Sausio 30 d. – lietuviškos Muzikos asociacijos metų apdovanojimų (M.A.M.A.) diena. Dar viena balanso paieška tarp dirbtinės televizinės pompastikos ir įdomios muzikos.
Dovaidas Pabiržis
Ar gali toje pačioje scenoje vieno vakaro metu tilpti „B’Avarija“, Nelly Paltinienė ir Alina Orlova, o ant tos pačios pakylos atsiimti apdovanojimo lipti šaunūs jauni alternatyvios muzikos atlikėjai ir Džordana Butkutė? Ketvirtą kartą organizuojamų lietuviškos muzikos apdovanojimų M.A.M.A. rengėjai įsitikinę, kad tai nesudėtingas ir lengvai įgyvendinamas uždavinys. Net jei kai kurie atlikėjai ir jausis nepatogiai, svarbiausias išliks visagalis klausytojas, įsitaisęs prie televizoriaus ekrano ar didžiausioje šalies Kauno „Žalgirio“ arenoje.
Dažniausiai nominuoti gerai pažįstami veidai
Šiemet daugiausiai – penkių nominacijų apdovanojimuose sulaukė atlikėjas Marijonas Mikutavičius, pernai išleidęs sėkmingą albumą „Lengvas būdas mesti klausytis“ ir surengęs daug dėmesio sulaukusį koncertinį turą per didžiausius šalies miestus. M.Mikutavičius pretenduoja tapti geriausiu atlikėju ir popmuzikos atlikėju, geriausio albumo ir vaizdo klipo autoriumi bei geriausiu koncertiniu atlikėju.
Keturias statulėles pretenduoja gauti dainininkas Linas Adomaitis, 2014-aisiais įrašęs dvigubą albumą „Laiko Mašina“ ir koncertavęs su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru. Tarp apdovanojimų lyderių – ir po tris kartus nominacijose minima Dž.Butkutė, grupė „Biplan“, Ieva Narkutė bei Donatas Montvydas.
Ir vėl nominuoti ne tie, o geriausieji nustumti į antrą planą? Be tokių teiginių nepasieina nė vienas panašaus pobūdžio renginys. Ir pasaulinė muzikinių apdovanojimų praktika rodo, kad bet koks „geriausiųjų“ išskyrimas paprastai sukelia diskusijų ir nepasitenkinimo bangą, o atrasti objektyvius kriterijus čia visuomet sudėtinga. Todėl dažnai rimčiausiais, solidžiausiais ir objektyviausiais apdovanojimais save vadinantys renginiai tampa ir komiškiausi ar labiausiai neatitinkantys tikrovės.
Tačiau muzikinių apdovanojimų paskirtis yra ne tik išrinkti ir apdovanoti geriausius, bet ir suburti įvairaus spektro muzikantus į vieną vietą, parodyti, kas įdomaus nutiko muzikiniame pasaulyje per pastaruosius metus, sukurti savotišką muzikinę šventę muzikantams, bent kartą per metus leidžiant jiems pasijusti išties reikšmingais, suteikiant galimybę padėkoti tėvams, bičiuliams, įkvėpėjams ar žiūrovams.
„Nė vieni apdovanojimai Lietuvoje ar bet kokioje kitoje pasaulio šalyje nėra objektyvūs, nes jie ir negali būti objektyvūs. Nebent iš dalies tik tie, dėl kurių balsuoja vien žmonės“, – sako 2011 ir 2012 m. geriausia roko grupe M.A.M.A. pripažinto kolektyvo „Freaks On Floor“ vokalistas Justinas Jarutis.
Pasak jo, šis pripažinimas pakankamai jaunai grupei buvo jau atliktų darbų įvertinimas ir tarsi postūmis dar labiau stengtis žengti į priekį su savo kuriama muzika.
Apdovanoja „savus“?
M.A.M.A. apdovanojimai kritikuojami ir dėl skaidrumo stokos. Asociacijos „Metų muzikos apdovanojimai“ taryba, kurią sudaro jos pirmininkas muzikos prodiuseris Martynas Tyla, grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas, dainininkas M.Mikutavičius, televizijos laidų prodiuseris Rolandas Skaistgirys, grupės „Bix“ vokalistas ir prodiuseris Saulius Urbonavičius, „G&G Sindikato“ atlikėjas Gabrielius Liaudanskas ir pramogų verslo įmonės „Promo Star“ vadovas Gytis Jagminas, parenka ir nominantų penketukus, ir komisiją, kuri vėliau išrenka nugalėtojus. Tarp jų dažnai būna atlikėjai ir kolektyvai, tiesiogiai susiję su apdovanojimų organizatoriais.
Muzikos apžvalgininkas Karolis Vyšniauskas, pernai atsisakęs būti apdovanojimų komisijos nariu dėl, jo nuomone, neskaidrios rinkimų sistemos, sako, kad M.A.M.A. nominacijos iš esmės atspindi masinę Lietuvos muziką ir tai, ko klausosi dauguma žmonių, tačiau neskatina lietuviškos muzikos progreso, o tik įšaldo esamą situaciją.
„Nelabai žiūrima į tai, kas vyksta mažesnėse scenose, o būtent ten gimsta įdomiausia šalies muzika. Įtraukiama keletas alternatyvių atlikėjų vardų, tačiau čia jie tik tam, kad užpildytų eterį ir patiems organizatoriams leistų turėti argumentų, jog jie neva apima visą Lietuvos muziką, ne tik popsceną. Bet realybė tokia, kad, pavyzdžiui, debiutuojančios roko grupės „Monkey Tank“ pasirodymas per nominantų paskelbimo vakarą buvo nutrauktas reklamos, o džiazo grupės „Sheep Got Waxed“ pavadinimo renginio vedėjas net nesugebėjo taisyklingai ištarti. Kokia nauda grupei iš pasirodymo, jei pirmą kartą juos matantys žiūrovai net nesupranta, kokia grupė groja?“ – klausia K.Vyšniauskas.
Šiemet tiesiogiai su organizatoriais susijusių muzikantų tarp kandidatų į apdovanojimus mažiau nei anksčiau, pavyzdžiui, geriausio hiphopo kategorijoje pirmą kartą nėra nominuota grupė „G&G Sindikatas“, tarp rokerių nepaminėti beveik dvidešimt metų aktyviai nekuriantys „Bix“ ar už nuopelnus lietuviškai muzikai pernai pagerbta „Antis“. Tačiau akivaizdus ir faktas, kad daugiausiai nominacijų – penkių – šiemet sulaukė asociacijos tarybos narys M.Mikutavičius, antroje vietoje rikiuojasi L.Adomaitis, priklausantis M.Tylos vadovaujamai agentūrai „Atlikėjai.com“, tarp lyderių – ir tai pačiai agentūrai priklausantis D.Montvydas bei su „Promo Star“ dirbanti I.Narkutė.
Kita vertus, nominacijose figūruoja ir alternatyvios scenos ar jaunesni atlikėjai, kurių vardai daugeliui žiūrovų gali būti girdimi pirmą kartą. Pavyzdžiui, šiemet metų alternatyvos nominacijoje minimas įdomus eksperimentinio džiazo kolektyvas „Sheep Got Waxed“, „matematinio roko“ kūrėjai „Without Letters“, geriausiais roko muzikantais pretenduoja tapti jaunosios kartos grupės „Monkey Tank“ ar „Colours of Bubbles“. Pastarieji pasirodys ir per ceremoniją Kauno „Žalgirio“ arenoje.
„M.A.M.A. paminimi jauni, įdomūs atlikėjai, bet paskui šou žvaigždėmis vis tiek tampa Dž.Butkutė ar „B’Avarija“. Norint pristatyti muziką labai svarbus kontekstas, kuriame ji yra. Pavyzdžiui, dėl to daug save gerbiančių Lietuvos muzikantų neina į „Euroviziją“, nors ten galėtų gerai pasirodyti. Šių apdovanojimų kontekstas yra televizinis ir masinis. Alternatyvūs atlikėjai ten jaučiasi tarsi svetimkūniai, tačiau vis tiek eina, tikėdamiesi, kad „gal šiemet bus geriau“. Juk į televiziją jiems patekti labai sunku – daugelis šia galimybe susigundo“, – aiškina K.Vyšniauskas.
Pasak jo, toks pasirinkimas dažnai šiems atlikėjams ir pakenkia, nes daugelis žiūrovų apdovanojimų metu apie juos susidaro klaidingą pirmąjį įspūdį. Pašnekovas pateikia pernai ceremonijoje pasirodžiusio atlikėjo ba. pavyzdį – muzikantas scenoje vilkėjo sau neįprastą „kosminį“ kostiumą, turėjo naudoti dalinę fonogramą, nors soliniai jo koncertai atrodo visiškai kitaip.
„Atlikėjai per šiuos apdovanojimus verčiami prisitaikyti prie šou, prie lietuviškos televizijos supratimo, kaip turėtų atrodyti muzikantai. Taip nevyksta didžiuosiuose pasaulio muzikos apdovanojimuose, į kuriuos M.A.M.A. sako besilygiuojantys. Pavyzdžiui, „Grammy“ apdovanojimai: jei ten groja roko grupė „The Black Keys“, tai jie ir groja taip, kaip patys nusprendžia, vilkėdami sau įprastas odines striukes, o ne tai, ką liepia šou organizatoriai. M.A.M.A. yra bandymas surengti perdėtai puošnų, blizgų, gigantišką renginį – kodėl jis vyksta arenoje, jei ji kasmet būna pustuštė? Man tai primena posovietinę estetiką, kai norima atrodyti labai prabangiai, bet rezultatas – kičinis, pačius muzikantus į nepatogią padėtį pastatantis“, – pabrėžia muzikos apžvalgininkas.
Lietuva per maža nepriklausomiems apdovanojimams
Apdovanojimų organizatorius M.Tyla pripažįsta: Lietuva yra maža, todėl naivu tikėtis, kad apdovanojimų rengėjai būtų visiškai nesusiję su jų pagerbiamais muzikantais. Tačiau, pasak jo, kasmet apdovanojimų organizavimo procesą stengiamasi tobulinti. „Šiemet platinama informacija, ką atlikėjai nuveikė per tuos metus. Prieš sudarydama penketukus, taryba konsultavosi ir su ekspertais – žmonėmis, dirbančiais su įvairiais festivaliais, muzikiniais renginiais, ir su pogrindžio muzika, mažiau populiariais atlikėjais, taip pat klausėme interneto portalų redaktorių nuomonės. O į galutinę komisiją buvo pakviesta apie 80 žmonių, iš kurių patvirtinta 51, kurie ir rinks nugalėtojus. Buvo tokių komisijos narių, kurie paskambino ir atsiprašė, pasakė neturintys didelio ryšio su lietuviška muzika arba reikiamos kompetencijos ir geriau nebalsuosiantys, nei atiduosiantys balsą už savo pažįstamą atlikėją. Tai labai gerbtinas dalykas, kai žmonės įvardija: aš tikrai nenoriu balsuoti už savo draugus“, – pasakoja agentūros „Atlikejai.com“ vadovas.
Pasak jo, šiemet pradėjo veikti ir M.A.M.A. apdovanojimų patariamoji taryba, sudaryta iš atlikėjų, kurie anksčiau yra tapę prizų laureatais, o jos pirmininku išrinktas agentūros M.P.3 vadovas Vaidas Stackevičius. Iš jos sulaukiama įvairių pasiūlymų dėl apdovanojimų rengimo ir sprendimų priėmimo. Ir nors tarp balsuojančiųjų yra ne vienas žmogus, tiesiogiai susijęs su nominuotais atlikėjais ar pats patekęs tarp nominantų, M.Tyla tikina, kad dar nė vienas pats sau pergalės nėra užsitikrinęs. O daugiausiai kartų šiemet nominuotas atlikėjas M.Mikutavičius, pasak apdovanojimų organizatoriaus, apskritai atsisakė balsuoti ir rinkti kitus kandidatus. „Nė vienas tų, kurie lankosi jo koncertuose, klausosi jo albumų ir mato vaizdo klipus, nepasakys, kad jis to nėra vertas“, – teigia M.Tyla.
Daugiausiai pasiekęs liko primirštas
Vis dėlto daugiausiai pernai pasiekęs lietuvių muzikos kūrėjas, įrodęs, kad lietuviškos muzikos eksportas ir sėkmė tarptautiniuose vandenyse yra įmanoma, buvo elektroninės muzikos atlikėjas Mario Basanovas, šiuo metu kuriantis slapyvardžiu „Ten Walls“. Jo kūrinys „Walking With Elephants“ pasiekė 6-ąją poziciją Didžiosios Britanijos perkamiausių singlų sąraše, skambėjo ir kopė į aukštumas svarbiausių Europos radijo stočių topuose, žurnalas „Mixmag“ jį pripažino metų žvaigžde, o leidinys „DJ Mag“ minėtą kūrinį išrinko metų geriausiuoju. Ir nors M.A.M.A. apdovanojimai išsikėlė tikslą „kelti lietuviško pramogų verslo kokybės kartelę, skatinti kurti originalią tautinę produkciją, kuri atrastų vietą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje“, didelės dalies pasaulio rinkas sau atvėręs „Ten Walls“ sulaukė vos dviejų nominacijų – geriausio elektroninės muzikos atlikėjo ir geriausio vaizdo klipo kategorijoje.
„Praėjusių metų Lietuvos atlikėjas numeris vienas šimtu procentų yra „Ten Walls“. Tai, ką jis padarė pernai, – Lietuvos muzikoje absoliučiai nieko panašaus nebuvo įvykę. Jeigu mes galvojame apie muzikos progresą, tai yra pavyzdys, kai žmogus sugebėjo padaryti labai daug. Ir jis padarė tai todėl, kad nustojo dirbti su Lietuvos prodiuseriais – nustojo prisidėti prie tos muzikos, su kuria dirba M.A.M.A. organizatoriai. Jeigu jis būtų likęs čia, geriausia, ką jis būtų pasiekęs, – tiesiog gavęs dar vieną apdovanojimų statulėlę. Bet kas iš to? Lietuviškos muzikos progresas vyksta ten, kur M.A.M.O.S. nėra“, – teigia K.Vyšniauskas.
Vos dviejų nominacijų „Ten Walls“ sulaukė dėl M.A.M.A. apdovanojimų struktūros – renginio organizatoriai nuo pat pradžių nusprendė neteikti apdovanojimo už geriausią metų dainą. Vietoj to yra apdovanojami grojamiausios metų dainos Lietuvoje atlikėjai ir fonogramos gamintojai bei grojamiausias metų instrumentalistas. Šiemet šie prizai atiteko Jazzu ir L.Somovui už kūrinį „Lower Than the Ground“, kuris pernai dažniausiai skambėjo radijo eteryje. Tačiau skambėjo būtent Lietuvoje, o ne pasaulyje. Apdovanojimą už geriausią metų dainą teikti svarstoma nuo kitų metų.
Be to, elektroninės muzikos kūrėjai kol kas nedažnai patenka į Metų atlikėjo kategoriją. Pasak M.Tylos, David Guetta, Avicii ar kiti didžėjai retai minimi šioje nominacijoje, tad po ilgų diskusijų nuspręsta to nedaryti ir per M.A.M.A. apdovanojimus. „Priėjome išvadą, kad nereikėtų Lietuvoje taip drastiškai elgtis, pasaulyje irgi taip yra“, – sako apdovanojimų organizatorius.
Net jeigu didžiausią proveržį pasiekęs muzikantas gaus mažiau prizų už visiems gerai pažįstamus ir mylimus muzikantus, M.A.M.A. apdovanojimai išliks bene didžiausias ir svarbiausias lietuviškos muzikos metų renginys. Nors ir nepagrįstai pretenduojantis į „nacionalinį“ statusą, pataikaujantis masiniam skoniui ir didžiausią dėmesį sutelkiantis į pramogą ir šou, šis renginys kol kas jokių alternatyvų Lietuvoje neturi.
Daugiausiai M.A.M.A apdovanojimų 2011–2013 m. pelnę atlikėjai
Jazzu (kai kurie apdovanojimai – su Leonu Somovu) (6)
Leon Somov (kai kurie apdovanojimai – su Jazzu) (5)
„Sel“ (3)
Donatas Montvydas (3)
Andrius Mamontovas (2)
„Freaks on Floor“ (2)
Markas Palubenka (2)
Mario Basanov (2)
„G&G Sindikatas“ (2)
Mantas Jankavičius (2)
Svarbiausios 2014 m. M.A.M.A. apdovanojimų nominacijos
Metų albumas:
Linas Adomaitis. „Laiko mašina“
Marijonas Mikutavičius. „Lengvas būdas mesti klausytis“
Donatas Montvydas & One Element. „Norim dar“
Ieva Narkutė. „Švelnesnis žvėris“
„Biplan“. „Visi keliai veda prie jūros“
Metų atlikėja:
Alina Orlova
Džordana Butkutė
Ieva Narkutė
Jurga Šeduikytė
Vilija Matačiūnaitė
Metų atlikėjas:
Donatas Montvydas
Linas Adomaitis
Marijonas Mikutavičius
Saulius Prūsaitis
Vidas Bareikis
Metų grupė:
Beissoul & Einius
„Biplan“
„Colours of Bubbles“
Leon Somov ir Jazzu
„Sel“