Europos Sąjunga (ES) atnaujins sankcijas Baltarusijos vyriausybei, uždrausdama išduoti vizas dviem suaugusiems prezidento Aleksandro Lukašenkos sūnums – Viktorui ir Dmitrijui, taip pat 115 kitų asmenų, susijusių su pastarosiomis griežtomis priemonėmis prieš opozicijos protestuotojus, rašo nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė “EUobserver”.

Šių asmenų vardai papildys ankstesnį sąrašą, o iš viso sankcijos bus taikomos 158 asmenims.

“EUobserver” žiniomis, Viktoras Lukašenka, kuris yra prezidento patarėjas gynybos reikalams ir nacionalinio saugumo tarybos narys, bus paskelbtas nepageidaujamu asmeniu Bendrijoje dėl griežtų priemonių prieš opoziciją, kurių buvo imtasi po gruodžio 19 dieną vykusių ginčijamų prezidento rinkimų.

Tačiau šis ES žingsnis gali būti prilygintas puolimui prieš Baltarusijos prezidento šeimą, nes Dmitrijus Lukašenka, kuriam taip pat bus uždrausta atvykti į 27 Bendrijos šalis, neužima jokio politinio posto, tik vadovauja Prezidento sporto klubui.

Tarp 117 naujų asmenų, kuriems bus taikomos sankcijos, minimas Baltarusijos gynybos ministras Jurijus Žadobinas, valstybės saugumo tarybos sekretorius Leonidas Malcevas, Valstybės saugumo komiteto (KGB) vadovas Vadimas Zaicevas, A.Lukašenkos vyriausiasis patarėjas užsienio politikos reikalams Vladimiras Makėjus, generalinis prokuroras Grigorijus Vasilevičius ir žemųjų parlamento rūmų pirmininkas Vladimiras Andreičenka.

Į naująjį sąrašą taip pat įtraukti 24 regioninių bei centrinio rinkimų komiteto vadovai, 30 teisininkų ir dešimt žurnalistų, kuriuos vienas ES diplomatas pavadino A.Lukašenkos propagandininkais.

Anksčiau 41 Baltarusijos pareigūnui, tarp jų A.Lukašenkai, taikytos sankcijos buvo įšaldytos 2008 metais, tačiau vėl bus atnaujintos.

Du aukšto rango Baltarusijos nomenklatūros nariai – užsienio reikalų ministras Sergejus Martynovas ir pirmasis vicepremjeras Viktoras Semaška – į šį sąrašą nebuvo įtraukti.

Pasak vieno ES diplomato, diplomatijos vadovas nebuvo įtrauktas, nes “mums reikėtų palikti bent vieną bendravimo kanalą. Tarp blogųjų Baltarusijoje jis nėra pats blogiausias”.

Tuo tarpu V.Semašką kai kas Bendrijoje laiko potencialiu A.Lukašenkos įpėdiniu.

Galutinis sprendimas bus priimtas pirmadienį Briuselyje susirinksiančių ES užsienio reikalų ministrų, kurie dar gali pakoreguoti šį sąrašą.

Ministrai pirmadienį taip pat spręs, kokių imtis ekonominių sankcijų. Tarp griežčiausių galimų sprendimų – draudimas prekiauti su naftos produktų bendrove “Belneftechim” ir trąšų gamybos įmone “Belaruskalij”. Abiejų šių bendrovių mokami mokesčiai smarkiai papildo valstybės biudžetą. Jos taip pat yra vienos iš nedaugelio Baltarusijos įmonių, kurių pagrindinė rinka nėra Rusija.

Taip pat svarstoma, ar reikėtų blokuoti Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Europos investicijų banko (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) paramą neturtingai Baltarusijai.

Vienas aukšto rango ES pareigūnui penktadienį sakė žurnalistams Briuselyje, jog esama tam tikro susirūpinimo dėl “neįmanomų prognozuoti pasekmių”, kurias šios sankcijos gali sukelti Europos bendrovėms ir eiliniams Baltarusijos žmonėms.

“EUObserver” šaltinis pažymėjo, kad ES ilgiau nei mėnesį delsė imtis veiksmų, suteikdama Minskui galimybę paleisti politinius kalinius.

“Tikėjomės, kad šių priemonių grėsmė gali padaryti tam tikrą įtaką, sprendžiant tų kalinių paleidimo klausimą, tačiau tai neįvyko, o mes judame pirmyn”, – sakė pareigūnas.

Įgyvendindama ankstesnį draudimą išduoti vizas Baltarusijos pareigūnams, Bendrijai buvo iškilę su skirtinga rašyba susijusių problemų.

Baltarusijoje vartojamos dvi valstybinės kalbos – baltarusių ir rusų, o kirilica užrašyti vardai gali būti įvairiai transliteruojami pagal lotynišką abėcėlę, naudojamą ES dokumentuose.

Bendrijai įvedus sankcijas 2006 metais, teko peržiūrėti kai kurių vardų transliteravimą, nes dėl skirtingų rašybos variantų šie vardai neretai nebūdavo fiksuojami oro uostų kompiuterių.

Kita vertus, tinkamų ryšių turintys asmenys iš buvusios Sovietų Sąjungos randa būdų, kaip apeiti draudimus atvykti į ES šalis.

Bendrija taip pat paskelbė (tačiau įšaldė iki kovo) draudimą išduoti vizas Moldovos separatistinio Padniestrės regiono, 16 lyderių. Tačiau šie lengvai įgydavo naujus pasus Moldovoje, Rusijoje arba Ukrainoje, o savo naujuose kelionių dokumentuose pateikdavo įvairius lotynų abėcėle perrašytų vardų variantus. Kaip pranešama, Vladimiras Smirnovas, Padniestrės vyriausiojo lyderio Igorio Smirnovo sūnus, buvo išvykęs į Prancūziją, nors jis neturėjo teisės gauti vizos.

Bendrija taip pat planuoja įšaldyti 158 Baltarusijos pareigūno finansinius aktyvus užsienyje. Šis sprendimas taip pat iš esmės tebus simbolinis, jeigu teismo nurodymu nebus atliekami finansiniai auditai, siekiant nustatyti, kur yra laikomos Minsko pareigūnų lėšos.

“Vyriausybei duotas vienas pavedimas: jeigu kas nors pabandys įvesti šaliai ekonomines ar kitokias sankcijas, turime reaguoti iš karto, parengti atsakomąsias priemones, netgi pačias griežčiausias”, – pasitarime kai kuriais vidaus politikos reikalais pažymėjo A.Lukašenka.

“Niekam nesiruošiame lankstytis, ir niekam neleistina mus versti tai daryti. Tai liečia visus, kurie mėgina daryti spaudimą ir blokuoti šalį – nesvarbu, ar tai būtų šalių grupė, ar visa Europos Sąjunga”, – pažymėjo prezidentas.

Pasak valstybės vadovo, “šiandien mes turime kruopščiai apgalvoti visas priemones, kaip apginti mūsų suverenitetą, ekonominius ir geopolitinius interesus”. A.Lukašenka pridūrė laukiąs iš užsienio reikalų ministerijos “konkrečių pasiūlymų, kaip atsispirti užsienyje vykstančiai antibaltarusiškai kampanijai”.

“Mums būtina parengti priemonių kompleksą, kuris neleistų mūsų šalį paversti marionete svetimųjų rankose, taip suduodant smūgį mūsų ekonomikai, saugumui ir suverenitetui”, – pažymėjo jis.

Prezidentas konstatavo, kad “mūsų šalies nedraugai užsienyje pradėjo didžiulį puolimą, užsienio šalių žiniasklaidoje išplėtota pikta informacinė kampanija prieš mūsų šalį”. “Mums grasinama sankcijomis: rengiasi blokadą paskelbti, kažką izoliuoti ir panašiai”, – sakė A.Lukašenka.

“Tai jau išgyvenome. Jeigu Europa, Amerika ir dar kas nors nori antrą kartą lipti ant to paties grėblio – tai jų valia”, – pridūrė prezidentas.

A.Lukašenka pareiškė, kad “kažkam iš to knieti gauti naudos ir patuščiažodžiauti visais šiais klausimais”. “Mes neatsisakome jų aptarti, ir netgi neatsisakome patuščiažodžiauti. Tačiau pradedant juos svarstyti, reikia kruopščiai ištirti padėtį, išstudijuoti faktus”, – sakė prezidentas.

“Tiktai remdamiesi konkrečiais faktais ir šalies Konstitucija mes pasirengę Baltarusijoje priiminėti sprendimus, tarp kurių gali būti ir pasiūlymai iš šalies”, – kalbėjo A.Lukašenka.

“Kitokios galimybės nematau. Jeigu mes pastoviai bandydami įsiteikti politikai pažeidinėsime įstatymus ir konstituciją, artimiausiu metu sunaikinsime šalį”, – pažymėjo jis, pridurdamas, kad “tą liudija daugelio valstybių patirtis”.

A.Lukašenka taip pat sakė, kad “mūsų pozicija turi būti nepalaužiama”. “Baltarusių tauta – šeimininkė savo žemėje, ir niekam neduota teisė spręsti už mus, kaip mums gyventi. Nesikišimo į šalies vidaus reikalus principą pripažįsta visas pasaulis. Jo negalima pažeidinėti netgi galingiausioms valstybėms”, – kalbėjo Baltarusijos prezidentas.

Minskas penktadienį apkaltino Europos Sąjungos (ES) nares Lenkiją ir Vokietiją, jog jos siekė nuversti Baltarusijos autoritarinį prezidentą Aleksandrą Lukašenką, pernai gruodį organizuodamos masinius protestus prieš jo perrinkimą.

Prezidento administracijos oficialus dienraštis “Sovetskaja Belorusija” rašo, kad Vokietijos ir Lenkijos slaptosios tarnybos buvo sukūrusios sąmokslą, Varšuva netgi apmokė opozicijos aktyvistus.

Laikraščio straipsnyje ilgu pavadinimu “Vieno sąmokslo užkulisiai. Perduoti valstybės vadovo nurodymu paskelbti “Sovetskaja Belorussija” išslaptinti dokumentai apie gruodžio 19 dienos įvykius” teigiama, kad šiuo sąmokslu siekta “atkeršyti Lukašenkai ir vietoje jo pastatyti paklusnią marionetę”.

“Nekyla jokių abejonių, kad prie gruodžio 19-osios įvykių rankas visų pirma prikišo Lenkijos ir Vokietijos slaptosios tarnybos”, – pabrėžė “Sovetskaja Belorusija”, pridūrusi, kad šiuo tikslu į Baltarusiją buvo siunčiami organizatoriai, įranga ir lėšos.

Straipsnyje teigiama, kad būtent minėtų šalių slaptosios tarnybos “suplanavo ir organizaciniu požiūriu įformino pilietinę kampaniją “Kalbėk tiesą!”(lyderis – ekskandidatas į prezidentus Vladimiras Nekliajevas), kuri, pagal sumanymą, turėjo tapti “nauja opozicine jėga”, galinčia pakeisti valdžią šalyje”.

Laikraštis nurodė, kad Lenkija buvo “pagrindinis jėgos, galinčios pakeisti Baltarusijoje teisėtą valdžią, organizacinio jėgos formavimo poligonas” ir kad šioje šalyje buvo įkurtos specialios mokymo stovyklos aktyvistams.

“Ten buvo surengtos specialios ir treniravimosi stovyklos “aktyvistams”, ten buvo rengiama būsimoji valdančioji klasė, ten buvo suderinami pagrindiniai užsienio politikos sprendimai, pasitelkiant į pagalbą diplomatinį korpusą. Visa tai kelia apgailestavimą vien jau dėl tol, kad broliškos Lenkijos liaudis palaiko labai glaudžius ryšius su Baltarusijos liaudimi. Gaila, kad to nenori suprasti kai kurie politikuotojai”, – pažymima straipsnyje.

Publikacijoje cituojama vieno teisiamųjų baudžiamojoje byloje apklausos ištrauka, kuri, pagal straipsnį, “padės suprasti daugelį įvykių, visų pirma aktyvų oficialių atstovų iš Varšuvos ir Berlyno aktyvų dalyvavimą Minsko įvykiuose”.

Paskelbtas dialogas darbuotojo, matyt, teisėsaugos institucijų darbuotojo, ir “aukšto pilietinės kampanijos “Kalbėk tiesą” veikėjo, kuris, kaip sakoma straipsnyje, teigia: “Dėl pinigų šaltinio aš jums jau vakar pasakiau, mano nuomonė nesikeis, man vis viena, ką kas pasakys. Tai vokiečių pinigai, tai vokiečių politika. Ir toliau tai tiesiog panaudojimas šalių, kurios, galima sakyti, tiesiogiai susijusios su Vokietija … Tai daugiausia Baltijos šalys, tai Lenkija, tai truputį Švedija. Dabar neturimi omenyje finansiniai, čia turimi omenyje organizaciniai aspektai”.

Pagal straipsnį, žmogus, kuris pristatytas kaip V.Nekliajevo bendražygis, protokolui pasakė: “Aš ten su visais kalbėjau dėl finansavimo. Mes kalbėjomės su (Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotoju Henryku) Litwinu (Litvinu) ir su žmonėmis, kurie mums prisistatė kaip iš kanceliarijos.Tai yra mes su jais kalbėjomės kai prašantieji: “Taip, mums reikia daugiau lėšų, ar galite jūs mums kuo nors padėti?”. Be to, mums buvo labai svarbus, beje, būtent Lenkijoje, susitikimas su vokiečiais”.

“Vokiečiai ir organizavo mums susitikimą su lenkais”, – sakoma laikraštyje, remianti pilietinės kampaniją “Kalbėk tiesą!” veikėju.

Rinkimų vakarą Minske dešimtys tūkstančių žmonių protestavo prieš, jų nuomone, nesąžiningą A.Lukašenkos perrinkimą ketvirtai kadencijai

Šie protestai buvo griežtai numalšinti, o milicija suėmė per 600 žmonių, tarp jų dauguma kandidatų, kurie rinkimuose varžėsi su A.Lukašenka.

ES šalys pasmerkė šį susidorojimą ir perspėjo, jog dėl A.Lukašenkos veiksmų Baltarusijos vyriausybei gresia visiška izoliacija. Tačiau pastarajame laikraščio straipsnyje Minskas pirmąkart tiesiogiai apkaltino Europą organizavus protestus dėl rinkimų.

+370 5 2058525

Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas (Karlas Biltas) pareiškė, kad Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai ir dešimtims kitų jo šalies pareigūnų bus vėl uždrausta atvykti į Europos Sąjungos (ES) šalis, rašo nepriklausoma Briuselio svetainė “EUobserver”.

Šis žingsnis bus žengtas po to, kai Minsko režimas griežtai numalšino opozicijos protestus dėl ginčijamo prezidento perrinkimo ir suėmė daug aktyvistų, tarp jų buvusius A.Lukašenkos varžovus rinkimuose.

Pirmadienį C.Bildtas telefonu “EUobserver” sakė: “Turime vadovautis savo ankstesnės politikos logika. Praėjusį kartą, kai (Baltarusijoje) nebebuvo likę politinių kalinių, padarėme teigiamų žingsnių. Dabar kalinių daug daugiau. Tie, kurie dalyvavo tuose veiksmuose (malšinant protestus), ir visi su jais bendradarbiavusieji vėl turės būti sugrąžinti į (nepageidaujamų asmenų) sąrašą.”

Konkrečiai paklaustas, ar A.Lukašenka bus tarp asmenų, kuriems planuojama taikyti naujas sankcijas, Švedijos diplomatijos vadovas atsakė: “Manau, labai tikėtina, kad jis susijęs su tais veiksmais”.

ES nusprendė nebeišduoti vizų A.Lukašenkai ir 40 jo administracijos pareigūnų po panašaus, tačiau ne tokio žiauraus susidorojimo su protestuotojais po 2006 metais vykusių prezidento rinkimų.

Tačiau 2008 metais 27 šalių blokas įšaldė draudimą atvykti 36 Baltarusijos pareigūnams, kai buvo paleisti kai kurie įtakingi politiniai kaliniai. Šis sprendimas sudarė sąlygas A.Lukašenkai apsilankyti Italijoje.

Bendrijos šalių ambasados Minske šiuo metu ruošia naują sąrašą, kuris penktadienį bus išsiųstas ES Politikos ir saugumo komiteto (PSC) susitikimui Briuselyje. Vienas ES diplomatinis šaltinis nurodė, kad į preliminarų sąrašą įtraukta jau per 100 asmenų.

Kai kurios Bendrijos šalys, tokios kaip Čekija, nori veikti sparčiai ir paragino kitą savaitę sušaukti neeilinį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, per kurį būtų patvirtintas naujasis sąrašas. Tačiau Vokietija ir Švedija nelinkusios skubėti – jos ragina palaukti eilinio ES diplomatijos vadovų susitikimo, kuris vyks sausio 31 dieną.

C.Bildtas sakė, kad ES neapsiribos draudimu išduoti vizas Baltarusijos pareigūnams.

“Didžiulė ekonominė pagalba aiškiai atkrenta – bent jau kurį laiką”, – pabrėžė jis, turėdamas omenyje 3 mlrd. eurų (10,4 mlrd. litų) pagalbos paketą, kurį Bendrija buvo pažadėjusi skirti Baltarusijai per ateinančius trejus metus.

Taip pat planuojama nutraukti visus ES projektus, susijusius su Baltarusijos institucijomis, ir nebekviesti Baltarusijos atstovų į Bendrijos vykdomos Rytų partnerystės programos susitikimus, tarp jų gegužę vyksiantį Budapešte, kuriame ES vadovai susitiks su šešių buvusių Sovietų Sąjungos respublikų lyderiais.

Kita vertus, Briuselis planuoja skirti didesnę paramą pilietinės visuomenės Baltarusijoje ugdymui – pavyzdžiui, skirti daugiau lėšų Vilniuje veikiančiam Europos humanitariniam universitetui (EHU), kuriame mokosi studentai iš Baltarusijos.

ES šalys taip pat raginamos vienašališkai sudaryti galimybę išduoti nemokamas vizas baltarusių studentams, dėstytojams ir nevyriausybinių organizacijų darbuotojams.

Ekspertai anksčiau yra rekomendavę paskelbti sankcijas ginklais prekiaujančioms Baltarusijos valstybinėms bendrovėms “Beltecheksport” ir “Belvnešpromservis”. Manoma, kad lėšos iš šių įmonių tiesiogiai pervedamos į Baltarusijos nomenklatūros privačias bankų sąskaitas.

Tačiau mažiau tikėtina, kad Bendrija paskelbs nepripažįstanti pastarųjų prezidento rinkimų rezultatų, nors esama požymių, kad A.Lukašenka iš tikrųjų nesurinko pakankamai balsų, kad būtų perrinktas per pirmąjį turą, rašo “EUobserver”.

Kai kurios ES šalys abejoja, ar verta smarkiai sugriežtinti Baltarusijos izoliaciją, nes baiminamasi, kad tokia politika padidins Kremliaus įtaką Minskui.

Vienas Bendrijos diplomatas pastebėjo, kad A.Lukašenka gali dar ilgokai užsibūti prezidento poste, nes apie 20 tūkst. žmonių, kurie išėjo protestuoti į gatves praeitą mėnesį, atstovauja Baltarusijos intelektualų elitui, o ne visos šalies masto prieš esamą režimą nukreiptam judėjimui.

Tuo tarpu C.Bildtas mano, kad A.Lukašenkos veiksmai po rinkimų veikiau buvo psichologinė reakcija į “pažeminimą” neužsitikrinus tvirtos pergalės per pirmąjį turą, o ne strateginis sprendimas.

“Taip pat nemanau, kad jis turi didelę įtaką arba palaikymą Maskvoje. Manau, kad jis atsuko nugarą visiems”, – aiškino ministras. – Neabejotina, kad jis atgręžė nugarą Vakarams.”

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) išvados dėl rinkimų nekliudys Baltarusijos ir Vakarų santykių plėtrai.

“Šiandieninės išvados žymiai pažangesnės palyginus su tomis, kurios buvo (ankstesnių rinkimų ataskaitos). Tačiau visiškai, mano požiūriu, neatitinka to, kas buvo šiuose rinkimuose”, – spaudos konferencijoje Minske pirmadienį kalbėjo A.Lukašenka.

Baltarusijos prezidentas sakė, kad tokių ESBO išvadų “rinkimų išvakarėse buvo sunku tikėtis”. “Todėl pažangos esama, ir šios išvados nesugrąžina mūsų į kažkokį pradinį laikotarpį. Ne. Tai žingsnis pirmyn, ir remdamiesi tuo galime plėtoti santykius su Europos Sąjunga “, – sakė A.Lukašenka.

Jis pabrėžė: “Mes nesilankstysime, nešliaužiosime, nieko nesistengsime įkalbinėti ar įtikinėti”.

“Jau visiems ES valdininkams ir daugeliui ES vadovų esu sakęs, kad mes esame pasirengę lygiateisiškai partnerystei. Jeigu jūs tam pasirengę, maloniai prašom. Jeigu jūs ne prieš, mes pas jus atvyksime, kalbėsime. Per dialogą mes kažką pasieksime”, – pareiškė A.Lukašenka.

Jis įsitikinęs, kad viskas dabar priklauso ne nuo baltarusių. “Mes savo kelią nuėjome, ir nuėjome garbingai. Jeigu atitinkamai į mus bus žiūrima, esame pasirengę su europiečiais užmegzti pačius geriausius, pačius šilčiausius santykius”, – pažymėjo prezidentas.

Anksčiau ESBO Parlamentinės Asamblėjos delegacijos vadovas Tony Lloydas (Tonis Loidas) pareiškė, kad Baltarusijos rinkimų negalima laikyti laisvais ir demokratiniais.

T.Lloydas pažymėjo, kad iš pradžių rinkiminė kampanija sudarė gerą įspūdį, tačiau pradėjus skaičiuoti balsus padėtis suprastėjo, ir tai “sugadino” ankstesnį įspūdį.

Teigiamu T.Lloydas pavadino kandidatų į prezidentus registravimo procesą, parašų už jų kandidatūras rinkimą, kandidatų pasirodymus televizijoje bei debatus.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka buvo perrinktas ketvirtai penkerių metų kadencijai jau per sekmadienį vykusį pirmąjį turą, surinkęs 79,67 proc. balsų, anksti pirmadienį ryte pranešė šalies Centrinė rinkimų komisija (CRK).

Suskaičiavus visus balsus paaiškėjo, kad už A.Lukašenką balsavo daugiau kaip 5 mln. žmonių, o rinkėjų aktyvumas buvo 90,66 procento.

“Už Aleksandrą Lukašenką balsavo 5 mln. 122 tūkst. 866 rinkėjai, arba 79,67 proc. visų dalyvavusiųjų balsavime”, – spaudos konferencijoje pažymėjo CRK pirmininkė Lidija Jermošina.

6,47 proc. rinkėjų balsalapiuose pažymėjo poziciją “Prieš visus”.

Už Andrejų Sanikovą balsavo 2,56 proc., už Vladimirą Nekliajevą – 1,77 proc., už Jaroslavą Romančiuką – 1,97 proc., už Grigorijų Kostusevą – 1,97 proc., už Vitalijų Rymaševskį – 1,1 proc., už Viktorą Tereščenką – 1,08 proc., už Nikolajų Statkevičių – 1,04 proc., už Alesį Michalevičių – 1,02 proc., o už Dmitrijų Usą – 0,48 proc. rinkėjų.

Tuo tarpu milicija suėmė kelis šimtus protestuotojų, tarp jų keturis opozicijos iškeltus kandidatus į prezidentus. Pareigūnai panaudojo jėgą, vaikydami masinę demonstraciją prieš numatomą A.Lukašenkos pergalę ginčijamuose rinkimuose.

Milicija suėmė mažiausiai keturis iš devynių A.Lukašenkos varžovų – A.Sanikovą, N.Statkevičių, G.Kostusevą ir V.Rymaševskį, jų partijų atstovai sakė naujienų agentūrai AFP.

Prezidento posto taip pat siekęs V.Nekliajevas smarkiai nukentėjo per susirėmimus su milicija, kurių metu pareigūnai naudojo garsines granatas, o kelis protestuotojus sumušė guminėmis lazdomis.

V.Nekliajevas greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežtas į ligoninę, o jo šalininkai sakė, kad kandidatas patyrė vidutinio sunkumo galvos smegenų traumą.

Žiniasklaida taip pat praneša, kad V.Nekliajevas buvo paimtas iš ligoninės, tačiau ši informacija nepatvirtinta.

Įvykiai Minske priminė panašius milicijos veiksmus per 2006 metais vykusius prezidento rinkimus, kai masinės demonstracijos buvo išvaikytos, o kai kuriems opozicijos lyderiams net buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės.

Dabartinis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka per sekmadienį vykusius prezidento rinkimus užsitikrino daugiau kaip 70 proc. balsų ir gali būti perrinktas ketvirtai penkerių metų kadencijai jau pirmame rate, rodo valstybinės televizijos ONT užsakymu atlikta pabalsavusių rinkėjų apklausa.

Apklausos duomenimis, A.Lukašenka laimėjo 72,2 proc. balsų, o opozicijos kandidatai – Andrejus Sanikovas ir Vladimiras Nekliajevas surinko po 6,1 proc. balsų.

Tuo tarpu analitinio centro “EsooM” surengtos rinkėjų apklausos duomenimis, už A.Lukašenką balsavo dar daugiau – 79,1 proc. rinkėjų.

Tuo tarpu iš Minsko agentūros AFP-AP-BNS praneša, kad tūkstančiai Baltarusijos opozicijos šalininkų sekmadienį suplūdo į Minsko centrą, kad pareikštų savo protestą dėl sekmadienio prezidento rinkimų, kuriuos, kaip rodo pabalsavusių rinkėjų apklausos, jau pirmame rate laimėjo dabartinis šalies lyderis Aleksandras Lukašenka.

Protestuotojų neįbaugino tai, kad riaušių slopinimo pajėgos ir omonininkai kiek anksčiau panaudojo kurtinančias granatas ir gumines lazdas, kad išvaikytų vietą į centrinę miesto aikštę ėjusių demonstrantų grupę.

Maždaug 20 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku tūkstančiai protestuotojų susirinko pagrindinėje sostinės aikštėje, kur valdžia pastatė Kalėdų eglutę ir įrengė didelę čiuožyklą.

Klausydamiesi opozicijos lyderių kalbų, protestuotojai mosavo Baltarusijos ir Europos Sąjungos (ES) vėliavomis ir skandavo “Už laisvę!”, “Šalin gulagą” bei “Tegyvuoja Baltarusija”.

Baltarusijos milicija sekmadienį guminėmis lazdomis ir kurtinančiomis granatomis išvaikė opozicijos šalininkus, kurie ėjo į numatytą protesto akciją Minske, pranešė liudininkai.

Maždaug du šimtai vieno iš kandidatų į prezidentus Vladimiro Nekliajevo šalininkų mėgino patekti į Spalio aikštę sostinės centre, kur opozicija buvo numačiusi surengti mitingą.

Kaip rinkimų išvakarėse buvo pareiškęs V.Nekliajevas, šios akcijos metu jo šalininkai ketino pareikalauti, kad būtų surengti nauji rinkimai, kuriuose nedalyvautų ketvirtos kadencijos siekiantis dabartinis šalies lyderis Aleksandras Lukašenka.

Bet kovos su riaušėmis pajėgos ir omonininkai užkirto protestuotojams kelią. Kad išvengtų guminių lazdų smūgių akcijos dalyviai ėmė bėgti ir slėptis.

Išvaikant opozicijos atstovus buvo sužeistas ir V.Nekliajevas, AFP sakė jo atstovė spaudai Julija Drančuk.

V.Nekliajevo atstovė spaudai Julija Rymaševska nurodė, kad 64 metų poetas buvo “smarkiai sumuštas” ir paskui žmonės ant rankų jį nunešė į rinkimų štabą.

“Aš iškviečiau greitąją pagalbą, dar nukentėjo Nikolajus Statkevičius ir (V.Nekliajevo patikėtinis) Andriejus Dmitrijevas”, – patikslino J.Rymaševska.

Ji taip pat pranešė, kad buvo visiškai nuniokotas mikroautobusas su radijo aparatūra.

“Užpuolė koloną iš užpakalio, mėtė dūminius švytinčius sprogalus, vertė ant žemės žmones”, – pasakojo atstovė spaudai.

Anastasija Aleksandrovič, kita kandidato padėjėja, pridūrė, kad kandidatas be sąmonės buvo išvežtas į ligoninę.

Tuo tarpu Baltarusijos vidaus reikalų ministerija oficialiai pareiškė, kad “milicija nenaudojo kurtinančių granatų “.

Baltarusijos teisėsaugos institucijos įspėjo, kad griežtai užkirs kelią bet kuriems mėginimams išprovokuoti susipriešinimą per rinkimus arba pasibaigus.

Kandidatas į Baltarusijos prezidentus Vitalijus Rymaševskis sostinės Minsko Spalio aikštėje sekmadienį vakare paskelbė apie “nacionalinio gelbėjimo vyriausybės” sukūrimą.

Kaip praneša “Interfax” korespondentas, akcijos dalyviai surengė spontanišką balsavimą, pagal kurį į šią vyriausybę įeis visi kandidatai į prezidentus, išskyrus Aleksandrą Lukašenką ir Viktorą Tereščenką.

Į “nacionalinio gelbėjimo vyriausybę” dar nutarta pakviesti Baltarusijos liaudies respublikos pirmininkę Ivonką Survilą ir Baltarusijos liaudies fronto Konservatyvios krikščionių partijos primininką Zenoną Pozniaką.

Be V.Rymaševskio, Spalio aikštėje šiuo metu yra dar keturi kandidatai į prezidentus – Andrejus Sanikovas, Grigorijus Kostusevas, Jaroslavas Romančukas ir Nikolajus Statkevičius.

Pareigūnų duomenimis, šiuo metu aikštėje yra susirinkę maždaug 5 tūkst. žmonių.

Prieš balsavimą prezidentas padovanojo gėlių vienai moteriai – rinkimų komisijos narei, kuri užregistravo jį kaip rinkėją.

A.Lukašenka taip pat pareiškė, kad jeigu iškovos pergalę rinkimuose, neketina jos švęsti.

“Jeigu kas nors mano, kad rinkimais viskas baigiasi, tas tiesiog blogai išmano politiką ir nieko nesupranta apie valstybės gyvenimą. Po rinkimų darbas tik prasideda. Todėl, jeigu viskas bus sėkmingai, vadinasi, nuo rytdienos man reikės galvoti apie ateitį, o ne švęsti pergalę”, – sakė jis.

Atsakydamas į klausimą, kaip praleis šią dieną, prezidentas pabrėžė, kad “viskas bus kaip įprasta”.

“Ateinu mano, kaip tai buvo anksčiau, ant stalo 15 kg dokumentų, nors aš vakar ir užvakar susitvarkiau, liko tik vienas lagaminėlis. Išnagrinėsiu šiuos dokumentus, išsiųsiu juos į administraciją, pavakarieniausiu, jeigu bus geras oras – paslidinėsiu slidinėmis ir eisiu miegoti”, -sakė A.Lukašenka.

“Jūs šiandien matote visiškai lygaus ir neginamo prezidento vieną dieną”, – pridūrė Baltarusijos valstybės vadovas.

“Šiandien ir mano, kaip dabartinio prezidento, ir jų (pozicijos kandidatų) likimą nuspręs Baltarusijos liaudis”, – pabrėžė A.Lukašenka.

“Nuspręs (liaudis) antrąjį ratą – bus antrasis ratas, nuspręs naujus prezidento rinkimus – mes turime konstituciją – bus nauji prezidento rinkimai. Pirmojo rato užteks tam, kad būtų galima nuspręsti, koks bus šalies likimas, ir išrinkti prezidentą – vadinasi, per vieną ratą nuspręsime. Bet nuspręs tik Baltarusijos liaudis”, – sakė prezidentas.

“Štai balsadėžės, jums esant jos bus atidarytos, išdėlioti balsalapiai, juos suskaičiuos komisijos nariai ir paskelbs verdiktą”, – pridūrė jis.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka labai gerai vertina neseniai pasiektus susitarimus su Rusijos vadovybe, bet pareiškė, kad dėl jų “niekur nešliaužiojo”.

“Aš niekur nešliaužiojau. Vakar mes gavome pranešimą, kad vyriausybės nesusitarė, todėl prezidentai turėjo susitikti ir susitarti”, – pažymėjo A.Lukašenka žurnalistams penktadienį.

Baltarusijos prezidentas patikslino, jog atvyko į Maskva dalyvauti Eurazijos ekonominės sandraugos Tarpvalstybinės tarybos posėdyje vakar, susitikti su prezidentu D.Medvedevu nebuvo numatyta.

“Tiesiog vyriškai pasielgė Rusijos prezidentas”, – sakė A.Lukašenka, pranešdamas, kad vakare posėdžio išvakarėse Rusijos prezidentas pasiūlė apsvarstyti Muitų sąjungos ir Bendrosios ekonominės erdvės klausimus.

Vertindamas pasiektus susitarimus A.Lukašenka pareiškė: “Svarbiausia, mes gavome naftos tiek, kiek mums reikia. Taip, jeigu Rusijos nafta bus perdirbama ir po to (naftos produktai) parduodami, išvežimo muitus mes dalinsimės su Rusija.

Prezidentas taip pat komentavo Baltarusijos opozicijos atstovų teigimus, kad neva A.Lukašenka pasidavė Rusijai mainais už rėmimą prezidento rinkimuose. “Net jeigu man būtų tekę pasiduoti, kaip jie (opozicija) sako už 4 mlrd. dolerių, aš tam pasirengęs. Šie pinigai mūsų liaudžiai, mūsų valstybei”, – pažymėjo A.Lukašenka.

Pasak jo, “jie (Rusijoje) tai vertina 4 mlrd. dolerių – vertinant tiesiai į kaktą. O vertinant per verslą ir įmones, tai ir daugiau”. Pasak A.Lukašenkos, “šie susitarimai daro įtaką ir nacionalinės valiutos kursui, ir žmonių nuotaikai”. “Šie sprendimai leidžia Nacionaliniam bankui pasiekti numatytus iki 2015 metų rodiklius jau 2013 metais”, – sakė valstybės vadovas.

A.Lukašenka tai pat pažymėjo, kad “dar reikia susitarti dėl dujų (su Rusija)”. “Vyksta dėl dujų sunkios derybos. kad ir kaip jos baigtųsi, ekonomika kitais metais atrodo geriau nei mes planavome”, – pareiškė Baltarusijos prezidentas.

Kremlius nurodė S.Lavrovui Minske vengti kontaktų su prezidentu Aleksandru Lukašenka, sakoma pranešimuose, – negirdėtas gestas šaliai, kuri didesnę posovietinio laikotarpio dalį laikyta ištikimiausia Rusijos šalininke.

“Mes atvažiavome į Minską konkrečiu reikalu – surengti bendrą dviejų ministerijų kolegijų posėdį”, – sakė S.Lavrovas, paklaustas, kodėl būdamas Baltarusijoje nesusitiko su A.Lukašenka.

“Apie kokius nors kitus renginius, kai mes tarėmės dėl vizito į Minską, jokios kalbos nebuvo”, – pridūrė jis.

Anot naujienų agentūros “RIA Novosti”, vienas šaltinis Kremliuje sakė, jog Rusijos URM vadovui šiuo klausimu buvusi duota griežta Rusijos prezidento instrukcija.

“Mes esame informuoti, kad Rusijos prezidentas uždraudė bet kokius pagrindinių Rusijos ministrų ir gubernatorių kontaktus su Baltarusijos atstovais”, – sakė prezidento A.Lukašenkos aplinkos žmogus agentūros “Interfax” korespondentui.

Baltarusijos vadovų atstovo nuomone, “draudimas bendrauti su “jaunesniuoju sąjungininku” yra Rusijos vadovybės silpnumo požymis” bei sukelia asociaciją apie “smėlio duobėje įžeistą vaiką”.

Tuo tarpu S.Lavrovas pranešė, kad bendra Rusijos ir Baltarusijos užsienio reikalų ministerijų kolegija buvo sėkminga.

“Posėdis buvo labai naudingas, priėmėme sprendimų, kurie yra labai svarbūs praktikai, o ne kokiems nors abstraktiems mūsų dviejų valstybių interesams užsienio politikos koordinavimo srityje”, – nurodė jis.

Baltarusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Martynovas, savo ruožtu, pažymėjo, kad neseniai abiejų šalių užsienio politikos žinybos “pakeitė sąveikavimo formatą”.

“Anksčiau mes susitikdavome kartą per dvejus metus, o dabar – kasmet. – paaiškino jis. – Kai susitinkame kolegijos pavidalu, svarstome klausimus, pateiktus kolegijai. Kai susitinkame vizito pavidalu, mes aptarinėjame visus kitus klausimus”.

Rusijos vadovas Dmitrijus Medvedevas sekmadienį pasmerkė Baltarusijos lyderio Aleksandro Lukašenkos pareiškimus, esą Maskva remia jo politinius oponentus prezidento rinkimuose, pavadinęs šiuos kaltinimus isteriškais ir antirusiškais.

“Rinkimų kampanija ten paremta išimtinai antirusiškais siužetais, isteriškais kaltinimais Rusijai nenoru palaikyti baltarusius ir baltarusių ekonomiką, prakeiksmais Rusijos vadovybės adresu. Už viso to matyti akivaizdus noras sukiršinti valstybes ir, atitinkamai, tautas”, – sakė D.Medvedevas vaizdo įraše, paskelbtame Kremliaus tinklalapyje.

“Savo pareiškimais prezidentas A.Lukašenka toli peržengia ne tik diplomatinių normų, bet ir elementaraus žmogiško padorumo ribas”, – sakė Rusijos vadovas.

Jis taip pat pabrėžė, kad iš Baltarusijos vadovybės pusės “Rusijos ir jos vadovybės atžvilgiu eina kaltinimų ir keiksmų srautai”.

“Tuo paremta visa A.Lukašenkos rinkimų kampanija”, – sakė D.Medvedevas.

“Jam daug kas kelia nerimą: ir tvarkos įvedimas mūsų ekonominiuose santykiuose, ir Rusijos visuomenės informavimo priemonių bendravimas su Baltarusijos opozicija, ir net kai kurių aukštų mūsų pensininkų ir atleistų pareigūnų likimas”, – sakė Rusijos vadovas.

Pasak jo, Baltarusijos prezidentui “derėtų užsiimti vidaus problemomis”.

“Reikėtų pagaliau ištirti gausybę bylų dėl žmonių dingimo. Rusijai, kaip ir kitoms valstybėms, tai rūpi”, – pabrėžė D.Medvedevas.

A.Lukašenka penktadienį apkaltino Rusijos įmones finansuojant Baltarusijos opozicijos politikus prieš gruodį vyksiančius valstybės vadovo rinkimus.

Jis taip pat pažėrė kritikos D.Medvedevui, apkaltinęs jį kišantis į rinkimus Baltarusijoje. Pasak A.Lukašenkos, D.Medvedevui “derėtų labiau rūpintis Rusija, iš to būtų daugiau naudos”.

Nuo 1994 metų Baltarusijai vadovaujantis A.Lukašenka daug metų buvo itin lojalus Maskvai, kurios subsidijos buvo gyvybiškai svarbios šalies ūkiui.

Tačiau pastaraisiais mėnesiais santykiai tarp Maskvos ir Minsko smarkiai pašlijo, kai A.Lukašenka, kurį JAV yra pavadinusios paskutiniu Europos diktatoriumi, pradėjo ieškoti galimybių užmegzti glaudesnius ryšius su Vakarų šalimis.

Rusijos televizija neseniai pavadino Baltarusijos lyderį “psichopatu”.

“Baltarusijos vadovybė visuomet išsiskyrė siekiu suformuoti visuomenės sąmonėje išorės priešo paveikslą. Tik anksčiau šis vaidmuo tekdavo Amerikai, Europai, apskrita visiems Vakarams. Dabar vienu iš pagrindinių priešų paskelbta Rusija”, – sakė D.Medvedevas vaizdo įraše, paskelbtame Kremliaus tinklalapyje.

Jis pažymėjo, jog Rusija visada padėdavo Baltarusijos žmonėms.

“Iš esmės nuo tada, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga, o tai įvyko prieš beveik 20 metų, šios paramos apimtys, kas bebūtų kalbama, yra milžiniškos. Vien šįmet dėl lengvatinio naftos tiekimo Baltarusija gavo beveik 2 mlrd. JAV dolerių”, – sakė D.Medvedevas.

“Todėl ypač kelia nuostabą tai, kad pastaruoju metu Baltarusijos vadovybė pasitelkė antirusišką retoriką”, – pridūrė jis.

Baltarusijos užsienio politika ir toliau bus vykdoma įvairiomis kryptimis, pareiškė šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka.

“Išspręsime strateginius uždavinius, atsikratysime priklausomybės nuo naftos, dujų ir taip toliau, vadinasi, išliksime kaip valstybė. Jeigu to nepadarysime – liksime antraeile valstybe ir vilksimės gale”, – penktadienį pareiškė šalies vadovas, dalyvaudamas susitikime su Valdymo akademijos prie Baltarusijos prezidento studentais.

“Ir galvosime: priims mus į ES, numes kokį kąsnelį – ir gerai. Kažkoks lyderis pasiūlė susijungti su Rusija. Gal ir būtų gerai, bet nesinori. Nesinorėtų, kad mūsų šalis turėtų tik tokį pasirinkimą, tokią alternatyvą”, – pabrėžė Baltarusijos prezidentas.

Todėl, pasak jo, “laimės reikia ieškoti savo krašte, netgi tada, kai bus nepaprasta, sunku”. “Visada perspėdavau – jeigu norime būti nepriklausomi, tai už nepriklausomybę turime brangiai mokėti, visos valstybės už ją labai brangiai mokėjo”, – pridūrė jis.

“Nemanau, kad reikia reikia keisti užsienio politikos kryptį. Ji teisinga. Joje daug vektorių”, – pareiškė A.Lukašenka.

Prezidentas sakė, kad Baltarusija laikosi tokios pozicijos, kad jos interesai neturi kenkti kaimyninėms šalims ir kitoms pasaulio valstybėms. Jis patikino, kad mes “negalime padaryti nemalonumų visam pasauliui, neturime tokių išteklių”.

A.Lukašenka pažymėjo, kad Baltarusija labai dėmesingai žiūri į savo kaimynes ir vykdo tokią politiką, kuri joms nekenktų.

Kartu A.Lukašenka pripažino, “kad mes kažkaip įsikibome į vieną sparną – Rusijos – ir pamėginome pakilti”. “Mes sukūrėme tokius santykius Rytuose, ir jūs matote, kuo tai baigėsi dėl Rusijos vadovybės politikos”, – sakė A.Lukašenka.

Prezidentas pažymėjo, kad Baltarusijos ir Rusijos prieštaravimai kyla ne “dėl mūsų kaltės, tik todėl, kad mes tokie nuolaidūs”. “Dėl tam tikrų priežasčių, kurių nenoriu liesti, ten pavydas, dar kažkas, tokia jų politiką, tai jų teisė. Mūsų teisė – kurti tokią politiką, kuri reikalinga mums”, – sakė Baltarusijos vadovas.

“Laikytis pakibus už vieno sparno visada labai sunku”, – pažymėjo prezidentas. “Mes tai supratome, mes Vakarams siūlėme plėtoti santykius, tačiau mums visada kalbėjo – demokratija, žmogaus teisės, žodžio laisvė”, – pridūrė A.Lukašenka.

Jis dar pabrėžė, kad kalbėdamasi su Vakarais Baltarusija visada atkakliai tvirtino, kad pirmiausia atsižvelgs į Baltarusijos žmonių interesus, tačiau nesukurs problemų artimiausiems kaimynams ir Vakarams. Pasak prezidento, Baltarusija yra patikima užkarda nelegaliai migracijai, narkotikams, ir tuo turėtų būti suinteresuotos Vakarų Europos šalys.