendrą sporto katilą visą savo biudžetą ir pasiimtume dar antra tiek iš valstybės, KKSD nustatytų, ką mes privalome su turimais pinigais daryti ir ką finansuoti. Tektų finansuoti ir masinio sporto, ir neįgaliųjų programas, ir aviaciją – viską, nors tai visiškai ne mūsų funkcija ir mes pagal LTOK įstatus negalime jos vykdyti.

Kitas dalykas, kodėl nenorime dėti pinigų į bendrą kasą, – lėšų skirstymo kriterijai, kurie LTOK visiškai aiškūs. Kam naudojami mūsų pinigai, galima pamatyti LTOK tinklalapyje arba sportopinigai.lt. Kokiais pagrindais pinigai skirstomi departamente – niekas nežino. Galima klausti bet kurios federacijos, ar KKSD lėšų skirstymas joms suprantamas, – drąsesnės galbūt pasakys tiesą, kad nežino, o tos, kurios KKSD labiau prisibijo, patylės. Kodėl prisibijo? KKSD yra papildomas fondas, iš kurio pinigų gauni tik tada, jei esi geras, o jei blogas – nieko negauni. Mūsų kriterijai aiškūs, mūsų niekas nebijo, o papildomų fondų nėra.

Kaip žinoma, didžioji mūsų pinigų dalis skiriama olimpiniam sportui, todėl KKSD siūlymų esmei išdėstyti sušaukėme Olimpinių reikalų tarybą – pagal Olimpinę chartiją numatytą mūsų valdymo organą, kuris pateikia pagrindinius klausimų, susijusių su olimpinėmis žaidynėmis, sprendimus. Taryba su KKSD siūlymais nesutiko.

Todėl tikimės, kad naujasis Kūno kultūros ir sporto įstatymas bus grąžintas į Vyriausybę taisyti. Ir bus pataisytas atsižvelgiant ir į visuomeninių organizacijų pastabas, šalia kurių yra ir lygių galimybių kontrolierės raštas bei pažyma, kad įstatymas yra diskriminacinis lyčių lygių galimybių požiūriu, yra daugybės institucijų kreipimųsi, kad tai nėra parengtas įstatymas. Jį reikia taisyti iš esmės. Pavyzdžiui, projekte neapibrėžta, kas rengia olimpiečius: dauguma mūsų federacijų neturi išteklių olimpiečiams rengti, o Lietuvos olimpinis sporto centras naujajame įstatyme visiškai neminimas.

Yra ir visiškų nesąmonių, kaip antai dėl teistumo: kaip žinoma, pagal naująjį įstatymą teisti žmonės negalėtų dirbti federacijų vykdomuosiuose komitetuose. Ar visi turėtų atsinešti pažymas prieš posėdžius, kad nėra teisti, ir kiek pažymų Specialiųjų tyrimų tarnyba turėtų išduoti?

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-22-2017-m