„Business Software Alliance“ (BSA) pasaulinis kompiuterių programų „piratavimo“ lygio tyrimas atskleidė, kad pernai Lietuvoje neteisėtai naudojamų kompiuterių programų lygis sudarė 54 procentus. Tai reiškia, jog daugiau nei pusė vartotojų įsidiegtų programų buvo nelicencijuotos. Kompiuterių programų „piratavimo“ lygis Lietuvoje nemažėja jau keturis metus, o neteisėtų kompiuterių programų vertė – auga.

Nuo 2008 metų Lietuvoje „piratinių“ kompiuterių programų vertė padidėjo 14 proc. ir pasiekė rekordinę 32 mln. eurų (110,5 mln. litų) sumą. BSA tyrimo duomenimis, bendra 2011 m. įsidiegtų neteisėtos programinės įrangos kopijų vertė pasaulyje pasiekė 45,6 mlrd. eurų (157,4 mlrd. litų).

„Palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis ar net su kaimynėmis Latvija ar Estija, „piratavimo“ lygis Lietuvoje išlieka labai aukštas. Ši tendencija turėtų atkreipti valstybės institucijų dėmesį“, – sakė BSA atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos „Pranckevičius ir partneriai” („BalticLaw“) advokatas Andrius Pranckevičius.

„Lietuvoje neteisėtos programinės įrangos vartojimas nemažėja. Nors šalyje intelektinės nuosavybės apsaugos įstatyminė bazė yra pakankamai stipri, jos užtikrinimas praktikoje – silpnas. Pažeidėjai mato, kad už intelektinės nuosavybės pažeidimus baudžiama retai, todėl įpročių nekeičia“, – sakė Lietuvos kompiuterių programų gamintojų ir platintojų asociacijos „Verslo programinės įrangos aljansas“ prezidentas Ervinas Leontjevas.

Pasak E. Leontjevo, šiemet Valstybinės mokesčių inspekcijos administratoriai į įmonių patikrinimo planus įtraukė ir jose naudojamų kompiuterių programų teisėtumo vertinimą. Kovojant su neteisėtų kompiuterių programų naudojimu Lietuvoje įgyvendinamas trišalis bendradarbiavimo susitarimas, pagal kurį jėgas suvienijo asociacija „Verslo programinės įrangos aljansas“, Valstybinė mokesčių inspekcija ir Policijos departamentas.

Neteisėtų kompiuterių programų rinka Lietuvoje – didžiausia Baltijos šalyse

Pagal atlikto BSA tyrimo rezultatus, 2011 m. didžiausias neteisėtų kompiuterių programų naudojimas užfiksuotas Centrinės ir Rytų Europos regione, prie kurio priskiriama Lietuva ir kitos Baltijos šalys. Šiame regione „piratinių“ kompiuterių programų lygis praėjusiais metais siekė 62 procentus.

„Neoriginalios programinės įrangos rinka alina šalies ekonomiką, slopina informacinių technologijų pažangą ir stabdo naujų darbo vietų kūrimą. Valstybinės institucijos turėtų atnaujinti intelektinės nuosavybės apsaugos įstatymus ir užtikrinti, kad programinės įrangos „piratams“ būtų taikomos realios bausmės“, – komentavo E. Leontjevas.

Neteisėtos kompiuterių programos klesti besivystančiose rinkose

BSA tyrimo duomenimis, „piratavimo“ lygis besivystančiose rinkose yra net 44 proc. punktais didesnis nei išsivysčiusiose rinkose. Augančios besivystančių šalių rinkos taip pat darė didžiausią įtaką neteisėtos programinės įrangos vertės kilimui, kuri 2011 m. išaugo iki 45,6 mlrd. eurų (157,4 mlrd. litų). Pasaulinis programinės įrangos „piratavimo“ lygis praėjusiais metais siekė 42 procentus.

Kaip parodė tyrimas, labiausiai „piratauti“ yra linkę jauni vyrai, gyvenantys besivystančiose šalyse. Be to, kad verslo atstovai, lyginant su kitais vartotojai, dukart dažniau yra linkę neteisėtai kopijuoti programinę įrangą nupirkdami ją vienam kompiuteriui ir įdiegdami ją į kitus kompiuterius biuruose.

Stipri parama intelektinės nuosavybės teisių apsaugai jaučiama visame pasaulyje, tačiau programinės įrangos „piratams“ trūksta motyvacijos keisti savo įpročius. Tik 20 proc. išsivysčiusių rinkų programinės įrangos „piratų“ ir 15 proc. „piratų“ besivystančiose rinkose kaip pagrindinę savo veiklos sustabdymo priežastį nurodė baimę būti nubaustiems.

„Teisėsaugos institucijoms pakanka nubausti keletą pažeidėjų ir taip pasiųsti įspėjamąjį signalą kitiems, naudojantiems neteisėtas kompiuterių programas. Nors namų vartotojų kompiuteriai dėl neteisėto kompiuterių programų panaudojimo tikrinami retai, įmonėse naudojamų kompiuterių programų kontrolė turėtų tik stiprėti“, – sakė BSA atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos „Pranckevičius ir partneriai” („BalticLaw“) advokatas Andrius Pranckevičius.

Pasaulinis „piratavimo“ lygio BSA tyrimas vykdomas jau devintą kartą. Tyrimą BSA vykdo drauge su pirmaujančiomis pasaulyje tyrimų bendrovėmis IDC ir „Ipsos Public Affairs“. Tyrimo metu surinkti 182 pavieniai duomenų pateikimai ir įvertintos kompiuterių bei programinės įrangos tendencijos 116-oje rinkų. Šiemet pirmą kartą į tyrimą buvo įtraukta ir 15 tūkst. kompiuterių vartotojų apklausa 33 valstybėse, kurios bendrai sudaro 82 proc. pasaulinės asmeninių kompiuterių rinkos.

Visą pasaulinio „piratavimo“ lygio tyrimą galima rasti oficialioje BSA interneto svetainėje.

Iškiliausiais pastarojo dešimtmečio teisės mokslininkais išrinkti teisininkai, padėję šiuolaikinės Lietuvos teisės sistemos pamatus.

„Veido“ žurnalistai apklausė tris dešimtis autoritetingų teisės mokslininkų bei praktikų – universitetų profesorius, advokatus, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus, prašydami jų paminėti teisės mokslininkus, kurių nuopelnai šalies teisinei sistemai pastarąjį dešimtmetį buvo didžiausi.
Kaip svarbiausius pastarojo dešimtmečio teisės mokslo laimėjimus daugelis teisės specialistų įvardijo tokių svarbių teisės įstatymų, kaip naujasis Civilinis kodeksas, Civilinio proceso kodeksas bei Baudžiamasis kodeksas, parengimą bei priėmimą. Per „Veido“ apklausą šiuos įstatymus kūrę teisininkai taip pat pelnė daugiausiai palankių savo kolegų vertinimų.
Apklausoje dalyvavę teisininkai vertino savo kolegas ne tik pagal jų aktyvumą rengiant įvairius įstatymus ir kitus teisės aktus, bet ir pagal jų mokslinę produkciją – publikacijas Lietuvos ir užsienio leidiniuose, knygas ir monografijas, dalyvavimą tarptautiniuose projektuose bei kitus laimėjimus teisės mokslo srityje.
Daugiausiai balsų surinko Vilniaus universiteto Teisės fakulteto (VU TF) prof. habil. dr. advokatas Valentinas Mikelėnas, vadovavęs darbo grupei, parengusiai LR civilinį kodeksą, kuris buvo priimtas 2000 m. liepos 18 d., o įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d. Civilinio kodekso, kuris ir šiandien laikomas vienu moderniausių civilinių kodeksų Europoje, priėmimas tapo antru pagal svarbą teisėkūros įvykiu Lietuvoje po Konstitucijos priėmimo.
„Tai žmogus, įnešęs didelį indėlį į civilinės teisės mokslą. Jo pastangomis buvo parengtas Civilinis kodeksas, jis buvo Lietuvos civilinės teisės doktrinos pradininkas, yra žinomas ir tarptautiniu mastu, be to, pirmasis išleido mokslinių darbų civilinio proceso teisės srityje, yra daugelio publikacijų, vadovėlių, monografijų autorius“, – taip apie V.Mikelėną atsiliepė kolegos teisininkai.
Tarp labiausiai nusipelniusių teisės mokslininkų taip pat išrinkti VU TF dekanas prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius, vienas Civilinio proceso kodekso koncepcijos autorių, aktyvus mokslininkas, daugelio mokslo darbų civilinio proceso srityje autorius; VU TF Privatinės teisės katedros vedėjas, žinomas advokatas prof. dr. Vytautas Mizaras, vienas didžiausių autoritetų intelektinės nuosavybės bei privatinės teisės srityje, gerai žinomas bei vertinimas ir Europoje; VU TF Baudžiamosios justicijos katedros vedėjas prof. habil. dr. Gintaras Švedas, autoritetas baudžiamosios teisės srityje, vienas naujųjų Baudžiamojo kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso rengėjų. „G.Švedas šiandien yra numeris vienas baudžiamosios teisės srityje“, – teigia vienas apklausoje dalyvavusių mokslininkų.
Kaip tvirtina Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjas Vilenas Vadapalas, Lietuva gali didžiuotis, kad turime nebe provincijos lygio, bet modernią europinę teisės sistemą. „Teisės modernizavimas, manau, yra didžiausias mūsų teisės mokslo pasiekimas pastarąjį dešimtmetį“, – neabejoja V.Vadapalas.
Žinoma, prie to prisidėjo ir daugiau mokslininkų: kaip labiausiai nusipelniusius apklausos dalyviai taip pat minėjo tokius teisininkus, kaip prof. Egidijus Jarašiūnas, prof. Egidijus Kūris, prof. Alfonsas Vaišvila, prof. Mindaugas Maksimaitis, prof. Juozas Žilys ir kt.

Iškiliausi pastarojo dešimtmečio teisės srities mokslininkai

1. Habil. dr. V.Mikelėnas, advokatas, VU Teisės fakulteto profesorius
2. Prof. habil. dr. V.Nekrošius, VU Teisės fakulteto dekanas
3. Prof. dr. V.Mizaras, advokatas, VU Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjas*
3. Prof. habil. dr. G.Švedas, VU Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros vedėjas*

* Šie teisininkai surinko vienodai balsų

Šaltinis: „Veido“ žurnalistų atlikta teisės mokslininkų ir teisininkų apklausa

VU teisės mokslininkai, paskelbę daugiausiai publikacijų užsienio leidiniuose 2002–2011 m.

1. Doc. dr. T.Davulis
2. Prof. habil. dr.V.Nekrošius
3. Doc. dr. D.Petrylaitė
4. Prof. dr. A.Abramavičius
5. Prof. habil. dr. G.Švedas, prof. dr. E.Kūris, prof. dr. V.Mizaras, doc. dr. J.Prapiestis, doc. dr. I.Michailovič

Šaltinis: Vilniaus universiteto Mokslo skyrius

Mykolo Romerio universiteto teisės mokslininkai, publikavę daugiausiai straipsnių užsienio leidiniuose

1. Prof. dr. V.Valančius
2. Prof. dr. E.Jarašiūnas
3. Doc. dr. A.Gutauskas
4. Prof. dr. S.Katuoka
5. Doc. dr. L.Šaltinytė

Šaltinis: Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultetas