Pastarieji Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos veiksmai leidžia kalbėti apie naują bandymų atšildyti santykius su Vakarais etapą.
Prasidėjus Maidanui Kijeve Aliaksandras Lukašenka laikėsi atsargios politikos ir nestojo ginti Maskvos interesų. Maža to, Ukrainai praėjusią savaitę pasirašius Asociacijos su Europos Sąjunga sutartį ir Kremliui pagrasinus ekonominėmis sankcijomis, Baltarusija kartu su Kazachstanu pasipriešino šiai iniciatyvai Eurazijos muitų sąjungos lygmeniu.
Tačiau didžiausiu netikėtumu tapo trejus metus dėl politinių priežasčių kalinto Alesio Beliackio paleidimas į laisvę. Režimui nepalankioje ir nestabilioje geopolitinėje aplinkoje šis A.Lukašenkos veiksmas simbolizuoja kylančią naują kryptį, kuria režimas, artėjant prezidento rinkimams, siekia bent kažkiek normalizuoti santykius su Vakarų partneriais.
Balansavimo strategijos dvidešimtmetis
Liepos 20-ąją sukaks lygiai dvidešimt metų, kai Baltarusijos prezidento pareigas eina paskutiniuoju Europos diktatoriumi vadinamas A.Lukašenka. Per šį laikotarpį jis sugebėjo atsilaikyti prieš įvairius vidaus ir išorės jėgų bandymus pašalinti jį iš šio posto.
Viena pagrindinių jo atramų – už lojalumą iš Kremliaus gaunama visokeriopa parama, kuri leidžia išvengti ekonominių ir socialinių sukrėtimų. Minsko priklausomybė nuo Maskvos tokia didelė, kad A.Lukašenka kai kurių analitikų yra vadinamas paprasčiausiu Rusijos provincijos vasalu.
Vis dėlto meistriški jo gebėjimai išnaudojant tarptautinėje politikoje vykstančius procesus balansuoti tarp Vakarų ir Rusijos leido jam neišparduoti svarbių valstybei priklausančių pramonės bei verslo šakų ir užsitikrinti tam tikrą savarankiškumą nuo Maskvos.
Tradiciškai išskiriamos dvi Vakarų strategijos santykiuose su Baltarusija. Pirmoji, sankcijų taikymo strategija, buvo naudojama didįjį A.Lukašenkos valdymo laikotarpį nuo pat 1996-ųjų, tačiau abejojama, kokį realų poveikį ji turėjo režimui. Antroji, įtraukimo strategija, buvo pradėta taikyti maždaug 2008-aisiais, kai laikinai pašlijo Minsko ir Maskvos santykiai, taip pat dėl ekonominės krizės Baltarusija buvo priversta kreiptis pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą.
Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 262014″ bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-26-2014-m