BFL

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Vilniaus sueigai toliau vadovaus dabartinis sueigos lyderis, Seimo narys Mantas Adomėnas.

Jis BNS informavo ketvirtadienį vykusiuose rinkimuose nurungęs Vilniaus savivaldybės tarybos narį Vidą Urbonavičių ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus žemėtvarkos skyriaus vedėją, partijos Fabijoniškių skyriaus pirmininką Laimą Dieninį.

Kaip pranešė partija, už M. Adomėną ketvirtadienį balsavo 228 konferencijos delegatai, V. Urbonavičių palaikė 97, Laimą Dieninį – 28 partiečiai.

Delegatai taip pat išrinko tarybą, Kontrolės komisiją, patvirtino Vilniaus miesto skyrių sueigos pirmininko pavaduotojus. Jais tapo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai Povilas Tamošauskas, Paulė Kuzmickienė, Valdas Benkunskas, TS-LKD Vilniaus Jaunimo bendruomenės skyriaus pirmininkas Liutauras Kazlavickas.

Gegužės viduryje vykusiuose TS-LKD Vilniaus sueigos pirmininko rinkimuose naujo sostinės konservatorių vadovo išrinkti nepavyko. Tuomet antrame balsavimo ture kilo chaosas dalijant balsavimo biuletenius, kurių buvo per mažai atspausdinta. Per pirmą balsavimą tuomet nė vienas iš aštuonių iškeltų kandidatų nesurinko reikiamos daugumos balsų. Daugiausiai balsų pirmame ture tada surinko M. Adomėnas, V. Urbonavičius ir L. Dieninis.

TS-LKD Vilniaus sueigai priklauso visi 11 šios partijos sostinės skyrių. Jie turi 2296 narius. Sueigos pirmininkas renkamas dvejiem metams.

+370 5 205 81 31

BFL

Antradienio vakarą vykusiuose Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Vilniaus sueigos pirmininko rinkimuose naujo sostinės konservatorių vadovo išrinkti nepavyko.

Dabartinis Vilniaus konservatorių sueigos lyderis, Seimo narys Mantas Adomėnas BNS vėlų antradienio vakarą sakė, kad pakartotiniai rinkimai vyks po dviejų savaičių.

Pirmajame rinkimų ture antradienį būtent jis surinko daugiausiai balsų – 184, Vilniaus savivaldybės tarybos narys Vidas Urbonavičius gavo 128 partiečių palaikymą , Fabijoniškių skyriaus pirmininkas Laimas Dieninis liko trečias su 40 balsų.

Rinkimuose iš viso dalyvavo 8 kandidatai.

Nepavykus pirmajam turui buvo planuojama iškart rengti antrąjį, tačiau, kaip BNS sakė V. Urbonavičius, pritrūko kvorumo, t. y. nesusirinko balsavimą laikyti galiojančiu būtinas posėdžio dalyvio skaičius.

BFL

Seimo nario konservatoriaus Manto Adomėno įgaliojimai nebus nutraukti.

Parlamento opozicijai nepavyko surinkti reikiamo Seimo narių balsų skaičiaus, kad po pateikimo būtų pritarta Seimo nutarimo projektui dėl M.Adomėno įgaliojimų nutraukimo.

Už M. Adomėno įgaliojimų nutraukimą ketvirtadienį balsavo 49 parlamentarai, prieš buvo 40, susilaikė 18 politikų.

Projektą pateikęs “tvarkietis” Andrius Mazuronis teigė, kad įstatymai ir Konstitucija visiems turi galioti vienodai.

Konstitucija numato, kad Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ar organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.

Tuo metu, anot A.Mazuronio, Seimo Etikos ir procedūrų komisija yra konstatavusi, kad tapęs Seimo nariu konservatorius neatsisakė pareigų Demokratinės politikos institute. Be to, jis yra gavęs atlygį paskaitų skaitymą, dokumento rengimą.

“Mane erzina ir nemaloniai nuteikia, kai Konstitucija ir įstatymai ne visiems galioja vienodai (…). Man nepatinka gyventi valstybėje, kurioje yra lygesnių už kitus”, – sakė “tvarkietis”.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras tvirtino, kad negalima paprastu Seimo nutarimu nutraukti parlamentaro įgaliojimų. Jis priminė, kad šių metų vasarį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog įstatymų leidėjas privalo nustatyti tvarką, kaip tokia procedūra turėtų vykti.

“Ar galima paprastu balsavimu eliminuoti tautos valią, išrenkant šį Seimo narį? Kai nustatysime tvarką, tada ir galime spręsti ir šio, ir kitų Seimo narių klausimus. Dabar tai teisinis absurdas”, – pabrėžė S.Šedbaras.

Po balsavimo Seimo salėje M.Adomėnas teigė, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimas “toli gražu nevienareikšmis, ar Seimo narys gali, ar negali eiti visuomenines pareigas”.

“Aš tų pareigų atsisakiau, bet, deja, dėl apmaudžių aplinkybių tas procesas užtruko. Visas skandalas buvo dėl to, kad keturis mėnesius ėjau visuomenines pareigas”, – teigė jis.

Parlamentaras pranešė šią savaitę Švietimo ir mokslo ministerijai grąžinęs 4 tūkst. litų, kurie jam buvo sumokėti už strategijos rengimą.

A.Mazuronis po balsavimo pareiškė, kad jam gėda dėl Seimo sprendimo.

“Iš tiesų man paprasčiausiai gėda ir nesmagu prieš visus Lietuvos žmones, nes Seimas savo sprendimu aiškiai parodė, kad Konstitucija, įstatymai, teisės normos Seimo nariams gali galioti kitaip, negu galioja visiems Lietuvos žmonėms”, – žurnalistams sakė jis.

Kita vertus, parlamentaras tvirtino, jog toliau siekti M. Adomėno įgaliojimų nutraukimo nebematantis prasmės.

“Ko aš dar galiu imtis, jei Seimas parodė savo valią, jei Seimas mano, kad Seimo narys gali laužyti Konstituciją, gali nesilaikyti joje įtvirtintų fundamentalių reikalavimų Seimo nariui, pažeisti teisės aktus ir likti nenubaustas, jei Seimo nariai mano, kad tai pateisinama, tai lieka jų sąžinės reikalas”, – kalbėjo “tvarkietis”.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) yra priėmusi sprendimą, kad parlamentaras pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą bei laiku neatsisakė Demokratinės politikos instituto prezidento pareigų.

EPK, konstatavusi M.Adomėno pažeidimus, pareiškė jam pastabą.