Moterys, įgijusios aukštąjį išsilavinimą universitetuose, gauna mažesnį atlyginimą nei tokį išsilavinimą turintys vyrai, teigia Viešosios politikos ir vadybos instituto (VPVI) analitikai, ištyrę, kaip sekasi universitetų absolventams integruotis darbo rinkoje.

“Pats svarbiausias veiksnys (nuo kurio priklauso darbo užmokestis – BNS) yra lytis. Jei asmuo yra vyras, tai tikimybė gauti didesnį negu vidutinį darbo užmokestį yra 2,69 karto didesnė nei tuo atveju, kai asmuo yra moteris, taigi moterys yra gana stipriai diskriminuojamos darbo rinkoje”, – sakė vienas analitikų Žilvinas Martinaitis.

2009-2010 metais atliktas tyrimas, kurio metu analizuota, kaip sekėsi absolventams, per pastaruosius 10 metų baigusiems Lietuvos universitetus, integruotis darbo rinkoje, taip pat atskleidė, kad užmokesčio dydį lemia baigtos magistrantūros studijos bei darbas studijų metu.

Pasak tyrimą atlikusių specialistų, studentų integracija prasideda jau studijuojant universitete, nes tuo metu bent dalį laiko dirbdavo 69 proc. apklaustųjų: 57,3 proc. studijuojančių dieninėse studijose, 96 proc. studijuojantys vakarinėse ar neakivaizdinėse studijose.

“Tai reiškia, kad asmenims, kurie įsidarbino dar studijų metais, yra lengviau integruotis darbo rinkoje. Viena vertus, todėl, kad pabaigę universitetą jie jau turi darbą, antra vertus, jie jau turi tam tikras profesine žinias ir įgūdžius, kurie yra vertinami darbo rinkoje”, – sakė Ž.Martinatis. Anot jo, nedirbę studijų metais darbo ieškosi ilgiau.

Tyrėjai taip pat tikino, kad įsidarbinimas per pažintis tėra mitas – tyrimo respondentai teigė, kad socialiniai ryšiai jų darbo paieškoms įtakos neturėjo.

Analitikų teigimu, surinkti per dešimtmetį baigusių absolventų duomenys parodė, kad turintys aukštąjį išsilavinimą sėkmingai susiranda darbą. Esą tik 3,9 proc. apklaustųjų tyrimo metu ieškojo darbo, nors tuo metu nedarbo lygis siekė 13,9 proc. 2009-ųjų absolventai vis dėl to turėjo daugiau sunkumų – 16 proc. apklaustųjų bent 6 mėnesius ieškojo darbo ir jo nerado.

Pasak analitikų, studijose įgytas žinias mažiausiai naudoja technologijų ir fizinių mokslų profesijų absolventai, kurie yra siejami su aukštųjų technologijų plėtra.

Be to, pasak Ž.Martinačio, aplinkybė, kad absolventai nesunkiai randa darbo nereiškia, kad jie randa darbą, atitinkantį jų išsilavinimą. Esą 18,6 proc. bakalauro laipsnį turinčių tvirtino, kad jų darbui užtenka žemesnio nei bakalauro išsilavinimo, o 45,7 proc. magistro studijas baigusiųjų sakė, kad jų darbui užtenka ir bakalauro studijose įgytų žinių.

“Norint gauti gerai apmokamą darbą būtinas magistro išsilavinimas, tačiau tai nereiškia, kad tame darbe reikės naudoti magistrantūros studijų metu įgytas žinias”, – sakė Ž.Martinaitis.

Be to, anot VPVI analitikų, nemažai žmonių, per 10 metų baigusių universitetus, dirba “darbininkiškose” profesijose, kuriose neva turėtų dirbti profesinį rengimą ar vidutinį išsilavinimą turintys asmenys.

Šiuose darbuose dirba 25,6 proc. socialinius mokslus baigusiųjų absolventų, 48,7 proc. baigusių inžinerijos, gamybos, perdirbimo mokslus, 59,7 proc. žemės ūkio ir veterinarijos absolventų.

“Tai yra persimokslinimas. Žmonės įgyja aukštesnį išsilavinimą negu jo reikia egzistuojančioms darbo vietoms”, – sakė Ž.Martinaitis.

Tyrimas “Universitetų absolventų integracija darbo rinkoje” atliktas 2009-2010 metais, apklausiant 4173 respondentus, kurie per pastaruosius 10 metų baigė Lietuvos universitetus.

Seimo narės Marijos Aušrinės Pavilionienės iniciatyva įsteigta nauja laikinoji Seimo narių grupė “Už lygybę”. Grupės veiklos tikslas – siekti, kad Seime ir Lietuvos visuomenėje būtų gerbiama ir įgyvendinama lygių galimybių politika ir Lietuvos piliečiai nebūtų diskriminuojami dėl rasės, etninės priklausomybės, tautybės, kalbos, lyties, lytinės orientacijos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar požiūrių, religijos, negalios.

Grupėje kol kas yra 11 Seimo narių: Marija Aušrinė Pavilionienė, Vytenis Povilas Andriukaitis, Vytautas Gapšys, Dalia Kuodytė, Eligijus Masiulis, Donalda Meiželytė-Svilienė, Julius Sabatauskas, Algirdas Sysas, Ona Valiukevičiutė, Birutė Vėsaitė ir Rokas Žilinskas.

Grupė pasirengusi bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, valstybės institucijomis bei visuomene, taip pat su Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų nariais panašios veiklos grupėmis bei parlamentų komitetais.

Balandžio 21 d. Žmogaus teisių komitetui pristatyta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2009 metų ataskaita. Ją pristatė lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė. Pasak kontrolierės, 2009 metais skundų skaičius tarnyboje nežymiai sumažėjo, galimai krizės sąlygomis nedrįsta skųstis diskriminaciją patiriantys darbuotojai.

Komiteto narius nustebino tai, kad vyrų skundų buvo rekordiškai daug – 61 proc.. A.Burneikienė paaiškino, kad vyrai atsikrato stereotipų ir aktyviau kovoja už savo teises. Jie nebemano, kad diskriminaciją patiria tik moterys, o vyrams skųstis yra gėdinga.

2009 m. gerokai daugiau nei anksčiau į tarnybą kreipėsi nėščių moterų. Būsimos mamos skundėsi, kad kai kurie darbdaviai, sužinoję apie nėštumą, savavališkai mažina joms atlyginimus, ragina savo noru išeiti iš darbo, neišleidžia atostogų, nemoka priedų ir premijų. Įsikišus Lygių galimybių kontrolieriui, dauguma atvejų darbdaviai diskriminacijos faktą pripažino, buvo sudarytos taikos sutartys ir, arba išmokėta prašoma išeitinė kompensacija, arba atstatomos anksčiau susitartos darbo sąlygos. Tyrimų dėl diskriminacijos dėl lyties bendrai atlikta panašiai kaip ir ankstesniais metais – jie sudaro 44 proc. visų tyrimų.

2009 metais padaugėjo ir skundų dėl diskriminacijos dėl amžiaus. Šiuo aspektu tarnyba atliko 22 tyrimus, tokie skundai sudarė 13 proc. visų tyrimų (2008 metais buvo atlikta 15 tyrimų – 7 proc. visų tyrimų.) Manoma, kad skundų pagausėjimą lėmė krizės padariniai: didėjant nedarbui daugėjo ir dėl amžiaus diskriminuojamų darbuotojų.

Lygių galimybių tarnyba taip pat nagrinėjo skundus patiriančių diskriminaciją dėl rasės ar etninės priklausomybės (19 tyrimų – 11 proc. visų tyrimų); dėl negalios (15 tyrimų – 9 procentai visų tyrimų); religijos ar įsitikinimų (4 tyrimai – 2,4 proc. visų tyrimų). Pažymėtina, kad sumažėjo skundų dėl lytinės orientacijos (2009 m. 4 tyrimai – 2 proc. visų tyrimų, tuo tarpu 2008 metais – 8 tyrimai – 4 procentai visų tyrimų).

Komitetas teigiamai įvertino tai, kad pradėjo formuotis teismų praktika, atitinkanti Lygių galimybių tarnybos pozicijas. Įvertinta ir tarnybos konsultacinio darbo reikšmė teikiant pagalbą prokuratūrai ir teismams. Komitetas gerai įvertino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2009 m. atliktą darbą ir parengs Seimo nutarimo projektą dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2009 m. veiklos ataskaitos.