Šiuolaikinės technologijos leidžia metus išlaikyti vaisius ir daržoves tarsi šviežius. Ką gauname ir ką prarandame drauge su šia maisto pramonei tokia naudinga apsauga?

Iš mokyklos grįžusi dukra papasakojo apie paprastą biologijos kabinete atliekamą eksperimentą: ant palangės dvi savaites laikomi trys iš skirtingų vietų surinkti obuoliai: vienas paimtas iš mokytojos mamos sodo, antras pirktas iš ūkininko turguje ir trečias įsigytas prekybos centre, Lietuvą pasiekęs iš Izraelio. Pirmasis jau pirmąją savaitę šilumos bei saulės šviesos neatlaikė ir supuvo močiutės sodo obuolys, antrąją savaitę susibaigė ir pirktas iš ūkininko. Trečiasis – didelis, sultingas – atrodo taip pat patraukliai ir eksperimentui skaičiuojant antrosios savaitės pabaigą.
Atžalos užduotas klausimas „kodėl?“ privertė pasidomėti, kaip ir kuo yra apdorojami vaisiai bei daržovės, kad jie taip ilgai atrodo lyg švieži.

Nokinami be saulės

Pradėti reikėtų nuo to, jog žemės ūkio pramonės rinkai pateikiami vaisiai ir daržovės jau auginami taip, kad po derliaus nuėmimo kuo ilgiau išlaikytų patrauklią savo formą, ir išvaizda čia yra labai svarbus elementas – ne mažiau negu paties produkto skonis, kurį šiuolaikinė maisto pramonė dažniausiai sukuria dirbtiniu būdu. Pavyzdžiui, daržovės auginamos nebe natūraliame dirvožemyje, bet specialiuose tirpaluose, kuriuose tiksliai dozuojami mineralai ir kitos augalui reikalingos medžiagos, o natūralią saulės šviesą atstoja elektros lempos. Tačiau tai jau atskira diskusija, kurią pradėti reikėtų palyginus savo darže nusiskintų ir žiemą vasarą taip pat patraukliai prekybos centrų lentynose raudonuojančių importinių pomidorų skonį.
Bet kaip tuos pomidorus ispanai sunkvežimiais sugeba atvežti mums lygiai vienodai gražius, tvirtus, nesuniokotus per ilgą kelionę? Viskas gana paprasta: tie jau specialiu būdu užauginti pomidorai skinami visiškai žali ir nokinami pakeliui, jau išrūšiuoti ir sudėlioti į dėžės – nesunokintas šias minkštas daržoves transportuoti kur kas paprasčiau. Taigi nieko bendro su karšta Ispanijos saule, nurausvinančia sultingų pomidorų šonus.
Panašiai elgiamasi ir su bananais, kurie taip pat nokinami ne saulėje, o specialiose kamerose – jų yra įrengta ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, viena didžiausių Lietuvoje vaisių ir daržovių importuotoja bendrovė „Citma“ informuoja bananus vežanti iš tropinių bei subtropinių kraštų – Ekvadoro, Panamos, Kolumbijos, Kosta Rikos, Ganos. Bananai ten pjaunami žali, kruopščiai atrenkami, išskaidomi į mažesnes kekes, pakuojami ir paruošiami transportuoti. Supakuoti kartoninėse dėžėse, bananai laivais 11–30 dienų gabenami į užsienio šalis. Laivų triumuose palaikoma pastovi 13–14 laipsnių temperatūra, drėgmės ir ventiliuojamo oro santykis – taip prailginamas bananų galiojimo laikas ir užkertamas kelias neplanuotam nokimo procesui. Vėliau bananai jau sunkvežimiais vežami iki specialių kamerų, kuriose sunokinami pasitelkiant etileno dujas.
Pasak „Citmos“ atstovų, etileno dujos nekelia jokio pavojaus sveikatai – jos yra gamtinės kilmės, normaliomis sąlygomis susidaro puvimo proceso metu ir vaisiuose nesikaupia. Beje, taip pat nokinami ir mangai bei papajos.

Obuoliams – ypatingos sąlygos

Be natūralumu nebekvepiančių egzotiškų vaisių dar galime išgyventi, bet mūsų kraštų soduose karaliaujančius obuolius valgyti privalome. Kodėl namų sąlygomis juos pavyksta išlaikyti geriausiu atveju iki Kalėdų, o štai didžiulius sodus turintys ūkininkai dar ir pavasarį siūlo mums gražių, kietų ir sultingų obuolių?
Obuolius pardavinėjantis ūkininkas Andrius Čepaitis paaiškina juos ilgai išlaikantis tik todėl, kad yra daug investavęs į specialius sandėlius. Juose palaikoma pastovi maždaug dviejų laipsnių temperatūra, užtikrinamas nuolatinis drėgmės balansas – pernelyg sausoje patalpoje obuoliai pradeda vysti. Šiais metais 130 tonų obuolių derlių nuėmęs ūkininkas jais iki pavasario ketina prekiauti turgavietėse, maisto bazėse.
Kitas ūkininkas Ričardas Rinkevičius teigia, kad drėgmės lygį obuolių sandėliuose palaikyti ypač svarbu, jis užtikrinamas paprasčiausiai pilant ant sandėlio grindų vandenį. „Kitaip prarastume ir obuolių svorį, ir patrauklią išvaizdą“, – aiškina didžiulių sodų savininkas. Šiemet jis priskynė 350 tonų obuolių, kuriuos realizuos turgavietėse ir viename didžiųjų prekybos centrų.
Šie ūkininkai, nors Lietuvos mastu ir gana stambūs, gali tik su pavydu žiūrėti į kelias didžiausias Lietuvos sodininkystės bendroves, pasistačiusias kelis milijonus litų kainuojančias modernias obuolių saugyklas. Viena tokių – Pasvalio rajone dirbanti UAB „Naradava“, įsirengusi aštuonias šiuolaikines obuolių saugojimo kameras, kuriose automatiškai reguliuojama ne tik oro temperatūra, bet ir atmosferos sudėtis. Tokiuose sandėliuose azoto generatoriumi išretinamas deguonis, taip vaisiai tarytum užmigdomi ir lyg ką tik nuskinti sėkmingai sulaukia net vėlyvo pavasario.
Lietuvoje nenaudojama dar viena Vakaruose labai paplitusi technologija – obuolių konservavimas vašku, kai nuskinti ir išrūšiuoti obuoliai padengiami labai plonu jo sluoksniu, ilgam „užrakinančiu“ vaisiaus gaivumą ir sultingumą. Nusipirkus tokį importinį obuolį jį reikia itin kruopščiai nuplauti šiltu vandeniu – tokios procedūros pakanka vaškui pašalinti.

Pavojų kelia puvinys

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, mitybos ekspertas Rimantas Stukas sako, kad namuose tinkamai – palaikant žemą temperatūrą ir drėgmės balansą – laikomos daržovės bei vaisiai labai ilgai išlaiko savo naudingąsias maistines savybes: „Prarandama tik dalis vitaminų, o štai mineralinių medžiagų kiekis išlieka visiškai nepakitęs.“
Ilgas laikymas kai kada netgi duoda papildomos naudos. Pavyzdžiui, nitratai, jei jų kiekis ką tik nuimtame daržovių derliuje viršija leistinas normas, ilgainiui išgaruoja – taigi žiemą valgoma daržovė gali būti netgi sveikesnė už stalą pasiekusią tiesiai iš daržo.
Aleksandro Stulginskio universiteto Chemijos katedros profesorė Dalia Brazauskienė pataria, jog labai svarbu rudenį nuimtas daržoves laikyti tinkamomis sąlygomis, kad jose neįsiveistų maistą nuodijančių pelėsinių grybelių mikotoksinų. Ji taip pat prisimena vieną Lietuvos mokslininkų neseniai atliktą tyrimą, kai tik šiek tiek įpuvusiose bulvėse – o tokias, išpjaustę puvėsius, daugelis naudoja maistui – buvo rasta nitrozaminų, kurie yra toksiški ir kancerogeniški. „Taigi, jeigu daržovė bent kiek įgedusi – nedvejodami meskite ją lauk“, – ragina mokslininkė.
R.Stukas moko, kad vaisius ir uogas, ypač atvežtus iš toli, reikia labai kruopščiai nuplauti šiltu tekančiu vandeniu. Tačiau kartais plovimas nepadeda: pavyzdžiui, citrusiniai vaisiai, kurių žievė nevalgoma, yra labai smarkiai apdorojami cheminėmis medžiagomis, kurių norma – kur kas didesnė nei, tarkime, vynuogėms ar obuoliams. „Todėl citrinos, apelsino žievelė yra nevalgoma – jos tikrai negalima vartoti konditerijoje, gaminti cukatų ar panašių pagardų“, – perspėja profesorius.

Kaip ilgiau išsaugoti derlių šviežią
- Laikyti per žiemą atrinkite tik pačias šviežiausias, ką tik iškastas bulves, morkas ar kitas šaknines daržoves, nuskintus obuolius;
- Rūpestingai perrinkite ir išmeskite bent kiek įgedusias ar pažeistas daržoves, vaisius – puvimo užkratas labai greitai persiduoda ir visiškai sveikiems;
- Palikite daržoves ir vaisius nevalytus ir neplautus – žemės sluoksnis gerokai pailgina bulvių, morkų „gyvybę“;
- Būtina pašalinti daržovių lapus – jie siurbia drėgmę iš šakniavaisių;
- Šaldytuve negalima laikyti bulvių, svogūnų ir česnakų – jiems tinka tik vėsi ir sausa patalpa;
- Obuoliams, priešingai, reikalinga pakankama drėgmė, antraip jie pradeda džiūti;
- Ilgiausiai šviežumą daržovės ir vaisiai išlaiko vėsioje patalpoje.
- Laikomų daržovių, vaisių priešas – dienos šviesa; ji skatina dygti naujas šaknis ir ataugas.
Šaltinis: thestonesoup.com; personal-fitness.org

Šaldymas – tik pagal taisykles
Produktų šaldymas – mitybos specialistų labai tinkamu pripažintas būdas ilgam išsaugoti vaisių, daržovių, uogų šviežumą. Tačiau daržo, sodo ar miško derlius savo naudingąsias savybes ilgai išlaiko tik tada, kai sušaldomas ir atšildomas laikantis taisyklių.
- Šaldyti reikia tik labai geros kokybes, natūraliai sunokusius ir labai šviežius produktus;
- Visus produktus rekomenduojama užšaldyti greitai ir esant kuo žemesnei temperatūrai, o tada juos saugoti toje pačioje patalpoje, kurioje būtų užtikrinta kuo tolygesnė temperatūra;
- Daržoves rekomenduojama atitirpinti labai greitai, geriausia jas tiesiai iš šaldymo kameros mesti į verdantį vandenį;
- Mėsa, priešingai, savo naudingąsias savybes išsaugo tik tada, kai yra atitirpinama iš lėto, geriausia tai daryti šaldytuve;
- Nepaisant nepatrauklios atšildytų uogų išvaizdos (praranda formą, nebe tokia patraukli spalva), jos ir viduržiemį išlieka kaip puikus vasaros vitaminų šaltinis.
Šaltinis: Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos institutas

Mitybos specialistas R.Stukas: „Tinkamai laikomi vaisiai ir daržovės praranda tik dalį vitaminų, o mineralinių medžiagų kiekis išlieka nepakitęs.“

Vietinės, lietuviškos sodo ar daržo gėrybės šviežesnės ir naudingesnės mūsų organizmui, o ilgoms kelionėms ruošiamoms importinėms daržovėms keliama tik viena sąlyga – patraukli išvaizda

Kaip informuoja Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai, Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslininkai, kurie specializuojasi dietiniuose produktuose, mityboje ir alergijose, pasiekė pagrindinius savo užsibrėžtus tikslus, vertinant teiginius apie maisto produktų įtaką žmonių sveikatai, paskelbdami paskutinius teiginių vertinimus.

Paskutinės 35 vertinimų publikacijos yra daugiau nei trejus metus trukusio darbo, kurį atliko EFSA ekspertai, užbaigimas. Nuo 2008 m. ekspertų grupė įvertino 2758 su maisto produktų įtaka žmonių sveikatai susijusius teiginius aiškinadamiesi, ar šie teiginiai paremti patikimais moksliniais įrodymais, tokiu būdu siekdami padėti Europos Komisijai ir šalims narėms sudarant leidžiamų teiginių apie maisto produktus sąrašų reikalavimus. Šie patvirtinti teiginiai suteiks Europos vartotojams daugiau patikimos informacijos apie maisto produktus.

Remiantis EFSA nepriklausomo vertinimo išvada, nemažai teiginių apie maisto produktus yra paremti moksliniais argumentais, įskaitant teiginius, susijusius su maisto teigiamu poveikiu sveikatai.

Vertinimo rezultatai buvo laikomi teigiamais, kai buvo rasta patikimų mokslinių įrodymų, pagrindžiančių teiginius. Taip buvo įvertintas beveik kas penktas peržiūrėtas teiginys, teigiamai įvertinti teiginiai dažniausiai buvo susiję su:

• Vitaminais ir mineralais;
• Maistinėmis skaidulomis ir jų poveikiu kraujo gliukozės ir cholesterolio kiekio palaikyme bei svorio reguliavime;
• Gyvomis jogurtų kultūromis ir laktozės virškimu;
• Polifenolių, esančių alyvuogių aliejuje, antioksidaciniu poveikiu;
• Graikiniais riešutais ir pagerėjusia kraujagyslių funkcija;
• Miltų pašalinimu iš maisto raciono ir svorio kontrole;
• Riebiosiomis rūgštimis ir svorio kontrole;
• Galimu cukraus pakaitalų (ksilitozės ir sorbitolio) poveikiu išlaikant dantų mineralizaciją arba sumažinant kraujo gliukozės lygį po valgio;
• Karbohidratų-elektrolitų gėrimų ir kreatino poveikį sportuojant.

Ekspertai paneigė tuos teiginius, kuriuose daklaruojamas maisto produkto poveikis nebuvo moksliškai pagrįstas. Galimos teiginio nepatvirtinimo priežastys:

• Trūksta informacijos apie medžiagas, apie kurių poveikį sveikatai yra minima teiginiuose (pvz., kalbama apie probiotikus arba maistines skaidulas, bet nenurodoma konkrečiai apie kokias maistines skaidulas kalbama);
• Trūksta įrodymų, kad deklaruojamas efektas yra iš tikrųjų naudingas ir/ar pagerina organizmo funkcijas (pvz., kai kalbama apie maisto produktus su antioksidantais arba teigiamą poveikį inkstams vandens šalinime);
• Trūksta tikslumo dėl poveikio sveikatai (pvz., tokie teiginiai kaip ,,energija“, ,,gyvybingumas“ arba teiginiai apie teigiamą poveikį moterų sveikatai bei psichinei būklei yra nekonkretūs);
• Trūksta atliktų tyrimų, kad būtų galima teigti apie teigiamą poveikį žmogaus sveikatai;
• Teiginiai, kuriuose yra įvardintas tam tikras poveikis sveikatai ir kuriuose nurodytos plačios maisto grupių kategorijos (pvz., ,,vaisiai ir daržovės“ arba ,,pieno produktai“), kurioms priskiriami tam tikri poveikiai.

Šį darbą EFSA atliko etapais dėl didelio teiginių kiekio ir pageidavimų greitai pateikti informaciją siekinat užtikrinti skaidrumą. EFSA taip pat sujungė panašius teiginius (pvz., pagal medžiagą / naudą), siekiant palengvinti rizikos vertinimą ir jį padaryti nuoseklų.

Catherine Geslain-Laneelle, EFSA‘os  vykdančioji direktorė teigė, kad: ,,EFSA darbo bendroji funkcija teiginiuose apie sveikatą yra pabrėžti konstruktyvaus dialogo svarbą tarp rizikos vertintojų, mokslininkų, sprendimus priimančių asmenų ir suinteresuotų asmenų bei prisidėti prie vizijų apie ateities organizaciją kūrimo“.

Europos maisto saugos tarnybos mokslininkai, kurie specializuojasi dietiniuose produktuose, mityboje ir alergijose, pratęs teiginių, kuriuose kalbama apie vaikų vystymasi ir sveikatą, vertinimą. Po praėjusias metais vykusio susitikimo su suinteresuotas asmenimis, EFSA parengė rekomendacinius dokumentus dėl sveikatos teiginių, susijusių su žarnyno ir imuninės sistemos funkcija ir pradėjo tiesioginę konsultaciją dėl teiginių, susijusių su kaulų, sąnarių ir burnos ertmės sveikata, oksidaciniu stresu ir kardiovaskulinėmis problemomis, svorio kontrole ir gliukozės kiekio kraujyje reguliavimu.

Ekspertų grupės mokslinės išvados apie keletą išanalizuotų teiginių

Mokslinė nuomonė apie teiginį, jog ryžių raudonųjų mielių išskiriamas monakolinas K turi teigiamą poveikį reguliuojant kraujyje cholesterolio kiekį.
Europos maisto saugos tarnybos mokslininkai, kurie specializuojasi dietiniuose produktuose, mityboje ir alergijose, vertindami šį teiginį atsižvelgė į du eksperimentinius kontrolinius tyrimus, pagal kurių išvadas galima teigti, kad ryžių raudonųjų mielių išskiriamas monakolinas K, vartojant šios medžiagos apie 10mg per parą, daro teigiamą įtaką mažinant mažo tankio lipoproteinų kiekį esant hiprecholesterolemijai. Taigi, remiantis pateiktais duomenimis, galima daryti išvadą, kad yra teigiamas ryšys tarp monakolino K vartojimo ir normalios mažo tankio lipoproteinų koncentracijos palaikymo.

Mokslinė nuomonė apie teiginį, kad sojų izoflavonai apsaugo DNR, baltymus ir lipidus nuo oksidacinio streso, palaiko normalią kraujo cholesterolio koncentraciją, sumažina vazomotorinius simptomus menopauzės metu, palaiko normalų odos tonusą, skatina plaukų augimą, gerina kardiovaskulinės sistemos būklę, padeda išgydyti prostatos ir viršutinių kvėpavimo takų vėžį.
Jokios atliktos studijos nepatvirtino fakto, kad yra teigiamas ryšys tarp sojų izoflavonų ir DNR, baltymų ir lipidų apsaugos nuo oksidacinio streso. Išanalizavus atliktus tyrimus taip pat nustatyta, kad nėra teigiamo ryšio tarp sojų izoflavonų vartojimo ir sumažėjusio cholesterolio kiekio kraujyje, taip pat nepakanka pateiktų įrodimų, kad būtų galima pagrįsti teiginį, kad sojos izoflavonai sumažina vazomotorinius reiškinius susijusius su menopauze. Mokslinė grupė nerado ryšio tarp odos tonuso ir odos sveikatos, todėl teiginys, kad sojų izoflavonai pagerina odos tonusą, negali būti siejami su pagerėjusia odos sveikata. Nerasta įrodymų, kad sojų izoflavonai gali turėti teigiamos įtakos ir plaukų augimui. Bandant išsisaiškinti izoflavonų įtaką kardiovaskulinei sveikatai, padaryta išvada, kad terminai: ,,kardiovaskulinė sveikata“, ,,prostatos vėžys“, ,,krūties vėžys“, ,,viršutinių kvėpavimo takų vėžys“  yra nekonkretūs ir todėl negalima įrodyti konkrečios medžiagos poveikio sveikatai.

Mokslinė nuomonė apie teiginį, kad natrio ir kalio druskos padeda palaikyti rūgščių / bazių balansą ir taip reguliuoja kaulų tankumą.
Nebuvo rasta mokslinių įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti šią nuomonę.

Mokslinė nuomonė apie kreatino teigiamą poveikį fizinei veiklai atliekant trumpas didelio intensyvumo treniruotes.
Teigiama, kad kreatinas tokių treniruočių metu padidina ištvermę ir pajėgumą. Ekspertų grupė nustatė, kad yra teigiamas ryšys tarp kreatino vartojimo ir treniruočių intensyvumo padidėjimo. Siekiant gauti nurodytą teigiamą poveikį, tikslinė grupė (suaugę žmonės, atliekantys intensyvias treniruotes) turėtų suvartoti apie 3 g kreatino kasdien. Tačiau ekspertų grupė, pagal gautus duomenis padarė išvadą, kad nėra teigiamo ryšio tarp kreatino vartojimo ir ištvermės padidėjimo atliekant pratimus.

Mokslinė nuomonė apie citrinų rūgšties natrio ir kalio druskų vartojimo įtaką gerai kaulų būklei.
Darydama išvadas mokslinė grupė rėmėsi tyrimo, kurio metu buvo stebimos moterys, esančios menopauzėje ir vartojančios kalio citratą, duomenimis, tačiau nebuvo nustatyta, kad kalio citrato vartojimas daro įtaką kaulų mineraliniam tankiui. Todėl ekspertų grupė padarė išvadą, kad nėra teigiamo ryšio tarp citrinos rūgšties ir natrio bei kalio druskų vartojimo ir teigiamos įtakos kaulų būklei.

Mokslinės grupės išvada apie silicio apsaugą nuo aliuminio kaupimosi smegenyse, teigiamą poveikį kardiovaskulinei sistemai ir teigiamą poveikį suformuojant apsaugą skrandžio gleivinei, neutralizuojant skrandžio rūgštis, normaliai kolageno ir jungiamojo audinio formacijai, sveikiems kaulams ir sąnariams, gražiai odos išvaizdai ir odos elastingumui, plaukų ir nagų augimui.

Nebuvo rasta įrodymų, kad silicis apsaugo nuo aliuminio kaupimosi smegenyse ir daro teigiamą įtaką psichinei sveikatai. Teiginys, jog silicis daro teigiamą poveikį kardiovaskulinei sistemai, yra per platus ir nekonkretus, kad būtų galima jį patvirtinti. Siekiant patvirtinti teiginį, kad silicis padeda apsaugoti skrandžio gleivinę, nebuvo rasta jokių tai įrodančių faktų. Taip pat nebuvo nustatyta ir teigiamo ryšio tarp silicio vartojimo ir padidėjusios skrandžio rūgščių neutralizacijos bei teigiamo poveikio kolageno ir jungiamojo audinio formavimuisi, taigi negali būti patvirtintas ir teigiamas poveikis sąnariams, kaulams,  odai ir plaukams.

Ekspertų grupės išvada dėl teiginio, kad Lactobacillus rhamnosus kartu su Lactobacillus reuteri apsaugo nuo vaginalinių patogenų, kadangi padidėja laktobakterijų ir sumažėja patogeninių bakterijų ir / ar grybelių.
Siekiant patvirtinti teiginį, kad Lactobacillus rhamnosus kartu su Lactobacillus reuteri apsaugo nuo vaginalinių patogenų, kadangi padidėja laktobakterijų ir sumažėja patogeninių bakterijų ir / ar grybelių kiekis, nebuvo rasta jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų.

Ekspertų grupės išvados siekiant išsiaiškinti, ar astaksantinas padeda apsaugoti odą nuo UV spindulių neigiamo žalingo poveikio bei padeda apsisaugoti nuo Helicobacter pylori, jo reikšmę normaliai spermatogenezei bei normaliai raumenų ir imuninės sistemos veiklai.
Jokios atliktos studijos nepatvirtino teiginio, kad astaksantinai apsaugo odą nuo pavojingo UV spindulių poveikio. Taip pat nerasta teigiamo ryšio tarp astaksantino poveikio ir Helicobacter pylori infekcijos naikinimo bei astaksantino poveikio normaliai spermatogenezei. Kadangi teiginiai ,,normali imuninės sistemos“ ir ,,normali raumenų veikla“ yra nekonkretūs, nebuvo nustatyta jų priklausomybė nuo astaksantino.

Nuomonė dėl becukrės kramtomosios gumos su ksilitoliu ir rūgštis neutralizuojančia medžiaga poveikio dantų mineralizacijai, dantų apnašų sumažinimui ir patogeninių mikroorganizmų vidurinėje ausyje sunaikinimui.
Teigiamas becukrės kramtomosios gumos poveikis naikinant dantų apnašas ir palaikant dantų mineralizaciją jau buvo nustatytas anksčiau, mokslinė grupė padarė išvadas, kad tas pats poveikis yra taikomas ir becukrei kramtomajai gumai su ksilitoliu. Jau anksčiau buvo patvirtintas teiginys, kad becukrė kramtomoji guma padeda sumažinti dantų apnašų kiekį. Tačiau nerasta tai pagrindžiančių faktų. Mokslinė grupė taip pat padarė išvadą, kad pateiktų įrodymų nepakanka, kad būtų galima teigti, kad becukrės kramtomosios gumos su ksilitoliu vartojimas naikina patogeninius mikroorganizmus (pvz., Streptococcus pneumoniae) vidurinėje ausyje.

Išvados dėl avižų ir miežių grūdų skaidulų vartojimo ir padidėjusio išmatų tūrio.
Ekspertų grupė padarė išvadą kad grūdų sėklų skaidulų teigiamas poveikis didinant išmatų tūrį jau seniai žinomas, poveikio mechanizmas taip pat jau yra nustatytas, todėl manoma, kad avižų ir miežių grūdų skaidulų poveikis yra toks pat.

 

Tiesa, pasitvirtina tik mažoji dalis skundų, bet ilgainiui ir jų daugėja. Ypač vasarą. Štai vien per šių metų liepą VMVT gavo 10 pasitvirtinusių vartotojų skundų dėl apsinuodijimo bei maisto kokybės. O tai – daugiau nei per visą pirmąjį šių metų pusmetį.
VMVT Maisto skyriaus vedėjos Aušros Išarienės teigimu, pastarųjų metų vasaromis ypač padaugėja apsinuodijimo pasenusiais produktais atvejų.
Apie vasarą pagausėjusius žarnyno infekcinių ligų protrūkius praneša ir Užkrečiamųjų ligų bei AIDS centras. Specialistai skaičiuoja, kad per du šių metų vasaros mėnesius užregistruoti 74 pranešimai apie žarnyno infekcinių ligų protrūkius, iš kurių 61 protrūkis užregistruotas šeimose, devyni – viešojo maitinimo įstaigose, trys – vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir vienas, susijęs su prekybos įmonėje prekiautu maistu.
Kaip pabrėžia specialistai, dažniausiai registruojami susirgimai salmonelioze bei šios ligos protrūkiai, kai tuo pačiu nesaugiu maistu apsinuodija grupė žmonių. Taip yra todėl, kad vasarą padaugėja iškylaujančiųjų gamtoje, dažniau švenčiamos šeimos, giminės šventės.
Mitybos ekspertų duomenimis, per karščius žarnyno infekcinėmis ligomis dažniausiai užsikrečiama nuo nepakankamai karščiu apdoroto gyvūninio maisto – mėsos, paukštienos, kiaušinių, pieno ir jų produktų. Šių infekcinių ligų priežastis gali būti ir patogeniniais mikroorganizmais užterštos daržovės bei vaisiai.

Atlikus Baltijos šalyse maisto produktų ir gėrimų vartojimo tyrimą, paaiškėjo, kad tiek lietuviai, tiek latviai, tiek estai dažniausiai renkasi duoną, aliejų ir arbatą. Į Lietuvos gyventojų labiausiai mėgstamų maisto produktų penketuką taip pat patenka mėsa (kiauliena, jautiena, paukštiena) ir prieskoniai, į latvių – grietinė ir šviežios daržovės, į estų – pienas arba kefyras ir sviestas arba margarinas. Tai parodė specialus rinkos tyrimų kompanijos „TNS“ Baltijos šalyse atliktas pirkimo ir vartojimo įpročių tyrimas „TNS Atlas™“.

Lietuviai dažniau nei kitų Baltijos šalių gyventojai vartoja daržoves, prieskonius, majonezą ir kečupą. Mūsų šalies gyventojai yra šokolado mėgėjai – šokoladinius batonėlius bei plyteles bent kartą per savaitę prisipažino valgantys 35 proc. lietuvių, 27 proc. estų ir 18 proc. latvių. Taip pat Lietuvoje, lyginant su minėtomis kaimyninėmis šalimis, suvartojama daugiausiai alaus – daugiau nei ketvirtadalis arba 27 proc. lietuvių bent kartą per savaitę geria alų, tuo metu Estijoje šis rodiklis siekia 21 proc., o Latvijoje – 19 proc.

Estai dažniau nei kaimyninių šalių gyventojai vartoja makaronus, sūrį, jogurtą, garstyčias, varškės desertus ir kremus, įvairius užpilus salotoms ir mėsai bei sausus pusryčius. Šios šalies gyventojai yra ir didžiausi žuvies mėgėjai, ją bent kartą per savaitę valgo 40 proc. estų, Lietuvoje šis rodiklis siekia 37 proc., Latvijoje – 32 proc.

Taip pat beveik pusė, t. y. 48 proc., estų bent kartą per savaitę geria sultis ar jų gėrimus, tarp lietuvių ir latvių šie rodikliai mažesni – atitinkamai 35 proc. ir 23 proc. Estai yra ir didžiausi tarp Baltijos šalių gyventojų rūkytų gaminių mėgėjai – daugiau nei kas antras estas bent kartą per savaitę valgo šiuos produktus.

Latvijos gyventojai išsiskiria tuo, kad mažiau vartoja baltos duonos – 81 proc. gyventojų bent kartą per savaitę, Lietuvoje – 89 proc., Estijoje – 90 proc. Tačiau šios šalies gyventojai labai mėgsta dešreles, net 59 proc. latvių jas valgo bent kartą per savaitę, Lietuvoje – 51 proc. gyventojų, o Estijoje – 49 proc. Taip pat latviai yra didesni saldumynų mėgėjai. Pavyzdžiui, bent kartą per savaitę 38 proc. latvių valgo saldžius sausainius, tarp lietuvių šis skaičius siekia 36 proc., estų – 33 proc. Taip pat latviai dažniau – 17 proc. gyventojų – mėgaujasi ledais, tuo metu ledus renkasi tik 13 proc. lietuvių ir 14 proc. estų.

Visose trijose minėtose Baltijos šalyse dažniausiai vartojami maisto produktai tarp vyrų ir moterų skiriasi. Moterys dažniau renkasi sveikesnius ir lengvesnius produktus – tokius kaip jogurtas, varškės sūreliai, švieži vaisiai ir daržovės. Tarp vyrų populiaresnis greitas ir sunkesnis maistas: dešrelės, rūkyta dešra, kečupas, garstyčios, makaronai ir kumpis. Vyrai taip pat dažniau vartoja alų.

Tyrimas buvo atliktas 2011 m. pavasarį, o jame dalyvavo 1819 Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 m. amžiaus.

Tačiau ne visada jie būna laiku pastebėti kontroliuojančių institucijų ar pašalinti, todėl pirkėjus pasiekia pesticidais užkrėstos daržovės, mėsa su antibiotikais ar vanduo su mikrobais.

Per pirmąjį šių metų pusmetį vien didžiuosiuose prekybos centruose Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), atlikusi 1008 patikrinimus, tarp jų nustatė 31 proc. pažeidimų. Daugiausia nustatyta bendrų higienos ir maisto produktų ženklinimo pažeidimų. 2010 m. didieji prekybos centrai tikrinti 1788 kartus. Rasta 36 proc. pažeidimų.
Įvairių pažeidimų apstu ir turgavietėse, viešojo maitinimo įstaigose, maisto pramonės įmonėse. Kone kas savaitę VMVT specialistai nustato, kad maistas buvo gaminamas nesilaikant higienos reikalavimų, mėsoje yra normas viršijantys antibiotikų kiekiai, o daržovėse ir vaisiuose – pesticidų. Taip pat randama kirmėlių, įvairių vabalų, mikroorganizmų, sukeliančių infekcijas. Be to, kai kurie produktai iš parduotuvių lentynų nedingsta net pasibaigus jų galiojimo terminui.

Reikalavimų nepaiso sąmoningai

Beje, dažnai maisto saugos reikalavimų nepaisymas – ne atsitiktinis ir ne dėl neatidumo pasitaikantis pažeidimas. Kai kurios įmonės sąmoningai taip elgiasi, jų vadovai nereaguoja į VMVT specialistų sprendimus riboti produktų patekimą į rinką ar net sustabdyti veiklą. Štai Klaipėdos didmeninės prekybos įmonė “Baltijos bretlingis” ir po patikrinimo bei nustatytų pažeidimų tiekė į rinką konditerijos gaminius, kurių tinkamumo vartoti terminas buvo pasibaigęs, Palangoje įsikūrusioje parduotuvėje “Kaišiadorių paukštyno mažmena” buvo sąmoningai prekiaujama produktais, kurių galiojimo terminas taip pat jau pasibaigęs, UAB “Kazameta” žuvų konservus, pasibaigus tinkamumo vartoti terminui, teikė labdarai, nors jau buvo nubausta už šį pažeidimą. Druskininkų įmonės “Elmera” pilstomame vandenyje padidėjusi mikrobiologinė tarša buvo užfiksuota net tris kartus. Du kartus užterštumas keliskart viršijo galimas normas stalo vandenyje “Optima linija”, o šį pavasarį negazuotame natūraliame mineraliniame vandenyje “Hermis” rasta žarninių enterokokų.
Laiku neužkirtus kelio tokiems ir panašiems pažeidimams, vartotojai gali patirti rimtų sveikatos sutrikimų. Pavyzdžiui, mėsoje vis dažniau randami per dideli antibiotikų kiekiai. “Dažnai valgant tokią mėsą, organizmas pripranta prie antibiotikų, o žmogui susirgus ir gydytojui paskyrus šių vaistų, jie būna neveiksmingi”, – paaiškina Kauno technologijos universiteto Maisto produktų technologijos katedros vedėja Daiva Leskauskaitė.
Kiaulienos, kurioje antibiotiko penicilino kiekis didžiausią leistiną normą viršijo daugiau kaip devynis kartus, šių metų vasario pabaigoje buvo rasta bendrovėje “Krekenavos mėsa”. Po kelių mėnesių daugiau, nei leidžiama, antibiotikų aptikta ir bendrovės “Pajūrio įmonė” perdirbamoje mėsoje.
D.Leskauskaitė sako, kad antibiotikų į mėsos produktus patenka su žaliava, jei nebuvo laikomasi gyvulių gydymo taisyklių. Mat kai susirgęs gyvulys gydomas antibiotikais ir paskerdžiamas praėjus per mažai laiko po gydymo, vaistų lieka net ir perdirbtoje mėsoje.
Šiurpina ir tai, kokiomis sąlygomis kai kurios įmonės ruošia mėsą parduoti. Neseniai buvo sustabdyta Vilniaus įmonės “Limeksas” veikla, nes kiauliena čia buvo išpjaustoma iš neaiškios kilmės paršavedžių skerdenų, blogai nukraujavusių, ne iki galo nusvilintais šeriais. Įmonės savininkai negalėjo pateikti galiojančių šios mėsos įsigijimo dokumentų. Be to, pjaustyta mėsa buvo apdėta sniegu, nes įmonėje nėra įrangos ledui gaminti.

Agurkai su pesticidais, kruopos su lervomis ir smėliu

Kita nuodinga cheminė medžiaga, kurios dideli kiekiai patekę į organizmą gali pažeisti kepenų, inkstų funkciją, – pesticidai. Vien šį pavasarį keliose apelsinų siuntose iš Egipto buvo aptikta pesticidų, dešimt kartų viršijančių leistiną normą. Taip pat į Lietuvą buvo atkeliavusios 24 tonos mandarinų, kuriuose pesticido malationo likučiai viršijo didžiausią leistiną normą. Laimė, parduotuvių lentynų šie vaisiai nepasiekė. Tačiau ispaniškų agurkų su didesne, nei leidžiama, pesticidų doze į prekybos centrus šį pavasarį buvo patekę. Netinkamų vartoti agurkų rasta Kupiškyje, prekybos centre “Maxima”. Siunta buvo surinkta iš rinkos, tačiau dalis jų vis dėlto pasiekė pirkėjų stalą.
“Dažniausiai viršijantys leistiną normą pesticidų kiekiai nustatomi, jeigu augintojai vaisius ar daržoves jais nupurškė prieš pat derliaus nuėmimą, kad sunaikintų kenkėjus, nors tai griežtai draudžiama”, – primena D.Leskauskaitė.
Ant mūsų pietų ar vakarienės stalo gali atkeliauti ir netinkamų valgyti grūdinių kultūrų. Beje, net iš ekologinio ūkio. Pernai rudenį po VMVT patikrinimo gamybą turėjo sustabdyti UAB “Ustukių malūnas”, gaminantis ekologiškas kruopas, miltus, grūdų trapučius. Mat manų kruopos ir kviečiai buvo užteršti aruodiniais kenkėjais, o ekologiškuose ryžių dribsniuose rasta grybelių gaminamo ochratoksino A.
Prieš porą mėnesių atlikus tyrimus paaiškėjo, kad bendrovės “Galinta ir partneriai” grikių kruopos taip pat nesaugios. Jose buvo aptikta viršijančių didžiausią leistiną normą mineralinių priemaišų, tokių kaip smėlis, žemės grumsteliai, žvirgždas, dulkės, akmenukai, rūda. O sausio mėnesį tos pačios bendrovės iš Italijos importuojamuose ir pakuojamuose ryžiuose rasti 27 gyvi suaugę aruodiniai kenkėjai.
Dar labiau šokiruojantis radinys pernai rudenį buvo aptiktas S.Krivickio įmonėje “Fasma”. Žirniuose, paruoštuose tiekti į rinką, knibždėjo nesuskaičiuojama daugybė gyvų aruodinių kenkėjų lervų. O šios bendrovės pagaminti avižiniai dribsniai su gyvomis lervomis buvo pasiekę prekybos centro “Norfa” parduotuves.

Baudos negąsdina

VMVT Strateginio planavimo ir kokybės valdymo skyriaus specialistė Jurgita Savickaitė sako, kad įmonės tikrinamos “šviesoforo” principu. “Mažos rizikos ūkio subjektai tikrinami vieną kartą per dvejus metus. Įmonės, kurių veikla susijusi su ryškia rizika vartotojams, tikrinamos kartą per metus, o subjektai, kurių veikla susijusi su didele rizika, pavyzdžiui, kūdikiams, sergantiems ar senyvo amžiaus asmenims, tikrinami du tris kartus per metus”, – paaiškina J.Savickaitė.
Tiesa, įmonės gali būti patikrintos ir neplaniškai, pavyzdžiui, gavus vartotojų skundą ar informacijos iš Europos Komisijos bei mūsų valstybės kontrolės institucijų. Jeigu buvo nustatyta pažeidimų, dar kartą tikrinama, ar jie pašalinti.
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, pažeidus higienos norminius aktus, skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 500 Lt, neteisingai paženklinus prekes skiriama nuo 20 iki 1000 Lt bauda, o pažeidus Produktų saugos įstatymą – nuo 500 iki 5000 Lt bauda.
Palyginti su tuo, kokią žalą gali patirti vartotojas, valgydamas nesaugų maistą, tai akivaizdžiai per mažos baudos. Be to, ir pačių nesąžiningų maisto gamintojų ar tiekėjų jos negąsdina. Lietuvos maisto pramonės asociacijos direktorė Irma Pilipienė sako, kad tik pažeidimų pagarsinimas priverčia įmonių vadovus susimąstyti. Mat vartotojams siunčiama žinia kiekvienam gamintojui ir pardavėjui yra antireklama. “Sąžiningai dirbančios įmonės stengiasi, kad pažeidimai nesikartotų, tačiau klaidų išvengti niekam nepavyksta”, – teigia I.Pilipienė.
Be to, ir atsakingi pareigūnai ne visada laiku išaiškina pažeidimus. Tad kiekvienam pačiam belieka rūpintis, kad neprisivalgytų pesticidų ar kirmėlių. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Indrė Karpovienė pataria nepirkti riešutų ar džiovintų vaisių, kurie yra suskilę, dėmėti, pajuodę, žemėti. Prieš valgant juos būtina gerai nuplauti, o vaisių ir daržovių dar nulupti ir odelę. Saugiau rinktis perdirbtus maisto produktus, pavyzdžiui, pasterizuotą pieną. Ir jokiu būdu nevartoti maisto produktų, pasibaigus jų tinkamumo vartoti terminui.

Box
Mėsos įmonėse – daugiausia higienos reikalavimų pažeidimų
2010 m. Valstybinė veterinarijos ir maisto tarnyba 199 veikiančias mėsos įmones tikrino 603 kartus. Nustatyti 543 įvairūs pažeidimai. 25 proc. jų sudaro higienos reikalavimų pažeidimai, 14,7 proc. – produktų ženklinimo, 6,8 proc. atsekamumo, 5,9 proc. – temperatūros režimo, 6,3 proc. – instaliacijų (ventiliacijos, kanalizacijos, apšvietimo ir pan.) priežiūros, 6,4 proc. – valymo-dezinfekavimo reikalavimų ir kiti.
43 atvejais dėl nustatytų pažeidimų buvo taikytos piniginės baudos, 23 atvejais – įspėjimai, 20 kartų buvo uždrausta, laikinai sustabdyta (iki bus pašalinti trūkumai) veikla.

Box2
Prekybos centruose – daugiausia produktų ženklinimo pažeidimų
Maisto produktų ženklinimo pažeidimų (visų nustatytų pažeidimų proc.)
“Rimi Lietuva”    32
“Palink”    22
“Norfos mažmena”    21
“Maxima LT”    20

Maisto produktų kokybės pažeidimų
“Rimi Lietuva”    14
“Maxima LT”    13
“Norfos mažmena”    13
“Palink”    11

Bendrų higienos reikalavimų pažeidimų
“Palink”    22
“Maxima LT”    15
“Norfos mažmena”    15
“Rimi Lietuva”    11

Praėjusiais metais prekybos tinklų centrams skirta 24,2 tūkst. Lt baudų ir 65 įspėjimai.

Šaltinis: Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Kiaulės ir viščiukai broileriai kartu su pašaru gauna ir porciją hormonų, o žuvys auginamos kanalizacijos vamzdžiuose. Tokių pasakojimų prisiklausiusi 43-ejų metų vilnietė Renata Jargulevičienė sako, kad dabar ruošdama savo šeimai kasdienį maistą jaučiasi labai nejaukiai. “Visiškai nebeaišku, kokį maistą valgome, kuo gali tikėti, o kuo ne”, – teigia R.Jargulevičienė.
Ar tai mitai, ar faktai? Kaip pastaraisiais dešimtmečiais keitėsi Lietuvos maisto pramonė ir ar išties iš mūsų maisto nyksta paskutinieji natūralumo likučiai? Į šiuos klausimus “Veidas” ir ieškojo atsakymų.
Ant stalo – šaldyta duona
Lietuviai pastaruoju metu labai pamėgo “Mantingos” gaminamą itališką duoną “Ciabatta”, kurią paprastai perka dar karštą, lyg ką tik iškeptą. Taip ir yra: šie ir kiti įmonės duonos gaminiai kepami tiesiog parduotuvėje ir iš karto patiekiami į lentynas. Bet ne visi žino, kaip ši duona gaminama: kad paruošusi tešlą duoną iš pradžių kepa pati “Mantinga”, bet iškepa ją ne iki galo, nes tam tikru metu kepimo procesas sustabdomas ir duona žaibiškai užšaldoma. Patekusi į parduotuves ir kepyklas duona atitirpinama ir antrąsyk kepama – tiksliau, baigiama kepti. Prekybininkams tai labai patogu: juk visada gali atsišaldyti ir iškepti būtent tiek duonos, kiek reikia, be to, užšaldytų gaminių realizacijos laikas – net 9–18 mėn.
Ši duonos gamybos technologija, labai populiari Vakaruose, jau kuris laikas naudojama ir Lietuvos maisto pramonėje. Tiesa, lietuviai rinkdamiesi duoną yra konservatyvūs ir labiau mėgsta tradiciniu būdu keptą ruginę duoną, bet ateina nauja duonos valgytojų karta, kuri jau ne taip prisirišusi prie senųjų tradicijų. Todėl šaldytos duonos suvartojimas Lietuvoje turėtų didėti. Šių technologijų populiarumą lems ir pats laikmetis, nes maisto pramonėje tampa vis svarbiau gaminti pigiai, greitai ir kad produktas kuo ilgiau būtų tinkamas vartoti. “Svarbu, kad tokia duona nepraranda maistinių savybių. Juk nebijoma valgyti šaldytų vištos kulšelių”, – sako “Mantingos” komercijos direktorė Lina Žemaitienė.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė antrina, kad šaldytuose produktuose lieka apie 70 proc. naudingųjų medžiagų. Tačiau bene didžiausias dukart keptos duonos trūkumas – kitą dieną ji jau nėra tokia gardi ir puri, tampa kietoka.
Tuo tarpu dauguma tradicinių duonos kepimo įmonių savo gamybos per pastaruosius du dešimtmečius beveik nekeitė. Dauguma įmonių duoną tebekepa be jokių sintetinių bei cheminių priedų ir daugiausia iš natūralaus raugo. “Lietuviška duona išsaugojo natūralumą”, – teigia “Vilniaus duonos” kokybės skyriaus vadovė Snieguolė Šoblinskienė. Šioje įmonėje duona kepama nebe krosnyse, kaip tą darė mūsų protėviai, o ant granito plokščių, tačiau pati technologija ne itin pakito.
Vis dėlto atsiranda ir naujų produktų, kurie jau nėra nei tokie sveiki ir maistingi, nei natūralūs. Pavyzdžiui, išvaizda į sūrį labai panašūs vadinamieji baltyminiai gaminiai, gaminami praktiškai tik iš vandens, pieno miltelių ir maisto priedų. Atrodo kaip sūris, bet skonis išduoda apgaulę. Mėginama gudrauti gaminant ir jogurtą, kuris siekiant ilgesnio realizacijos laiko taip termiškai apdorojamas, kad netenka visų gerųjų bakterijų. “Na, pieno tai tikrai niekas negamina iš miltelių, kaip girdėjau kalbant. Nes juk būtų pernelyg brangu gaminti miltelius ir po to juos skiesti vandeniu”, – tvirtina VMVT Sanitarijos ir maisto skyriaus vyr. specialistė Antonina Greičiuvienė.
Užtat labai suprastėjo, pavyzdžiui, ir toks skanėstas, kaip ledai. Sovietmečiu plombyras buvo gaminamas iš tikros grietinėlės, o dabar ją pakeitė augaliniai riebalai, todėl ir plombyras jau nebe toks skanus. Na, o įvairiausi vaisių skonio ledai paprastai gaminami iš koncentratų, kurie būna pastos arba miltelių pavidalo: masė atskiedžiama vandeniu, užšaldoma, ir štai jums ledai.
Iš koncentratų – įvairių maisto priedų mišinių – gaminama ir dauguma gaiviųjų gėrimų bei sulčių. Anksčiau, kaip pasakojo VMVT vyr. specialistė Vilija Galdikienė, gaivieji gėrimai buvo gaminami iš cukraus sirupo, o dabar cukraus sirupas nebeverdamas, nes naudojami saldikliai. Be to, vaikų pamėgtuose gėrimuose dabar ypač daug maisto priedų – saldiklių, kvapiklių bei dažiklių. Kai kurie gėrimai gaminami vien tik iš jų ir vandens. Žinoma, leistinų kiekių gamintojai neviršija, bet tam ir poreikio nėra – šių dienų maisto pramonėje priedų naudojimas ir taip stipriai išplėstas.
Populiarios Lietuvoje sultys taip pat pagamintos iš koncentrato. Jei norite sveikesnio produkto, turėtumėte rinktis šviežiai spaustas vaisių bei uogų sultis, o jei perkate sultis iš koncentrato, turėtumėte žinoti, kad klampios masės pavidalo koncentratas gamintojus pasiekia didžiulėse cisternose arba kelių šimtų litrų metalinėse talpyklose automobiliais iš įvairių šalių. Tada pilama vandens, kad būtų atkurtas prieš tai buvęs pašalintas jo kiekis (gaminant nektarą vandens pilama daugiau), maišoma, pasterizuojama ir fasuojama. Ir tai taip pat vadinama sultimis.
Troškulio kažkodėl nesužadina ir geriamojo vandens gamybos ypatumai. Faktas, kad visas geriamasis vanduo, išskyrus šaltinio ir natūralų mineralinį vandenį, yra dezinfekuojamas švitinant ultravioletinėmis lempomis arba cheminiu dezinfektantu natrio hipochloritu (nedideli jo likučiai vėliau aptinkami vandenyje), nenuteikia maloniai. Daugeliui vartotojų nėra žinoma ir tai, kad vadinamasis stalo vanduo – tai tas pats vandentiekio arba gręžinio vanduo, tik sumaišytas su nedideliu kiekiu mineralinio arba šaltinio vandens bei “pagardintas” druskų mišiniu.

Norite geltono trynio? Prašom
Vienoje didelėje mėsos perdirbimo įmonėje sandėlio darbuotoju dirbęs studentas Mindaugas Pocius (vardas jo prašymu pakeistas) kartais susimąsto, kad maisto pramonės virtuvės geriau nežinoti. Mat išėjęs iš darbo vaikinas keletą savaičių negalėjo net pažiūrėti į jokius mėsos gaminius.
M.Pocius įmonėje matė dešrelių, sufasuotų su cigaretės nuorūka, pakuotę, o kartą buvo liudininkas, kaip keliomis dienomis buvo pailginta užsilikusio produkto galiojimo data: gaminys tiesiog perpakuotas į naują pakuotę. “Darbuotojai nekentė savo vadovybės ir bandė visaip jai kerštauti. Mačiau, kaip spardomos dešrų pakuotės. Higienos stoka buvo akivaizdi. Pats gamybos procesas, kiek man teko jį matyti, taip pat padarė nemalonų įspūdį: patalpoje, kurioje laikomi didžiuliai kiekiai konservantų, kvapas priminė šlapimą, o ypač nustebau pamatęs, kaip gaminama rūkyta produkcija. Dešros, šoninės, kiaulių ausys buvo “rūkomos” laikant kažkokiame garuojančiame tirpale”, – darbo mėsos perdirbimo įmonėje įspūdžiais dalijasi M.Pocius.
Rūkytą dešrą galima pagaminti ir nerūkant? Kaip tai padaryti? VMVT atstovas Gintautas Čereška paaiškina, kad tai anaiptol ne nusižengimas, o jau įprasta gamybos technologija. Naudojant specialias medžiagas dešros greičiau subrandinamos, o rūkyto gaminio skonį suteikia kvapioji medžiaga – dūmo ekstraktas.
Na, o kaip dėl pramoniniu būdu veisiamų kiaulių ir viščiukų broilerių, kurių augimas esą jau ir Lietuvoje skatinimas hormoniniais vaistais? VMVT teigimu, tokių faktų dar nebuvo užfiksuota. Nustatyti tik pavieniai atvejai, kai kiaulienoje buvo rasta draudžiamų antibiotikų, bet paaiškėjo, kad ūkininkai vaistus naudojo gyvuliams gydyti.
“Žmonių fantazija beribė”, – apibendrina Paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis. Klausiamas, kaip pramonei pavyksta broilerį užauginti vos per penkias šešias savaites, kai kaime žole ir sliekais mintanti višta auga gerokai ilgiau, jis aiškina, kad jokios sensacijos nėra: tai pasiekta genetiniais tyrimais, veislių kryžminimu bei subalansuotais lesalais.
Vištų dedeklių gyvenimo trukmė ilgesnė: pavyzdžiui, Vievio paukštyne vištos deda kiaušinius, kol sulaukia 80 savaičių, o tada skerdžiamos – vėliau jau sulestų daugiau pašaro, nei padėtų kiaušinių.
Ką broileriai lesa? V.Tėvelis sako, kad grūdus ir kombinuotuosius pašarus, kurių pagrindą sudaro grūdai bei įvairūs, tarp jų ir sintetiniai, komponentai – vitaminai bei mikroelementai. Visa paukštininkystės pramonė dirba tam, kad broileris kuo greičiau užaugtų, o spręsti, valgyti ar ne ir kiek iš tokios paukštienos naudos, paliekama pačiam vartotojui. “Aš valgau, ir jau daugiau nei keturiasdešimt metų”, – teigia V.Tėvelis.
Vidutinis lietuvis per metus suvartoja apie 26 kg paukštienos – panašiai toks ir ES vidurkis.
Pasak Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės katedros vedėjo prof. Romo Gružausko, nėra pagrindo abejoti, kad pramoniniu būdu išauginta vištiena yra ne tokia maistinga ar net žalinga sveikatai. Lygiai tokia pati esą yra ir kaime, ir paukštininkystės įmonėje užaugintų dedeklių kiaušinių maistinė vertė.
Tiesa, kaimiškų ir parduotuvinių kiaušinių skonis šiek tiek skiriasi – tai lemia skirtingas lesalas. Anksčiau skirdavosi ir trynio spalva, bet pramonė patobulėjo ir rado būdą, kaip patenkinti pirkėjo norą valgyti kiaušinius ryškiai geltonu tryniu, kokius deda natūralioje aplinkoje augančios vištos: vieni paukštynai duoda vištoms lesti daugiau kukurūzų, kiti naudoja cheminį lesalą su sintetiniais dažikliais. Tai daryti taip pat nėra draudžiama.
Iš esmės tą patį galima pasakyti apie bet kurį šiandien pramonės siūlomą maistą: jis laikomas visiškai saugiu vartoti, net jei pagamintas su gausybe priedų ir konservantų. Tik ilgalaikis jų vartojimo poveikis dar nėra žinomas. Taigi mūsų maistas sparčiai keičiasi, o atsakomybė gula ant pačių vartotojų pečių.

Įkarta
Kauno technologijos universiteto Maisto instituto direktorius dr. Antanas Šarkinas: “Lietuvos maisto pramonė supanašėjo su Vakarų, bet natūralumo pas mus dar šiek tiek daugiau.”

Ne viena pernai išdygusi elektroninė maisto produktų parduotuvė jau uždaryta, o tebeveikiančios dideliu klientų būriu pasigirti negali.
Prekybos tinklo “Maxima LT”, šių metų vasarį pasiūliusio vilniečiams galimybę apsipirkti internetu, atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė informavo, kad kasdien “Maxima” interneto parduotuvėje apsiperka tik pusšimtis žmonių, o iš viso internetu perka per 2 tūkst. pirkėjų. Tuo tarpu kasdien parduotuvėse “Maxima” Lietuvoje apsilanko daugiau kaip 500 tūkst. pirkėjų. “Tipinis elektroninės parduotuvės pirkėjas yra užsiėmusi mama. Paprastai internetu pas mus apsiperka trijų ir daugiau asmenų šeimos”, – pirkėjus apibūdino O.Malaškevičienė.
Elektroninės maisto produktų ir kitų prekių parduotuvės “Prekių bazė” direktorius ir savininkas Darius Jasiulis neslepia, kad maisto produktų pirkimas internetu Lietuvoje sunkokai skinasi kelią. “Daugeliui lietuviui nueiti į prekybos centrą – pramoga, todėl dar sunkiai įsivažiuojame”, – pripažįsta D.Jasiulis. Pasak jo, labiausiai pirkėjai perka vaikų prekes, o maisto produktai užima antrą arba trečią vietą.

Vokietijoje plintančios pavojingos žarnyno infekcijos, jau nusinešusios keturių žmonių gyvybes, priežastis yra agurkai iš Ispanijos. Tai nustatė Hamburgo higienos institutas. Ligos sukėlėjų rasta ir dar ant vieno nežinomos kilmės agurko. Tačiau neatmetama galimybė, kad infekcijos šaltinis gali būti ir kiti maisto produktai, praneša agentūra AFP.

Vokietijos Roberto Kocho institutas prieš tai patarė gyventojams atsargumo sumetimais iki atskiro įspėjimo nevartoti neapdorotų pomidorų, agurkų ir lapinių salotų, ypač – Šiaurės Vokietijoje. Daugiausiai sunkių infekcijos atvejų iki šiol užregistruota šioje šalies dalyje.

Vokietijoje nuo gegužės vidurio neįprastai greitai plinta enterohemoraginių žarnyno lazdelių (EHEC) sukelta infekcija. Iki šiol mirė keturi žmonės. Šimtai žmonių susirgo. Bakterijų sukelta liga gali baigtis ūmiu inkstų nepakankamumu.

Pernai beveik dešimtadaliu padaugėjo per maistą plintančių infekcijų protrūkių, tačiau beveik penktadaliu sumažėjo susirgusiųjų.

Pernai teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos užregistravo ir ištyrė 189 per maistą plintančių infekcijų protrūkius Lietuvoje, susirgo 538 asmenys. Bendras užregistruotų protrūkių skaičius 2010 metais, palyginti su 2009 metais, padidėjo 8,5 proc., tačiau 17,6 proc. sumažėjo užsikrėtusių ir susirgusių žmonių skaičius.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) nustatė, kad net 76,2 proc. protrūkių kilo šeimose, 23,8 proc. infekcijų išplito ikimokyklinėse vaikų įstaigose, maitinimo įstaigose, socialinės globos institucijose, kitose vietose. 409 užsikrėtę ir susirgę asmenys buvo gydomi ligoninėse. Mirties atvejų 2010 metais nebuvo registruota.

Daugiausia protrūkių sukėlė salmonelės – 21,2 proc. ir rota virusai, sukėlę 23,3 proc. protrūkių.

Nustatyta, kad 8,5 proc. infekcijų sukėlė kitos nustatytos bakterinės ir virusinės etiologijos, o 47,1 proc. atvejų protrūkių sukėlėjas nenustatytas.

Trečdaliu (33,3 proc.) atvejų žmonės susirgo per mikroorganizmais užterštą maistą, 46,6 proc. – nesilaikydami tinkamos higienos ir užsikrėtę nuo kito žmogaus, 20,1 proc. atvejų infekcijos rizikos veiksnių medikams nepavyko nustatyti.

Daugiausia pranešimų apie 2010 metais kilusius per maistą plintančių infekcijų protrūkius gauta iš Kauno visuomenės sveikatos centro – 111, iš Vilniaus – 24, iš Klaipėdos – 15, iš Panevėžio – 13, Šiaulių – 11, mažiausiai protrūkių buvo užregistruota Marijampolės (6) Utenos (3), Telšių (3), Alytaus (2), Tauragės (1) visuomenės sveikatos centrų.

Siekiant išsiaiškinti vaikų ir jaunuolių valgymo įpročius, Lietuvos mokyklose buvo atlikta moksleivių tėvų apklausa. Ji parodė, kad net 74 proc. tėvų pasitiki vaikais ir netikrina, kaip jie išleido pietums skirtus pinigus.  Tik 14 proc. tėvų visuomet patikrina, ką valgo jų atžalos mokyklose. Beveik 55 proc. apklaustųjų teigė, kad tik retkarčiais pasiteirauja, ką mokykloje valgė jų vaikai arba tuo nesidomi visai. Šią apklausą, kurioje dalyvavo beveik 7 tūkst. moksleivių tėvų, inicijavo centralizuoto maitinimo organizatorius, VšĮ „Kretingos maistas“.

„Pasirodo, kad dauguma tėvų pernelyg pasitiki savo atžalomis,  jiems svarbiausia, kad vaikai nebūtų alkani ir apskritai pavalgytų. Tačiau mokiniai labai lengvai susigundo nesveiku ir sintetiniais skonio bei kvapo stiprikliais prisotintu maistu, kurio nestinga šalia mokyklų esančiuose kioskuose ir parduotuvėse. Deja, toks maitinimasis greitai tampa jų mitybos norma. Vaikai  ir jaunuoliai ugdymo įstaigoje praleidžia nemažą dalį savo dienos, tad joje ir turėtų gauti didesnę dalį visaverčio ir subalansuoto maisto. Todėl labai svarbu ne tik kontroliuoti, ką vaikai kasdien mokykloje valgo, bet ir nuolat juos ugdyti, diegti supratimą apie sveiką mitybą“, – teigia įmonės „Kretingos maistas“ vykdančioji direktorė Alisa Norkuvienė.

Daugiau nei trys ketvirtadaliai tėvų, t. y. 76 proc., tvirtino, kad jų vaikai lankosi mokyklos valgykloje, kur maistas yra pritaikytas sveikai vaikų mitybai ir gaminamas tik iš leidžiamų bei rekomenduojamų kokybiškų maisto produktų.

Beveik 29 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų atžalos už duodamus rankpinigius už mokyklos ribų įsigyja įvairių maisto gaminių ir užkandžių, kurių sudėtyje gali būti dažiklių, konservantų ir skonio stipriklių.

Tik 44 proc. moksleivių tėvų pareiškė žinantys, kad vaikai kasdien valgo karštus pietus mokykloje. Vos 6 proc. tėvų teigė, kad mokykloje jų vaikai valgo iš namų atsineštus pietus ar užkandžius. 8 proc. apklaustųjų sakė, kad jų atžalos pertraukų metu perka maistą parduotuvėje. Didžioji dalis, t. y. beveik 83 proc.,  tėvų nėra ragavę pietų savo vaiko mokyklos valgykloje ir nė karto joje nesilankė.

„Teikdami maitinimo paslaugą moksleiviams, ne tik kiekvieną dieną tiekiame visavertį ir suderintą maistą, bet ir nuolat tiriame vaikų bei jaunuolių mitybos įpročius ir  juos lemiančius veiksnius. Didžiausią nerimą mums kelia tai, kad beveik trečdalis tėvų žino, kad jų vaikai kasdien renkasi augančiam organizmui nenaudingą maistą įvairiose prekyvietėse už mokyklos ribų. Tokių nesveikų produktų mokyklų valgyklose nesiūlome, nes jie ne tik nesuteikia augančiam organizmui taip reikalingų medžiagų, bet ir nuodija jį itin pavojingais skonio stiprikliais, kaip mononatrio gliutamatas E 621 bei kitais vaiko vystymuisi kenksmingais priedais“, – teigia A. Norkuvienė.

Minėtoje apklausoje dalyvavo beveik 7 tūkst. tėvų iš bendrovės „Kretingos maistas“ aptarnaujamų mokyklų Plungėje, Vilkaviškyje, Anykščiuose, Jurbarke, Skuode, Šilutėje, Ukmergėje ir kt.

Penktadienį ir šeštadienį 48 miestų parduotuvėse vykusios “Maisto banko” labdaros akcijos metu nepasiturintiesiems surinkta maisto už 670 tūkst. litų, rodo išankstiniai rezultatai.

Tai šiek tiek daugiau nei pernai pavasarį “Maisto banko” aruodus papildžiusios atsargos, pranešė organizacija.

Parduotuvėse pirkėjus raginę aukoti maisto nepasiturintiems savanoriai suskaičiavo per 125 tonas paaukotų ilgai negendančių maisto produktų.

Atsižvelgę į organizatorių prašymus, labdarai daugiau nei anksčiau nupirko aliejaus, mėsos konservų, margarino ir miltų, akcijos metu gauta per 2 tūkst. pakuočių kiaušinių.

Pasak “Maisto banko”, tokia parama leis kurį laiką sočiau maitinti apie 40 tūkst. skurdžiai gyvenančių žmonių.

Surinktas maistas atiteks socialinių organizacijų globojamoms mažas pajamas turinčioms šeimos, neįgaliesiems, seneliams, vienišoms vaikus auginančioms mamoms, labdaros valgyklų lankytojams.

Vilniuje ir Klaipėdoje akcijos dalyvių aktyvumas buvo kiek mažesnis nei pernai. Sostinėje surinkta 38,5 tonos 196 tūkst. litų vertės įvairių maisto produktų. Uostamiesčio akcijos rėmėjai sunešė šiemet 20,4 tūkst. maisto produktų už 66 tūkst. litų.

Tuo metu Kauno ir Panevėžio miestų gyventojai buvo dosnesni nei anksčiau. Laikinosios sostinės gyventojai nepasiturintiesiems savaitgalį paaukojo maisto už 134 tūkst. litų. Panevėžiečių indėlis į akciją šiemet siekė 39,7 tūkst. litų sumą.

Anot akcijos organizatorių, daugiau paramos maistu surinkti leido platesnis nei anksčiau akcijos dalyvių skaičius. Be “Maxima”, “Iki” ir “Rimi” prekybos tinklų parduotuvių, paramos maistu rinkėjus šiemet įsileido “Šilo”, “Prismos” ir “Norfos” prekyvietės.

Kaip BNS yra sakę “Maisto banke”, akcijos metu surinktą maistą ketinama išdalyti prieš Velykas.

Netrukus nepasiturinčiuosius turėtų pasiekti ir maisto produktai, dalijami pagal Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims (MIATLNA) programą.

Lietuvos “Caritas”, Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija ir labdaros paramos fondas “Maisto bankas” balandį maisto produktus pagal šią programą išdalys 302,8 tūkst. žmonių.

Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytą kriterijų, paramą maisto produktais penkis kartus per metus galės gauti asmenys, kurių pajamos neviršija 1,5 Vyriausybės patvirtintų valstybės remiamų pajamų dydžio – 525 litų per mėnesį.

Pardavėjai pastarąjį mėnesį perrašė duonos ir pieno produktų kainas į pirkėjams nepalankią pusę. Tiesa, prekybininkai mėgins vilioti pingančiomis daržovėmis.

“Lietuvos rytas” rašo, kad brangsta kone visi pagrindiniai maisto produktai: nuo pieno ar duonos iki žuvies, aliejaus, cukraus. Per pastaruosius mėnesius atpigo nebent vaisiai ar uogos, tačiau tik simboliškai.

Pigiausias cukrus 20 centų iki 3,49 lito pabrango prekybos tinkle “Iki”, 10 centų – iki 3,39 lito pakilo jo kaina “Norfos” parduotuvėse.

Kovą mažmeninės prekybos tinkle “Maxima” 5 proc. pabrango dalis pieno produktų, 10 proc. – dalis duonos ir jos gaminių asortimento.

“Taip nutiko dėl brangstančių žaliavų ir kylančios produktų gamybos savikainos. Beje, dėl didesnės pašarų kainos jau 10 proc. daugiau tenka mokėti ir už šviežią mėsą”, – teigė “Maximos” atstovė Lina Muižienė.

“Iki” tinkle pastarąjį mėnesį tiekėjai 2-5 proc. padidino kai kurių pieno produktų kainas, pabrango ir kai kurie mėsos gaminiai. Iki” parduotuvėse kava pabrango net 15 procentų.

Pasak “Rimi Lietuva” atstovės Ramintos Stanaitytės-Česnulienės, galima tik prognozuoti, kad dalis daržovių ir vaisių vasarą ir rudenį bus pigesni nei dabar. Tai priklausys nuo naujojo derliaus. Daržovės pinga jau dabar, nors ir išaugintos šiltnamiuose bei užsienio šalyse.