Shinzo Abe / "Scanpix" nuotr.

Jungtinės Tautos (JT) skelbia, kad XX a. pasaulio populiacijos senėjimas – beprecedentis žmonijos istorijoje, o XXI a. neigiami šio reiškinio aspektai bus dar skausmingesni. Tai tampa jau ne atskirų valstybių, o viso pasaulio problema. Pagal naujausias JT projekcijas 2050-aisiais apie 2 mlrd. pasaulio gyventojų bus vyresni nei 60 metų.

Vaiva Sapetkaitė, geopolitika.lt

Nors milžiniška medicinos pažanga gerokai prailgino ne tik mūsų gyvenimo trukmę, bet ir darbingumo laikotarpį, pasaulyje vis mažėja vyresnių nei 65 metų žmonių, liekančių darbo rinkoje. JT duomenys rodo, kad per pastaruosius penkis dešimtmečius šis rodiklis krito daugiau kaip 40 proc.: 1950 m. dar dirbdavo 1 iš 3 senjorų, o 2000 m. – tik 1 iš 5. Ši tendencija ryškiausia Europos valstybėse.

Vis mažiau dirbančiųjų turės išlaikyti vis didėjantį būrį senjorų, kuriems valstybės ne tik privalės mokėti pensijas, bet ir pasirūpinti specialiais jų poreikiais.

Nesunku suvokti, kur link tai veda: vis mažiau dirbančiųjų turės išlaikyti vis didėjantį būrį senjorų, kuriems valstybės ne tik privalės mokėti pensijas, bet ir pasirūpinti specialiais jų poreikiais. Ne tik sveikatos priežiūros sektoriai, bet ir valstybių biudžetai apskritai patirs vis didesnį spaudimą.

Žinoma, daugelyje šalių svarstoma, kaip kuo labiau padidinti našumą, galvojama vėlinti pensinį amžių ir siekiama prisitraukti daugiau kompetentingos darbo jėgos, tačiau tiek efektyvumo, tiek pensinio amžiaus didinimas turi ribas, o prisivilioti užtektinai norimos kvalifikacijos darbo jėgos gali tik turtingos valstybės, kartu paaštrindamos demografines problemas kitose šalyse. Pavyzdžio toli ieškoti nereikia. Lietuva – viena iš tokių šalių. Kasmet prarandame apie 20 tūkst. darbingiausio amžiaus žmonių (nors tai jau ne taip blogai, nes anksčiau kiekvienais metais prarasdavome apie 70 tūkstančių).

Pozityviai nuteikia nebent Azijos besivystančios rinkos, kurių svarba nuo 2004 m. iki 2014 m. pasaulinei ekonomikai iš tiesų gerokai išaugo.

Kaip yra pažymėjęs Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, pagal 2011 m. gyventojų su­rašymo statistiką žmones Lietuvoje galima su­skirstyti į tris grupes: pirmieji uždirba sau ir ki­tiems, antrieji yra išlaikomi šeimos, t.y. vaikai, ne­dirbantys sutuoktiniai, seneliai, tretieji – išlaikomi mokesčių mokėtojų. Gyventojų surašymo metu šių grupių proporcijos buvo 4:3:3. Vadinasi, jau dabar keturiems tenka uždirbti tiek, kad pragyventų visi 10. Tiesa, pasak jo, tikroji situacija dar blogesnė, nes iš pirmųjų dar tenka atimti dirbančius viešajame sektoriuje, ku­riems atlyginimai mo­kami iš mo­kesčių mo­kėtojų pinigų.

Taigi, nepaisant pažangos, sėdime ant tiksinčios bombos.

Panašioje situacijoje atsidūrusių šalių pasaulyje netrūksta. Aišku, yra daug „jaunų“ valstybių, tačiau tai dažnai skurdžiai besiverčiančios besivystančio pasaulio valstybės, pačios neapsieinančios be tarptautinės donorų paramos. Čia pozityviai nuteikia nebent Azijos besivystančios rinkos, kurių svarba nuo 2004 m. iki 2014 m. pasaulinei ekonomikai iš tiesų gerokai išaugo. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai skaičiuoja, kad pagal perkamosios galios paritetą jų dalis pasauliniame BVP padidėjo nuo 19 iki 29 proc. (beje, tarp jų vis dar įtraukiama Kinija), o išsivysčiusių šalių sumažėjo nuo 54 iki 43 procentų.

Azijos plėtros banko poziciją reiškiantis tinklaraštis „Asia Pathways“ antrina, kad ateinančią pusę amžiaus didesnę pasaulinio ekonomikos augimo dalį generuos ne G7 šalys ir prie to labai prisidės stiprėjanti moterų pozicija darbo rinkoje, o kartu ir Azijos visuomenėje. Tokios prognozės turi pagrindo: moterys buvo svarbios Azijai veržiantis į priekį. Pavyzdžiui, dažnoje šio regiono šalyje jos užima net 60–80 proc. darbo vietų į eksportą nukreiptuose sektoriuose.

„Abenomics is womenomics“

Kalbant apie senėjančios visuomenės keliamas grėsmes, tarp dažniausių pavyzdžių minima Japonija. Būtent tai kaišioja pagalius į ratus vienai didžiausių pasaulio ekonomikų ir jau gerokai paklibino jos pozicijas tarp stipriausių globalių žaidėjų. 2014 m. Pasaulio bankas (PB) paskelbė, kad pagal perkamosios galios paritetą Indija išstūmė Japoniją ir tapo trečiąja pagal dydį ekonomika pasaulyje.

Japonijoje darbingo ir pensinio amžiaus gyventojų santykis nepalankiausias pasaulyje. 2009 m. pastarųjų buvo apie 23 proc., tačiau prognozuojama, kad 2030 m. kas trečias Tekančios saulės šalies gyventojas bus vyresnis nei 65 metų, kas penktas – vyresnis nei 75 metų. Tolimesnė jos ateitis dar niūresnė: 2060 m. populiacija sumažės 30 proc., o vyresnių šalies gyventojų dalis jau sieks apie 40 procentų („Goldman Sachs“ informacija).

Dabartinis Japonijos tikslas – iki 2020 m. gerokai padidinti moterų dalį darbo rinkoje ir sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus.

Prastėjanti Japonijos padėtis paskatino politikus imtis struktūrinių pokyčių. Jau kelerius metus įgyvendinamos reformos, skambiai vadinamos abenomika (pagal dabartinį Japonijos ministrą pirmininką Shinzo Abe). Apskritai abenomika yra gana sėkminga, nors ir ne tiek, kiek buvo tikėtasi. Vienas esminių jos siekių – išnaudoti moterų potencialą tiek jas labiau įtraukiant į vangėjančią darbo rinką, tiek sukuriant joms adekvatesnes sąlygas kopti iki aukščiausių karjeros laiptelių. Juolab kad dažnai moterų išsilavinimo pasiekimai būna geresni, tačiau jos vis vien pralaimi konkuruodamos dėl geresnių karjeros galimybių ir, ne paslaptis, neretai anksti savanoriškai pasitraukia iš darbo rinkos.

„Abenomika yra moterų ekonomika“ (angl. Abenomics is womenomics), – pagaulų šūkį mėgsta kartoti Japonijos premjeras. Pasak jo, dabartinis Japonijos tikslas – iki 2020 m. gerokai padidinti moterų dalį darbo rinkoje ir sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus.

Kol kas Japonijoje bendras dirbančių darbingo amžiaus asmenų procentas nesiekia nė 60 procentų (JAV dirba 65 proc.). Japonių dalyvavimas darbo rinkoje net 25 proc. mažesnis nei vyrų.

Investicinio banko „Goldman Sachs“ paskelbtoje analizėje tvirtinama, kad, sumažinus kliūtis moterims darbo rinkoje, Japonijos BVP galėtų paaugti net 13 proc. (beje, projekcijos euro zonai – taip pat per 10 proc.). „Goldman Sachs“ atstovė Kathy Matsui yra pažymėjusi, kad, jei moterų dalyvavimas darbo rinkoje Japonijoje pasiektų JAV lygį, tai kasmet atneštų po 0,3 proc. BVP augimą bent du artėjančius dešimtmečius.

Lygios teisės – didesnis BVP

Moterų ekonomikos idėjos vis aktualesnės ne tik Japonijoje. Aktyvėjantis moterų dalyvavimas darbo rinkoje nemažai prisidėjo prie gerokai per keletą pastarųjų dešimtmečių išaugusio pasaulinio BVP. Remiantis TVF informacija, per pastaruosius tris dešimtmečius daugiau nei pusė milijardo moterų įsiliejo į pasaulio darbo rinką ir šiuo metu sudaro per 40 proc. visų pasaulio dirbančiųjų.

Apie 70 proc. pasaulio skurstančiųjų – moterys: nors jos dirba daugiau kaip 70 proc. darbo valandų, globaliai uždirba tik 10 proc. pajamų.

Deja, kiti skaičiai nedžiugina. Apie 70 proc. pasaulio skurstančiųjų – moterys: nors jos dirba daugiau kaip 70 proc. darbo valandų, globaliai uždirba tik 10 proc. pajamų. Prie to labai prisideda sunkumai įgyti tinkamą išsilavinimą, menkesnės galimybės dirbti, dalyvauti viešajame gyvenime, naudotis finansinėmis galimybėmis. Dar šiandien pasaulyje yra apie 78 mln. mergaičių (iš bene 120 mln. visų mokyklinio amžiaus vaikų), negalinčių eiti į mokyklą. Kaip pažymi Pasaulio banko analitikai, vieni papildomi vidurinio mokslo metai mergaitėms gali padidinti jų ateities atlyginimą 10–20 procentų.

Seniai pastebėta, kad yra glaudi koreliacija tarp moterų teisių užtikrinimo ir BVP vienam gyventojui dydžio. Be to, išaugusios moterų pajamos daro finansiškai savarankiškesnes ne tik jas (ir didina bendrą vidaus vartojimą, o tai savo ruožtu gyvina ekonomiką), bet ir prisideda prie žmogiškojo kapitalo vystymo. Pavyzdžiui, jos daugiau investuoja į vaikų gerovę, ir tai daro teigiamą ekonominį poveikį ilgalaikėje perspektyvoje. Dideliais laimėjimais gali pasigirti kad ir Ruanda, kuri per pastarąjį dešimtmetį sugebėjo gerokai sumažinti lyčių nelygybę, o kartu ir skurdą. Nuo 2001 iki 2012 m. realusis BVP augimas buvo apie 8 proc., o skurdas per dešimtmetį nuo 59 proc. nukrito iki 45 procentų.

Finansinė atskirtis tarp lyčių pinigine išraiška siekia 285 mlrd. dolerių.

Deja, kol kas tik trečdalis pasaulio smulkaus ir vidutinio verslo įmonių yra moterų rankose. Daugiau nei 70 proc. besivystančiose šalyse moterų įkurtų smulkių ir vidutinių įmonių neturi tokio pat ar apskritai jokio priėjimo prie finansinių paslaugų („Goldman Sachs“, 2014 m.). Paprastai tariant, moterims sunkiau (pavyzdžiui, bus reikalingas vyro tarpininkavimas) arba išvis neįmanoma gauti paskolų verslui plėsti ar modernizuoti. Pasaulio banko Tarptautinė finansų korporacija skaičiuoja, kad ši finansinė atskirtis tarp lyčių pinigine išraiška siekia 285 mlrd. dolerių. O JT Maisto ir žemės ūkio organizacija skaičiuoja, kad, jei moterys besivystančiose šalyse turėtų tokį pat priėjimą prie išteklių kaip ir vyrai, jų valdomų ūkių dydis galėtų išaugti 20–30 proc., ir tai žemės ūkio produkcijos gamybą padidintų 2,5–4 proc. ir galėtų alkstančiųjų pasaulio žmonių skaičių sumažinti 12–17 proc., kitaip tariant, papildomai išmaitinti iki 150 mln. žmonių.

Didesniame moterų įtraukime slypi didžiulis neišnaudotas potencialas. Nors kultūrinės normos ir papročiai išlieka didele kliūtimi pokyčiams, požiūris keičiasi. Vis geriau suvokiama, kad tai – ekonominė būtinybė. Kokių permainų tai gali atnešti, galime matyti iš antros pagal dydį pasaulio ekonomikos Kinijos Liaudies Respublikos, kuri, praėjusio amžiaus viduryje pradėjusi vykdyti grandiozinę industrializaciją, į šiuos procesus įtraukė ir moteris. Sociologė Aiguo Lu akcentuoja, kad to sparta buvo beprecedentė ir labai prisidėjo prie moterų emancipacijos. Darbas greta vyrų užimant vis atsakingesnes pareigas, atliekant svarbesnes užduotis palyginti greitai tapo norma (ypač urbanizuotose vietovėse). Kadangi tada niekas neturėjo privačios nuosavybės, buvo tikimasi, kad visi viską užsidirbs savo darbu, ir lyčių diskriminacija buvo gujama. Tiesa, Aiguo Lu pripažįsta, kad gaunamomis pajamomis moterys nemažai atsiliko nuo vyrų.

Dabar Kinijoje moterys sudaro 49 proc. gyventojų ir 46 proc. jos darbo jėgos. Vadinasi, dirbančių moterų ir vyrų santykis bei jų patekimas net į aukščiausius vadybos sluoksnius palankesnis nei daugumoje Vakarų šalių. Kaip kadaise mėgo pabrėžti Kinijos revoliucijos lyderis ir naujosios komunistinės šalies faktinis vadovas iki mirties Mao Dzedungas, „moterys laiko pusę dangaus“. Tiesa, daug „stiklinių sienų“ išlikę ir čia.

Straipsnis pirma kartą publikuotas svetainėje geopolitika.lt 2016 m. vasario 15 d.

– Kaip Lietuva tarp kitų Europos valstybių atrodo pagal moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimą?

– Geriausiai lygios teisės užtikrinamos Skandinavijos valstybėse. Mes esame maždaug per vidurį. Pavyzdžiui, pagal moterų lyderių skaičių versle užimame antrą vietą tarp ES valstybių, tačiau tuo nereikėtų labai džiaugtis, nes mūsų verslininkės – dažniausiai vidutinio ir smulkiojo verslo atstovės. Labai dažnai tik viena moteris ir dirba savo įmonėje.
– Kokiose srityse pas mus yra didžiausia nelygybė tarp vyrų ir moterų?

– Didžiausia problema, ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, yra ta, kad moterys už darbą toje pačioje srityje gauna mažesnį atlyginimą. Pas mus – vidutiniškai 18 proc. mažiau. Moterys renkasi ne tokias atsakingas pareigas, kad galėtų ne tik dirbti, bet ir rūpintis šeima. Europoje moterys dėl tos pačios priežasties dirba ne visą dieną, todėl jų atlyginimai mažesni.

– Kaip vertinate tai, kad šiemet į savivaldybių tarybas išrinkta daugiau negu 20 proc. moterų?

– Tai nedidelis skaičius. Visoje Europoje siekiama, kad ir savivaldybėse, ir Seime sprendimus turėtų teisę priimti 50 proc. vyrų ir 50 proc. moterų. Lietuvoje rinkimų štabuose dirba kelis kartus daugiau moterų negu vyrų, tačiau į sąrašus jų įrašoma daug mažiau. Tokia pati padėtis daugelyje sričių. Pavyzdžiui, universitetuose mokosi 70 proc. merginų, tačiau atsakingus postus dažniau vis tiek užima vyrai.

– Kokie stereotipai labiausiai trukdo lyčių lygybei?

– Per daug metų įbruktas stereotipas, kad moteris, dirbdama vadovaujamą darbą, mažiau laiko skirs šeimai, nors tai jos pagrindinė pareiga. Taip pat labai trukdo sustabarėję darbo santykiai. Viskas pasikeistų, jeigu darbdaviai taptų geranoriškesni – leistų moterims ateiti į darbą vėliau, o tą laiką atidirbti savaitgalį arba vakare, sudarytų sąlygas dirbti namie. Tačiau per krizę buvo žengtas žingsnis atgal – atleidžiamos besilaukiančios, mažų vaikų turinčios moterys.

Vilniuje veikiančiam Europos lyčių lygybės institutui vadovaujanti Virginija Langbakk sako, kad nors Lietuvoje per krizę darbo dažniau neteko vyrai, moterys apskritai sunkmečiu nukenčia ne mažiau už juos. “Netiesioginiai krizės pasekmių efektai vis dėlto yra didesni moteriai. Netekus darbo moters atveju prarandama ir ekonominė bazė, ir nepriklausomybė”, – interviu BNS sakė V.Langbakk.

Ekspertės įsitikinimu, valstybei karpant socialines išmokas yra mažinamos moterų galimybės.

“Dažniausiai visuomenė iš principo reikalauja, kad ne vyras vaikus pasiliktų prižiūrėti – automatiškai moteriai tas kliūva ir sumažina jos galimybes”, – aiškino V.Langbakk.

Statistiką, kad Lietuvoje pastaraisiais metais registruota daugiau bedarbių vyrų, V.Landbakk taip pat vertina per šeimos prizmę – jie paprastai uždirba daugiau, tad ekonomiškai kenčia ne tik darbą praradęs vyras.

“Tradiciškai tose srityse, kur vyrai dirba, algos didesnės”, – sakė ji.

Dar 2009 metų pabaigoje išplatintoje Europos Komisijos ataskaitoje įspėta, kad “nors turimi duomenys riboti, nustatyta, kad smurtas dėl lyties ekonomikos krizės laikotarpiu tampa intensyvesnis dėl tokių pagrindinių veiksnių kaip stresas ir prarastas darbas”.

Tačiau V.Langbakk siūlo pernelyg nesureikšminti sąsajų tarp smurto šeimoje ir ekonominės krizės.

“Nesutikčiau, kad tai yra pagrindinė priežastis, jokiu būdu. Smurto pagrindinė priežastis yra vadinamasis galios, jėgos rodymas. Smurto leidimas sau yra dažniausiai manifestacija, parodymas to, kad aš esu tas, kuris nusprendžia, kuris diktuoja, aš esu virš visų šeimoje. Vien tuo, kad krizė, smurto jokiu būdu negalima būtų aiškinti, nors, aišku, kažkiek tai susiję”,- sakė ji.

Instituto vadovės vertinimu, krizė smurtui šeimoje yra paskutinis lašas – pirminės priežastys esą paprastai atsiranda anksčiau.

“Čia tik parodymas, kad labai ant plono plauko laikėsi tokia šeima. Tai tik parodo, kad nėra supratimo ir gerbimo savęs, ir jeigu vyras pradeda mušti ar smurtauti dėl to, kad jis prarado darbą, tai čia yra dar didesnis paliudijimas, kad tas vyras iš tikrųjų jau prieš tą krizę neturėjo normalaus supratimo, kas yra jo šeima”, – sakė V.Langbakk.

Švedijoje 17 metų gyvenusi ir šios šalies pilietybę turinti V.Langbakk lygindama gimtosios Lietuvos ir Švedijos pažangą lygių galimybių klausimu sako pliusą dedanti Švedijai, bet dėl Lietuvos taip pat neraudonuojanti.

Kur kas didesnis skirtumas įžvelgiamas tolerancijos klausimu. Homofobijos problemą tiesiogiai kuruoja Vienoje įsikūrusi ES pagrindinių teisių agentūra, tačiau V.Langbakk įsitikinusi, kad su šiuo klausimus susidurs ir Vilniuje kitą savaitę oficialiai atsidarantis Europos lyčių lygybės institutas.

“Kai, sakykim, tu lygini dvi šalis, tai visada man Švedijos ir Lietuvos lyginimas yra daugiau Švedijos naudai – todėl, kad ten jau tradicijos ir visa pažanga tikrai įrodyta, skirtumai tarp vyrų ir moterų yra mažesni. Pagrindiniai neigiami Lietuvos įvykiai susiję su homofobija ir šitas dalykas, aš tikiuosi, kada nors pasikeis”, – dėstė pašnekovė.

5 metų kadencijai institutui vadovauti išrinkta V.Langbakk sako žinanti, kad daug vyrų konkurentų konkurse į šią poziciją neturėjo. Ji pastebi, kad daugelyje šalių lygių galimybių politika nelaikoma perspektyvia sritimi.

“Lyčių lygybė nereiškia visus vyrus padaryti moterimis ar atvirkščiai. Čia, aišku, primityvūs pavyzdžiai, bet dar daug kur tokių atsiliepimų yra”, – teigė V.Langbakk.

Moterys, įgijusios aukštąjį išsilavinimą universitetuose, gauna mažesnį atlyginimą nei tokį išsilavinimą turintys vyrai, teigia Viešosios politikos ir vadybos instituto (VPVI) analitikai, ištyrę, kaip sekasi universitetų absolventams integruotis darbo rinkoje.

“Pats svarbiausias veiksnys (nuo kurio priklauso darbo užmokestis – BNS) yra lytis. Jei asmuo yra vyras, tai tikimybė gauti didesnį negu vidutinį darbo užmokestį yra 2,69 karto didesnė nei tuo atveju, kai asmuo yra moteris, taigi moterys yra gana stipriai diskriminuojamos darbo rinkoje”, – sakė vienas analitikų Žilvinas Martinaitis.

2009-2010 metais atliktas tyrimas, kurio metu analizuota, kaip sekėsi absolventams, per pastaruosius 10 metų baigusiems Lietuvos universitetus, integruotis darbo rinkoje, taip pat atskleidė, kad užmokesčio dydį lemia baigtos magistrantūros studijos bei darbas studijų metu.

Pasak tyrimą atlikusių specialistų, studentų integracija prasideda jau studijuojant universitete, nes tuo metu bent dalį laiko dirbdavo 69 proc. apklaustųjų: 57,3 proc. studijuojančių dieninėse studijose, 96 proc. studijuojantys vakarinėse ar neakivaizdinėse studijose.

“Tai reiškia, kad asmenims, kurie įsidarbino dar studijų metais, yra lengviau integruotis darbo rinkoje. Viena vertus, todėl, kad pabaigę universitetą jie jau turi darbą, antra vertus, jie jau turi tam tikras profesine žinias ir įgūdžius, kurie yra vertinami darbo rinkoje”, – sakė Ž.Martinatis. Anot jo, nedirbę studijų metais darbo ieškosi ilgiau.

Tyrėjai taip pat tikino, kad įsidarbinimas per pažintis tėra mitas – tyrimo respondentai teigė, kad socialiniai ryšiai jų darbo paieškoms įtakos neturėjo.

Analitikų teigimu, surinkti per dešimtmetį baigusių absolventų duomenys parodė, kad turintys aukštąjį išsilavinimą sėkmingai susiranda darbą. Esą tik 3,9 proc. apklaustųjų tyrimo metu ieškojo darbo, nors tuo metu nedarbo lygis siekė 13,9 proc. 2009-ųjų absolventai vis dėl to turėjo daugiau sunkumų – 16 proc. apklaustųjų bent 6 mėnesius ieškojo darbo ir jo nerado.

Pasak analitikų, studijose įgytas žinias mažiausiai naudoja technologijų ir fizinių mokslų profesijų absolventai, kurie yra siejami su aukštųjų technologijų plėtra.

Be to, pasak Ž.Martinačio, aplinkybė, kad absolventai nesunkiai randa darbo nereiškia, kad jie randa darbą, atitinkantį jų išsilavinimą. Esą 18,6 proc. bakalauro laipsnį turinčių tvirtino, kad jų darbui užtenka žemesnio nei bakalauro išsilavinimo, o 45,7 proc. magistro studijas baigusiųjų sakė, kad jų darbui užtenka ir bakalauro studijose įgytų žinių.

“Norint gauti gerai apmokamą darbą būtinas magistro išsilavinimas, tačiau tai nereiškia, kad tame darbe reikės naudoti magistrantūros studijų metu įgytas žinias”, – sakė Ž.Martinaitis.

Be to, anot VPVI analitikų, nemažai žmonių, per 10 metų baigusių universitetus, dirba “darbininkiškose” profesijose, kuriose neva turėtų dirbti profesinį rengimą ar vidutinį išsilavinimą turintys asmenys.

Šiuose darbuose dirba 25,6 proc. socialinius mokslus baigusiųjų absolventų, 48,7 proc. baigusių inžinerijos, gamybos, perdirbimo mokslus, 59,7 proc. žemės ūkio ir veterinarijos absolventų.

“Tai yra persimokslinimas. Žmonės įgyja aukštesnį išsilavinimą negu jo reikia egzistuojančioms darbo vietoms”, – sakė Ž.Martinaitis.

Tyrimas “Universitetų absolventų integracija darbo rinkoje” atliktas 2009-2010 metais, apklausiant 4173 respondentus, kurie per pastaruosius 10 metų baigė Lietuvos universitetus.

Moterys kalba užuominomis ir metaforomis, o paskui stebisi, kad vyrai jų nesupranta. Vyrai rėžia tiesą ir sulaukia moterų pykčio. Ar iš tiesų kalbame skirtingomis kalbomis?

Kodėl mes nesusikalbame

Kad ir kaip garsiai kalbėsime apie lyčių lygybę, moterų ir vyrų mąstymas skiriasi. Nors kiekviena taisyklė turi išimčių, tačiau vidutinio vyro smegenyse efektyviau vyksta procesai, susiję su sudėtingų sistemų analize, moters – susiję su bendravimu ir simpatija. Štai kodėl skiriasi vyrų ir moterų bendravimas. Vyrams svarbiau žinoti faktus, moterims svarbesnės emocijos ir jausmai. Todėl bendraudamas vyras ir stengiasi sužinoti tik tai, ką reikia: konkrečiai ir aiškiai. Bendravimas jam yra būdas susirinkti reikalingą informaciją, išspręsti problemas ar nudirbti darbus. Jis turi būti tikslingas ir duoti tam tikrą rezultatą.

O štai moteris bendrauja dėl paties bendravimo: net dalykiniai pokalbiai jai yra galimybė užmegzti emocinį ryšį. Ji kreipia dėmesį į detales, kūno kalbą, intonacijas. Faktai jai taip pat svarbūs, tačiau iš bendravimo ji siekia gauti ir tam tikrų emocijų.

Vyrų kalbos žodynas

Moterys, dažnai įpratusios kalbėti užuominomis, tikisi, kad vyrai bendrauja taip pat, todėl kiekvienoje jo frazėje bando ieškoti paslėptos prasmės. Ką jis turi galvoje tai sakydamas? Dažniausiai būtent tai, ką ir pasakė. Vyrai kur kas dažniau nei moterys sako tai, ką galvoja, tiesiai šviesiai, visai neturėdami jokių paslėptų užuominų. Bėda tik ta, kad mums tiesmuką kalbą kartais suprasti sunkiau nei painias užuominas. Taigi jeigu vyras sako:

• Šiandien negalėsiu pas tave atvažiuoti, nes darbe turiu daug reikalų. Dažniausiai tai ir reiškia tik tiek, kad vyras nori atsidėti darbui. Neprisigalvokite nebūtų dalykų, kad vyras jūsų vengia: tokiu atveju jis iš viso nepaskambintų.

• Viskas gerai, nieko nenutiko. Taip jis atsako į klausimą, kas atsitiko, kai pastebite jį sunerimusį. Jis turi galvoje: nenutiko nieko tokio, su kuo nesusidoročiau pats, be tavo pagalbos. Prašau daugiau neuždavinėti man klausimų šia tema.

• Neliesk manęs, juk matai, koks aš pavargęs. Jis tenori ramiai pagulėti ant sofos ir pažiūrėti televizorių.

• Neskambinau tau visą savaitę, nes neturėjau jokių naujienų. Jis neskambino, nes neturėjo ko pasakyti, o kalbėti apie orą, jo manymu, beprasmiška. Tačiau tai visai nereiškia, kad per tą laiką jis nė karto apie jus nepagalvojo.

• Tu šiandien labai graži. Nepriimkite to kaip meilės prisipažinimo. Jam tiesiog patinka tai, ką jis mato.

• Ar aš tau nesakiau? Tai jo būdas atsikratyti atsakomybės: reikalai prasti, tačiau būti atsakingas už situaciją jis nenori.

Žaidimas užuominomis

Jei moteris sako “ne”, tai reiškia “galbūt”, jei ji sako “galbūt” – tai reiškia “taip”. Ši stereotipinė taisyklė jau virto kone anekdotu. Vis dėlto joje nemažai tiesos. Mes pasakome pusę žodžio ir norime, kad likusią pusę vyrai nuspėtų patys. Toks žaidimas gal ir intriguoja, tačiau dėl jo kartais nukenčia net ir patys gražiausi santykiai.

Mes sakome:

• Šiandien sukanka lygiai pusmetis nuo mūsų pažinties pradžios. Tikimės, jog tokios užuominos visiškai pakanka, kad vyras pultų rengti šventę ar padovanotų gėlių. Tačiau jis jūsų žodžius priima tiesiogiai: taip, tiesa, šiandien tikrai sukanka lygiai pusmetis nuo mūsų pažinties pradžios. Ir viskas! Būkite tikslesnė: “Brangusis, šiandien sukako lygiai pusmetis nuo mūsų pažinties pradžios. Turėtume šią progą paminėti bent jau romantiškai pavakarieniaudami”.

• Manęs niekas nesupranta. Vyras tokios abstrakčios frazės taip pat nesupras. Nebent konkrečiai paaiškinsite jam, kas, kaip ir kada jūsų nesuprato. Vyrui reikia žinoti konkrečius faktus, antraip jis manys, kad priekaištaujate be jokios priežasties.

• Kodėl namuose tokia netvarka? Manote, kad išgirdęs tokius žodžius mylimasis kaipmat puls tvarkytis? Jis tik pamanys, kad gyvenime už tvarkymąsi yra įdomesnių dalykų, o jūs ir vėl susiraukusi kulniuosite ieškoti dulkių siurblio. Būkite tikslesnė: jei norite, kad jis susitvarkytų, taip ir pasakykite, konkrečiai nurodydama, ką jis galėtų padaryti. Prašymai visada veiksmingesni už priekaištus.

• Tu manęs visiškai nesiklausai. Jei pasakojate savo vyrui dienos įvykius tuo metu, kai jis žiūri futbolą, nenuostabu, kad jis jūsų negirdi. Vyrui patinka klausytis vieno dalyko vienu metu: tad jei jo dėmesys šiuo metu sutelktas į televizoriaus ekraną, nepykite, kad jūsų pasakojama istorija nesulaukia jokio dėmesio.

• Kaip aš nekenčiu savo darbo! “Jei iš tiesų jo taip nemėgsti, metas ieškoti tokio, kuriame jaustumeisi gerai”, – veikiausiai išgirsite tik tokį patarimą. O juk jūs tenorėjote pasiguosti dėl vienos nesėkmingos dienos. Galbūt jau rytoj lygiai taip pat entuziastingai džiaugsitės ir didžiuositės savo darbu. Tad jei norite būti suprasta ir paguosta, vadinkite viską tikraisiais vardais: jei pavargote, sakykite, kad pavargote, jei susipykote su viršininku, papasakokite apie ginčą.

Balandžio 21 d. Žmogaus teisių komitetui pristatyta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2009 metų ataskaita. Ją pristatė lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė. Pasak kontrolierės, 2009 metais skundų skaičius tarnyboje nežymiai sumažėjo, galimai krizės sąlygomis nedrįsta skųstis diskriminaciją patiriantys darbuotojai.

Komiteto narius nustebino tai, kad vyrų skundų buvo rekordiškai daug – 61 proc.. A.Burneikienė paaiškino, kad vyrai atsikrato stereotipų ir aktyviau kovoja už savo teises. Jie nebemano, kad diskriminaciją patiria tik moterys, o vyrams skųstis yra gėdinga.

2009 m. gerokai daugiau nei anksčiau į tarnybą kreipėsi nėščių moterų. Būsimos mamos skundėsi, kad kai kurie darbdaviai, sužinoję apie nėštumą, savavališkai mažina joms atlyginimus, ragina savo noru išeiti iš darbo, neišleidžia atostogų, nemoka priedų ir premijų. Įsikišus Lygių galimybių kontrolieriui, dauguma atvejų darbdaviai diskriminacijos faktą pripažino, buvo sudarytos taikos sutartys ir, arba išmokėta prašoma išeitinė kompensacija, arba atstatomos anksčiau susitartos darbo sąlygos. Tyrimų dėl diskriminacijos dėl lyties bendrai atlikta panašiai kaip ir ankstesniais metais – jie sudaro 44 proc. visų tyrimų.

2009 metais padaugėjo ir skundų dėl diskriminacijos dėl amžiaus. Šiuo aspektu tarnyba atliko 22 tyrimus, tokie skundai sudarė 13 proc. visų tyrimų (2008 metais buvo atlikta 15 tyrimų – 7 proc. visų tyrimų.) Manoma, kad skundų pagausėjimą lėmė krizės padariniai: didėjant nedarbui daugėjo ir dėl amžiaus diskriminuojamų darbuotojų.

Lygių galimybių tarnyba taip pat nagrinėjo skundus patiriančių diskriminaciją dėl rasės ar etninės priklausomybės (19 tyrimų – 11 proc. visų tyrimų); dėl negalios (15 tyrimų – 9 procentai visų tyrimų); religijos ar įsitikinimų (4 tyrimai – 2,4 proc. visų tyrimų). Pažymėtina, kad sumažėjo skundų dėl lytinės orientacijos (2009 m. 4 tyrimai – 2 proc. visų tyrimų, tuo tarpu 2008 metais – 8 tyrimai – 4 procentai visų tyrimų).

Komitetas teigiamai įvertino tai, kad pradėjo formuotis teismų praktika, atitinkanti Lygių galimybių tarnybos pozicijas. Įvertinta ir tarnybos konsultacinio darbo reikšmė teikiant pagalbą prokuratūrai ir teismams. Komitetas gerai įvertino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2009 m. atliktą darbą ir parengs Seimo nutarimo projektą dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2009 m. veiklos ataskaitos.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorės Hillary Clinton (Hilari Klinton) specialioji atstovė lyčių lygybės klausimams Melanne Verveer (Melan Vervir) sako besidžiaugianti Lietuvos pažanga lyčių lygybės srityje.

Pirmadienį su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite susitikusi M.Verveer sakė, jog Lietuvos per dešimtmetį pasiektą pasiektą pažangą rodo ir tai, kad moterys šiuo metu užima daug svarbių valstybėje postų.

JAV pareigūnė, pirmadienį dalyvavusi Vilniuje steigiant Demokratijų bendrijos Lyčių lygybės darbo grupę, Lietuvoje pastarąjį kartą lankėsi 2001-aisiais.

“Po dešimties metų grįžau į Lietuvą – nuostabu, kai matau pažangą Lietuvoje, kai vadovaujamose pozicijose dirba daug moterų, jos aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime”, – pirmadienį žurnalistams sakė M.Verveer.

Jos žodžiais, Lietuva, kaip ir JAV, supranta moterų vaidmenį kuriant demokratiją.

Kita vertus, pasak diplomatės, ir Lietuvai, ir JAV, ir kitoms šalims dar reikia daug dirbti šioje srityje.

“Visos šalys kovoja ir dirba, kad moterys galėtų lygiomis teisėmis dalyvauti valstybės gyvenime. (…) Mano šalyje mes turime nueiti ilgą kelią. Lietuvoje taip pat yra problemų, kurias turite spręsti, tokias problemas sprendžia ir kitos šalys”, – teigė M.Verveer.

JAV valstybės sekretorės atstovė sakė esanti įsitikinusi, kad kuo labiau gerėja moterų padėtis, tuo labiau gerėja ir visos šalies padėtis demokratijos, ekonomikos stiprinimo ir kitais atžvilgiais. M.Verveer žodžiais, gerinant moterų padėtį, “niekas nepralaimi”.

“Kuo daugiau moterų dalyvauja politikoje ir ekonomikoje, tuo labiau šalis klesti, mažiau korupcijos, didesnės inovacijų galimybės, nes moterys aktyvios mažo ir vidutinio verslo srityje, o tai didina bendrąjį vidaus produktą (BVP)”, – sakė ji.

Ambasadorė taip pat pasidžiaugė, kad Vilniuje neseniai duris atvėrė Europos Sąjungos Lyčių lygybės institutas bei tuo, kad Lietuva padeda gerinti Afganistano moterų padėtį.

Tuo metu steigiamajame Lyčių lygybės darbo grupės susitikime dalyvavęs Lietuvos užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius tvirtino, kad Lietuva nėra “sala”, kur situacija būtų geresnė nei aplinkiniuose kraštuose.

“Mes atitinkame pasaulinį vidurkį, bet yra dar į ką mums lygiuotis Europoje – Lietuvoje tik 19,1 proc. moterų aukščiausiose valdymo struktūrose ir savivaldoje. (…) Moterys gauna mažesnį atlyginimą, skurdo lygis tarp moterų kur kas didesnis. (…) Lietuva nėra sala, per Lietuvą veda keliai prekybos moterimis, mergaitėmis”, – vardijo viceministras.

“Kiekvienoje srityje Lietuvai yra galimybės pasimokyti iš kitų valstybių, Skandinavijos šalių – kaip pasiekti lyčių balansą”, – teigė jis.

Pasak E.Ignatavičiaus, Lyčių lygybės darbo grupė jau numatė konkrečių projektų moterų padėčiai įvairiose šalyse gerinti: tai moterų mokymas Afganistane, kuriuo ketina užsiimti Nyderlandai, verslumo skatinimas tarp moterų Rytų Europoje ir Kaukaze, prie kurio prisidės ir Lietuva, su lyderystės skatinimu susiję projektai Moldovoje, Azerbaidžane, Kirgizijoje, siūloma į bendradarbiavimą įtraukti Irano moteris.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorę ypatingiems pavedimams Melanne Verveer, kuri JAV Prezidento Baracko Obamos administracijoje kuruoja su moterų teisėmis ir lyčių lygybe susijusius klausimus. Po susitikimo prezidentė dalyvavo naujai steigiamos Demokratijų bendrijos lyčių lygybės darbo grupės posėdyje.

Pradėdama darbo grupės posėdį, prezidentė pakvietė renginio dalyvius tylos minute pagerbti tragiškai žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio ir kitų iškilių Lenkijos žmonių atminimą.

Tęsdama savo pasisakymą, valstybės vadovė kaip svarbų faktą įvertino tai, kad Jungtinės Valstijos Lietuvą pasirinko pagrindine savo partnere moterų teisėms bei lyčių lygybei pasaulyje skleisti bei propaguoti, ir užtikrino, jog Lietuva dės visas įmanomas pastangas kuriant Demokratijos bendrijų lyčių lygybės darbo grupę ir plečiant jos veiklą.

Pasak valstybės vadovės, labai svarbu, kad Lyčių lygybės darbo grupė inicijuotų konkrečius projektus, kaip moterų lyderystei Afganistane skatinti, moterų verslumui Baltarusijoje, Ukrainoje ir Kaliningrade vystyti. Prezidentės teigimu, vykdant šiuos projektus, aktyviai prisidės ir Lietuvos nevyriausybinės organizacijos, kurios jau turi daug patirties, įgytos vykdant bendrus lyčių lygybės projektus Baltarusijoje, Kaliningrade, Azerbaidžane ir Ukrainoje.

„Nuoširdžiai linkiu, kad šios grupės įsteigimas ir vėlesni susitikimai taptų ne tik diskusijų, bet ir konkrečių bendrų projektų įgyven dinimo pagrindu. Tikiuosi, kad visus šios dienos susitikimo dalyvius pamatysiu Vilniuje 2011 metų liepą, kai aukšto lygio susitikime „Moterys ir demokratija” bus aptariami jau pasiekti rezultatai. Linkiu gero darbo”, – palinkėjo Dalia Grybauskaitė.

Naujai įsteigta darbo grupė, kuriai Lietuva pirmininkaus kartu su JAV, inicijuos nacionalinius, regioninius ir dvišalius projektus moterų lyderiavimui, verslumui skatinti, moterų teisėms ginti bei kovoti su smurtu ir jėgos naudojimu prieš moteris.

Demokratijų bendrijai pirmininkaujanti Lietuva Vilniuje šaukia Demokratijų bendrijos Lyčių lygybės darbo grupės steigiamąjį susirinkimą ir rengia apskritojo stalo diskusiją apie moterų lyderystę, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Naujoji darbo grupė, kurios steigiamasis susirinkimas vyks balandžio 11-12 dienomis, inicijuos ir įgyvendins nacionalinius, regioninius ir dvišalius projektus moterų lyderiavimo gebėjimų ir verslumo skatinimo, kovos su buitiniu smurtu srityse, taip pat siekiant stiprinti moterų vaidmenį konfliktų ir nestabilios demokratijos kraštuose.

Darbo grupei pirmininkaujančių Lietuvos ir JAV parengtas darbo planas bus pateiktas tvirtinimui Demokratijų bendrijos šalių narių ministrų susitikime Krokuvoje šiemet liepos 2-4 dienomis.

Steigiamajame darbo grupės susitikime laukiama JAV, Lietuvos, Šiaurės šalių, Nyderlandų, Ispanijos, Lenkijos, Europos lyčių lygybės instituto ir Šiaurės ministrų tarybos aukšto rango pareigūnų ir lyčių lygybės ekspertų. Prisijungti prie šio būrio gali ir kitos suinteresuotos Demokratijų bendrijos narės.

Vilniaus universitete (VU) ateinantį pirmadienį rengiamoje diskusijoje bus siekiama nustatyti ir analizuoti faktorius, apsunkinančius visavertį moterų dalyvavimą politinėje veikloje. Bus kalbama apie moterų įsitraukimo į politiką, jų dalyvavimo įstatymų leidžiamojoje ir vykdomojoje valdžioje poveikį politikos prioritetų ir darbotvarkės formavimui.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, Seimo, VU Lyčių studijų centro ir JAV ambasados Lietuvoje organizuojamame renginyje dalyvaus JAV ambasadorė pasauliniams moterų klausimams Melanne Verveer (Melani Vever), Seimo narė Aušrinė Marija Pavilionienė, buvusi pirmoji Lenkijos ponia Jolanta Kwasniewska (Jolanta Kvasnevka).

1999 metais įkurta Demokratijų bendrija yra tarpvyriausybinė struktūra, kurios veikloje dalyvauja demokratiją sukūrusios ir ją kuriančios valstybės, tačiau jos įtaka tarptautinėje politikoje nėra didelė.

Šiuo metu šiai struktūrai, kuri neturi visų tarptautinės organizacijos atributų, pirmininkauja Lietuva.