A.Lukašenka, BFL nuotr.

Apie Baltarusijos ekonomiką kalbama dviprasmiškai. Prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai palankūs šaltiniai skelbia, kad šios šalies ūkis veikia stabiliai, valdžia rūpinasi žmonėmis ir tai tęsiasi jau 20 metų. Pasak kitos nuomonės, daugiausia užsienio ekspertų, Baltarusijos ūkis yra praskolintas, priklausomas nuo Maskvos ir jį bet kada gali ištikti krachas.

Gytis JANIŠIUS

Didžiausias dešimto dešimtmečio laimėjimas – stabilumas

1994 m. Baltarusijos prezidentu tapus A. Lukašenkai, buvo sustabdytos liberalios reformos, ir šiek tiek reformuota sovietinė sistema liko įšaldyta. Jau tuomet daug ekspertų prognozavo, kad toks pusiau planinis modelis negyvybingas ir pasmerktas greitai žlugti, tačiau jie klydo. Nuo 1997 iki pat 2011 m. Baltarusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) nuolat augo. Net 2009 m., kai pasaulį krėtė finansų krizė, Baltarusija fiksavo 0,2 proc. kilimą.

Daug žmonių ir net politikų Rytų Europoje su pavydu žvelgia į Baltarusiją, nes jos nekamuoja didelės socialinės problemos, būdingos kaimyninėms šalims. Baltarusijoje labai mažas nedarbas, nedidelė emigracija, palyginti mažai skurstančių žmonių. Net Rusijoje A. Lukašenkos valdymo modelis laikomas pavyzdiniu. Kaip tai pavyko?

Sugriuvus Sovietų Sąjungai, buvusių socialistinių respublikų ir Maskvos santykiai greitai pradėjo blogėti. Baltarusija pasirinko priešingą modelį ir išreiškė lojalumą Kremliui. Tai patiko Rusijos vadovams ir jie pradėjo remti A. Lukašenką mažesnėmis energijos žaliavų kainomis, paskolomis ir kitomis lengvatomis. Tokia parama tęsiasi visą laiką.

Priešingai nei kitos Rytų Europos šalys, Baltarusija netaikė šoko terapijos ekonomikoje: neprivatizavo įmonių, išlaikė kolūkių sistemą ir aktyviai reguliuoja rinką, todėl iki šiol valstybės ūkis labai priklausomas nuo nurodymų iš Minsko, o tai reiškia – nuo valdančiųjų sumanumo ir sėkmės.

Paternalistinė šalis

Pagal Baltarusijos Konstituciją, šalis yra socialiai orientuota. Kaip mėgsta sakyti šalies pareigūnai, Valstybė – liaudžiai.

70 proc. įmonių yra valstybinės, daug iš jų didelės, jose dirba tūkstančiai darbininkų. Daugelis įmonių yra išlaikę poilsio namus ir vasaros stovyklas, sporto centrus ir poliklinikas, vaikų darželius ir lopšelius. Po universiteto absolventai gauna paskyrimus į valstybines ir privačias įmones, o jos savo darbuotojams pastato būstą.

Prezidentas ne kartą yra pabrėžęs, jog šalyje būtina pagaminti viską, ko reikia žmonėms, kad nieko nereikėtų importuoti. 98 proc. dirbamos žemės priklauso valstybei ir kolūkiams, vos 2 proc. – ūkininkams, šie negali skųstis, nes moka tik  1 proc. pajamų mokestį.

Tokia valstybės santvarka neprimena kitų Europos šalių, net socialine gerove besididžiuojančios Skandinavijos, o labiausiai artima smetoninės Lietuvos politikai XX amžiaus ketvirtame dešimtmetyje. Atrodo labai patraukliai, tai kodėl tokios pat politikos nesilaiko kitos šalys, net Rusija? Todėl, kad tai labai brangu ir pati sistema savęs neišlaiko. Tokiam „stebuklui“ būtina parama iš išorės.

Visiška priklausomybė nuo Rusijos

Baltarusijos centrinio banko valdytojas Pavelas Kalauras prisipažįsta, kad kiekvieną dieną meldžiasi: “Dieve, kad tik Rusijoje būtų gera situacija.“ Jis tai daro ne be pagrindo, nes ir tarptautiniai, ir Minsko ekonomistai pripažįsta labai didelę šalies priklausomybę nuo Rusijos. Dauguma prekių ir paslaugų iš Baltarusijos keliauja į didžiąją kaimynę, o mainais tiekiama nafta ir dujos už gerokai mažesnę kainą nei rinkoje. „Reuters“ skaičiuoja, kad kasmet Rusija savo sąjungininkę paremia 3 mlrd. dolerių. Tai trečdalis Baltarusijos biudžeto pajamų.

2014 m. smarkiai kritus naftos kainoms ir pati Maskva susidūrė su rimtomis finansinėmis problemomis. Buvo devalvuotas Rusijos rublis, o rusų perkamoji galia labai sumažėjo. Tai greitai atsiliepė Baltarusijai, ir tiek metų saugotas stabilumas susvyravo. 2015 m. pirmą kartą per dvidešimt metų šalies BVP smuko 3,9 procento. Smukimas tęsiasi ir šiemet, prognozuojamas ir 2017 metais.

„Eksportas į Rusiją sumažėjo. Dabar Rusijai parduodame dešimtadalį visų pusgaminių, o jie prašo tik pigiausių produktų“, – pasakoja Naugarduko kepyklos „Provit“ darbuotoja Svetlana Golovniova. Tokia pati situacija visoje šalyje. Eksportas į Rusiją smuko trečdaliu net ir įskaičiavus padidėjusį uždraustų maisto produktų reeksportą iš Europos. Iš paskos sekė ir kiti negatyvūs ekonomikos veiksniai: sumažėjusios pajamos į biudžetą, didelė infliacija, vietos rublio devalvacija, išsekusios užsienio valiutos atsargos ir kt. Užsidarius pagrindinei rinkai, labai išaugo subsidijų poreikis gamykloms, nes veikti pelningai jos negali, o atleisti darbuotojų ir apkarpyti kitas opias išlaidas irgi negali, nes tai sukeltų socialinius neramumus.

A. Lukašenka desperatiškai pradėjo ieškoti vienintelio išsigelbėjimo – kas galėtų paskolinti pinigų. Maskva pažadėjo, bet neaišku, ar įvykdys savo įsipareigojimus.

A. Lukašenka desperatiškai pradėjo ieškoti vienintelio išsigelbėjimo – kas galėtų paskolinti pinigų. Maskva pažadėjo, bet neaišku, ar įvykdys savo įsipareigojimus. Rusija vis dar nesuvaldo didelio savo biudžeto deficito, o Rezervų fondas sparčiai senka, todėl dar ir skolinti Minskui gali tapti nebepakeliama. Taigi baltarusiai paprašė iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paramos – 3 mlrd. dolerių, o šis mainais – reformų.

Reformos ar jokių reformų?

„Reforma“ yra neutralus ir korektiškas terminas, tačiau Rytų Europoje šis žodis turi blogą šlovę. Žmonės labai gerai žino, kad ekonomistų paleista frazė „būtinos reformos“ reiškia ekonominius ir socialinius sunkumus. Ne išimtis ir TVF reikalavimai Baltarusijai.

Tarptautiniai ekspertai, skolindami pinigus, reikalauja, kad Minskas nustotų subsidijuoti savo įmones, nustatytų realias, o ne iškreiptas energijos kainas, sudarytų vienodas konkuravimo sąlygas visiems rinkos dalyviams ir kitaip liberalizuotų savo rinką.

Baltarusijos pareigūnai sutinka, kad reformos šalyje būtinos, bet jie taip pat labai gerai žino, kad pradėjus liberalizaciją šalis susidurtų su tomis pat problemomis, su kuriomis susidūrė kitos Rytų Europos valstybės XX amžiaus dešimtame dešimtmetyje: darbuotojų atleidimai, įmonių bankrotai bei padidėjęs spaudimas ir taip prastiems valstybės finansams. O ką tada baltarusiai pradėtų galvoti apie savo dabar taip mylimą prezidentą? Negi stabilumas, kurį išsaugojo A. Lukašenka, pasirodytų esantis iliuzija?

Minsko valdžia atsidūrė tarp kūjo ir priekalo. Pradėjus reformas, šalyje didėtų socialinė įtampa, ir visai neaišku, kuo ji gali išvirsti. Kita vertus, nedaryti nieko nebegalima.

Minsko valdžia atsidūrė tarp kūjo ir priekalo. Pradėjus reformas, šalyje didėtų socialinė įtampa, ir visai neaišku, kuo ji gali išvirsti. Kita vertus, nedaryti nieko nebegalima, nes laikantis mažoms naftos kainoms Rusija nebeįperka baltarusių produkcijos, o kitose šalyse ji nekonkurencinga. Paskutinė vinis į Baltarusijos ekonomikos karstą būtų, jei rusai pakeltų kainas už energetikos žaliavas. Labiausiai tikėtina, kad kol kas Minskas bandys tempti laiką imdamas greituosius kreditus iš Rytų ir Vakarų, galbūt inicijuos ir vieną kitą smulkesnę liberalizavimo reformą, atšauks vizas užsieniečiams, bet tai ne problemos sprendimas, o tik jos nukėlimas. Ar pavyks ir šįkart išsaugoti baltarusišką „stebuklą“?

Šis straipsnis pirmą kartą buvo spausdintas portale geopolitika.lt

Geopolitika.lt

Prancūzų aktorius Gerard’as Depardieu yra tikras lobių medžiotojas. Kiek už dviejų minučių vaidmenį jam sumokėjo prezidento (per)rinkimams besiruošiantis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka, tikriausiai niekada nesužinosime. Tačiau, matyt, aktoriui tai pasirodė dosnus pasiūlymas ir jis nedvejodamas sutiko atvykti į Baltarusijos laukus, drauge su A.Lukašenka užsimoti plačiai pradalgei, kartu su juo pasivėžinti traktoriumi ir paglostyti baltarusišką bėrį.

Rima JANUŽYTĖ

G.Depardieu teko užduotis pagirti Baltarusijos vadą ir jo valdomą šalį. „G.Depardieu niekada nemanė, kad jam teks asmeniškai pabendrauti su tokiu arti žemės esančiu lyderiu kaip A.Lukašenka“, – liepos pabaigoje nufilmuotą šou komentuoja Baltarusijos valdžios atstovai. O pats prancūzų aktorius prisiekinėja tik dabar suvokęs, kad Baltarusija – lyg Šveicarija, tik dar švaresnė: „Keliai čia nepriekaištingi. Arkliai iščiustyti.“

Kaimo idilę vaizduojantis vaizdo įrašas į interneto platybes buvo paleistas kitą dieną, kai G.Depardieu už Krymo aneksijos palaikymą Kijevo buvo įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą. Aktoriui tokios pažiūros greičiausiai yra tik dar vienas gerai apmokamas vaidmuo, o į Ukrainą vykti jis, šiaip ar taip, neplanavo – jam pakaks, kad galės gyventi Belgijoje, kurią Obeliksas reklamuoja kaip savo naują „tėvynę“ ir mokesčių rojų.

Linksmi plaučiai ar kvailumas?

Komiko pasirinkimas Baltarusijos veidu prieš spalio 11 d. vyksiančius prezidento rinkimus rodo arba didelį A.Lukašenkos kvailumą, arba puikų humoro jausmą.

Su pirmuoju variantu nesutinka daugiau nei pusė Baltarusijos gyventojų: maždaug 54 proc. baltarusių įsitikinę, kad šalis eina teisinga linkme, o geresnio gyvenimo pasikeitus valdžiai tikėtųsi mažiau nei ketvirtadalis. Be to, didžioji dalis baltarusių, jei vadovausimės toje šalyje įtvirtinta praktika, ir vėl turėtų balsuoti už A.Lukašenką per „demokratinius“ rinkimus.

Antrąjį spėjimą patvirtina paties A.Lukašenkos prisipažinimas, kad Baltarusijoje rinkimų rezultatai tikrai klastojami: „Tenka dirbtinai sumažinti už mane balsavusių gyventojų procentą, kad rezultatai atrodytų įtikinamesni Vakarams.“

Tam jis prieš rinkimus paleido ir keletą politinių kalinių. Demonstruodamas „gerą valią“ Baltarusijos prezidentas rugpjūčio pabaigoje suteikė malonę šešiems oponentams, kurie už grotų atsidūrė per politines represijas po 2010 m. prezidento rinkimų. Į laisvę blyksint žurnalistų fotoaparatams buvo paleistas Nikolajus Dedodkas, Igoris Olinevičius, Eugenijus Vaskevičius, Artiomas Prokopenka, Jurijus Rubcovas ir buvęs kandidatas į Baltarusijos prezidentus Nikolajus Statkevičius.

Yra toks anekdotas „Trise valtyje“. Plaukia trys valstybių vadovai – Barackas Obama, Vladimiras Putinas ir A.Lukašenka. B.Obamai tenka visą laiką irkluoti, tad neapsikentęs jis paprašo su kuriuo nors kompanionu keistis vietomis. A.Lukašenka iš karto pasiūlo demokratiškai balsuoti ir nuspręsti, kas irkluos toliau. Po kiek laiko, vis dar irkluodamas, B.Obama garsiai mąsto: palaukit, bet kaip gali būti, kad plaukiame trise, o septyni balsavo, kad irkluočiau aš?

Slapta valiutos devalvacija

Stebuklingi rinkimų skaičiai Baltarusijoje nėra joks stebuklas. Tačiau šįkart A.Lukašenka žengė dar toliau ir ryžosi pažaisti skaičiais aukštesnėje lygoje. Nors apie tai niekas garsiai nekalba, prieš savaitę šalyje buvo vėl „atrištas“ Baltarusijos rublis, todėl per kelias dienas „zuikutis“ nuvertėjo apie 30 proc.

Dar neseniai euras kainavo apie 17 tūkst. Baltarusijos rublių, o dabar euro kursas – jau beveik 20 tūkst. rublių. Bet nei šalies valdžia, nei centrinis bankas to nevadina devalvacija. „Kaip žinoma, Baltarusijos rublio vertei neigiamą įtaką daro Rusijos rublio nuvertėjimas, kuris savo ruožtu susijęs su kritusia naftos kaina“, – painiai situaciją gyventojams nušviečia Baltarusijos naujienų portalai.

Tiesa, kai kuriuos nemalonius dalykus, nepaisant artėjančių rinkimų, Baltarusijos institucijos vis dėlto paviešino.

Nacionalinis statistikos komitetas rugpjūčio 16 d. pranešė, kad Baltarusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) per šių metų septynis mėnesius sumažėjo 4 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ir sudarė 482,9 trln. Baltarusijos rublių, arba maždaug 29,7 mlrd. JAV dolerių pagal tuometį oficialų kursą.

Per šį laikotarpį šalies pramonės gamybos apimtys sumažėjo 7,2 proc. Liepą, palyginti su birželiu, pramonės gamyba ūgtelėjo 0,9 proc., bet palyginti su praėjusių metų liepa, susitraukė 6 proc.

Baltarusijoje ir su Baltarusija dirbantiems Lietuvos verslininkams šios naujienos kelia ne mažesnį nerimą negu patiems baltarusiams. Juolab kad ši šalis tampa vis svarbesne Lietuvos prekybos partnere.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos duomenimis, per pastaruosius 10 metų Lietuvos ir Baltarusijos prekybos apimtys išaugo 3,5 karto, Lietuvos eksportas į Baltarusiją – 4 kartus, o Baltarusijos į Lietuvą – 3 kartus.

Baltarusijoje šiandien veikia apie 100 lietuviško kapitalo įmonių – maždaug tiek pat, kiek Lietuvoje registruota Baltarusijos kontroliuojamų bendrovių.

Lietuviai – ant pjedestalo

Didmenine prekyba IT ir energetikos prekėmis užsiimančiai baltarusiško kapitalo įmonei „Kwest“ vadovaujantis Sigitas Andriūnas atkreipia dėmesį, kad Baltarusijos rinka vis labiau dairosi į Europą, nes suvokia, kad per didelė priklausomybė nuo Rusijos jai nėra naudinga.

„Su Baltarusija dirbu jau daugiau kaip 15 metų ir galiu paliudyti, kad šios šalies pažanga per tą laiką yra didžiulė. Ypač daug pokyčių vyksta dabar, kai Baltarusija stengiasi tapti nepriklausoma nuo Rusijos ekonomikos, baltarusiai ieško rinkų pasaulyje ir jiems visai neblogai sekasi. Aišku, nuo Rusijos krizės Baltarusija nepabėgs, tačiau pastangos stiprinti ryšius su kitomis šalimis, taip pat ir Lietuva, yra aiškiai matomos.“

Portalas „Ježednevnik“ neseniai paskelbė didžiausių investuotojų iš Lietuvos „garbės lentą“. Joje minimas „Arvi ir Ko“ vadovas Vidmantas Kučinskas, netoli Lydos investuojantis į kalakutų auginimo kompleksą ir mėsos perdirbimo įmonę. „Norfos mažmenos“ vadovas Dainius Dundulis investuoja į mažmeninės prekybos projektą Vitebske, o Arūnas Pukelis, kuriam priklauso Baltarusijoje jau keletą metų dirbanti statybos kompanija „Magnus Group“, šioje šalyje ketina atidaryti net 30 „Hesburger“ kavinių.

„MG Baltic“ savininkas Darius Mockus glaudžiai bendradarbiauja su kompanija „Evrotorg“, kurios savininkai Sergejus Litvinas ir Vladimiras Vasilko iki išvykimo į Monaką savo verslui Baltarusijoje vadovavo iš Vilniaus.

Tarp didžiausių investuotojų Baltarusijoje – ir antrinės „Senukų“ bendrovės Baltarusijoje veikiančios ??? bendraturčiai Augustinas ir Artūras Rakauskai, „KG Group“ savininkas Tautvydas Barštys, įmonių grupės „Icor“ bendraturčiai Andrius Janukonis, Gintautas Jaugielavičius ir Linas Samuolis.

„Atrodo, Visvaldui Matijošaičiui kilo klausimų dėl tolesnių dviejų projektų LEZ „Minsk“ teritorijoje – „Vičiūnai Bel“ ir „Vičiūnai-Logistik“ realizacijos planų. Tačiau Baltarusijos rinkoje užtikrintai jaučiasi jam priklausanti platinimo bendrovė „Ekofort“, kuri sudaro rimtą konkurenciją „Santa Bremorui“, – rašoma dienraštyje.

Tarp didžiausių investuotojų Baltarusijoje – ir bendrovės „Fatalitas“ šeimininkas Gintautas Kulokas, iš parduotuvių „Duty free“, kurios taip pat yra įsikūrusios ir Baltarusijos bei Lietuvos pasienyje (Šalčininkuose ir Raigarde), susikrovęs 74 mln. eurų vertės turtą.

Baltarusijoje veikianti „Modus grupės“ savininko Kęstučio Martinkėno įmonė „Autoidėja“ čia parduoda BMW, „Mini“ ir „Maserati“ automobilius, o netolimoje ateityje K.Martinkėnas planuoja Baltarusijoje statyti saulės jėgainę.

Veiklą Baltarusijoje per bendrovę „Ryterna“ vykdo ir Vytautas Rinkevičius, Baltarusijoje turintis bendrą gamybos įmonę „Beltermolain“, užsiimančią vartų gamyba ir jų statymu.

Į daugiausia Baltarusijoje investavusių verslininkų sąrašą patenka ir Pranas Dailidė, kurio įmonė „Dojus agro“ per antrinę bendrovę Baltarusijos rinkoje tiekia ir prižiūri „John Deere“ žemės ūkio techniką.

Pačiu aktyviausiu investuotoju Baltarusijoje vadinamas Vidmantas Kučinskas. Pradėjęs nuo prekybos per bendrąją įmonę „Belaruskalij“ – techninės druskos įmonę, praėjusiais metais jis prie Lydos atidarė gyvulinės kilmės atliekų perdirbimo gamyklą, taip pat stato didžiausią Baltarusijoje kalakutų auginimo ir jų mėsos perdirbimo kompleksą. V.Kučinskas planuoja tokius pačius kompleksus atidaryti Minsko ir Mogiliovo srityse, taip pat privatizuoti baltymų fabriką ir įsigyti vieną iš Gardino viešbučių.

„Nepaisant nepalankios Baltarusijos vidaus ir išorės ekonominės situacijos, dėl kurios trečdaliu sumažėjo investicijos, Lietuvos verslas nepraranda susidomėjimo šios šalies rinka“, – rašoma internetiniame dienraštyje „Ežednevnik“.

Tai, kad Baltarusijai Lietuvos verslas yra viltis nors šiek tiek sumažinti priklausomybę nuo Rusijos rinkos, liudija ir išskirtinis Baltarusijos valdžios atstovų dėmesys lietuvių valdomoms įmonėms.

„Vakarų medienos grupės“ (VMG) generalinis direktorius Viktoras Adomaitis sako, kad keturias Baltarusijoje veikiančias šiam koncernui priklausančias bendroves jau tris kartus aplankė Baltarusijos premjeras, kartą – pats A.Lukašenka, o srities gubernatorius apsilanko bent kartą per ketvirtį: „Ir tikrai ne tam, kad kvėpuotų mums į nugarą. Valdžios atstovai tapšnoja mums per petį ir giria už investicijas, kuriamas naujas darbo vietas, didesnius nei vidutiniai šalyje atlyginimus. Į mūsų įmones paskaitų metu vežami net Baltarusijos studentai – jiems rodoma, kaip tvarkingai versti mišką, perdirbti medieną.“

VMG priklausančios įmonės Baltarusijoje – vienos iš nedaugelio, kurios dėl šalį purtančios ekonominės krizės gauna daugiau naudos, nei patiria žalos.

„Priklauso nuo to, kokį verslą turi. Jeigu jis orientuotas į mažmeną, į vietos rinką, gali būti labai sudėtinga, nes žaliavos Vakaruose perkamos už eurus, o pardavinėti jas teks už baltarusiškus rublius. Dėl jų devalvacijos, kurios kol kas niekas dar taip nevadina, tai pridaro milžiniškų nuostolių. Mūsų situacija šiek tiek kitokia. Mes orientuojamės į eksportą, į euro zoną, todėl Baltarusijos padėtis mums net palanki“, – aiškina V.Adomaitis.

VMG Baltarusijoje turi keturias įmones: tai „VMG Industry“, kurioje po vienu stogu 60 tūkst. kv. m teritorijoje veikia medžio drožlių plokščių, lentų detalių bei baldų gamybos cechai; kogeneracinė stotis „VMG Energy“, taip pat lentpjūvė Borisove, maždaug 60 km nuo Minsko, kurioje gaminami baldai ir granulės. „Ketvirta įmonė „LogDrev“ užsiima miško ruoša.

Pasak V.Adomaičio, Baltarusiją VMG pasirinko neatsitiktinai. „Mes matome, kad tai šalis, turinti didžiulę medienos perdirbimo ateitį. Be to, mums, kaip investuotojams, čia labai palankios medienos įsigijimo taisyklės. Šiandien Baltarusijoje paruošiama apie 12 mln. kub. m medienos per metus, nors galimybė siekia net iki 30 mln. kub. m. Patys įsivaizduokite, kokie ten medienos rezervai. Kol kas ta mediena pūva miškuose, nes nėra net tiek pajėgumų jai perdirbti“, – ateities perspektyvas Baltarusijoje palankiai vertina V.Adomaitis.

Sovietinis įspaudas smegenyse

Vis dėlto „Veido“ pašnekovai sutartinai pripažįsta, kad Baltarusijoje yra niekur kitur nesutinkamų verslo ypatumų. Trumpai juos galima pavadinti tam tikru sovietiniu spaudu smegenyse, kuris plika akimi tarsi nematomas, tačiau puikiai juntamas bendraujant tiek su verslo partneriais, tiek su valdžios institucijomis. Tiesa, kalbinti verslininkai to nevadina trūkumu, greičiau savitu bruožu, kuris, jei tik sugebi perprasti, gali netgi pasitarnauti.

„Objektyvios sąlygos verslui niekuo nesiskiria nuo kitų šalių. Žinoma, kaip ir bet kurioje kitoje valstybėje, čia yra savų niuansų, nes skiriasi žmonių mentalitetas. Jis visai kitoks, arčiau Rusijos. Dėl to ir verslo samprata, bendravimas su klientais Baltarusijoje kitoks nei Lietuvoje ar kitose Europos šalyse“, – teigia S.Andriūnas.

Antra vertus, gatvėse, parkuose, aikštėse S.Andriūnas sovietiškumo jau seniai nepastebi – Minskas, kuriame gyvena ir šio verslininko šeima, išlipus iš lėktuvo atrodo europietiškas miestas.

„Sovietiškumo dar galima rasti daugiabučiuose, tačiau ir čia jo reikia su žiburiu paieškoti“, – teigia pašnekovai. Tačiau, kaip sako rusiško serialo „Nepodkupnyj“ režisierius Aleksandras Daruga, jo filme daug praeities kadrų filmuota Minske, nes ten sovietiškumo esą išlikę daug daugiau nei Rusijoje – tiek buityje, tiek protuose.

Dar vienas išskirtinis Baltarusijos verslo bruožas – greitai besikeičiančios sąlygos. Baltarusijoje veikiančios reklamos gamybos įmonės „Ula Advert“ vadovas Tomas Naruškevičius atkreipia dėmesį, kad vienais metais užsienio kapitalo įmonės gali būti atleidžiamos nuo audito, joms suteikiama įvairių lengvatų, o po metų šie susitarimai gali nebegalioti.

Vis dėlto T.Naruškevičius Baltarusijoje verslo atsisakyti nenorėtų. „Kol kas tvyro laukimo stadija. Dabar šalyje ikirinkiminė būsena, o ir Rusijos krizė uždėjo nemažą kryžių. Mes neužsidarėme, tikiuosi, situacija ims gerėti. Esame tiesiogiai priklausomi nuo prekybos tinklų plėtros, o kol kas ji pristabdyta“, – sako verslininkas.

Griauna mitus

T.Naruškevičius įsitikinęs, kad daug ką Baltarusijoje mes dėl mentaliteto skirtumų įsivaizduojame klaidingai: „Jei suprastume, kad jie kitokie, mums būtų lengviau suvokti, kodėl baltarusiai balsuoja už A.Lukašenką. Jiems norisi jo tvarkos, geležinės rankos, jie bijo chaoso, palaidos balos. Mums tai gal sunku suprasti.“

S.Andriūnas antrina, kad Lietuvoje gajūs mitai apie susidorojimą su Baltarusijoje veikiančiomis įmonėmis irgi susiję su mentaliteto skirtumais: „Turbūt esate girdėję ne vieną atvejį, kai įmonės atimamos valstybės naudai? Taip, yra tokių atvejų. Bet manau, kad tai daroma pagrįstai. Jei įmonės apyvarta siekia dešimtis milijonų dolerių, o jos vadovybė važinėja naujausiais automobiliais, bet metų pabaigoje parodoma, kad pelnas nesiekia nė 10 tūkst. dolerių, nes visa kita nusėda neapmokestinamose kompanijose, argi valstybė neturėtų tokios įmonės priversti sumokėti visus mokesčius? Manau, tai normalu. Valstybė tiesiog gina savo interesus.“

Mitas, pašnekovų tvirtinimu, yra ir tai, kad Baltarusijoje valstybė alsuoja į nugarą. Tai gali pasijusti, jeigu dalyvauji dideliuose valstybiniuose projektuose. „Juk pas mus, dalyvaujant ES projektuose, yra lygiai tas pats – valstybė irgi aktyviai dalyvauja ir kišasi“, – pavyzdį pateikia S.Andriūnas.

Vis dėlto Baltarusijoje pasitaiko atvejų, kai valdžia į įmonę „kreipiasi pagalbos“ – paprašo prisidėti prie stadiono ar parko statybos. Žinoma, galima į tokį prašymą nekreipti dėmesio, tačiau verslininkai paprastai linkę „bendradarbiauti“ ir šį verslo aspektą priskiria prie to paties skirtingo mentaliteto. Pats A.Lukašenka yra sakęs, kad kontroliuoti žmonių neįmanoma, reikia juos suprasti – iš kur jie yra, kuo tiki, ką vertina ir laiko vertybe, prieš ką yra nusistatę.

Regis, suprasti baltarusius jam puikiai sekasi, tad galima neabejoti, kad ne tik verslininkų iš užsienio, bet ir šalies piliečių ir toliau negąsdins „baltarusiška tvarka“.

Baltarusijos piliečiai dabartinio Ukrainos konflikto akivaizdoje labiausiai vertina tai, ką A.Lukašenka ir siūlo, – stabilumą. Didelio potencialo nereikėtų sieti net su jaunimu: nors 18–29 metų amžiaus kategorijoje opozicija šiek tiek populiaresnė nei dabartinė valdžia (taip pat kaip ir tarp aukštesnio išsilavinimo žmonių), tačiau menką skirtumą aiškiai nusveria absoliutus prezidento pranašumas tarp pagyvenusių žmonių, kurių tik maždaug dešimtadalis palaiko opoziciją.

Na, o po rinkimų, kai A.Lukašenka dar kartą pratęs jau 21 metus trunkantį savo valdymą ir išsilaikys poste penktą kadenciją iš eilės, viskas bus „kitaip“. Baltarusiai vis tikisi, kad tada jų prezidentas pagaliau įgyvendins prieš kiekvienus rinkimus duodamą pažadą padidinti vidutinį atlyginimą iki 1000 dolerių, nors jis nesiekia nė 500, ar visiškai panaikinti nedarbą, kuris kiekvieną mėnesį auga lyg ant mielių. Na, o jei pažado ir neįgyvendins, nieko baisaus – tam yra šešta, septinta ir aštunta kadencijos.

G.Depardieu sako, kad padėtų A.Lukašenkai visomis išgalėmis. Ir ne tik bulvių lauke. „Jei tik man būtų leista, tapčiau šios šalies ministru. Tai tokia nuostabi šalis, kurią išvydęs pamilau vos per dvi dienas, tad įsivaizduokite, kas būtų, jei pagyvenčiau čia ilgiau“, – sako G.Depardieu, tarp pirštų glamžydamas nuvertėjusius A.Lukašenkos „zuikučius“.

AFP

“Pone Lukašenka, anksčiau ar vėliau jūs būsite priverstas bėgti nuo savo liaudies ir ieškoti prieglobsčio užsienyje”, – dar vasarį viešai pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
Atrodo, kad tas “anksčiau ar vėliau” – nebe tolimos ateities klausimas: galima nebeabejoti, kad Aleksandro Lukašenkos režimas, bent jau toks, koks yra dabar, gyvuoja paskutinius mėnesius.
Tačiau vien tai, kad “visuotinės gerovės šalyje” gyventojai nebeturi už ką nusipirkti būtiniausių prekių, jau yra rimtas signalas, kad rožiniai akiniai, per kuriuos baltarusiai buvo įpratę žvelgti į savo prezidentą, ima keisti spalvą.
Paskutinės iliuzijos turėtų išsisklaidyti rudenį, kai pabrangs šildymas, karštas vanduo, dujos ir išaugs mokesčiai. Kad ir koks būtų mylimas vadovas, pakėlęs mokesčius, jis visuomet verčiamas iš sosto ir dažniausiai krinta kniūbsčias. Taip nutiko, pavyzdžiui, 1991-aisiais, kai Vyriausybė, kuriai vadovavo Kazimiera Prunskienė, ėmėsi didinti maisto kainas, – jau po mėnesio premjeru tapo Gediminas Vagnorius.
Galima pasižvalgyti ir toliau: šiemet lyg domino prasidėjusi Šiaurės Afrikos režimų griūtis irgi buvo nulemta kainų, ypač maisto, didėjimo.
Dabar svarstoma, kada eilė ateis Baltarusijos diktatoriui, juk kaimyninėje šalyje brangsta viskas, kas valgoma ir nevalgoma, pradedant cukrumi ir mėsa, baigiant degalais.
Tai, kas vyksta Baltarusijoje, “Financial Times” vadina viena didžiausių hiperinfliacijų pasaulyje per pastarąjį dešimtmetį.

Valdžia virs, jei protestuoti išeis darbininkai

Nenuostabu, kad A.Lukašenka ir visa jo svita sulaukia vis daugiau gyventojų kritikos. Ir ne tik, kaip įprasta, iš opozicijos, bet ir iš anksčiau A.Lukašenką karštai mylėjusių rinkėjų. Pasak Vokietijos Bertelsmano fondo analitiko Korneliaus Ohmano, tai ir yra didžiausia grėsmė A.Lukašenkos režimui.
Svarbiausia, kad nepatenkintųjų daugėja ir Minske, ir kituose miestuose. “Jei Minske susidarys nepatenkintųjų režimu kritinė masė, A.Lukašenkos režimas gali neišlaikyti spaudimo”, – konstatuoja Baltarusijos sociologijos profesorius Olegas Manajevas. Tai labai panašu į tiesą, nes šiandien trys iš keturių šalies gyventojų yra patyrę materialinių nuostolių, o pusė jų mano, kad toliau bus tik dar blogiau.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Lauras Bielinis tai įvardija kaip “A.Lukašenkos režimo atstūmimo brendimą”. Pasak politologo, žmonės jau nebetiki, kad vadovybė gali pagerinti šalies ekonominę padėtį, taip pat jie nėra tikri ir tuo, kad rytoj nepraras darbo.
Profesorius O.Manajevas primena, kad panaši situacija Baltarusijoje buvo 2002 m. pavasarį, kai po rinkimų A.Lukašenkos reitingas smuko iki 26 proc. Tačiau Baltarusijos vadovybei Rusijos dotacijomis tuomet pavyko stabilizuoti šalies ekonomiką ir nuraminti gyventojų nepasitenkinimą.
Dabar nuraminti visuomenę gali būti kur kas sudėtingiau. Juolab kad burnoti prieš A.Lukašenką ima ne tik jaunimas, bet ir vidurinės klasės atstovai, kurių gyvenimo lygis prieš finansų krizę kilo.
Pirmoji protesto akcija dėl ekonominės padėties iniciatyvinių grupių buvo surengta per socialinius tinklus “V kontakte” bei “Facebook” ir įvyko birželio 1 d. Tiesa, teisėtvarkos organų ji net nebuvo pastebėta, nes tokiomis formomis šalyje protestuoti iki šiol nebuvo įprasta. Vėlesnės akcijos vyko jau “gyvai” – visą mėnesį kiekvieną trečiadienį 19 val. didžiuosiuose Baltarusijos miestuose žmonės rinkosi į pagrindines miestų aikštes ar gatves ir plodavo.
Birželio 29 d. 19 val. Minske, Spalio aikštėje, į tokią protesto akciją susirinko net 1,5 tūkst. žmonių, ir valdžia ėmė nerimauti. Į plojančiųjų protestą A.Lukašenka netgi sumanė ne ką mažiau originalų atsaką – surengė jaunimo diskoteką miesto centrinėje aikštėje. Tačiau griežtesnių sankcijų netikėtai užkluptas A.Lukašenka dar nesiryžo imtis.
Vis dėlto protestų toliau daugėja, jie patraukia vis daugiau baltarusių, tad valdžia prieš juos jau imasi tų pačių priemonių, kokios anksčiau buvo taikomos tik opozicijai, – ašarinių dujų, guminių lazdų ir areštų.
Tarkime, protestuotojai paploti A.Lukašenkai buvo gausiai susirinkę Nepriklausomybės dieną – liepos 3-iąją. Tada ploti kalbas sakančiam A.Lukašenkai mėginę protestuotojai pirmą kartą buvo raminami ašarinėmis dujomis, neįleidžiami į aikštę, dalis jų sulaikyta.
Aktyvistai savo ruožtu teigia, kad tai tik pradžia, o žmonių protestuoti ateis vis daugiau. Viačeslavas Dianovas, interneto bendrijos “Revoliucija per socialinius tinklus” administratorius, teigia, kad svarbiausia – į protesto akcijas įtraukti darbininkus, nes jie sudaro visuomenės pamatą. Pasak jo, darbininkai išeis į gatves, kai baigsis pinigai, ir tada prasidės aktyviausia akcijų fazė, o tai prognozuojama jau šį rudenį.
Tiesa, Baltarusijos strateginių tyrimų instituto analitikas Denisas Meljancovas mano, kad darbininkų kantrybės taurė dar neperpildyta, o kol kas nuo protestų atokiau juos laikytis skatina ir nemenkas baimės jausmas. Tačiau tai gali būti laikina baimė, kuri tęsis tik iki rugsėjo pabaigos ar spalio pradžios, kai prasidės šildymo sezonas, o dar labiau suplonėjusi piniginė privers eiti reikalauti teisybės.

Griūtis neišvengiama?

Kad Baltarusijos režimui artėja neišvengiamas galas, įsitikinę ne tik Baltarusijos protestuotojai.
Neišvengiamą A.Lukašenkos režimo griūtį artimiausiu metu prognozuoja ir britų dienraštis “The Guardian”, kurio analitikų nuomone, tik laiko klausimas, kada Baltarusijos lyderis visiškai neteks visuomenės paramos. O taip nutiks, kai gyventojai pagaliau suvoks, kad nebėra svarbiausios priežasties, dėl kurios jie toleravo savo diktatorių nuo pat 1994-ųjų: nuo to laiko diktatūra esą rėmėsi pažadu apsaugoti gyventojus nuo laukinio kapitalizmo pavojų – infliacijos, valiutos nuvertėjimo, valstybinio turto praradimo. Dabar šios negandos siaučia visu galingumu, o išeities, regis, nėra jokios.
Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas skolose skendinčios Baltarusijos gelbėti nenusiteikę. Jei ir ryžtųsi, tam greičiausiai nepritartų JAV ir Europos Sąjunga.
Rusija pagalbą teikia, bet labai menką ir labai didele kaina. Per penkerius praėjusius metus Rusijos subsidijos sumažėjo nuo 20 proc. iki viso labo 7 proc. bendrojo vidaus produkto. Užtat mainais Rusija reikalauja labai daug. Jos finansų ministras Aleksejus Kudrinas pareiškė, kad sutiktų suteikti pagalbą tik tuo atveju, jeigu Baltarusija privatizuotų 7,5 mlrd. dolerių vertės turto. O ilgainiui ekonominėmis priemonėmis Rusija tikisi apskritai paversti Baltarusijos lyderį savo vasalu sąjunginėje Baltarusijos ir Rusijos valstybėje.
Kas gi belieka į kampą speičiamam Baltarusijos lyderiui? Jis imasi visų įmanomų priemonių – nuo, atrodytų, smulkmenų iki grandiozinių sumanymų. Tarkime, trūkstamų lėšų užsienio valiuta bandoma gauti net verčiant užsieniečius doleriais arba eurais atsiskaityti už į automobilio baką pilamus degalus. Tuo pat metu daug didesnes sumas tikimasi gauti privatizuojant valstybinius objektus: padedant Austrijos vyriausybei bei Pasaulio bankui, Baltarusija yra pasiryžusi parduoti 140 valstybinių įmonių, bet, kaip skelbia “Financial Times”, susidomėjimo jomis užsienyje beveik nėra.
A.Lukašenka šio bei to tikisi ir iš Vakarų. Jiems jis pataikauja žadėdamas dramatiškas ekonomikos reformas ar paleisdamas iš įkalinimo vietų kai kuriuos opozicijos veikėjus. Tačiau finansinės naudos iš to vargu ar sulauks.
Užtat visai tikėtina, kad spaudžiamas (arba remiamas) Vakarų A.Lukašenka suminkštins savo režimą: jam tai vis tiek parankiau, nei apskritai prarasti valdžią.
Savo ruožtu Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir Vakarų Europai, bent jau Maskvos politikos mokslų instituto vadovo Sergejaus Markovo nuomone, priimtinesnis Baltarusijos diktatūros švelnėjimas, o ne sąjunginė Baltarusijos ir Rusijos valstybė.

A.Lukašenkos populiarumas smunka

Data    Pastiki / vertina palankiai (proc.)
2008 m. gruodis    74
2009 m. gruodis    55
2010 m. gruodis    53
2011 m. liepa    29

Šaltinis: “The Economist”, “Bloomberg”

Baltarusijos ekonomika

Baltarusijos rublis devalvuotas    56 proc.
Užsienio skola siekia    5 JAV dol.
Infliacija siekia    35 proc.
Vidutinis darbo užmokestis po devalvacijos nukrito    iki 800 Lt

Scanpix

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paragino šalies vyriausybę nuo ketvirtadienio iki 4 tūkst. 500 baltarusiškų rublių (maždaug 0,62 euro arba 0, 91 dolerio) sumažinti naftos produktų kainas, praneša naujienų agentūra “Belta”.

“Susitarkime, kad degalai nuo rytojaus kainuos ne 5 tūkst. 200 ar 5 tūkst. 100, o 4 tūkst. 500 rublių”, – pareiškė jis trečiadienį ekonominiams klausimams skirtame posėdyje.

Be to, A. Lukašenka paragino ateityje benzino kainų nekelti staiga, o susieti jas su dolerio kursu, kai tik šis Baltarusijos valiutos atžvilgiu stabilizuosis. Jis neatmetė ir kitų prekių kainų mažinimo galimybės.

Antradienį valstybinis Baltarusijos koncernas “Belneftechim” mažmeninę degalų kainą vidutiniškai padidino 30 proc.

REUTERS

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka mano, kad šalies teismai kvalifikuotai teisė gruodžio 19-osios riaušių Minske organizatorius.

“Nors buvo daromas didžiulis spaudimas iš užsienio, teisėjai kvalifikuotai, griežtai laikydamiesi įstatymo, surengė masinių riaušių organizatorių teismo procesus. Kaltininkai pelnytai nubausti”, – sakė jis penktadienį per pasitarimą bendrosios jurisdikcijos teismų veiklos tobulinimo klausimais.

Anot A. Lukašenkos, “tai rodo aukštą profesinį Baltarusijos teisėjų korpuso lygį, ryžtą kovoje su pavojingomis ir neigiamomis apraiškomis”.

Baudžiamojoje byloje dėl masinių riaušių Minske kelios dešimtys opozicijos atstovų buvo pripažinti kaltais, kai kurie iš jų nuteisti įvairiomis laisvės atėmimo bausmėmis. Pavyzdžiui, buvęs kandidatas į prezidentus Nikolajus Statkevičius sugriežtinto režimo kolonijoje praleis 6 metus, Dmitrijus Usas – 5,5 metų, Andrejus Sanikovas – 5 metus. Ekskandidatui į prezidentus Vladimirui Nekliajevui paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė atidedant jos vykdymą 2 metams, o buvusiam kandidatui Vitalijui Rimaševskiui – 2 metai lygtinai su 2 metų bandomuoju laikotarpiu.

lukasenka07

Lankydamas nuo Černobylio katastrofos nukentėjusius kaimus, A. Lukašenka pakartojo, kad savo AE pastatys, o EK vadovą išvadino ožiu. Mat šis esą privertė Ukrainos prezidentą jo nekviesti į minėjimą Černobylyje, praneša LTV “Panorama”.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka Gomelio srityje pareiškė, kad atominė elektrinė (AE) – tik laiko klausimas, o pasipriešinimą šalies viduje esą finansuoja Europos Sąjunga, nes jėgainė būtų konkurentė Baltijos šalių ir Lenkijos projektams.

Europos Sąjungą jis pavadino liurbiais ir sakė, kad Baltarusija jai pavojinga, nes gyvena kitokį gyvenimą.

Ukrainos spauda pranešė, kad prezidentas Viktoras Janukovyčius į ceremoniją Černobylyje kaimyno nepakvietė paragintas Europos Komisijos (EK) vadovo Žozė Manuelio Barozo (Jose Manuel Barosso), ir A. Lukašenka jį užsipuolė, kad vainikus dėti gal ir gražu, bet jam pačiam svarbiau savo akimis pamatyti, kaip padėti nukentėjusiems kaimams.

“Deja, dabartinei Ukrainos vadovybei pakanka utėlėtumo. Pirštis niekam neketinu, ir, kaip čia geriau pasakyti, choro dainininku irgi neketinu būti – nei pas vieną prezidentą, nei pas kitą. Tad klausimą, kodėl ten nėra A. Lukašenkos, reikia užduoti V. Janukovyčiui.

O dėl tokių ožių kaip Barozas ir panašiai – na, kas toks Barozas? Na, buvo kažkoks Barozas Portugalijoje. Paskui išvijo jį, įtaisė kažkur Europos Komisijoje ar dar kažkur. Todėl aš mažiausiai rūpinuosi, kur ir ką viauktelėjo koks nors Europos valdininkas”, – sakė A. Lukašenka.

lukasenka07

Prezidento Aleksandro Lukašenkos ketvirtadienį paskelbto kreipimosi į tautą ir parlamentą retorika nepasikeitė per keletą pastarųjų metų, sako Jungtinės piliečių partijos (JPP) lyderis Anatolijus Lebedka.

“Mano įspūdis yra toks, tartum būčiau klausęsis pernykščio ar užpernykščio pranešimo. Retorika nukreipta į praeitį, o realijos juk pasikeitė”, – pareiškė ketvirtadienį agentūrai “Interfax” A.Lebedka.

Jo nuomone, po “gruodžio 19-osios padėtis pasikeitė, o su tokia kalba, nukreipta į praeitį, sunku žengti į ateitį”.

Anot A.Lebedos, po rinkimų “šalis yra suskilusi per pusę, maždaug po lygiai, ir šis kreipimasis jos nevienija”.

“Šiandien ne opozicija yra didžiausias valdžios priešas, o ekonomika, – pridūrė jis. – O ekonominių problemų sprendimo aš neišgirdau”.

Opozicijos politikas pažymėjo, kad A.Lukašenka vėl laukia, kad išoriniai partneriai ateis pareikšti nuolankumo, ir nepasiūlė jokio “kelių žemėlapio” santykiams su Vakarais gerinti.

Baltarusijos liaudies fronto (BLF) vienas vadovų, Grigorijus Kostusevas apgailestavo, kad A.Lukašenka neketina gerinti santykių su Vakarais.

“Lukašenka vėl linkęs prie glaudesnių santykių su Rusija, o santykių su Europa neketina gerinti. Gaila”, – sakė G.Kostusevas.

“Nieko nauja” jis neišgirdęs ir valdžios santykių su opozicija plotmėje.

Be kita ko, G.Kostusevas pastebėjo, kad A.Lukašenka nebesieja opozicijos su teroro aktu. “Tai rodo, kad jis realiai įvertino padėtį”, – pažymėjo jis.

atomines-elektrines

Baltarusijai gyvybiškai svarbi atominė elektrinė, pareiškė ketvirtadienį šalies vadovas Aliaksandras Lukašenka, kreipdamasis į šalies parlamentą ir baltarusių tautą, praneša Baltarusijos naujienų agentūra BELTA.

“Visuomenės informavimo priemonėse nenutrūksta diskusija apie elektrinės statybos tikslingumą. Susidomėjimas šia tema kurstomas ir įvykiais Japonijoje. Kad nebūtų jokių klaidingų aiškinimų ir insinuacijų šia tema, noriu sudėlioti visu taškus ant “i”. Atominė elektrinė mums gyvybiškai būtina! Ir ji bus Baltarusijoje pastatyta!” – pabrėžė prezidentas.

“Svarbiausia – visas insinuacijas šalyje prieš AE kursto nupirkti žmonės. Žmonės, kuriuos nupirko mūsų konkurentai. Aš žinau, ką sakau, aš skaitau tas medžiagas”, – sakė Baltarusijos vadovas.

“Kodėl lietuviai taip piktinasi, kad mes statome atominę elektrinę? Kodėl lenkai taip jaudinasi? Taigi jūs patys suplanavote ir pasiruošę statyti atominę elektrinę ir Lietuvoje, ir Lenkijoje keletą blokų. Tai kodėl tada reiškiate mums pretenzijas? Atsakymas paprastas – konkurencija! Tik dėl šios priežasties!” – mano prezidentas.

“Pas mus, mūsų darže, atominės elektrinės nebus. Tačiau už tvoros jų dešimtys. Mūsų saugumas nuo to sustiprės, pagerės? Ne. Tai kodėl mes šiandien kurstome šį gaisrą?” – pridūrė jis.

“Mums reikalinga ši atominė elektrinė! Tai superšiuolaikiškos technologijos, su tuo galima palyginti tik kosmines technologijas, tai mūsų mokslą pakylės į naują vystymosi pakopą, – pabrėžė A. Lukašenka. – Ir todėl aš kategoriškai esu už, aš priėmiau sprendimą ir už jį atsakau: mes statysime atominę elektrinę, kad ir kiek ji mums kainuotų!”

Baltarusijos prezidentas patikino, kad projektas, kuris parinktas baltarusiškai AE, atitinka visus aukščiausius saugumo reikalavimus, ir ne tik šių dienų. Ne mažiau svarbus faktorius yra ir kaina: gerokai pigiau nei panašios AE pasaulyje. “Kreditus duoda, technologijas duoda, iki pat raktų įteikimo pasirengę pastatyti, ir pagal tas kainas, kaip pas save, šiuo atveju – Rusijoje. Rusija mums ant stalo padėjo visą paskutinę dokumentaciją ir kainą, tiesiog pasielgė žmoniškai”, – dėstė Baltarusijos vadovas.

Dabar Baltarusijoje 95 proc. elektros energijos pagaminama naudojant gamtines dujas, todėl šalies ekonomika yra ypač jautri dujų kainų svyravimams ir verčia ieškoti alternatyvių elektros energijos šaltinių. A. Lukašenka pažymėjo, kad Baltarusija šiuo metu neturi pasirinkimo ir dujas gauna iš vieno šaltinio. Todėl viena iš elektros energijos šaltinių diversifikavimo krypčių – statyti AE, naudojančią branduolinį kurą.

Anot Baltarusijos vadovo, AE aprūpins šalį pigesne elektros energija – ji bus 50 proc. pigesnė nei pagaminta šiluminėse elektrinėse. Statyti AE šaliai verta ir dėl to, kad tuomet ketvirčiu sumažės importuojamų dujų suvartojimas, maždaug 10 mln. tonų per metus sumažės į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Atominės elektrinės statyba, pasak A. Lukašenkos, suteiks didžiulį impulsą ekonominei ir socialinei šalies plėtrai.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pasakė šeštadienį, kad per artimiausias kelias dienas valiutos kursai šalyje bus subalansuoti, o situacija valiutos rinkoje, kurią jau mėnuo krečia krizė, stabilizuosis.

Prezidentas pažadėjo apriboti paskolas ir sumažinti valstybės išlaidas.

A.Lukašenka tai žurnalistams sakė per valstybinę šeštadienio talką, dirbdamas dar vienų Ledo rūmų statyboje.

“Šiandien, rytoj ar poryt mes ištaisysime situaciją valiutos rinkoje, bet jūs nepykite ant manęs, – sakė A.Lukašenka ir, atsakydamas į klausimą, kad valiutų kursai bus subalansuoti, pridūrė. – Kursas – tai kelių dienų reikalas”.

Ažiotažinė paklausa išsekino Nacionalinio banko atsargas, o dėl apribojimų valiutos rinkoje išaugo importo kainos, ėmė trūkti vienokių ar kitokių prekių, atsirado valiutos “juodoji rinka” ir valiutos kursų įvairovė.

“Įvesime valstybės biudžeto itin griežto taupymo režimą… Mes pernelyg atsipalaidavome, viskam davėme paskolas. Pas žmones susidarė perteklinė pinigų masė”, – sakė Baltarusijos prezidentas.

Papildyti valiutos atsargas Minskas tikisi iš 3 mlrd. dolerių paskolų, kurių prašo iš Rusijos ir Eurazijos ekonominės sandraugos antikrizinio fondo. Tačiau Maskva pateikė kaip sąlygą ekonomikos reformas Baltarusijoje ir neskuba duoti pinigų.

Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos, perrinkto 2010 metų gruodžio 19 dieną ketvirtam prezidentavimo laikotarpiui, populiarumas sumažėjo 10 proc., rodo Nepriklausomo socialinių ekonominių ir politinių tyrimų instituto (NSEPTI) surengtos apklausos duomenys.

Šaliai pastaraisiais mėnesiais patiriant ekonominių sunkumų, buvo apklausti 1 524 žmonės.

Remiantis NSEPTI apklausa, praėjus savaitei po rinkimų 2010 metų gruodį už A.Lukašenką vėl buvo pasiryžę balsuoti 53 proc. baltarusių, o 2011 metų kovą jo šalininkų skaičius sumažėjo iki 49,9 procento.

NSEPTI užbaigė apklausą kovo 12 dieną, per tris dienas iki Nacionalinio banko įvestų pirmųjų apribojimų valiutos rinkoje, po kurių išsirikiavo eilės keityklose, atsirado įvairių kursų ir ėmė augti importuojamų prekių kainos.

“Pagrindinė geroko populiarumo sumažėjimo priežastis – tai, be abejo, ekonomika. Tačiau apklausa vyko iki valiutos krizės, todėl galima sakyti, kad populiarumo sumažėjimui turėjo įtakos bendras baltarusių ekonominės savijautos pablogėjimas, bet ne valiutos krizė”, – sakė NSEPTI steigėjas, sociologas Olegas Manajevas.

Apklausos duomenimis, nors prieš rinkimus darbo užmokestis išaugo 40 proc., beveik 27 baltarusių mano, kad jų ekonominė padėtis pablogėjo (16 proc. 2010 metų gruodį), o 23 proc. – pesimistiškai žiūri į ekonominės situacijos raidos šalyje scenarijų (17,2 proc. 2010 metų gruodį).

Iškilus finansiniams sunkumams po rinkimų, Baltarusijos valdžia ėmėsi epizodinių valstybės dotacijų gyventojams mažinimo priemonių – padidino mokestį už komunalines paslaugas, pakėlė benzino kainas ir panaikino kai kurias lengvatas, įvestas prieš rinkimus.

Baltarusijos vyriausybė tikisi stabilizuoti padėtį finansų rinkoje, toliau mažindama valstybės išlaidas, griežtindama pinigų ir paskolų bei biudžeto politiką.

“Rinkėjų nuotaikos žymiu mastu priklausys nuo to, kaip valdžiai pavyks spręsti ekonomikos problemas. Jeigu Rusija suteiks Baltarusijai paskolą, o tai labai tikėtina, tada galbūt populiarumo mažėjimas bus sustabdytas”, – mano O.Manajevas.

Baltarusija prašo Rusijos valdžią skirti 1 mlrd. dolerių paskolą ekonomikai remti ir tikisi dar 2 mlrd. iš Rusijos kontroliuojamos Eurazijos ekonominės sandraugos antikrizinio fondo.

Baltarusijos valdžia sakė, jog tikisi susitarti dėl paskolos per artimiausias 20-30 dienų, bet Rusijos finansų ministerijos atstovai tai vertino santūriau.

Svarbiausia pamoka Baltarusijai iš neramumų arabų pasaulyje yra tai, kad reikia eiti savo keliu, šeštadienį pareiškė šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Pastaruoju laiku daugelyje Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių vyksta masinės protesto akcijos. Tunise ir Egipte dėl jų krito valdantieji režimai. Šiuo metu neramumai tebevyksta Jemene ir Bahreine. Prieš vyriausybę nukreiptos protesto akcijos taip pat nusirito per Alžyrą, Iraką ir Jordaniją.

“Pamoka mums – nieko negalima tikėti, niekuo negalima pasikliauti. Tik savo jėgomis”, – žurnalistams sakė A.Lukašenka, kuris gruodžio mėnesį po ginčijamų rinkimų, kurių nepripažino Vakarai, buvo perrinktas ketvirtai kadencijai.

Pasak jo, stipriųjų bijomasi ir jų nemėgstama, todėl Baltarusija “buvo daužoma, dabar daužoma ir bus daužoma”.

Baltarusijos lyderis mano, kad nuo situacijos arabų pasaulyje “bus karšta visiems” ir pirmiausia visai Europos Sąjungai (ES) ir JAV.

“Mes dar matysime, kai nuo šios tunisizacijos ir kairizacijos pasaulis krūptels dar ne kartą”, – pridūrė A.Lukašenka, kurį JAV yra pavadinusios paskutiniu Europos diktatoriumi.

Jo nuomone, ES ir JAV paliko likimo valiai šių šalių lyderius tuo tarpu jeigu Bendrija ir Amerika būtų stojusios prieš islamizaciją, gaisrą šiose šalyse būtų buvę galima užgesinti. Šiandien jau aiškiai matyti, kas ateis į valdžią šiose šalyse, mano A.Lukašenka.

“Kai ten (Tunise, Egipte) prasidėjo neramumai, jie paliko savo prezidentus – ir pradėjo reikalauti demokratijos… Štai koks jų sąžiningumas ir padorumas”, – sakė Baltarusijos prezidentas.

Iš Sočio po dviejų savaičių atostogų sugrįžęs Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka apsilankė netoli Minsko vykstančiose snieglenčių pasaulio taurės baigiamojo etapo varžybose ir apipylė žurnalistus pareiškimais apie Vakarus, Rusiją, sportą ir homoseksualistus.

“Nusispjauti man į visus jų komentarus”, – šeštadienį pareiškė prezidentas A.Lukašenka dėl Vakarų reagavimo į vykusių po rinkimų protesto akcijų areštuotų dalyvių teismus.

Vakarų kritikus A.Lukašenka pavadino “piktais ir nepadoriais” žmonėmis.

“Tai sukčiai, kurie pasidalijo pinigus drauge su mūsų (opozicionieriais), ir šie pinigai nuėjo niekais”, – cituoja “Interfax” A.Lukašenkos versiją apie “Vakarų pėdsaką ” Baltarusijos prezidento rinkimuose.

Savo oponentus šalies viduje Lukašenka įspėjo: “Tokia opozicija, kokia yra dabar, gaus per sprandą kaip priklauso, jeigu destabilizuos padėtį šalyje”.

Jis patarė “nusiraminti ir mažiau dėmesio kreipti į tai, ką kažkas kažkur amtelės”.

Kalbėdamasis su spaudos atstovais Rubičiuose, kur vyksta snieglenčių pasaulio taurės varžybos, A.Lukašenka užsipuolė ir konkrečius Vakarų politikus.

“Buvo atvažiavę čia dideli veikėjai – teisingos, neteisingos orientacijos. Ir man ėmė priekaištauti, kad aš nuteisiau šiuos “žydruosius”. Na, nepatinka man “žydrieji”, ir aš pasakiau, kad nepatinka. Matote, kai kurie užsienio reikalų ministrai įsižeidė ant manęs? Ko ant manęs įsižeidinėti?”, – sakė A.Lukašenka.

Kaip praėjusią savaitę pranešė Lenkijos žurnalas “Wprost”, skandalas įvyko per A.Lukašenkos susitikimą su Lenkijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrais pernai lapkritį.

Tada A.Lukašenka, išsisukęs nuo tautinių mažumų padėties Baltarusijoje svarstymo, pasakė monologą apie savo požiūrį į seksualines mažumą, pareikšdamas, kad gėjus nusiųstų dirbti į kolūkius.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle (Gvidas Vestervelė) nekomentavo šių jo teiginių, pabrėžtinai skirtų jam. Tačiau Baltarusijos prezidentas, sprendžiant iš dabartinių pareiškimų, nori toliau “aiškintis pozicijas”.

“Mes gyvename demokratinėje visuomenėje, juo labiau aš – prezidentas. Aš turiu teisę pareikšti savo požiūrį ir savo poziciją”, – įsitikinęs A.Lukašenka.

Analitikai Minske taip pat prognozuoja antirusiškos retorikos sustiprėjimą po A.Lukašenkai sugrįžimo iš Rusijos kurorto.

Baltarusijos prezidento spaudos tarnyba pranešė, jog vykdamas į Sočį A.Lukašenka ketino “susipažinti, kaip vykdomi dideli Baltarusijos sporto ir turizmo bazės plėtojimo čia planai”, taip pat susitikti su Rusijos verslo ir valdžios sluoksnių atstovais”.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir premjeras Vladimiras Putinas vasario 18 dieną lankėsi kurorte, kur žiūrėjo, kaip vyksta kalnų slidinėjimo varžybos, taip pat porą kartų nusileido slidėmis tais šlaitais, kuriuos pasirinko žiemos atostogoms Baltarusijos lyderis.

Tačiau Rusijos vadovų susitikimas su sąjungininku neįvyko, ir, kaip dabar teigiama Minske, nebuvo nė planuojamas.

Tuo tarpu pagrindinis pranešimas apie prezidento atostogas buvo apie tai, kad A.Lukašenka pargriuvo leisdamasis slidėmis kalno šlaitu.

“Nieko panašaus nebuvo. Kasdien Sočyje Krasnaja Polianoje treniravausi. Tai tikra antis, nesąmonė. Matyt, kažkas norėjo, kad į jį atkreiptų dėmesį. Bet, matyt, viskas eina iš čia, iš Baltarusijos, ir Rusijos, galbūt. Kažkam, matyt, to reikia”, – aiškino Baltarusijos prezidentas.

“Jeigu kažkas iš Rusijos piliečių norėtų su manimi nusileisti slidėmis šlaitu, bet kurioje vietoje, nors dabar, jeigu kas nors nori pasitreniruoti biatlono, slidinėjimo srityje – prašau, aš galiu ir dabar tai padaryti”, – pridūrė jis.