Ambicingi naujokai žada įdomesnį A lygos sezoną, kuriame išvysime ir būrį tėvynėn grįžusių žvaigždžių.

„Parodyk, kaip žaidi, ir pasakysiu, kas esi“, – rašė Urugvajaus žurnalistas Eduardas Galeano. Įdomu, kokį įspūdį apie mūsų šalį susidarytų užsieniečiai, pažiūrėję Lietuvos futbolo A lygos rungtynes? Daug skambių kalbų, tačiau ne visada tas kalbas atitinkantys darbai. Daug studentiško nusiteikimo svarbiausius darbus palikti paskutinei nakčiai. Daug fiziškai tvirtų, tačiau techniškai ir taktiškai ne tokių brandžių žaidėjų. Nuolatinis nerimas, ar finišą pasieks visos startavusios komandos, o jei ir pasieks, tai kokios būklės. Bandymai ieškoti auksinių žuvelių užsienyje, dažnai liekant tik prie suskilusios geldos. Ir galiausiai aikštės, kurias būtų gėda rodyti net kažkelintos lygos Vakarų lygos klubo sirgaliams…
Tokių nusiskundimų dėl Lietuvos futbolo girdime nuolat, o ir patys tokių replikų negailime. Kita vertus, reikia pripažinti ir tai, kad kalbėdami apie lietuvišką futbolą esame pernelyg savikritiški ir dažnai nepastebime teigiamų pokyčių, kurių tikrai yra.
Kokie gi jie, paklausite? Jau senokai kuris nors mūsų klubas buvo taip arti Europos turnyrų grupės etapo, kaip praėjusį sezoną buvo Vilniaus „Žalgiris“. Akivaizdu, kad pamažu gerėja ir infrastruktūra. Į A lygą grįžta ryškiausios mūsų žvaigždės. Plečiasi pačios lygos geografija, o ir komandų, žadančių kovoti dėl apdovanojimų, šiemet kaip niekada daug. Turime lygoje ir perspektyvaus jaunimo, kuriam patirtis mūsų stadionuose gali tapti tramplinu į geresnius klubus. O tai savo ruožtu reikštų ir pajamas mūsų klubams. Džiugu ir dėl to, kad atsiranda jaunų perspektyvių trenerių, besivadovaujančių jau ne sovietine, ne vietine, o geriausia europine praktika.
Galiausiai ir mūsų futbolo rinktinei dėl pakitusio atrankos į Europos čempionatą formato atsiranda didesnių galimybių pagaliau įgyvendinti tai, apie ką lig šiol taip nedrąsiai svajojome.

Lyderiai nepakitę

Kaip ir praėjusį sezoną, šiemet pagrindiniais pretendentais kovoje dėl A lygos čempionato aukso derėtų laikyti dabartinius čempionus Vilniaus „Žalgirį“ ir pernai paskutiniajame ture galimybę iškovoti paleidusį Klaipėdos „Atlantą“. Vilniečių koziris – didžiausias šalyje biudžetas, leidęs parsivilioti buvusius rinktinės žaidėjus Deividą Šemberą ir Liną Pilibaitį, taip pat daug pajėgių legionierių. Kaip atskleidė Vilniaus klubo prezidentė Vilma Venslovaitienė, sostinės ekipos biudžetas šiemet sieks 9 mln. litų – dviem milijonais daugiau nei praėjusį sezoną.
Vilniečiai sieks patekti bent jau į UEFA Europos lygos grupės turnyrą. Sėkmė dar padidintų „žalių-baltų“ biudžetą. Ilgas atsarginių žaidėjų suolelis neturėtų pakišti kojos keliais frontais rungtyniausiančiam „Žalgiriui“, tad vienintelis dalykas, kurio gali baimintis šios ekipos gerbėjai, – žaidėjų motyvacija kovojant vietos fronte. Ne paslaptis, kad nusiteikti rungtynėms su silpnesnėmis šalies ekipomis ne visada paprasta. O kiekvienas kluptelėjimas bus puiki proga pagrindiniams oponentams, ypač „Atlantui“.
Uostamiesčio ekipos pagrindinis koziris – nuo pernai kone nepakitusi sudėtis. Atsisakyta tik vilčių nepateisinusių žaidėjų. Tiesa, tarpsezoniu nemažai kalbėta, kad komandos lyderiai Evaldas Razulis, Donatas Kazlauskas išvyks rungtyniauti į užsienį. Kol kas trenerio Konstantino Sarsanijos žodžiai neišsipildė, tačiau galima laukti, kad žadėti perėjimai įvyks vasarą. Tai reikštų, kad „Atlantui“ nedelsiant reikėtų lopyti žiojinčias skyles, o lietuvių žaidėjais vargu ar pavyktų tai padaryti.
Nereikia pamiršti, kad „Atlantas“ žais ir UEFA Europos lygoje, kur puoselėjamos taip pat nemenkos ambicijos. Vis dėlto kova dviem frontais „Atlantui“ dėl trumpesnio atsarginių žaidėjų suolelio bus kur kas sudėtingesnė nei „Žalgiriui“. Tai dar viena priežastis laukti, kad vilniečiai nuo uostamiesčio futbolininkų turnyrinėje lentelėje atitrūks būtent vasarą prasidėjus kovoms Europoje.

Kas mes iššūkį

Praėjusį sezoną rimčiausi auksą ir sidabrą iškovojusių vienuolikių konkurentai buvo Panevėžio „Ekranas“ ir Marijampolės „Sūduva“. Šiemet iš panevėžiečių medalių vargu ar verta tikėtis. Net galima ironizuoti, kad ne ką mažiau rimtai Panevėžio klubas turės kovoti ne tik stadione, bet ir teismuose, kur būrys buvusių žaidėjų siekia prisiteisti skolas. Komandos prezidentas Aušrys Labinas neslepia, kad ekipa susiduria su rimtomis finansinėmis problemomis. Prieš sezoną “Ekranui” kurį laiką net buvo uždrausta registruoti žaidėjus.
Rimtas smūgis komandai galėtų būti ir nesuteikta UEFA licencija, kurios netektis atimtų ne tik galimybę išmėginti save Europoje, bet ir gauti papildomų pajamų. Dėl skolų tokia galimybė egzistuoja.
Vilčių „Ekrano“ klubo gerbėjams gali teikti nebent tai, kad panevėžiečiai subūrė daug jaunų, perspektyvių žaidėjų, vadovaujamų vieno daugiausiai žadančių šalies trenerių Valdo Dambrausko. Galbūt „Ekranas“ vėl grįš į tą kelią, kai klube buvo ugdomi tokie jauni žaidėjai, kaip broliai Česnauskiai, Marius Stankevičius, Aurimas Kučys, Mantas Savėnas.
Tad pagrindine pretendente drumsti ramybę lyderiams dera laikyti „Sūduvą“. Marijampoliečiai galingai finišavo 2013 metais, kai per paskutines rungtynes tiesiog sumindžiojo „Žalgirį“. Koją kovojant dėl medalių jiems pakišo tik prasta sezono pradžia. Būtent to labiausiai ir turėtų baimintis ekipos vadovybė šiemet, o pirmosios rungtynės su Gargždų „Banga“ tą tik patvirtina. Jei „Sūduva“ per vėlai nubus iš žiemos miego, galės svajoti tik apie bronzą.
Šiemet komanda sustiprino savo sudėtį, o didžiausia paspirtimi dera laikyti iš „Ekrano“ perėjusį serbą Marką Andjelkovičių, gynėją Marių Činiką. Galima viltis, kad Marijampolėje atsigaus ir porą ne itin gerų sezonų sužaidęs Arminas Vaskela. Opiausia sūduvių komplektacijos problema – porininko Tomui Radzinevičiui atakos smaigalyje stygius. Rezultatyviausio lygos žaidėjo Nerijaus Valskio netekties ekipai kompensuoti nepavyko.

Užsienio kapitalo paspirtis

Apie kovą dėl medalių šiemet garsiai kalba ir Pakruojo „Kruojos“ bei naujokų „Trakų“ ir Klaipėdos „Granito“ atstovai. Ambicijų kilti aukščiau neslepia Gargždų „Bangos“ klubas. Visus šiuos klubus, išskyrus „Trakus“, vienija jų priklausomybė nuo užsienio kapitalo. Užsienio rėmėjų pinigais į priekį bandys žygiuoti ir „Dainava“.
Tai, kad mūsų futbolas sulaukia užsienio rėmėjų dėmesio, yra gerai. Vis dėlto kai kas kelia nerimą: visų pirma svarbu, kad tos užsienio investicijos nebūtų tik trumpalaikis dalykas, antra, svarbi pačių investuotojų reputacija, kad būtų išvengta lažybų skandalų, krečiančių Latvijos futbolą. Užkulisiuose kalbama, kad Tauragės „Tauras“ šiemet už A lygos borto buvo paliktas ne tik dėl sportinio principo, bet ir baiminantis į šią komandą investuoti nusprendusių asmenų ryšio su lažybomis.
„Granito“ ir „Trakų“ klubams pavyko suburti gana pajėgias sudėtis. Trakiškių gretose išsiskiria Lietuvos rinktinei atstovavę vartininkas Paulius Grybauskas, saugai Vytautas Lukša ir Darius Miceika bei puolėjas Tadas Labukas. Prie „Trakų“ ekipos vairo kaip treneris debiutuos ir Edgaras Jankauskas. Tad kyla klausimas, ar išvysime Lietuvoje Jose Mourinho futbolo mokyklos pamokas. Klaipėdoje matysime rezultatyvųjį gruziną Georgę Alaverdašvilį, po ilgos pertraukos į Lietuvą sugrįžusį Tomą Tamošauską. Savo karjerą atgaivinti bandys vienu perspektyviausių futbolininkų kadaise laikytas Dominykas Galkevičius.