Kaip pastaraisiais metais keičiasi mados tendencijos, kaip rengsimės dar po dešimtmečio, kas bus svarbu ir aktualu besidomintiems mada, „Veidas“ teiravosi drabužių dizainerių Julijos Janus ir Giedriaus Paulausko.

VEIDAS: Kartais tenka išgirsti pareiškimų, kad tokioje skurdžioje šalyje, kaip Lietuva, aukštosios mados tikėtis ir šedevrų kurti neverta. Ar išties tokios niūrios mūsų šalies perspektyvos, jei kalbame apie madą?
G.P.: Pirma reikia tą šedevrą sukurti, o tada postringauti, kad jo nenupirks. Aš nevadinau ir nevadinsiu savo šalies skurdžia: ji turtinga begale dalykų. Nė vienai anksčiau gyvenusiai ir kūrusiai kartai niekas nieko ant lėkštutės neatnešė, taigi mes patys kuriame ir formuojame savo ateitį, tad jei tik skųsimės ir guosimės pesimistinėmis prognozėmis, niekur nejudėsime. Turime suvokti, kad kiekvienas mūsų ir yra ta Lietuvos valstybė. O jei kažkam tai netinka, tegul keičia savo gyvenimo būdą ar vietą. Manau, čia labiau pačių žmonių problema, siauras požiūris, ir tiek.
VEIDAS: Sakote, kad įmanoma būti pastebėtiems kuriant ir gyvenant Lietuvoje?
G.P.: Visais laikais tarp kūrėjų ir jų filosofijos buvo gana ryškių skirtumų, daug lėmė ir tai, kokioje erdvėje kuriama. Tarkime, aš pats, kaip asmenybė, susiformavau Lietuvoje, ne Londone ar Paryžiuje, todėl kurdamas lietuvišką identitetą tuo didžiuojuosi ir visai nenoriu lygiuotis su Paryžiumi ar Londonu: man daug svarbiau kurti savo identitetą ten, kur gyvenu šiandien. Tuo aš išskirtinis ir įdomus kitoms pasaulio šalims. Manau, svarbu sugebėti iš šiandienos konteksto ištraukti gerus akcentus ir juos parodyti, o ne tik peikti.
Žinoma, galima daryti prielaidą, kad jei Vilniuje gyventų keliolika milijonų žmonių, ir mados srityje situacija būtų visai kitokia: turėtume nepalyginti daugiau nišinio stiliaus butikų, o jie formuotų tam tikrą kultūrą.
VEIDAS: Kokių pokyčių matote mūsų visuomenėje žvelgdamas į gatvės madą?
G.P: Lietuviai tampa tolerantiškesni ir kosmopolitiškesni, tai atsispindi ir jų aprangoje. Daug prie šių pokyčių prisideda besiplečiantis akiratis keliaujant ir priimant atvykusius turistus mūsų šalyje, taip pat savo įtaką daro mados žurnalai, internetas, televizija. Tai neleidžia žmogui užsistovėti vienoje vietoje. Apranga keičiasi ir gatvėje, ir ant podiumų. Galima sakyti, ta pati gatvės mada ugdo klientą ir jo suvokimą. Žmogus visuomet renkasi tai, kas jam artimiau ir svarbiau, bet šiuo atveju viskas priklauso nuo pačių žmonių, jų noro ar nenoro keistis. Taigi svarbu tampa, ar sugebėsime prieiti prie žmogaus.
VEIDAS: Kaip manote, ko pageidauja šiuolaikinis vartotojas rinkdamasis drabužius?
G.P.: Individo pasirenkamas drabužis labai priklauso nuo to, ką jis gyvenime veikia: kokia jo profesija, koks gyvenimo būdas, nori jis savo asmenybę išryškinti ar paslėpti. Stilistiškai tinkantis drabužis visada padės žmogaus asmenybei atsiskleisti. Tačiau tai lemia individualūs pasirinkimai. Dizaineris šiuo atveju tampa savotišku mokytoju, ugdytoju, padedančiu ir nukreipiančiu formuojant individualų skonį. O jo auditorija atsiranda tik tuomet, kai imama suprasti jo kūrinių filosofija.
VEIDAS: Į kokius akcentus daugiausiai dėmesio kreipiate kurdamas drabužius?
G.P.: Kurdamas drabužį neapsiriboju vien tik silueto nubraižymu popieriuje – tampu lyg socialiniu mokslininku, tiriančiu ir analizuojančiu vyriškos aprangos raidą. Tik kruopščiai tyrinėdamas ir studijuodamas, gilindamasis į pasirinktą sritį ilgainiui suvokiu, iš kur ir kaip joje atsiranda tam tikri dalykai. Kūrybą taip pat būtina argumentuoti, pagrįsti, nupasakoti, iš kur į ją ateina vieni ar kiti raidos elementai.
VEIDAS: Matyt, labai svarbu jausti visuomenės pulsą, tai, kuo šiandienos žmogus gyvena, nes kaip kitaip jam kurti?
G.P.: Norint pataikyti tenka analizuoti – pirmiausia save (tik tokiu būdu suvoki, ko pats nori), aplinką, kuri mus supa, taip pat begalę kitų mus veikiančių dalykų. Vienas jų – šeima. Taip pat itin svarbus tampa gebėjimas atsirinkti, plėsti akiratį (galbūt vaikščiojimas sendaikčių turguje ir kažkokios senienos atradimas įkvėps mane kitokiai kūrybai) ir pan. Žinoma, ir domėjimasis tuo, kas vyksta pasaulyje, keičia mano suvokimą ir leidžia bręsti kaip asmenybei.
Kitas dalykas – prieš parduodamas daiktą turi garantuoti, kad jis gerai dėvėsis, o tai reiškia, kad viską tenka išmėginti ir patikrinti pačiam.
VEIDAS: Ar pastebite didėjantį mados vartotojų reiklumą kūrėjo atžvilgiu?
G.P.: Kartais persistengiama dėl ekologiškumo – žmonės tampa pernelyg įtarūs ir nori pasipuikuoti savo išprusimu: klausia, kiek vandens sunaudota drabužių dažams, ar dažyta natūraliais dažais ir pan. Kartais tie klausimai turėtų būti adresuoti net ne dizaineriui. Visuomet reikėtų jausti ribą ir nenusiristi iki visiško absurdo. Apibendrinant galima teigti, kad žmonių pasitaiko pačių įvairiausių: vieniems svarbi daikto istorija (aš pats kolekcionuoju ~military~ stiliaus dalykus, taigi mano kūriniuose natūraliai atsiranda žvaigždžių, trikampių vėliavėlių, daug tokių raktinių žodžių), kitiems – natūralumas, ekologija ir pan. Vieni perka tik tam tikro prekės ženklo drabužius ir tampa “ikoniški”, tačiau, mano manymu, reikia ne aklai sekti mada, o atidžiai stebėti ir atsirinkti.
VEIDAS: Kaip manote, ar ateityje natūralių audinių poreikis dar labiau didės?
G.P: Taip, jau dabar ryškiai matomas grįžimas prie natūralumo: medvilnė, linas tampa ypač paklausūs ir vertinami. Tačiau ir sintetinių audinių vis dar daug – natūralias medžiagas ne kiekvienas įperka. Kita vertus, ir šiuolaikinė pramonė žengia į priekį, daugybė procesų lemia, kad audiniai būtų minkštesni, taip greitai nesusidėvėtų, neapsitrintų, išlaikytų formą ir pan.
VEIDAS: Kaip pastaraisiais metais keičiasi jūsų paties drabužinė?
G.P.: Supraskite teisingai – nėra taip, kad stovėčiau prie spintos ir galvočiau, kas man tinka, o kas ne. Turiu suformuotą drabužių bazę, prie kurios derinu visa kita. Begalės spalvų mano garderobe taip pat nerasite, man artimos pilka, juoda, chaki, karinės ir žemės spalvos. Juodą vis dėlto vadinčiau bazine spalva, kurią pasirinkęs niekada neprašausi. Galbūt ir nuskambės keistai, bet būtent ją traktuoju kaip miesto kamufliažą. Mieste visi juodi. Taigi pasirinkęs šią spalvą tarsi užsimaskuoji. Aš siūlau tokį kelią, bet žmogus pats sprendžia, ar jam tai priimtina.

Kaip pastaraisiais metais keičiasi mados tendencijos, kaip rengsimės dar po dešimtmečio, kas bus svarbu ir aktualu besidomintiems mada, „Veidas“ teiravosi drabužių dizainerių Julijos Janus ir Giedriaus Paulausko.

VEIDAS: Jūsų vertinimu, kaip keitėsi lietuvių požiūris į savo išvaizdą per pastaruosius 24-erius metus? Ar prigijo idėjos, parsivežtos iš Vakarų?
J.J.: Lietuviai išmoko praktiškumo, tapo paprastesni, jiems praėjo naujųjų turčių sindromas. Krizė išmokė kitų vertybių, tiksliau, sugrąžino šeimos vertybes, nustūmė šalin atvirą materializmą. Tačiau mūsų žmonės dar nepasisotino didžiųjų pasaulį valdančių korporacijų gaminių, dar nesupranta, kodėl reikia palaikyti mažą kaimyno verslą ar vertinti nedidelio ūkininko auginamą ekologišką maistą. Na, ir dar tuštybė bei noras pasirodyti vis iškiša savo ausis iš bulvarinių žurnalų.
VEIDAS: Šiuolaikinio gyvenimo tempas diktuoja drabužio universalumą, o tai lyg ir kelia riziką paskęsti pilkoje masėje. Taigi kaip gelbėtis?
J.J.: Tempas greitėja – tas tiesa. Jei eini kur nors vakare, tarp darbo ir šventės nebelieka laiko pasiruošti šventei. Manau, dėl to laikui bėgant turėtų atsirasti spalvą keičiantys audiniai. Tuomet ta pati apranga, būdama lengvai transformuojama, keis savo paskirtį nevargstant ir fiziškai nepersirenginėjant.
VEIDAS: Kaip manote, ar galima prognozuoti, kas mados pasaulyje taps svarbu netolimoje ateityje? Kaip keisis drabužių kainos ir ergonomiškumo santykis? Kokie vyraus audiniai?
J.J.: Jeigu natūralūs audiniai išlieka patys brangiausi, tai, ko gero, turėtų būti sukurta bioergonomiškos sintetikos audinių (pradžia jau yra, tik tie audiniai kol kas dar brangesni už natūralius), kurių savybės nenusileistų natūraliems. Jie šildo, vėdina, naikina prakaito ir kitas bakterijas.
VEIDAS: Kiek šiandienos madoje moteriškumo? Kaip jis keičiasi, tarpusavyje keičiantis vyrų ir moterų vaidmenims?
J.J.: Moteriškumas nematuojamas mada. Moteris gali būti labai moteriška ir dėvėti vyriško kirpimo kostiumą ir moteris, turinti daug vyriškumo, dėvėti suknelę. Vyrai gali nešioti sijonus ir išlikti pačiais vyriškiausiais vyrais. Stiliaus pasirinkimas yra individo pranešimas apie save, o tai negali būti vadinama tikruoju moteriškumu. Tiesiog mada kinta spirale, ir natūralu, kad tam tikru laikotarpiu kelnės nebepatinka – imamės sijonų, o po to atvirkščiai…
VEIDAS: Kartais susidaro įspūdis, kad šiandienos mada pataikauja kiekvieno skoniui. Kur veda tokia sunkiai apčiuopiama demokratija? Kas šiandienos madoje svarbu jums, kaip kūrėjai?
J.J.: Pasirinkimo laisvė ir įvairovė man labai patinka. Kuo laisvesnė asmenybė, tuo įdomesnis jos ar jo stilius. Aš už pasirinkimo laisvę.
VEIDAS: Kaip nepasiklysti tarp mados tendencijų šį pavasarį atnaujinant savo drabužinę? Kas galėtų pasitarnauti kaip orientyras? Taip pat smalsu, kas tuo orientyru tampa jums pačiai?
J.J.: Siūlau netikėti nė vienu žurnalų straipsniu apie šio sezono „must have”. Tai neturi nieko bendro su asmenybės laisve ir individo saviraiška – tiesiog jiems reikia parduoti tą reklamą. Pasirenkant naujus drabužius reikia galvoti apie savo gyvenimo būdą, kas jam tinka, ūgį, figūrą – kas jiems tinka. Apie akių ir odos spalvą – kas prie jų tinka. Ir, žinoma, apie eleganciją. Kad visa tai ant jūsų atrodytų žaismingai, rimtai ar net juokingai (geras humoro jausmas dar niekam nepamaišė), bet būtinai elegantiškai. Ir, žinoma, peržiūrėjus praėjusio sezono drabužius reikėtų nuspręsti, kas iš jų liks spintoje ir kokių derinių prie tų likusių norėtumėte.
VEIDAS: Ar sutinkate, kad šiandienos vartotojas labiau taupo ir prognozuoja, ar įsigytas drabužis bus aktualus ir ryt?
J.J.: Lietuviai pragmatiški žmonės, impulsyviai neperka. Apsvarsto, prisitaiko prie turimo garderobo ir tada sprendžia. Tokie patys latviai ir estai. Baltarusiai spontaniškesni. Rusai ir ukrainiečiai staigūs, emocionalūs ir perka spontaniškai.
VEIDAS: Kokį visuomenės veidą šiuo metu regite jūs? Koks žmogus gyvena Lietuvoje? Kuo gyvena? Sakoma, kad kūrėjas turi išmanyti ir pažinti auditoriją, kuriai kuria.
J.J.: Lietuva vaduojasi iš vienodumo, iš inkubatoriaus, arba komjaunuoliško auklėjimo: tuomet visi turėjo būti vienodi, bijojo išsiskirti, išsišokti ir būti nubausti. Trisdešimtmečių karta gali pakeisti šią valstybę ir jos psichologinį klimatą. Labai to laukiu.
VEIDAS: Kas, jūsų manymu, galėtų paskatinti proveržį Lietuvoje? Kas jį labiausiai smukdo?
J.J.: Negaliu suabsoliutinti, tačiau manau, kad dauguma žmonių, kuriems per keturiasdešimt, yra sovietinės sistemos produktai – su nuvertėjusia savimone, visko bijantys. Bijantys minčių ir idėjų įvairovės, kitokių požiūrių, asmenybės laisvės. Bijantys kaimynų (nes dar atsimena, ką jie gali), bijantys net išsiskirti savo apranga. Ir šitie žmonės dabar valdo Lietuvą, užima vadovaujamus postus. Jų mąstymas ribotas ir jie dėl to nekalti. Kai ta karta pasitrauks, galbūt susiformuos kiti valstybės prioritetai ir atsiras supratimas, kad su pramone toli nenuvažiuosime, kad vienintelės sritys, kuriose galime veržtis, yra kūrybinių industrijų, mokslo ir meno sritys. Ir kad jas reikia iš visų jėgų palaikyti.

Druskininkų miestas gruodžio vidurį pasitiko dar vienu nauju traukos tašku – sėkmingai įsitvirtinę Vilniuje ir Klaipėdoje, prieš pat žiemos šventes Ramunės Piekautaitės mados namai duris atvėrė ir šiame kurorte.

„Druskininkai – bene sparčiausiai besivystantis Lietuvos miestas”, – savo įspūdžiais ir patirtimi dalijasi Ramunė Piekautaitė. „Per pastaruosius metus pokyčių čia nepaprastai daug. Šiam kurortui jaučiu dideles simpatijas – džiugina gražėjanti aplinka, kokybiškų poilsio paslaugų spektras. Čia ilsėtis atvažiuoja, įdomūs, gražūs žmonės. Man pačiai be galo patinka po darbų savaitgaliui pabėgti į Druskininkus ir šį brangų laiką skirti sau bei savo šeimai.”

„Kaip ir madoje, taip ir miestų gyvenime egzistuoja tendencijos. Manau, Druskininkai dabar išgyvena geriausią savo laiką – pakilų, entuziastingą, daug žadantį. Tai nėra nuvalkiotas kurortas, atradimo džiaugsmas čia vis dar labai saldus. Tai čia mane labiausiai ir vilioja” – šypsodamasi priduria R. Piekautaitė.

Pasak dizainerės, greta pagrindinių kurorto pramogų – sniego arenos ir SPA procedūrų – čia sparčiai daugėja ir įdomių restoranų bei parduotuvių: „Jei visą dieną praleidai ant sniego, vakare greičiausiai norėsis tiesiog ramiai pasivaikčioti po miestą. Mano siekis buvo sukurti vizualiai patrauklią, prie Druskininkų identiteto pritaikytą parduotuvę, kurią būtų malonu aplankyti”.

Moteris neslepia, jog šis naujas projektas pareikalavo daug laiko ir užsispyrimo: „Džiaugiamės suburta komanda, tačiau tai užtruko – aukščiausio lygio klientų aptarnavimas mums yra vienas pagrindinių prioritetų, tad pretendentams kėlėme sudėtingus reikalavimus. Tačiau neabejoju, jog įdėtos pastangos atsipirks akimirksniu matant laimingas klientes ir susidomėjusius svečius”.

Ramunė Piekautaitė sako pastebinti nuosekliai augantį  užsienio turistų susidomėjimą – tai taip pat buvo viena priežasčių, paskatinusių atidaryti dar vieną parduotuvę šioje šalies vietoje.  Dizainerė priduria, jog jai bus malonu supažindinti užsieniečius su šiuolaikiniu lietuvišku dizainu: „Augant laisvalaikio kokybės lygiui bei daugėjant verslo lankytojų, atsiranda specifinių poreikių. Atvykus suplanuotų atostogų ar į oficialią konferenciją būtų apmaudu jei nuotaiką sugadintų, pavyzdžiui, namie užmiršta suknelė, kuomet laukia kokteilinis vakaras ar oficiali vakarienė. Mums bus džiugu, jei leisime savo klientams išvengti tokių nepatogumų”.

Parduotuvėje jos svečiai ras naujausias Ramunės Piekautaitės drabužių kolekcijas bei aksesuarus. Čia taip pat bus priimamos ir individualių užsakymų užklausos. Mados namai įsikūrę pačiame miesto centre – Taikos g. 7 ir lankytojų laukia kiekvieną savaitės dieną be išimties.

Nesenai savaitgalio vakarą Vilniaus senamiesčio gyventojai ir jų svečiai
turėjo puikią progą ne tik prisipirkti išskirtinių drabužių ar aksesuarų
vėlai vakare, bet ir kartu įdomiai praleisti laiką renginyje „Shopping
night out“. Tris metus iš eilės dalyvavęs, šių metų vienas iš bendra
organizatorių, butikas „Decolte“ pastebi, jog šiemet renginys
suorganizuotas geriausiai. Kiti butikų savininkai tvirtina, jog praeitų
metų tokio pobūdžio renginys buvo produktyvesnis, nes vyko panašiu laiku,
kaip ir visame pasaulyje. Nežiūrint į tai, jie džiaugiasi, jog be senų
klientų ir draugų, aplanko naujos žmonių grupės, kurie galbūt taps
būsimais klientais. Kadangi dauguma butikų randasi arti vieni kitų, tai
renginio metu patogu apsilankyti tiek svečiams, tiek žiniasklaidai
praktiškai visuose butikuose.

„ „Shopping night out“ buvo puiki proga praleisti šeštadienio vakarą
kitaip. Gana originalus būdas „pasižmonėti“, pažiūrėti kas naujo mados
pasaulyje, nes būna sunku, ypatingai vyrams, prisiversti nusipirkti kokį
rūbą ar aksesuarą. Buvo smagu sutikti seniai matytus draugus ar
pažįstamus, pavyzdžiui, Julia Janus ir pabendrauti begeriant jos pačios
kurtos arbatos. Norėčiau, kad panašaus pobūdžio renginių būtų dažniau“,-
dalinosi renginio įspūdžiais „Naktinių personų“ narys Aras Vėberis. Julia
Janus parduotuvės koncepcija- „Moteris virtuvėje“. Čia galima nusipirkti
ne tik rūbų, bet visko ko reikia moteriai virtuvėje: nuo indų iki arbatos
žolelių, ar net ypatingai skanių, šviežių bandelių- „Beigerių“.
Pagrindiniu, šios dizainerės, verslu turėjusi būti  internetinė
parduotuvė, tačiau ji pastebi, jog didesnė prekyba vis tik vyksta stiklių
gatvėje įsikūrusiame butike. „Žmonėms patinka pačiupinėti, paliesti,
pasimatuoti…Nors pasitaiko, kad net kaimynai nusiperka mūsų produkcijos
internetu“,- pasakojo Julia Janus.

Vieni pirmųjų butikų Vilniuje „Pudrinė“, atsidarė prieš ketverius su puse
metų. Pavadinimas kilo, galvojant apie kažką moteriško, paslaptingo ir
neatsiejamo kasdienybėje- pudros dėželė. „Idėja atidaryti butiką, kilo iš
perpildytų mūsų pačių ir draugių spintų. Pamanėme, kodėl gi nepakeitus
seno nauju, kodėl gi nesuteikus rūbui antro gyvenimo“,- dalinosi
prisiminimai butiko bendra savininkė Neringa. Vilniaus senamiesčio butikai
optimistiškai nusiteikę ir visi vieningai pritaria, jog tokio tipo
parduotuvių kiekvienais metais vis daugės. Šiuo metu, praktiškai neįmanoma
rasti patalpų nuomai. Didžiuosiuose pekybos centruose parduotuvės pasiūla
orientuota Baltarusijos rinkai. Lietuvoje, net ir mažesniuose miestuose,
daugėja stilingų žmonių, kurie nori kokybiškų ir išskirtinių drabužių,
kuriuos galima rasti arba užsienyje arba senamiesčio butikuose.

„Žinoma, vien tik atsidaryti butiko neužtenka. Jeigu nebus marketingo, tai
nieko nebus.. Buvo gana nemažai butikų, kurie po pusmečio tiesiog
užsidarė“,- kalbėjo viena iš pagrindinių „Shopping night out“ renginio
organizatorių ir butiko „piccolo“ savininkė Ieva Vainaitė. „Piccolo“
butikas gruodžio 8d. švęs tik dar pirmus metus, bet jau yra atsidarę ir
antrą parduotuvę. Butike prekiaujama itališkais rūbais ir aksesuarais,
tačiau 5 skirtingų prekinių vardų, kurie Lietuvoje nėra žinomi. Taip pat
„Piccolo“ yra oficialus atstovas ir vienos lietuvių dizainerės, kuris tiko
prie visos parduotuvės „casual“ stiliaus. Šis butikas skiriasi nuo kitų,
nes nieko nėra naudoto, dėvėto, jokių garsių prekinių ženklų. Butiko
atstovai patys keliauja po užsienį, ieško, atrenka, derina ir iš skirtingų
prekinių ženklų padaro bendro stiliaus gražią visumą.

„Svarbu ne kiekis, o kokybė. Negalima susikurti ir dirbti bet kaip.
Negalima užmigti, paklausa visuomet diktuoja pasiūlą. Pas mus atsiranda
vis daugiau naujų, t.y. nedevėtų drabužių, tokių brandų, kurių nėra
Lietuvos rinkoje, ir tikrai ne brangių, arba labai aukštos kokybės dėvėtų,
nes to nori mūsų klientai“,- dalinosi patirtimi „Pudrinės“ butiko
savininkės.

Festivalis „Mados infekcija“ jau septintą kartą ieško naujų talentų ir kviečia dizainerius dalyvauti konkurse „Injekcija“. Kaip ir kasmet, konkurso dalyviai varžosi dėl išskirtinio prizo – galimybės kartu su žymiais Lietuvos ir užsienio dizaineriais pristatyti savo kolekciją ant „Mados infekcijos“ podiumo 2014 metų pavasarį.

Tramplinu į mados viršūnę karjerą pradedantiems dizaineriams vadinama „Injekcija“ šį rudenį konkurse dalyvaujančių talentų klausia, ar mada lygu religija.

„Griežtai reglamentuoti religinių apeigų kostiumai yra tapę įkvėpimu ir paieškų šaltinių ne vienam menininkui, kostiumų ir meno dailininkams. Šių metų „Injekcijai“ parinkę mados ir religijos temą norime pamatyti, kaip religiniai motyvai ir kultiniai simboliai atsispindi madoje dabar. Gal pati mada yra tapusi mūsų religija?“, – sako festivalio „Mados infekcija“ kūrybos vadovė Sandra Straukaitė.

Konkurse gali dalyvauti tie profesionalūs dizaineriai ir studentai, kurių darbai dar nebuvo pristatyti „Mados infekcijoje“. Jau ketvirtą kartą iš eilės „Injekcijoje“ laukiami dalyviai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių. Norint dalyvauti konkurse privalu pristatyti būsimos kolekcijos idėją ir eskizus, audinių pavyzdžius. Tai padaryti reikia iki spalio 14 dienos.

Konkurso dalyvių paraiškas ir idėjas vertins festivalio suburta profesionalų komisija. Ji ir paskelbs konkurso „Injekcija“ finalistus, kurie po penkis įgyvendintus savo kolekcijos modelius turės pristatyti Nacionalinėje dailės galerijoje gruodžio 10 dieną vyksiančiame „Injekcijos“ finale. Po jo komisija išrinks nugalėtojus, kuriems atsivers tiesus kelias į 2014 metų pavasarį vyksiančią „Mados infekciją“. „Injekcijos“ nugalėtojų „debiuto“ išlaidas festivalyje apmoka jo organizatoriai.

„Injekcija“ – 2008 metais užgimęs naujų mados pasaulio talentų paieškos konkursas. Per šešerius gyvavimo metus jis yra sulaukęs beveik 230 jaunųjų dizainerių paraiškų, atrinkęs daugiau kaip 50 finalistų ir atradęs dabar jau žinomus dizainerius – Ievą Daugirdaitę, Dianą Paukštytę, Eglę Žiemytę, Mildą Čergelytę, „Tribe“, kūrybinį susivienijimą „labàdienà“, Dianą Kuzmickaitę ir Aušrą Urbanavičiūtę, Mariją Popadničenko, Dainių Bendiką ir Beną Staškauską bei daugelį kitų.

Konkurso „Injekcija“ taisyklės internete:
http://sickservice.lt/~public/Kvietimas_konkursui_Injekcija_2013.pdf

Žinomas Lietuvos dizaineris Juozas Statkevičius šią savaitę pristatė pirmąją savo kurtų skėčių kolekciją. 5-ių skirtingų modelių skėčius bus galima įsigyti nestandartinėse vietose – didžiausio degalinių tinklo „Lukoil Baltija“ degalinėse.

„Kaip dizaineriui, man tenka imtis įvairių darbų – nuo teatro kostiumų iki privačių lėktuvų interjerų bei eksterjerų kūrimo, tad ne išimtis ir skėčiai. Manau, jie turėtų patikti žmonėms, turintiems skonį ir vertinantiems kokybę, šiuolaikinį dizainą, – apie naujausią kolekciją pasakoja dizaineris J. Statkevičius. – Galima sakyti, kad skėtis yra eilinis daiktas, tačiau ir įprastam daiktui padaryti reikia daug laiko ir kūrybos: kiekviena detalė kruopščiai apgalvojama ir tikslinama daug kartų. Tai daugelio žmonių darbas, kurio rezultatas, turiu pripažinti, džiugina.“

Puikaus dizaino modernūs skėčiai yra neutralaus, visur derančio stiliaus pavyzdys. Šie skėčiai ypatingi: kotas iš tvirto plieno, kupolas – iš padidinto atsparumo drėgmei medžiagos, o 8-ių tvirtų stipinų atspari vėjui konstrukcija yra anglies pluošto rėmas. Pusiau automatinio valdymo mygtukas įtaisytas minkštoje guminėje rankenoje. Skėčių stilių galima rinktis iš penkių skirtingų variantų, kurių vienas yra „magiškas“ – šviesios spalvos kupolas su taškeliais lyjant nusidažo vaivorykštės spalvomis.

„Norėjome prieš netrukus prasidėsiantį lietingąjį sezoną ir šv. Velykas nustebinti pas mus užsukančius žmones, pasiūlydami jiems patogiau ir pigiau įsigyti išskirtinio dizainerio skėčių ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir visoje Lietuvoje, – naujieną komentuoja „Lukoil Baltija“ marketingo vadovė Ingrida Ivanauskienė. – Mūsų degalinių tinklas buvo pasirinktas kaip labiausiai tinkamas prekybos partneris. Su šia garsiausio Lietuvos dizainerio darbų kolekcijos idėja esame novatoriai degalinių tinklų kontekste.“

Nuo kovo 7 d. iki balandžio 21 d. „Lukoil Baltija“ klientai galės įsigyti skėčius už mažesnę nei įprasta kainą. Šiomis dienomis degalinėse perkant prekių už tam tikrą sumą, bus galima gauti lipduką, o surinkus 10 lipdukų – įsigyti skėtį už ypatingą kainą. J. Statkevičiaus kolekcijos skėčių kiekis ribotas.

Jau už keleto dienų, kovo 7 d., Kaune pirmą kartą įvyks mados ir meno renginys – „Mados ir Meno Sintezė“, kuriame susirinkusi publika galės išvysti ne tik naujausias garsių dizainerių drabužių bei aksesuarų kolekcijas, bet ir įvertinti naują Modesto Vasiliausko kūrinį – suknelę, pagamintą iš taškinio masažo šlepečių „Yantra Twin-Flex“.
Renginio metu garsus dizaineris ir floristas Modestas Vasiliauskas savo rekordų sąrašą bandys papildyti dar vienu rekordu, kuris bus registruojamas Lietuvos rekordų agentūroje „Factum“. Suknelė iš šlepečių – naujas, tačiau tikrai įveikiamas uždavinys neįprastų rekordų siekėjui. M. Vasiliauskas jau yra sukūręs sukneles iš lietuviškų centų, JAV dolerių, koldūnų, vyno butelių kamščių, vytintų žuvų, klevų lapų, graikinių riešutų, margučių ir kitų netradicinių medžiagų, iš kurių dauguma pripažinti rekordais.
Suknelės gamybai bus naudojamos taškinio masažo „Twin-Flex“ šlepetės, kurios yra ypatingai lengvos ir pagamintos iš gamtai nekenksmingų medžiagų. Jas dovanos elektroninė parduotuvė KaipSmilga.lt, kuri rūpinasi moterų grožiu ir sveikata, todėl pateikia platų kokybiškų kūno priežiūros, sveikatos bei kūno formų gražinimui skirtų prekių asortimentą.
Pakalbinta el.parduotuvės KaipSmilga.lt vadovė Aistė Pranukevičienė teigė, jog suknelės gamybai bus panaudota daugiau nei 70 porų šlepečių. Ji pridūrė, jog pamatyti suknelę, pagamintą iš, regis, visiškai suknelės gamybai netinkamos materijos, bus labai įdomu. „Turėtų būti įspūdinga, netikėta, bet labai gražu“, – kalbėjo direktorė.
„Mados ir Meno Sintezė“ – gurmaniškas ir kokybiškas renginys, kurio devizą – „Jūsų laisvė kurti!“, o jį savo nauju rekordu bandys atskleisti ir M.Vasiliauskas.

Kalėdinio laikotarpio pradžią Kaune pažymės stiliaus ir elegancijos vakaras „Adore night“. Renginio metu bus pristatomos drabužių dizainerių kolekcijos, vyks aukcionas, kurio metu renginio dalyviams bus siūloma įsigyti vieną ar kitą unikalų kūrinį ar paslaugą. Visi aukciono metu surinkti pinigai bus skiriami Kauno vaikų namams „Atžalynas“.
Savo kūrybos darbus pristatys iššūkių nebijantys, tačiau visuomenėje įsitvirtinti dar nespėję mados kūrėjai. Ant podiumo bus pademonstruotos penkios įvairaus stiliaus drabužių kolekcijos.
Renginyje dalyvausiantys dizaineriai į šiuolaikinę madą sugeba pažvelgti iš netradicinės perspektyvos. Savo kolekciją pristatanti dizainerė Vilma Prūsaitytė į mados pasaulį jau sugebėjo įnešti ne vieną šviežią idėją. Jos demonstruojama kolekcija „Po užmerktomis akimis“ įsitvirtino šiuolaikinės mados podiume.
„Mada – tai ne vien iššaukianti apranga, skirta pademonstruoti dizainerių fantaziją. Kuriami drabužiai turi padėti žmogui jaustis komfortabiliai bei padėti išryškinti asmenybės ypatumus. Mano kūrybos darbai skirti pabrėžti jauną, pašėlusią sielą už borto nepaliekant tradicinio stiliaus“, – pasakoja dizainerė V. Prūsaitytė
Renginyje savo kolekcijas taip pat pristatys Reda Kriščiūnaitė – Paulauskė, Justina Pociūtė, Sarta Trix bei Freak Factory.
Renginio metu dalyviai galės susipažinti su grožio ir stiliaus naujienomis Lietuvoje. Savo kūrybos papuošalus pristatys Inga Petrikaitė. Vakaro metu taip pat bus galima išvysti ir odos aksesuarų dizainerės Eglės Bujauskienės kūrybos darbus.
Vakaro metu bus pristatomos parfumerijos ir kosmetikos naujovės.
Vyks aukcionas, kurio  metu visos surinktos lėšos bus skiriamos Kauno vaikų namams „Atžalynas“.
„Labai maloniai nustebino šis jaunųjų mados kūrėjų gestas. Džiugu, kad miestiečiai šventiniu laikotarpiu nepamiršta ir labiausiai likimo nuskriaustų šios visuomenės asmenų“, – pasakoja Kauno vaikų namų „Atžalynas“ direktorė Dalia Pajedienė

TV kanalo „Penki TV“ kūrėjai madai neabejingiems žmonėms suteikia galimybę tiesiogiai stebėti XIV „Mados infekciją“, kuri lapkričio 9–10 dienomis vyks Šiuolaikinio meno centre (Vokiečių g. 2).
Nepatekusieji į mados šventę Šiuolaikinio meno centre neliks nuskriausti – „Penki TV“ jau antrą kartą siūlo stebėti tiesioginę „Mados infekcijos“ transliaciją internetu per OTT sistemą (angl. Over the Top). Žiūrovams tereikia įsijungti svetainę www.scena.lt bet kuriame įrenginyje – kompiuteryje, planšetėje ar išmaniajame telefone – ir stebėti renginį neišeinant iš namų. Taikant šią sistemą neprisirišima prie įrenginio tipo ir asmens, ketinančio žiūrėti tiesioginę transliaciją internetu, buvimo vietos. Be to, vienu metu galima transliuoti vaizdo medžiagą skirtingu formatu ir raiškos kokybe, o vaizdas tiekiamas stabiliai ir kokybiškai.
OTT paslauga jau išbandyta transliuojant tarptautinę konferenciją „LOGIN 2012“, simpoziumą „Open IPTV Forum“, apdovanojimų ceremoniją „T.E.T.E. 2012“, Boriso Grebenščikovo bei grupės „Akvarium“ koncertą ir dar daug kitų masinių renginių. Vienu metu prie scena.lt buvo prisijungę daugiau nei 13 tūkst. žiūrovų.
„Mados infekcija“ organizuojama nuo 1999 metų. Šiemet per dvi festivalio dienas bus pristatyta 14 pavasario ir vasaros kolekcijų: pirmąją dieną modernūs pret-a-porter modeliai, antrąją – novatoriški eksperimentai ir nekasdieniai ieškojimai. Didžiausiame Lietuvos mados renginyje dalyvaus devynios lietuvių dizainerės: Sandra Straukaitė, Dovilė Gudačiauskaitė, Laura Dailidėnienė, Eglė Žiemytė, Lina Gudanavičiūtė, Ieva Daugirdaitė, Milda Čergelytė bei Aušros Urbanavičiūtės ir Dianos Kuzmickaitės duetas. Lietuvos publikai savo kūrybą parodys ir penki svečiai iš Norvegijos, Rusijos, Prancūzijos, Vokietijos, Danijos.
„Penki TV“ kūrėjai žada sklandžią transliaciją ir kviečia nepraleisti įspūdingo mados reginio!

Šiųmetinis festivalis „Mados infekcija“ kviečia diskusijai apie tai, kas yra gražu. „Per įvairių kūrybos krypčių apraiškas festivalis ieško naujos mados filosofijos. Nuo šilkinės prabangos iki subkultūrų pogrindžio – šiais metais „Mados infekcijoje“ bus visko“, – sako festivalio idėjinė vadė Sandra Straukaitė.

Smalsuoliams, avangardistėms, stileivoms, idėjų medžiotojams, hipsteriams ir modistėms savaitgalio vakarus skirs mados festivalis „Mados infekcija“. Šį penktadienį ir šeštadienį ŠMC paradinės durys atidarytos jiems ir kiekvienam, norinčiam protą ir širdį pripildyti kūrybiniu gaivalu. Vilniaus centre dizaineriai iš Prancūzijos, Danijos, Rusijos, Lietuvos ir Vokietijos pristatys keturiolika naujausių kolekcijų.

Organizatoriai pažadėjo publiką maitinti ir vizualiais saldumynais, ir avangardo dešromis. Programa skyla į dvi konceptualias dalis – penktadienio pret-a-porter ir šeštadienio eksperimentinę dalį.

Penktadienio vakarą ryškia kolekcija, įkvėpta šviesoforo (!), pradės D.EFECT, po jos spalvomis ir origamiškomis formomis kalbės Lauros Dailidėnienės modeliai. Vakaro skulptorius – Michael Sontag iš Vokietijos. Prancūzų „Martínez Lierah“ kolekcija bus nuosaiki spalvomis, bet ne formomis: dairykitės avalynės! Kristina Vikøren pagrindinį dėmesį nusprendė skirti moterų kojoms. Keliautoją po pavasarinį miestą aprengs Ieva Daugirdaitė. Vakarą uždarys BEssARION pateikęs inteligentiškai ekstravagantišką kolekciją, kupiną gruziniškos charizmos.

Antrasis vakaras ŠMC skirtas veržlumui, jaunatviškumui, didmiesčio eksperimentams. Sandra Straukaitė kartu su UAB „Audimas“ pristatys netikėtumą – paplūdimio kolekciją, danas Asger Juel Larsen – aprangą šiandienos diskotekų gotui, MIMI.C siuviniais papuoš jakudzos merginas. Rūgščiomis spalvomis haliucinuos vokietės „Grosser Heinrich“, apie švytinčias Ultrą ir Violetą papasakos Aušra Urbanavičiūtė ir Diana Kuzmickaitė, džinsą į skulptūras vers Lina Gudanavičiūtė, o į sovietinę vaikystę sugrįžt padės Dovilė Gudačiauskaitė.

Naujienų ir pramogų netrūks per pertraukas tarp kolekcijų. Akyla festivalio komanda jau galanda įrankius stileivų medžioklei – „Mados infekcijos“ kūrybingai apsirėdžiusių lankytojų foto archyvas kaupiamas nuo 2011 metų.

Organizatoriai pirmą kartą kviečia po pasirodymų dizaineriams neteikti gėlių. „Ar matėte kada Pradą su gėlėmis po pasirodymo ant podiumo?“ – klausia Sandra Straukaitė. Siekdami apsaugoti kūrėjus nuo žiedų lietaus, organizatoriai prieš kiekvieną pasirodymą hole paruoš kibirą su dizainerio vardo lentele. Jame talento gerbėjai galės merkti gėles, jose palikti kvepalais sulaistytus meilės laiškus ar nuoširdžiausius linkėjimus.

Festivalio interneto puslapis yra www.madosinfekcija.lt. Festivalį organizuoja „Sick service“ ir Šiuolaikinio meno centras. Nemokamą renginio laikraštį platina 15min.lt, jį rasite kiekvienoje Vilniaus parduotuvėje „Douglas“ arba kitose miesto vietose.

kolekcijų pristatymas

Lapkričio 9 d.

1. Eglė Žiemytė D.EFECT

2. Laura Dailidėnienė

3. Michael Sontag (Vokietija)

………………..

4. KRISTAR DESIGN by Kristina Vikøren (Norvegija)

5. MARTÍNEZ LIERAH (Prancūzija)

6. Ieva Daugirdaitė

………………..

7. BEssARION (Rusija)

Lapkričio 10 d.

1. Sandra Straukaitė

2. Asger Juel Larsen (Danija)

3. Milda Čergelytė MIMI.C

………………..

4. Lina Gudanavičiūtė

5. GROSSER HEINRICH (Vokietija)

Aušra Urbanavičiūtė & Diana Kuzmickaitė

………………..

7. Dovilė Gudačiauskaitė

Garsaus italų mados ženklo „Pennyblack“, priklausančio „MaxMara Fashion Group“, dizainerių komanda pataria, kaip rudens-žiemos sezoną išlikti stilingomis, nenuobodžiomis ir nepranykti minoje. Tai – šiuolaikiškas ir lengvas gyvenimo stilius, kuris gali būti pritaikomas bet kuriam dienos metui: ir darbo dienai biure, ir ištaigingam vakarėliui. 1978-aisiais sukurto mados ženklo parduotuvė penktadienį atidaryta mados ir stiliaus centre „Europa“, Vilniuje.

Pasak Gintarės Urnevičienės, vadovaujančios mados ir stiliaus centrui „Europai“, kuriame ir įsikūrė pirmoji Lietuvoje šio prekės ženklo parduotuvė, naujo sezono drabužiai – tamsiai mėlynos, raudonos, geltonos, oranžinės bei žalios atspalvių. „Madingi jūreiviško stiliaus tamsiai mėlyni paltai, raudona pagyvina klasikinius „preppy“ stiliaus drabužius bei paltus su kilpiniais užsegimais, o geltona, oranžinė ir žalia nuspalvina trumpus puspalčius, – pastebi G. Urnevičienė.

„Pennyblack“ dizaineriai sako, kad pasirinkusios juodos-baltos spalvos dryžius neapsirinksite: palaidinės, megztukai, suknelės, pėdkelnės; tik nepersistenkite – paltas, rankinė ir batai turi būti tiesiog juodi. Tarpusavyje taip pat dera stambiais juodai-baltais langeliais raštuota šilta suknelė ir tomis pačiomis spalvomis dryžuotos timpės.

Langeliai šį sezoną ypač madingi: ar tai būtų marškiniai, kartu su džinsais ir ilgaauliais batais kuriantys kaimišką-kaubojišką stilių, ar šiltas puspaltis, ar prašmatnus kelnių kombinezonas. Languoti apdarai turi būti derinami prie tų pačių atspalvių, tačiau skirtingų raštų suknelių, kelnių, palaidinių, megztinių. Šį sezoną sugrįžę marginiai atnešė ir aštuntojo dešimtmečio tapetų motyvus, ir ryškiomis spalvomis žaidžiančius tartano (škotiškų kiltų) raštus.

„Pennyblack“ siūlo tarpusavyje derinti ne tik skirtingus raštus, bet ir tekstūras. Itin madingai pasipuošite trumpute laisva suknute, kurios vertikaliai dryžuotas pagrindas dekoruotas dviem arba trim skirtingų raštų bei tekstūrų geometriniais plotais.

Laisvalaikio rūbų lentynoje šaltąjį sezoną, pasak mados kūrėjų, privaloma turėti džemperį ar megztinį su gobtuvu. Universaliausi, transformuojami viršutiniai drabužiai – anglies juodumo, padailinti skaisčiai oranžine spalva, tad atrodo dar šauniau ir miestietiškiau.

Nakties meto renginiams skirti drabužiai – ir koncertams, ir klubams – pagal aprangos taisykles – juodi. Pertaisytas smokingas virsta labai madinga mini suknele, o juoda suknutė – gana aptempta. Šventinėms progoms galima rinktis ir baltas sukneles, tačiau juodi puošnūs akcentai vis tiek turi būti: suknia derinama su anglies juodumo pėdkelnėmis, ilgomis pirštinėmis, kailiniu boa.

Šioje rudens-žiemos kolekcijoje gausu skirtingų stilių. Optiniai raštai prikelia madų pasaulio nuotaikas, languoti marškiniai ir džinsai – kaimo stilių, o ekologiškos odos kelnės arba motociklininko švarkas puikiai tinka roko festivalio metu.

„Pennyblack“ parduotuvę atidarė „Aprangos“ grupė, taip pat valdanti prekybos centre „Europa“ atidarytas pirmąsias pasaulinių ženklų „Strellson“, „Marella“ bei „Coccinelle“ parduotuves.

Ketvirtadienį 18 val. Taikomosios dailės muziejuje, kuriame vyksta mados istoriko Aleksandro Vasiljevo kolekcijos paroda, bus pristatoma jo knyga “Šiandien esu madingas. 100 atsakymų į klausimus apie madą ir save”. Renginyje dalyvaus knygos autorius A.Vasiljevas, dizaineris Juozas Statkevičius, galerininkė Dovilė Tomkutė. Muzikuos kamerinis ansamblis “Subito” – snuikininkė Simona Venslovaitė ir pianistė Anastasija Avdejeva.