Scanpix

Visame pasaulyje 37 proc. per metus išaugusios maisto produktų kainos, privertusios skursti 44 mln. žmonių, yra maras, su kuriuo pasaulio lyderiai turi nedelsdami kovoti, teigia Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy).

Didžiojo dvidešimtuko (G20) valstybių žemės ūkio ministrai susitiko Paryžiuje ir bando rasti būdų, kaip pažaboti augančias maisto produktų kainas.

Kviečių kainos per metus beveik padvigubėjo, kai Rusija ir Ukraina dėl sausros sumažino eksportą. Dėl to, anot Pasaulio banko, maisto produktų kainos dabar rekordiškai aukštos, o 44 mln. žmonių buvo priversti skursti. Jungtinės Tautos prognozuoja, kad šiemet valstybės maisto produktų importui išleis 1,29 trln. JAV dolerių, o tai yra rekordinė suma ir 21 proc. didesnė nei pernai.

“Nepastovios kainos yra maras ūkininkams ir vartotojams. Jos gali priversti žmones badauti ir skursti”, – sakė N. Sarkozi.

Skaidrumo stygius žemės ūkio rinkose tik paskatina kainų šuolius ir taip kelia grėsmę ekonomikos atsigavimui ir maisto gamybai, teigė N. Sarkozi.

“Mes turime imtis veiksmų, ir turime tai daryti kartu. Pasaulis jus stebi”, – kalbėjo Prancūzijos prezidentas.

"Veido" archyvas

Nuolat augančioms maisto produktų kainoms šiemet varant į neviltį, pigiau nei pernai būtų galima pasigaminti nebent neprastą pusryčių patiekalą – kiaušinienę su daržovėmis: per metus Lietuvoje atpigo kiaušiniai, importuoti pomidorai, paprikos ir lietuviški svogūnai. Pietums dar būtų galima išsikepti pigesnių vištos ketvirčių, o vakarienei užkąsti kiaulienos konservų. Viskas – absoliučiai visi kiti maisto produktai dabar yra pabrangę.

“Maxima LT” prekybos tinklo įvaizdžio ir komunikacijos direktorė Lina Muižienė priduria, kad pas juos pigesni dar ir agurkai (nors visoje Lietuvoje jie pabrango kone iki 50 proc.), o prekybos tinklo IKI komunikacijos skyriaus vadovas Valdas Lopeta patikina, kad pas juos atpigo vynuogės, citrinos, kriaušės ir kininės salotos.

"Veido" archyvas

Pastaruoju metu Lietuvoje viskas brangsta: maistas, drabužiai, avalynė, degalai ir kt. Gyventojai nerimauja, bet situacija nesikeičia, tačiau nuolat augančiomis kainomis jau susidomėjo ne tik eiliniai žmonės, bet ir ekonomistai.

„Kainos varo į neviltį“, – teigia „Vilniaus diena“. Dienraštis rašo – „Nepaliaujamai augančios maisto kainos antrą mėnesį iš eilės brangstantys drabužiai bei avalynė ėmė kelti įtarimą net ekonomistams“.

„Verslo žinios” tvirtina, kad infliacija slopina vidaus rinkos atsigavimą. Dienraštis skelbia – „Bėdą mato, o pasiūlyti sprendimų negali. Lietuvoje nuolat brangstant vartojimo prekėms paslaugoms analitikai, balandį laukę kuklesnių infliacijos rodiklių, užsimena, kad nesiliaujantis spartus kainų šuolis stabdo vidaus vartojimo atsigavimą. Šiemet balandį mėnesinė infliacija buvo 1 proc., o metinė – 4,4 proc., vakar paskelbė Statistikos departamentas”.

„Vilniaus diena“ pažymi, kad „statistikų teigimu, metinės infliacijos lygį daugiausiai lėmė nemažai brangusios vartojimo prekės: 10,4 proc. išaugo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos. 9 proc. brango transporto prekės ir paslaugos, 6,3 proc. – būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos.

Mėnesio infliacijai didžiausios įtakos turėjo vis dar brangstantys maisto produktai (2,2 proc.), 3,8 proc. brangę drabužiai ir avalynė, 1,5 proc. – transporto prekės ir paslaugos.

Maisto prekių grupėje labiausiai per mėnesį augo daržovių ir bulvių kainos (9,5 proc.), po kiek daugiau nei po porą procentų ūgtelėjusios mėsos, duonos, pieno ir jų produktų kainos. Statistikų duomenys liudija, kad pastarąjį mėnesį pastebimiau pigo tik vaisiai“.

Tai pastebi ir „Lietuvos rytas”. Dienraštyje teigiama – „Lietuvių skrandžiui įprastos daržovės šiemet, palyginti su praėjusiais metais, keliskart brangesnės. Pasak pardavėjų, šį pavasarį daržovių perkama mažiau.”

„Verslo žinių“ kalbintos ekonomistės teigia, kad „Maisto produktų kainų kilimas itin brangiai kainuoja gyventojams – Lietuvoje maistui yra skiriama beveik didžiausia (po Rumunijos) pajamų dalis Europos Sąjungoje, ir pernai šis rodiklis padidėjo pirmą kartą šį tūkstantmetį”, – pažymi p. Rojaka.

„Kaip ir tikėjomės, didžiausios įtakos turėjo brangstantys maisto produktai, o tai lemia globalios tendencijos, patys nelabai, ką ir galime padaryti”, – vertina p. Klyvienė.

„Akivaizdu, kad namų ūkiai, prislėgti vis augančios infliacijos naštos, ieškos pigesnių alternatyvų. Auganti infliacija gerokai keičia ir vartotojų įpročius net ir turtingesnėse šalyse”, – pažymi p. Rojaka.

„Kauno diena“ pabrėžia – „Kainų mažėjimo Lietuvoje ekspertai tikisi nebent vasarą ar rudeniop, kai pasirodys naujas derlius. Spaudimas infliacijai turėtų sumažėti ir dėl pastarosiomis dienomis pastebimai atpigusių degalų“.

Apie gerėjančią padėtį Lietuvos rinkoje skelbia ir „Verslo žinios“ – „Nors analitikai netrykšta itin dideliu optimizmu, kad infliacijos tendencijos keistųsi iš esmės, p. Klyvienė pabrėžia, kad drabužių ir avalynės brangimo, kuris yra sezoninis ir balandį sietinas su naujų kolekcijų atsiradimu, įtaka artimiausiais mėnesiais bus mažesnė”.

BFL

Maisto bei drabužių brangimas balandį sparčiau nei tikėtasi didino infliaciją, teigia analitikai. Anot jų, kainų mažėjimo galima tikėtis nebent vasaros antroje pusėje.

“Mūsų bankas tikėjosi mažiau (mažesnės infliacijos – BNS), ir ko gero, apsirikome dėl dviejų priežasčių – dėl maisto ir dėl drabužių ir avalynės labai smarkaus brangimo”, – BNS sakė SEB banko analitikė Vilija Tauraitė.

Balandį mėnesio infliacija buvo tokia pat, kaip ir kovo mėnesį – 1proc., vasarį vartojimo kainų indeksas buvo 0,1 , sausį – 0,4 procento. Balandį kainos augo penktą mėnesį iš eilės.

Anot analitikės, infliaciją ir toliau skatina išoriniai veiksniai – maisto, degalų brangimas, tuo tarpu didelis avalynės ir maisto brangimas antrą mėnesį iš eilės, jos vertinimu, jau atrodo keistokas.

“Sakyčiau, neįprastai didelis ir du mėnesius iš eilės. Čia jau klausimas, ar jis atspindi vien išorės faktorius, ar ir mūsų prekybininkų norą galbūt daugiau uždirbti. Čia galbūt ir kažkokie paklausos infliacijos pradai jau reiškiasi. Tikėkimės, kad ateinantis sezonas – ir naujas derlius, ir drabužių išpardavimai leis lengviau atsikvėpti, nes tai, ką matėme pastaraisiais mėnesiais – tai jau yra gana akivaizdus infliacijos spartėjimas, ir gana greitas, kas aišku, yra tikrai kenksminga mūsų vartojimo atsigavimui ir apskritai galutiniam ekonomikos atsitiesimui šiais metais”, – kalbėjo V. Tauraitė.

Ji pastebėjo, jog drabužiai ir avalynė Lietuvoje ir taip kainuoja brangiau nei kai kuriose Vakarų Europos šalyse.

“Gamintojai gręžiasi nuo Kinijos, bet manau, jie ieško ne mažiau pigesnių gamintojų, nei kad turėjo Kinijoje. Lietuvoje apskritai drabužiai ir avalynė yra brangesni negu daugelyje netgi Vakarų Europos šalių ir kai kur netgi labai smarkiai. Todėl sugretinant šiuos du faktus, nedrįsčiau galvoti, jog tai yra sąnaudų faktorius. Matyt, tikimasi kažkokios didesnės paklausos, bet nelabai įsivaizduoju, iš kur ją galėtų išspausti”, – kalbėjo analitikė.

“DnB Nord” grupės vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka taip pat teigė, jog kainų augimas balandį viršijo lūkesčius ir priminė 2009 metų pradžios “kainų pasiutpolkę”.Anot jos, itin didelius kainų šuolius pademonstravo kava, arbata, kakava bei aliejų ir riebalų produktų grupės, kurių kainos padidėjo ketvirtadaliu, išaugo ir duonos (12 proc.), pieno produktų (14,6 proc.) – kainos.

“Maisto produktų kainų kilimas itin brangiai kainuoja gyventojams – Lietuvoje maistui yra skiriama kone didžiausia – po Rumunijos – pajamų dalis Europos Sąjungoje, ir pernai šis rodiklis padidėjo pirmą kartą naujame tūkstantmetyje”, – pastebėjo J. Rojaka.

Anot jos, taupymas išliks svarbiu gyventojų prioritetu visus 2011 metus.

“Didžioje Britanijoje šuoliuojančiai didėjančios degalų kainos privertė dalį vairuotojų atsigręžti į visuomeninį transportą, apie 7 proc. išaugo keleivių traukiniais skaičius”, – pastebėjo analitikė.

V. Tauraitė prognozavo, jog kainų mažėjimo Lietuvoje galima tikėtis nebent vasarą, kai bus sulaukta naujo derliaus ir naujų maisto kainų.

“Vasarą įprastai būna infliacijos atoslūgis. Galų gale drabužių ir avalynės grupė gal šiek tiek atpigs, iš naftos rinkos pastarosiomis savaitėmis neblogos naujienos – naftos kainos mažėja, ir Lietuvoje jau keliais centais degalai yra atpigę, todėl tikimės šiokio tokio atoslūgio ir infliacijos srityje”, – sakė V. Tauraitė.

Ji teigė, jog mėnesio defliacijos Lietuvoje galima būtų tikėtis nebent liepą-rugpjūtį: “Tada, kai yra mažiausias infliacinis spaudimas per visus metus. Bet vertinčiau atsargiai, nes žaliavos, kurios diktuoja infliacinį spaudimą, mums gali labai staigiai pakeisti kryptį – iš pigimo į brangimą”.

Lietuvoje balandžio mėnesį, palyginti su kovu, užfiksuota 1 proc. mėnesio infliacija. Metinė infliacija balandį (balandį, palyginti su 2010 metų balandžiu) siekė 4,4 proc., o vidutinė metinė (12-kos pastarųjų mėnesių, palyginti su tokiu pat ankstesniu laikotarpiu) infliacija – 2,6 procento. Statistikai prognozavo, kad balandžio mėnesį Lietuvoje bus 0,5 proc. suderinta mėnesio infliacija, 3,8 proc. metinė infliacija bei 2,4 proc. vidutinė metinė infliacija.

Finansų ministerija prognozuoja, jog suderinta vidutinė metinė infliacija šiemet turėtų būti 3,3 proc., Lietuvos bankas prognozuoja 3,8 proc. vidutinę metinę infliaciją.

Pieno produktų kainos kilo dėl žaliavinio pieno kainų didėjimo. Tačiau dabar pasiektos žaliavinio pieno kainų lubos ir supirkimo kainos turėtų išlikti stabilios, todėl ir pieno produktai daugiau brangti nebeturėtų.

Mėsos gaminių kainos, kurios ilgą laiką buvo stabilios, kovo mėnesį irgi pradėjo didėti, tam įtakos turi žaliavos bei gamintojų sąnaudų didėjimas. Duona brangsta dėl sumažėjusių grūdinių kultūrų derliaus, kartu ir dėl padidėjusio jų poreikio. Daržovių kainų kilimas pastarąjį mėnesį stabilizavosi, tačiau, palyginti su metų pradžia, buvo juntamas gana didelis pabrangimas. Tam įtakos turėjo ne tik sezoninis kainų svyravimas, bet ir didesnis daržovių poreikis iš kaimyninės Rusijos, kurios daržovių rezervai dėl prastų orų pernai buvo palyginti maži. Dėl to padidėjo paklausa, o sykiu ir kaina.

Cukraus kaina taip pat kilo iš dalies dėl to, kad pasaulinėje rinkoje sumažėjo jo pasiūla dėl prasto derliaus, bet savo padarė ir kilusi panika išgirdus, kad cukrus brangs.

"Veido" archyvas

Tarp labiausiai brangusių maisto produktų pirmauja daržovės – bulvės, morkos, kopūstai

Šiemet brango beveik visi pagrindiniai maisto produktai. Lietuviai į tai reagavo dvejopai: turtingesni tebevalgo tą patį, bet mažiau atideda taupymui, o skurdžiau gyvenantieji ieško pigesnių pakaitalų ir atsigręžė į turgavietes.

Grikiai per metus pabrango beveik 150 proc., lietuviški baltagūžiai kopūstai – 130 proc., bulvės – 90 proc., maistinis aliejus – 50 proc. Tai maisto produktai, kurie nuo praėjusių metų balandžio Lietuvoje pabrango labiausiai.

Vadinasi, fasuotų bulvių kilogramo kaina nuo lito priartėjo prie dviejų litų, o litro aliejaus kaina nuo 5,5 Lt šoktelėjo iki beveik 9 Lt. Jūsų piniginė tikrai tai pajuto.

Ir šį sąrašą būtų galima dar ilgai tęsti, nes Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro, nuolat renkančio informaciją apie maisto prekių kainas iš keturių didžiausių prekybos tinklų, duomenimis, nuo kelių iki keliasdešimties procentų šiemet brango beveik visi pagrindiniai maisto produktai.

Sutaupyti atostogoms nebepavyksta

Banko “Nordea” komunikacijos vadovo Vaidoto Cucėno ir jo žmonos rinkodaros specialistės Rasos pajamos didesnės už vidutines, bet ir juos parduotuvėje suerzina pakilusios maisto kainos. Juk dėl tokio staigaus ir netikėto maisto kainų šuolio sunkmečiu trejų metų dukrelę auginančiai Cucėnų šeimai dabar tenka keisti savo planus. Pavyzdžiui, atsisakyti taip lauktų ir dar neseniai planuotų vasaros atostogų prie Viduržemio jūros.

“Nieko nebeišeis – gyvenimas taip pasikeitė, kad susitaupyti nepavyks, – apžvelgdama sumenkusius šeimos finansus konstatuoja R.Cucėnienė. – Todėl neseniai nusprendėme, kad vietoje šios kelionės pasiimsime dviračius ir vyksime pailsėti prie Baltijos jūros.”

Savo šeimos biudžetą kruopščiai planuojanti šeima apskaičiavo, kad jų išlaidų dalis, tenkanti maistui, per metus padidėjo 10 proc. Tai lėmė maisto prekių kainų didėjimas. “Mūsų išlaidos maistui padidėjo apie 100 Lt per mėnesį. Kai kurių produktų atsisakėme, pavyzdžiui, nebeperkame duonos, nes pradėjome ją kepti patys, o kiaušinius perkame iš ūkininkų, nes taip 10–15 proc. pigiau”, – sako pašnekovė.

Bet ne tik maisto produktų brangimas lėmė, kad Cucėnams dabar tenka atidėti išsvajotas atostogas: juk brangsta ir degalai, ir buto šildymas. Vien automobilių degalams abu sutuoktiniai dabar išleidžia apie 150 Lt per mėnesį daugiau nei prieš metus. Išlaidos šiek tiek sumažėjo, kai žiemą Cucėnai atsisakė kai kurių savaitgalio išvykų mašina, o prasidėjus pavasariui ėmė dažniau važinėti dviračiais. Tačiau niekaip nepavyko susimažinti išlaidų už senos statybos buto šildymą. V.Cucėnas gerai prisimena, kad prieš aštuonerius metus perkant šį būstą vienas pagrindinių kriterijų buvo šildymo išlaidos, tuomet siekdavusios apie 220–250 Lt per mėnesį. Vėliau mokesčiai tolydžio didėjo, kol praėjusią žiemą pasiekė 630–680 Lt per mėnesį.

Anksčiau Cucėnai kainų didėjimo praradimus kompensuodavo pajamomis iš terminuotųjų banko indėlių, bet dabar, palūkanoms kritus ir besiekiant 2–3 proc., to padaryti nebepavyksta.

Apskritai Cucėnai dabar vis mažiau lėšų gali skirti taupymui ir juodai dienai. Tą patį tenka patirti ir kitiems didesnes nei vidutines pajamas gaunantiems lietuviams: atliekamos lėšos, kurios iki šiol būdavo skiriamos banko indėliams ir kitoms taupymo priemonėms, dabar naudojamos būtiniausioms pragyvenimo išlaidoms – pabrangusiam maistui, degalams įsigyti ir mokesčiams sumokėti.

Daugiau pravalgysime, mažiau sutaupysime

Kaip teigia “Swedbank” asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė, tie gyventojai, kurie pastaraisiais metais stipriai taupė ir mažino vartojimą, dabar priversti elgtis kitaip – taupymui numatytas lėšas skirti savo kasdieniams poreikiams. Tai patvirtina ir Cucėnų šeimos pavyzdys. O žmonės, kurie ir taip sunkiai suduria galą su galu, arba tam tikrų produktų atsisako, arba renkasi pigesnius ir ne tokius koybiškus jų pakaitalus. Pastebima ir tai, kad pirkėjai grįžta iš prekybos centrų į turgus, nors ir čia kainos didėja.
“Vargu ar žmonės pradės savo santaupas “valgyti”, aš manau, kad jie tiesiog mažiau kaups, mažiau sutaupys”, – svarsto O.Bložienė.

Iš tiesų terminuotieji indėliai bankuose pastaruoju metu jau ne tik nebedidėja, bet ir pamažu menksta. Teigiama, kad tam įtakos turi ir palūkanų sumažėjimas, populiaresni tampa kiti taupymo būdai.

Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, nauji namų ūkių indėliai šių metų vasarį siekė 836 mln. Lt, arba apie 4 mln. Lt mažiau nei tokiu pat metu pernai. Kovo–balandžio mėnesių duomenų dar neturima, tad tendencijos išryškės vėliau.

O ką pataria taupymo ekspertai – kaip bent kiek sumažinti padidėjusias maisto išlaidas? Knygos “91 būdas taupyti, arba dieta jūsų piniginei” autorė Linata Dvareckienė primena, kad išlaidas maistui galima gerokai sumažinti planuojant pirkinius, o ypač – iš anksto sudarant savo šeimos savaitės valgiaraštį ir atsižvelgiant į prekybos centrų skelbiamas akcijas. “Pavyzdžiui, svetainėje www.pigutis.lt galima sužinoti visų prekybos centrų galiojančias akcijas ir pagal tai planuoti šeimos valgiaraštį”, – pataria L.Dvareckienė.

Rinkodaros specialistė, beje, pastebėjo, kad per pastaruosius metus jos šeimos išlaidos maistui padidėjo net apie 20 proc. Tiesa, tam įtakos turėjo ne tik kylančios kainos, bet ir tai, kad ūgtelėjo sūnūs.

Taigi Lietuvos gyventojų maistui skiriama pajamų dalis, ekonomikos pakilimo metais mažėjusi, vėl ims didėti – pagal šį rodiklį, liudijantį šalies skurdumą, lenkiame daugelį Europos Sąjungos valstybių.

Nors šalyje nuolat brangsta maisto produktai, viešojo maitinimo sektorius (kalėjimai, ligoninės, kariuomenė) dėl to didesnių sunkumų nepatiria ir maisto raciono nekoreguoja ar koreguoja nežymiai.

Maisto produktus viešosioms maitinimo įstaigoms tiekia bendrovės, laimėjusios konkursus ir pasirašiusios ilgalaikes – metų ar net dvejų – sutartis.
Krašto apsaugos ministerijos atstovė Jovita Bazevičiūtė teigė, kad per pirmąjį 2011 m. ketvirtį Lietuvos kariuomenė maitinimo išlaidų padidėjimo nepatyrė, nes tiekėjai dar nesikreipė dėl kainų kėlimo – dalyvaudami konkurse, jie iš anksto būna numatę galimą produktų brangimą.

Kalėjimų departamento ir Klaipėdos miesto ligoninių atstovai taip pat teigia dėl maisto brangimo keblumų neturintys.
Kalėjimų departamento duomenimis, kalinių maisto daviniai nesumažėjo, valgiaraščių keisti nesiruošiama, nes jie turi atitikti patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Tiesa, tam tikrų korekcijų kalinių maitinimo racione būta anksčiau. “2009 m. dėl sunkios ekonominės situacijos Lietuvoje buvo pakeisti kai kurie maisto produktai pigesniais, pvz., tam tikra dalis grikių, ryžių kruopų buvo pakeista perlinėmis, miežinėmis ir kvietinėmis, jautiena – paukštiena, ir panašiai”, – sakė Audrė Mišeikienė, Kalėjimų departamento atstovė.

Taip pat per kelerius metus keitėsi ir vidutinė paros rinkinio kaina vienam kariui: 2011 m. sausio mėn. buvo 20,11 Lt, vasario – 20,57 Lt (2010 m. spalio mėn. 18,94 Lt, lapkričio 19,14 Lt, gruodžio 19,44 Lt).

Klaipėdos ligoninėse, keičiantis maisto kainoms rinkoje, maisto racionas ir porcijos ligoniams nepakito. Atstovų teigimu, tai padaryti būtų sudėtinga, nes ligoniams būtino paros maisto normas nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

Šiemet lietuviškoms daržovėms pabrangus kelis kartus, tiek pat sumažėjo ir jų pardavimas.

Prekybos tinklo “Norfa” atstovas Darius Ryliškis informavo, kad šiemet vasarį bulvių parduota 2,5 karto mažiau nei pernai tuo pat metu, morkų – 2 kartus mažiau, o kopūstų pardavimas smuko apie 30 proc. “Tai nereiškia, kad lietuviai valgo mažiau bulvių, galima įtarti, kad gyventojai daržovių įsigyja ne iš prekybos centrų, o tiesiai iš pirmų rankų”, – mano D.Ryliškis.

Veikiausiai lietuviškų daržovių pardavimas prekybos centruose smuko beveik tiek pat, kiek pakilo jų kaina. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, vasario pabaigoje Lietuvos prekybos centruose lietuviškų bulvių kilogramas kainavo tris kartus brangiau negu prieš metus, Lietuvoje išaugintų kopūstų – 2,6 karto, o morkų – 1,7 karto daugiau.

Lietuviškos daržovės šiemet smarkiai pabrango, nes ūkininkai ėmė jas masiškai eksportuoti į Rusiją. Pernai šioje šalyje užderėjo labai prastas derlius, todėl rusai aktyviai supirkinėja daržoves iš aplinkinių šalių. D.Ryliškis tvirtina, kad šiemet pigesnių daržovių nėra ne tik Lietuvoje, bet ir gretimose šalyse. “Ieškome alternatyvų, bet akivaizdu, kad ir kitose Europos šalyse derlius buvo prastas, o kadangi susidarė trūkumas, kainos gerokai šoktelėjo. Anksčiau, jei lietuvių ūkininkai brangiai parduodavo daržoves, pigiau jų pasiūlydavo lenkai, tačiau šiemet ir ten tos pačios kainos”, – teigia D.Ryliškis.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė patvirtino, kad šiandien šalies ūkininkai jau nepajėgūs patenkinti prekybos centrų poreikių daugeliui daržovių. “Šiuo metu dideliais kiekiais galime patiekti tik bulvių. Kopūstų saugyklos jau tuščios, o svogūnų, morkų, ir burokėlių galime tiekti minimaliai. Tačiau gera naujiena, kad kitą savaitę pasirodys lietuviški agurkai”, – informavo Z.Cironkienė.

"veido" archyvas

Prognozuojama, kad brangstant maistui, šiemet pasaulyje nuolat badaus apie milijardas gyventojų

Maisto prekių brangimas visame pasaulyje darosi grėsmingas ir grasina ne tik didėjančia bado problema, bet ir revoliucijomis. Juk kaip tik išaugusios kai kurių maisto produktų kainos lėmė masinius protestus Tunise, Egipte, Alžyre, dabar ir Libijoje.

Pabrangus aliejui, grūdams, cukrui, Afrikoje į gatves išėjo dešimtys tūkstančių žmonių, reikalaudami paprasto dalyko – galimybės įpirkti bent jau būtiniausius maisto produktus. Tačiau tokie protestai, nors iš posto vieną po kito verčia diktatorius, kainų kreivės kilimo sustabdyti nepajėgūs. Mat maisto brangimas – ne vieno ar kito lyderio sprendimas, o tendencija, dabar jau būdinga visam pasauliu.

Remiantis praėjusį antradienį paskelbta Pasaulio banko ataskaita, maisto produktų kainos pasaulyje pernai didėjo 29 proc. Tai yra tik trimis procentais mažiau nei visų laikų rekordas, pasiektas 2008-aisiais.

Jau ir lietuviai spėjo pastebėti, kad pastaruoju metu nuolat brangsta cukrus, gaminiai iš grūdų, kava ar pienas. Taip pat brangsta ir kitos vartojimo prekės ir paslaugos – degalai, šildymas ir kita. Ir brangs toliau.

Tarkime, tiek Europos Komisijos, tiek Lietuvos banko, tiek kai kurių privačių Lietuvoje veikiančių bankų prognozėmis, šiemet infliacija Lietuvoje sieks 2,3 proc. ar daugiau.

“Swedbank” Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė sako, kad įtakos kainų kilimui turės nuo metų pradžios padidinti cigarečių ir dyzelino akcizai. Pastarasis pasikeitimas atsilieps ne tik pačiai šios degalų rūšies kainai, bet gali lemti ir daugelio kitų prekių ir paslaugų grupių kainų didėjimą: apie galimą kainų didinimą jau prabilo kai kurių maisto prekių gamintojai, o vežėjai rengiasi svarstyti galimybę branginti transporto bilietus.

Infliacijos statistika – stulbinanti

Kainų didėjimo statistika vis įspūdingesnė visame pasaulyje. Štai Vokietijoje kainos gruodį kilo sparčiausiai per daugiau nei dvejus metus. Metinė infliacija, lapkritį siekusi 1,6 proc., gruodį čia šoktelėjo iki 1,9 proc. ir buvo didžiausia nuo 2008 m. spalio. Tačiau mėnesio infliacijos didėjimas – dar įspūdingesnis. Per mėnesį (nuo lapkričio) vartojimo kainos Vokietijoje pakilo 1,2 proc. ir šis prieaugis buvo didžiausias nuo 2002 m. gruodžio.

Vis dėlto Vokietija, net jei iš pirmo žvilgsnio atrodo priešingai, gali pasigirti vienu mažiausių infliacijos šuolių Europoje. Pavyzdžiui, Suomijoje metinė infliacija pasiekė 2,9 proc. Ispanijoje padėtis dar sudėtingesnė: gruodį metinė infliacija siekė 3 proc. ir buvo didžiausia per pastaruosius dvejus metus. Dar didesnė infliacija Didžiojoje Britanijoje, kur kainos per metus išaugo 4,2 proc. ir pranoko visas prognozes, kokių tik būta.

Tačiau niekas Europoje nepralenkia Vengrijos ir Rumunijos. Pirmoje metinė infliacija gruodį šoktelėjo iki 4,7 proc., o antroje, viršydama visus rekordus, pasiekė 6,1 proc.

Panaši padėtis ir už Europos ribų. Štai infliacija Rusijoje gruodį pasiekė aukščiausią lygį per 13 mėnesių – 8,7 proc., Indijoje metinė infliacija gruodį siekė 8,4 proc., Kinijoje – 5,1 proc., o JAV kainos per metus pakilo irgi ne taip jau mažai – 1,5 proc.

Brangsta ir degalai, ir maistas

Pasak skirtingų ekspertų, kainų šuolį visame pasaulyje skatino didėjantis vartojimas ir labiausiai atsiliepė energijos išteklių bei maisto produktų kainoms. Tarkime, energijos išteklių kainos per metus pakilo 11 proc., o maisto kainos pasaulyje per metus šoktelėjo vidutiniškai 9–10 proc., nors kiekvienoje šalyje šis brangimas buvo nevienodas.

Tarkime, Vengrijoje maistas per metus pabrango 6,7 proc., o degalai – net 20,8 proc. Kitų prekių kainos taip stipriai nesikandžojo: drabužiai pabrango tik 0,8 proc., o ilgalaikio vartojimo prekės netgi 0,5 proc. atpigo.

Panašus vaizdas ir Suomijoje, kur lėktuvų bilietų ar poilsio ir turizmo paslaugų kainos nekilo, bet štai sąskaitos už elektrą gyventojams 2010-aisiais išaugo 18–20 proc., taigi penktadaliu, o benzinas pabrango apie 10 proc.

Didžiojoje Britanijoje irgi labiausiai brango benzinas, bet nuo jo mažai teatsiliko ir maisto produktų, taip pat žaliavų kainos. Tarkime, Didžiosios Britanijos gamintojai gruodį už žaliavas mokėjo vidutiniškai 12,5 proc. daugiau nei prieš metus.

Beje, kai kalbama apie energijos išteklius ir maistą, išskirtinėmis galima laikyti JAV ir Indiją, mat vienoje sparčiai brango tik benzinas, kitoje – tik maistas. Štai JAV benzino kainos per metus šoktelėjo 8,5 proc., o maistas beveik nebrango – jo kainų didėjimas tesiekė 0,1 proc.

Indijoje, priešingai, svarbiausias infliaciją lemiantis veiksnys buvo kaip tik maisto kainų šuolis, nors energijos išteklių kainos didėjo palyginti nedaug. Tarkime, vaisiai ir daržovės gruodį Indijoje pabrango 11 proc., o degalai – 3 proc. Tad neatsitiktinai Indijos vyriausybė paskelbė, kad maisto kainos “dažnai didėjo nepriimtinu greičiu”.

O štai Kinijoje infliacijos rodiklį labiausiai aukštyn kelia ir maisto, ir vis didėjančios nekilnojamojo turto kainos. Būstas Kinijoje brangsta jau 20 mėnesių iš eilės ir 70-yje didžiausių šios šalies miestų jo kainos per metus pakilo vidutiniškai 6,4 proc.

Būdai pažaboti infliaciją

Pagrindinis šių metų Kinijos valdžios tikslas – bent jau sustabdyti nekilnojamojo turto kainų didėjimą ir taip pažaboti bendrą infliacijos rodiklio augimą. Tačiau kol kas visos priemonės bevaisės. Nors vyriausybė mėgino dirbtinai 30 proc. sumažinti nekilnojamojo turto sandorių vertę, viską dabar diktuoja jau ne valdžia, o nesustabdomai besipučiantis rinkos burbulas. Štai skelbiama, kad investicijų į namų statybą Kinijoje per visus praėjusius metus pagausėjo 33 proc., namų pardavimas gruodį didėjo 22 proc., o per metus – 33 proc.

Nepadeda Kinijai net ir bazinių palūkanų normų didinimas – šalies Centrinis bankas 2010-aisiais jas didino net aštuonis kartus, bet ir tai infliacijos nepristabdė.

Panašiai ir Indijoje, kurios Centrinis bankas šį mėnesį vėl turėtų kelti bazines palūkanų normas, nors pernai tai darė jau šešis kartus, o infliacija vis tiek toliau sparčiai didėjo. Prognozuojama, kad didės ir šiemet.

Europoje infliacija taip pat nemažės. Europos Komisija prognozuoja, kad didėjant vartojimui infliacija euro zonoje 2011 m. bus didesnė nei 2,3 proc.

Tiesa, skirtingos valstybės siūlo būdų, kaip infliaciją pažaboti, ypač kalbant apie maisto kainų augimą.
Štai Prancūzija ragina griežčiau kontroliuoti spekuliantus, apriboti eksporto draudimus ir sklandžiau informuoti apie grūdų atsargas eksportuojančiose ir importuojančiose šalyse.

Milijonams gresia skurdas ir badas

Pasaulio Banko prezidentas Robertas Zoellickas pripažįsta, kad pasaulinės maisto kainos artėja prie pavojingo lygo.
Kviečių, kukurūzų ir sojų kainos per pastarąsias kelias dienas pasiekė 30 mėnesių aukštumas. Tai lėmė prastas derlius, eksporto ribojimai, ypač mažos prekių atsargos besivystančiose valstybėse ir milžiniška bioenergijos paklausa Jungtinėse Valstijose ir Europoje.

Tiesa, ekspertus kiek ramina palyginti pastovios ryžių kainos. Mat ryžiai yra vienas iš dviejų visuotinio aprūpinimo maistu produktų ir svarbiausias maisto produktas trims milijardams Azijos gyventojų.

Tačiau visų kitų produktų brangimas gresia dramatiškai išaugsiančiu badaujančių žmonių skaičiumi.

Pasaulio banko vertinimu, dėl išaugusių kukurūzų, kviečių ir aliejaus kainų nuo praėjusio birželio jau 44 mln. žmonių atsidūrė “didžiuliame skurde”, neatsiejamame nuo bado. Nuolat badaujančių žmonių skaičiaus didėjimas leidžia liūdnai prognozuoti: pavyzdžiui, praėjusiais metais, Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, pasaulyje badavo 925 mln. gyventojų, o maisto kainoms ir toliau augant, jau šių metų pabaigoje badaujančiųjų skaičius veikiausiai perkops milijardą.

Beje, Pasaulio Bankas ir JT naudoja skirtingus metodus, norėdami apskaičiuoti žmonių, atsidūrusių didžiuliame skurde ir jaučiančių nuolatinį badą, skaičių, tačiau, pasak analitikų, dažniausiai jų rezultatai sutampa.

Pirmą sykį nuolat badą kenčiančių žmonių skaičius milijardą perkopė prieš dvejus metus. Tuomet badavo vienas iš šešių Žemės gyventojų. Prieš krizę pasaulyje nuolatinį badą jautė apie 850 mln. žmonių Žemėje. Tai nuo ankstyvų 1980-ųjų nekintantis skaičius.

Pasak R.Zoellicko, maisto kainų kilimas, pasireiškęs labai greitai po 2007–2008 m. krizės, rodo, kad pasaulis susiduria ne su vienkartiniu įvykiu.

Tikrasis Vilniaus mero veidas

Rugsėjo mėnesį Vilniaus miesto savivaldybėje prasidėjo skandalas dėl to, kad meras Vilius Navickas spaudė savivaldybės kontrolierių ir duodavo nurodymus, kada paskubėti, o kada tyrimus vilkinti.

Šiai informacijai nutekėjus į viešumą, buvo sustabdyta V.Navicko narystė TS-LKD partijoje ir pareikalauta atsistatydinti iš mero posto. Tačiau įvairiai laviruodamas V.Navickas mero poste išbuvo dar tris mėnesius ir pasitraukė tik praėjusią savaitę. Beje, visuomenės nuomonės apklausos liudija, kad šiandien jis atsiduria tarp politikų, kuriais pasitikima mažiausiai.

Eksportas ekonomiką ėmė traukti į viršų

Lietuvoje – vis daugiau ekonomikos atsigavimo ženklų: antrą ketvirtį iš eilės šalies BVP, palyginti su ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu, ūgtelėjo 1,1 proc. Šiai gerai žiniai didžiausią įtaką padarė eksportas, kuris pastebimai didėjo dėl atsigavusios paklausos išorės rinkose ir rugpjūtį bei rugsėjį jau pasiekė 2008-ųjų lygį. Per dešimt šių metų mėnesių eksportas paaugo 30 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Ūkio ministerijos duomenimis, šį spalį užfiksuotas rekordinis prekių eksporto didėjimas, kuris sudarė 5,4 mlrd. Lt. Ankstesnis geriausias rezultatas – 5,3 mlrd. Lt – buvo pasiektas 2008 m. liepą.

Maisto kainų šuolis

Rugpjūtį visame pasaulyje smarkiai pakilusios grūdų kainos rugsėjį paskatino maisto produktų kainų šuolį ir Lietuvoje. Pirmieji kainas pakėlė duonos kepėjai, nors ekspertai atkreipė dėmesį, kad jie duoną dar kepa iš seno derliaus grūdų. Iš paskos į viršų šovė ir daugumos kitų svarbiausių maisto produktų – miltų, pieno produktų, kavos, grikių, daržovių kainos. Kiekvienas tiekėjas kainas kėlė teisindamasis vis dėl kitokių priežasčių – prasto derliaus ar brangstančių žaliavų. Dėl maisto kainų šuolio visuomenės ir valdančiųjų nemalonę užsitraukė rinką pasidaliję keturi prekybos tinklai, o Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą, ar kainos didinamos pagrįstai.

Puolusi Airija

Rugsėjo pabaigoje Airijos vyriausybė pagaliau atskleidė visą šalies bankų krizės, dėl kurios šių metų biudžeto deficitas tikriausiai sieks 32 proc. BVP, mastą.

Paaiškėjo, kad bankams nė iš tolo nepakaks anksčiau jiems gelbėti skirtų 33 mlrd. eurų ir prireiks dvigubai didesnės sumos. Vėliau Airija paprašė ES finansinės paramos ir kitais metais iš krizės fondo gaus 85 mlrd. eurų.

Švedijoje baigėsi socialdemokratų era

Socialdemokratų tvirtove laikytoje Švedijoje rugsėjį socdemai patyrė skaudų pralaimėjimą: jie nelaimėjo daugumos ir buvo priversti sudaryti centro dešinės pakraipos koaliciją.

Tai aiškus ženklas, kad šalyje baigėsi beveik šimtmetį trukusi socialdemokratų era, mat tokie rinkimų rezultatai jau nebegali būti pavadinti atsitiktinumu: mažėjantis partijos populiarumas buvo juntamas jau 2006-aisiais, kai per rinkimus partija gavo mažiausiai balsų nuo pat jos įkūrimo – tik 35 proc.

Bronzinis krepšininkų triumfas

Stambule vykusiame pasaulio krepšinio čempionate naujoji Lietuvos krepšininkų karta pranoko visų lūkesčius ir pirmą kartą istorijoje užsikabino planetos pirmenybių bronzos medalius. Kovos Turkijoje vėl leido pajusti, kad krepšinio šalimi esame vadinami ne tik dėl praeities laimėjimų, bet ir dėl šio laikmečio pergalių bei didžiulio jaunų krepšininkų potencialo. Krepšinio ekspertai pabrėžia, kad be rinktinės trenerio Kęstučio Kemzūros krepšininkų triumfas čempionate būtų sunkiai įsivaizduojamas. Tai šiuolaikiškas treneris, išmanantis visas krepšinio naujoves ir po šio čempionato pelnęs didžiulį autoritetą. O krepšininkams tai pridėjo daug pasitikėjimo savimi ir sėkmės atstovaujant savo komandoms.

Brangenybė Vilniaus širdyje

Ši rudenį į dienos šviesą ištraukta ilgokai slėpta informacija, kad Valdovų rūmai kainavo trigubai daugiau, nei planuota. Valstybės kontrolė konstatavo, kad Valdovų rūmų statyba Vilniuje pabrango nuo 114 mln. iki 367 mln. Lt. Atliekant auditą buvo nustatyta daug pažeidimų: laiku neparengtas viso komplekso darbų projektas, rangovams Vilniaus pilių direkcija mokėjo pagal restauravimo darbų įkainius, nors nemaža jų dalis priskirtina naujai statybai, netinkamai vykdyta statybos darbų kontrolė. Beje, šiuo metu Valdovų rūmų kompleksui užbaigti vis dar trūksta 100 mln. Lt.

Intriguojantis filmas

Rugsėjį įvyko režisieriaus Mario Martinsono vaidybinio filmo “Amaya” premjera. Honkonge filmuotoje kino juostoje pagrindinius vaidmenis atlieka dainininkas Andrius Mamontovas ir japonų aktorė Kaori Momoi, atvykusi į filmo premjerą Vilniuje. Lietuvoje “Amayą” pamatė 26 tūkst. žiūrovų, vien premjerinį savaitgalį jų į kino teatrus susirinko 5800. Knygynuose tuo pačiu metu pasirodė ir M.Martinsono romanas “Amaya”.

Kad kainos gali didėti, neslepia nei prekybininkai, nei gamintojai. Tuo tarpu pirkėjai tapo dar atidesni rinkdamiesi produktus: ieško kuo pigesnių arba atsisako brangiųjų. Anot prekybininkų, drastiškai padidėjus grikių kainai, anksčiau juos pirkę žmonės dairosi pigesnių ryžių ar kitų kruopų. Išmokę taupyti pirkėjai, anot prekybininkų, greičiausiai atidžiau planuos ir Kalėdų išlaidas.

„Lietuvos rytas“ rašo:

Mažmeninės prekybos tinklas „Maxima LT” nesivilia, kad šiais metais pirkėjai išlaidaus, kaip buvo įprasta prieš kelerius metus.

„Šiemet per šventes apyvarta bus mažesnė nei pernai. 2010-aisiais per devynis mėnesius viso tinklo apyvarta buvo 6 proc. mažesnė nei pernai tuo pat metu.

Panaši padėtis bus ir per šventes”, – prognozavo ir „Norfos” atstovas Darius Ryliškis.

„Iki” atstovas Valdas Lopeta spėjo, kad pirkėjai bus praktiškesni negu anksčiau ir Kalėdų pirkinius planuos iš anksto, daugiau dėmesio skirdami kainai.

„Iki” šiemet sudarydama šventinį asortimentą rėmėsi praėjusių metų patirtimi: siūlys panašias prekes už panašią kainą.

Nors prekybos tinklai jau gyvena artėjančių Kalėdų planais, svarstydami, kaip pritraukti pirkėjų, nepamiršta ir praėjusiais mėnesiais viešai pasėtų įtarimų dėl per didelių antkainių.

„Kilus skandalui dėl kainų augimo ir politikams pradėjus manipuliuoti faktais, neva kainas nepagrįstai kelia prekybos tinklai, nusprendėme spalį būtiniausių maisto produktų kainų nedidinti”, – aiškino „Maxima” atstovė Renata Saulytė.

Jai pritarė ir „Iki” atstovas V.Lopeta: „Spalio mėnesį kainos stabilizavosi, žymesnių pokyčių nebuvo.

Gaudami iš tiekėjų informacijos apie planus padidinti vienų ar kitų produktų kainas, deramės ir siekiame, kad jos išliktų stabilios arba mažėtų. Tikimės, kad panaši situacija išsilaikys ir lapkričio mėnesį.”

Tiesa, kaip sakė R.Saulytė, „Maxima LT” ir toliau sulaukia pranešimų iš gamintojų apie ketinimus didinti tiekiamos produkcijos kainas.

Apie kilsiančias kainas kalbėjo ir „Norfos” atstovas D.Ryliškis: „Pieno žaliava iki Naujųjų metų dar brangs, tad ir galutinio produkto kaina šiek tiek didės.

Galėtų ir nekilti, jei padengtume skirtumą iš savo sąskaitos, tačiau ne visuomet galime tai daryti.”

„Vis tęsiantis diskusijoms dėl brangstančių maisto produktų, atlikome lyginamąją produktų kainų analizę nuo 2009 m. spalio iki praėjusios savaitės ir nustatėme, kad daugelis pigiausių produktų per šį laikotarpį atpigo”, – tikino V.Lopeta.

Pasak jo, įvairiose pigiausių produktų grupėse, įvertinus ir kai kuriuos brangusius produktus, kaina vidutiniškai krito apie 10 proc.

„Daugiausia atpigo „Cento” juodos ir baltos duonos gaminiai (26–49 proc.), kiaušiniai (20–27,5 proc.), varškė (18 proc.), sviestas (12 proc.), jautienos kumpis be kaulo (10 proc.).

Per metus nepakito pigiausių miltų, kai kurių majonezo rūšių kaina, tačiau buvo ir brangusių prekių.

Pavyzdžiui, gamintojams padidinus supirkimo kainas, pigiausi pieno produktai pabrango iki 15 proc.”, – vardijo V.Lopeta.

Kad dalyje etikečių bus perrašyta kaina, neslėpė ir gamintojai.

Duonos kepėjų įmonės „Mentora” apie trečdalį produkcijos praėjusį mėnesį brango apie 10 proc. Pasak bendrovės vadovo Gintaro Bašinsko, dalies produktų kaina išaugs ir lapkritį.

„Sunku pasakyti, kas ir kiek brangs, mat stinga aiškumo. Dar neturime įmonės veiklos rezultatų. Nuo jų priklauso ir kainų pokyčiai. Tačiau savo produktus branginome mažiau nei reikėjo”, – tikino G.Bašinskas.

Apie kainų didinimą užsimena ir „Girelės” paukštyno vadovas Algis Kertenis.

„Kainos – ne mūsų vienų galvos skausmas. Tai visų paukštynų rūpestis. Kiti produktai brango, o kiaušiniai – ne. Kaip ilgai galima taip dirbti?

Mažinome sąnaudas, bet turėsime kelti ir kainas. Ir jokio kartelio čia nebus”, – nukirto A.Kertenis.

Pasak jo, kiaušiniai artimiausiu metu gali brangti iki 20 proc.

Nenoriai, tačiau panašiai prognozavo ir „Vičiūnų” įmonių grupės vadovas Visvaldas Matijošaitis: „Viskas priklauso nuo žaliavos kainos. Viskas brangsta, tad ir žuvis turi brangti.”

Jungtinės frakcijos seniūnas Algis Čaplikas siūlo įpareigoti prekybininkus skelbti, kurią galutinės būtiniausių maisto produktų kainos dalį sudaro mokesčiai.

Kainų įstatymo papildymo projektas Seime įregistruotas pirmadienį, juo nuostatos būtų įgyvendintos per 60 dienų nuo įstatymo įsigaliojimo.

„Projekto tikslas – informuoti pirkėjus apie mokesčių naštą būtiniausiems maisto produktams. Šiuo metu tai nėra daroma“, – sakė liberalcentristas A. Čaplikas.

Anot jo, viešai skelbiant būtiniausiems maisto produktams tenkančią mokesčių naštą galimai sumažės valstybės išlaikymo našta, gyventojai galės nusipirkti daugiau produktų.