Už daugelį maisto produktų mokame panašiai kaip kur kas daugiau už mus uždirbantys britai, vokiečiai ar liuksemburgiečiai.

Austrijoje gyvenanti Jadvyga Kuršelienė šią vasarą keturis kartus viešėjo Lietuvoje. Kaskart atvykusi į gimtinę moteris stebėdavosi, kad labai nedaug maisto produktų, ir tik gerai paieškojusi, čia rasdavo šiek tiek pigiau nei Austrijoje. “Kainos Lietuvoje tikrai nėra mažos. Žinodama, kokios mano artimiausių giminaičių pajamos, visada stebiuosi, kaip Lietuvoje žmonės gali oriai išgyventi”, – svarsto lietuvė.

J.Kuršelienė lygina: Lietuvoje 100 Lt vertės pirkinių krepšelis būdavo nelabai gausus, net ir pasirinkus pigesnes maisto prekes, o Austrijoje už 30 eurų pigesnėje maisto prekių parduotuvėje ji įsigyja įvairesnių produktų, be to, net pigesnių ir geresnių. Nedaug pigesnių produktų lietuviškų prekybos tinklų lentynose pastebėjusi pašnekovė atkreipė dėmesį, kad kol kas tikrai pigiau Lietuvoje kainuoja tik duona.

Didelėmis maisto kainomis Lietuvoje stebisi ir Airijoje gyvenanti Vaida Riestytė-Tunaitienė. “Kaskart, kai grįžtame į Lietuvą, atrodo, kad kainos dar pakilo. Pavyzdžiui, lietuvių parduotuvėje Airijoje “Kretingos” skilandinę dešrą perku už 3,4 euro (11,7 Lt), o vasarą viešėdama Lietuvoje net išsigandau pamačiusi, kad ten ji kainuoja daugiau nei 15 Lt”, – vieną pastebėtą pavyzdį mini lietuvė.

Užsienyje gyvenančių lietuvių įspūdžius patvirtina ir “Veido” atliktas tyrimas. Sudarėme dešimties būtiniausių maisto produktų sąrašą ir palyginome šių produktų kainas keturiuose didžiausiuose Lietuvos ir dvylikos Europos šalių prekybos tinklų parduotuvėse. Gauti rezultatai rodo, kad tie laikai, kai į parduotuvę Vakarų Europoje lietuvis įžengdavo nedrąsiai ir baisėdavosi prekių kainomis, jau seniai praėjo. Šiandien lietuviui kainos nesukeltų šoko ne tik panašaus ekonominio išsivystymo šalyse, tokiose kaip Lenkija ar Estija, bet ir Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Austrijoje ar Olandijoje. O štai Varšuvoje, nedideliame Belgijos provincijos Bumo miestelyje netgi pavyktų apsipirkti pigiau nei Vilniuje.

Kaip rodo “Veido” atliktas tyrimas, Lietuvoje už kiaušinius mokame brangiau negu ispanai ar liuksemburgiečiai, už sviestą plojame daugiau nei britai ar olandai, už pieną – brangiau negu lenkai, ispanai ar belgai. O aliejaus kaina Lietuvoje – viena didžiausių Europoje.

Žinoma, Lietuva vis dar išlieka viena pigiausių šalių visoje Europoje, bet šis atotrūkis sparčiai mažėja. Dešimties būtiniausių produktų krepšelis Vilniuje kainavo 49,42 Lt, Madride vos 6 Lt brangiau, Londone 7 Lt, Austrijoje – 11 Lt brangiau. Tuo tarpu atlyginimai Lietuvoje ir šiose šalyse skiriasi kelis kartus. Štai Liuksemburge minimali alga siekia 5,6 tūkst. Lt, Airijoje 4,8 tūkst. Lt, Olandijoje 4,5 tūkst. Lt, Ispanijoje – 2,3 tūkst. Lt. O Lietuvoje, kaip žinome, vos 800 Lt.

Lietuvoje trūksta mažų kainų europinių tinklų

Į klausimą, kodėl Lietuvoje nemažai produktų kainuoja panašiai, o kai kurie netgi brangiau nei kitose ES sostinėse, atsakymą galima rasti vien žvilgtelėjus į prekybininkus. Daugelyje šalių veikia mažų kainų prekybos centrai, tokie kaip “Lidl” ar “Aldi”. Pavyzdžiui, Austrijos prekybos tinkle “Zielpunkt” atvežtinių pomidorų kilogramą galima įsigyti už 12 Lt, bet jei tiek mokėti nenori – važiuok į miesto pakraštyje stovintį neišvaizdų mažų kainų prekybos tinklą “Lidl” ir nusipirk pomidorų už 6 Lt.

“Austrijoje parduotuvės kovoja dėl pirkėjų”, – tikina šioje šalyje gyvenanti lietuvė J.Kuršelienė. Moteris pastebi, kad net ir pigiausiose maisto prekių parduotuvėse Vienoje, tokiose kaip “Hofer” ar “Penny markt”, skirtingomis dienomis taikoma maždaug 50 proc. nuolaidos kai kurioms daržovėms, mėsai, o dalis duonos produktų į pavakarę nupiginami perpus. Tuo tarpu Olandijoje gyvenanti lietuvė Irina Vervečko pasakoja, kad gyventojai dažnai perka vokiečių prekybos tinkle “Aldi” arba turkiškose parduotuvėse, kuriose kainos maždaug 20 proc. mažesnės, o vaisiai kartais kainuoja net perpus pigiau.

Lietuvoje mažų kainų prekybos tinklų nėra. Prieš kelerius metus į mūsų šalį norėjęs ateiti “Lidl” net buvo įsigijęs žemės sklypų, bet juos tyliai pardavė ir nekomentuodamas pasitraukė. Tad šiuo metu alternatyvos keturiems didiesiems prekybos tinklams Lietuvoje nėra, juolab kad miestų centruose išsiplėtusios didžiulės parduotuvės iš jo išstūmė mažas parduotuvėles ir smulkiuosius verslininkus.

Paklaustas, kodėl mes, žemdirbių kraštas, užsiauginantis savų grūdų, Lietuvoje miltus turime pirkti už panašią kainą kaip kiti europiečiai arba, palyginti su estais, lenkais, ispanais ir liuksemburgiečiais, netgi brangiau, “Kauno grūdų” vadovas Tautvydas Barštys pasiūlė pasižiūrėti į didmenines kainas: “Iš mūsų įmonės į prekybos tinklus miltai iškeliauja po 1,3 Lt už kilogramą”. O tai yra daugiau nei visu litu pigesnė kaina už tą, kurią mokame nuėję į prekybos centrą.

Beje, praėjusį ketvirtadienį Seimas nepritarė pateiktoms pataisoms dėl prekybos antkainių ribojimo: siūlyta didmeninės prekybos antkainį apriboti iki 20 proc., mažmeninės – iki 25 proc., skaičiuojant nuo gamintojo kainos. Pataisos atiduotos autoriams tobulinti. Kita vertus, kyla abejonių, ar toks sprendimas padėtų išspręsti maisto kainų kilimo klausimą, nes tokiame įstatyme prekybininkai spragų netrukus atrastų.

Tarkime, kas būtų, jei prekybos tinklas įkurtų įmonę tarpininkę, kuri supirktų iš gamintojų pieną ir užsidėjusi 30 proc. jį perparduotų prekybos tinklui, kurio antkainis pienui tebūtų 5–10 proc.?

Kodėl už mėsą mokame pigiausiai ES

Trūksta konkurencijos ne tik tarp prekybininkų, bet ir tarp kai kurių gamintojų. “Dabar tiek miltų, tiek pieno pramonėje yra keli stambūs gamintojai, o jei ir prekybininkai – kelios stambios struktūros, tuomet ir turime konkurencijos trūkumą, kuris neleidžia kainoms kristi ar kilti natūraliai, kaip reguliuoja rinka”, – atkreipia dėmesį Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gabšys.

Vis dėlto nemažai ekonomistų, aiškindami, kodėl Lietuvoje dalis produktų kainuoja panašiai kaip kitose ES šalyse, dažnai pabrėžia bendrą ES rinką, esą tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje užauginti vištą kainuoja tiek pat, nes grūdų kainos beveik vienodos, dėl to ir kiaušiniai ar vištiena kainuoja tiek pat. Bet tai tik dalis tiesos. Akivaizdūs pavyzdžiai rodo, kad Lietuvoje, kurioje perkamoji galia gerokai mažesnė, maisto produktai galėtų kainuoti ir pigiau. Štai šviežia mėsa Lietuvoje kainuoja bene pigiausiai iš visų lygintų šalių. Jei mėsa Lietuvoje gali kainuoti pigiau nei ES, kodėl pienas ar miltai negali?

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos tarybos pirmininkas ir Mažeikių mėsinės generalinis direktorius Remigijus Petraitis pateikia tris priežastis, kurios visos aiškiai rodo vieną faktą – už šviežią mėsą Lietuvoje mokame pigiausiai, nes mėsos sektoriuje didžiausia konkurencija. “Lietuvos mėsos rinkoje konkurencija tarp gamintojų nepalyginamai didesnė nei, pavyzdžiui, Danijoje, kur 80 proc. rinkos užima vienas gamintojas”, – pirmą priežastį atskleidžia R.Petraitis. Pasak jo, rinkoje aktyviai veikia apie tris dešimtis mėsos perdirbėjų, tuo tarpu pieno rinką dalijasi tik keturi didieji pienininkai.

Antra priežastis, lemianti didesnę konkurenciją mėsos perdirbimo rinkoje ir kartu mažesnes kainas, – užsienio gamintojai. “Pieno daugiau nei tūkstantį kilometrų neapsimoka vežti, o atvėsinta mėsos žaliava po Europą juda labai laisvai”, – priduria Mažeikių mėsinės direktorius.

Ir trečioji priežastis – smarkiai išsiplėtęs šešėlinis verslas. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, Lietuvoje kas ketvirtas kilogramas mėsos parduodamas nelegaliai – dažniausiai turguje.

Regis, tai galėtų būti pagrindinė priežastis, kodėl mėsa Lietuvoje pigiausia Europoje, o pienas ar miltai kainuoja netgi brangiau nei kai kuriose valstybėse. Bet tai dar ne viskas. Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius mano, kad kainų skirtumų šaknys glūdi mokesčių politikoje. Lietuvoje maisto produktams nustatytas PVM siekia 21 proc., tuo tarpu Lenkijoje jis yra 3 proc., Olandijoje 6 proc., Vokietijoje – 7 proc.

Be to, G.Bertašiaus nuomone, pienininkystės verslas yra visuotinis – pieno žaliavos supirkimo kainos Lietuvoje atitinka Europos lygį. “Balandžio mėnesį iš Vokietijos ūkininkų nusipirkti pieno ir parvežti į Lietuvą kainavo tiek pat, kiek ir įsigyti iš Lietuvos ūkininkų. Be to, eksportuojame apie 60 proc. pieno produktų, o nuo to priklauso ir kaina”, – paaiškino Vilkyškių pieninės direktorius.

Lietuvos vartotojų asociacija ir Lietuvos vartotojų institutas pritaria Lietuvos Respublikos Prezidentės raginimams, kad verslininkai prisiimtų socialinę atsakomybę ir ieškotų kelių nekelti svarbiausių maisto produktų kainų, o jų nesuradus imtis griežtesnių teisinių priemonių, gal net specialaus kainų reguliavimo režimo įvedimo tam tikram laikotarpiui.

“Esame įsitikinę, kad dažnai maisto produktų kainų kėlimas neturi objektyvių priežasčių. Taip pat manome, kad LR Konkurencijos taryba, Žemės ūkio ministerija galėtų dirbti efektyviau stebėdamos maisto produktų kainas rinkoje. Atkreipiame dėmesį, kad nei viena valstybės institucija vartotojams taip ir nepaaiškino kainų kėlimo priežasčių, todėl būtina jas paraginti tai daryti objektyviai ir nuolat”, – rašoma Lietuvos vartotojų asociacija ir Lietuvos vartotojų instituto kreipimesi.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė prekybos tinklų vadovus paragino ieškoti galimybių smarkiai nebranginti maisto produktų. Ji ragina prekybos tinklus stengtis, kad labai smarkiai nebrangtų bent būtiniausi maisto produktai.

Tuo tarpu prekybininkai tvirtina, jog kainos kilo dėl objektyvių priežasčių, daugiausia didėjusių tiekėjų kainų, tačiau žada svarstyti raginimą prisiimti dalį “sunkmečio naštos”.

“Prezidentė paragino ieškoti galimybių, kaip galima būtų subalansuoti prekybos tinkluose kainas, kad būtiniausi maisto produktai nebrangtų taip drastiškai. Galbūt būtų galima kažkaip subalansuoti, sureguliuoti savo viduje – per savo vidinę konkurenciją, per savo vidinę politiką”, – pirmadienį po susitikimo su didžiausių mažmeninės prekybos tinklų vadovais žurnalistams sakė prezidentės atstovas Linas Balsys.

Prezidentė, anot jos atstovo, iš prekybos tinklų pareikalavo “socialinės atsakomybės ir jautrumo”.

“Prezidentė atkreipė dėmesį, kad sunkmečio metu naštą turėtų dalintis visi ir prezidentė kreipėsi į verslą, kad verslas būtų socialiai atsakingas, kad būtų jautrus ir atsižvelgtų į tą situaciją, kuri kylant kainoms kartais kelia ir socialinę įtampą, o kartais galbūt ir politinę įtampą”, – sakė prezidentės atstovas.

Anot jo, palyginus svarbiausių maisto produktų kainas rugsėjį-spalį su kainomis prieš metus, jos pakilo 30-40 proc., ir tai “kelia susirūpinimą”.

Prezidentė, anot L.Balsio, tebesilaiko nuomonės, jog valstybė galėtų reguliuoti prekybininkų antkainius.

“Situacija, kuri yra, dabar vis dar kelia nerimą. Jeigu padėtis nesikeis, prezidentės pažadai viena ar kita forma pasitelkti įstatymus tikrai bus vykdomi”, – kalbėjo L.Balsys.

Prekybos tinklų vadovai savo ruožtu tvirtino, jog kainos kilo dėl objektyvių priežasčių – brangusių žaliavų, didėjusių gamybos kaštų.

“Galiu drąsiai pasakyti, kad būtent dėl šitų keturių tinklų buvimo kainos Lietuvoje yra vienos iš mažiausių Europoje”, – tikino “Norfos mažmenos” valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.

Jis svarstė, jog galima būtų mažinti kai kurių produktų kainas, tačiau tai, anot jo, bus “garantuotas minusas” ir kitos prekės turės brangti.

“Maxima LT” generalinis direktorius Gintaras Jasinskas taip pat tikino, jog produktų kainos augo ne dėl antkainių didėjimo. Anot jo, kainas didina tiekėjai: “Mūsų dalis kainoje dvejų metų laikotarpyje yra nepadidėjusi”.

Jis teigė svarstysiantis prezidentės pasiūlymą prisiimti atsakomybę ir dalytis naštą: “Apie tai tikrai galvosime, svarstysime, ir tikrai to (kainų didėjimo) neperkelsime vien ant pirkėjų pečių”.

“Palink”, valdančios prekybos tinką “Iki”, generalinis direktorius Marcelis Harasztis (Marčelis Haraštis) po susitikimo su prezidente tvirtino esantis “kategoriškai prieš susitarimus”. Anot jo, konkurencija Lietuvoje yra “labai didelė”.

“Austrijoje, Šveicarijoje du tinklai turi tokią dalį kaip Lietuvoje keturi tinklai, be to, mes Lietuvoje turime penktą rinkos dalyvį – turgų, kuris užima 20-30 proc. rinkos”, – vertino M.Harasztis.

Didžiuosiuose prekybos tinkluose labai išaugus kainoms, Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą dėl galimo kartelio duonos ir pieno produktų rinkose. Praėjusį pirmadienį tarnybos pareigūnai prekybos tinkluose “Maxima”, “Iki”, “Rimi” bei “Norfa” atliko patikrinimus.

„Verslo žinios“ praneša:

Su šalies vadove susitikę mažmeninės prekybos tinklų vadovai ginčijo oficialią institucijų išvadą, kad kainas kelia patys prekybininkai. Prezidentės nuomone, nesvarbu, dėl kokių priežasčių, tačiau matyti, kad pastaruoju metu kainos pakilę 30% – 40%, o tai esą kelia nerimą.

“Mes nesutinkame, dėl to šios diskusijos ir vyksta. Mūsų dalis kainoje dviejų metų laikotarpyje nepadidėjusi, mes šiuos duomenis pateikėme”, – su išvada, kad dėl kainų augimo kalti prekybininkai, nesutinka Gintaras Jasinskas, UAB “Maxima LT” generalinis direktorius.

Pasak jo, kainas didina tiekėjai, esą ir šiuo metu iš duonos ir pieno tiekėjų bendrovė yra gavusi 18 pranešimų apie numatomą branginimą.

“Tos kainos lentynose dar nepasikeitė, tačiau jau perkame didesnėmis kainomis”, – sako p. Jasinskas.

Artimiausiu metu esą yra pagrindo kilti bulvių kainai, mat jų šiuo metu trūksta, o daržovių asociacija džiaugiasi tikėtina labai išaugsiančiu eksportu į Rusiją.

“Grūdų, žaliavų brangimas, pasaulio rinkos, brangsta ne tik pienas, brangsta kava, tai susiję su pasaulio rinkomis. Mes esame pasaulio dalis, turime tai pripažinti, mus tai veikia”, – galimas priežastis vardija p. Jasinskas.

Pasak jo, prezidentės rūpestis suprantamas, ir jį bendrovė esą svarstys. Prekybos tinklo “Maxima” pelnas pernai siekė 157,6 mln. Lt , 2,8 % nuo tinklo apyvartos.

“Reikia kalbėti apie kiekvieną produktų grupę. Pas mus į gamyklą pieną pristatydavo po 50 ct, dabar – apie 90ct už litrą. Tai bazinio pieno kaina, be PVM”, – sako Dainius Dundulis, “Norfos” prekybos tinklą valdančios UAB “Norfos mažmena” valdybos pirmininkas.

Pasak jo, “Norfos mažmena” pernai uždirbo 2,8 mln. Lt pelno, esą tai siekia apie 0,15% tinklo apyvartos.

“Norfos mažmena visada siekė, kad kainos būtų mažesnės. Noro buvo ir bus, o galimybės? Žinoma, niekada nėra šimtu procentų visos galimybės išnaudotos, kiek galėsime, tiek bandysime” – sako p. Dundulis.

Ponia Grybauskaitė ketina inicijuoti Konkurencijos įstatymo pataisą, kurioje būtų įtvirtinta asmeninė vadovų, kurių įmonės dalyvavo draudžiamuose susitarimuose, atsakomybė, taip pat numatoma didinti baudas.

Šiuo metu asmeninės atsakomybės įstatymas nenumato, o už draudžiamus susitarimus gali būti skirta bauda iki dešimtadalio bendrovės metinės apyvartos.

Prekybininkai tikina, kad karteliui rinkoje apskritai nėra galimybės, konkurencija labai didelė.

“Mes Lietuvoje turime ir penktą dalyvį – turgų, kuris užima apie 20–30% rinkos”, – pastebi Marcelis Harasztis, UAB “Palink”, valdančios prekybos tinklą “Iki” generalinis direktorius.

Pasak jo, jau dabar daržoves parduodamos pigiau, o bendrovė patiria nuostolių.

“Egzistuoja socialiai jautrių produktų grupė, kuriuos griežtai kuruosime, jei reikės, tie produktai bus importuojami iš kitų šalių, kad kaina nekiltų”, – žada p. Harasztis.

Praėjusią savaitę Seimas atmetė dabartinį siūlymą riboti prekybininkų antkainius ir tai numatantį įstatymo projektą grąžino tobulinti iniciatoriams. Siūlyta didmeninei prekybai taikyti 20%, o mažmenininkams – 25% ribą. Antkainius peržengusioms įmonėms būtų taikoma bauda 5% nuo įmonės mėnesinės apyvartos.

Tačiau siūlymui antkainius skelbti maisto produktų etiketėse Seimas po pateikimo pritarė.

„Respublika“ informuoja:

Vakar prezidentė Dalia Grybauskaitė didžiausių Lietuvos prekybos tinklų vadovams priminė, kad sunkmečio naštą turi dalytis visi. Verslininkai paraginti ieškoti būdų, kad sumažėjus gyventojų pajamoms taip smarkiai neaugtų būtiniausių maisto produktų kainos. Prekybininkai savo ruožtu skundėsi sumenkusiais pelnais ir tvirtino, kad dėl jų tarpusavio konkurencijos lietuviai moka už maisto prekes pigiausiai visoje Europoje.

„Vilniaus diena“ skelbia:

Kad ir kaip ten būtų, prekybos tinklų atstovai iš Prezidentės kabineto išėjo kur kas geresnės nuotaikos nei už ką nors išbartas kuris nors ministras. Kitaip ir negalėjo būti, nes iš prezidentūros pranešimo spaudai matyti, kad valstybės vadovė nelabai turėjo dėl ko prispausti prekybos tinklų atstovus. Matyt, jos patarėjams nebuvo laiko pasidomėti, ar prekybos tinklai iš tiesų veikia taip, kaip viešai pasakojama.

O kad domėtis yra kuo, atskleidė socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius. Tiesa, šis politikas dažnai šaudo pro šalį ar sutirština spalvas, bet šįkart jo pateikta informacija verta dėmesio. Pasak A.Butkevičiaus, prekybininkai su tiekėjais pasirašo papildomas sutartis, kuriose papildomi mokesčiai slepiami po žodžiu “nuolaidos”. “Nuolaidos” nuo bazinių didmeninių kainų įvairiuose prekybos tinkluose siekia nuo 2 iki 6 proc., reikalaujama sumokėti logistikos mokestį nuo apyvartos, kuris siekia nuo 4 iki 10 proc., apyvartos “nuolaida” skirtinguose tinkluose siekia nuo 1 iki 2 proc. arba nuo 2 iki 4 proc. Taip pat dar yra mokamas naujų prekių įvedimo mokestis, naujų ar po remonto atidarytų parduotuvių mokestis, kuris svyruoja nuo 200 iki 500 litų.

Pasak A. Butkevičiaus, susumavus visas “nuolaidas”, tampa akivaizdu, kad tiekėjas prekybos tinklams sumoka 12–14 proc. papildomų mokesčių nuo didmeninės kainos. Jeigu Prezidentė šią informaciją būtų žinojusi, gal jos kova su prekybininkais nebūtų tokia beviltiška.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė prekybos tinklų vadovus paragino ieškoti galimybių smarkiai nebranginti maisto produktų. Tuo tarpu prekybininkai tvirtina, jog kainos kilo dėl brangusių žaliavų ir didėjusių gamybos kaštų, o prekybos tinklai kaip tik stengėsi amortizuoti jų didėjimą.

“Prezidentė paragino ieškoti galimybių, kad maisto produktai nebrangtų taip drastiškai”, – pirmadienį po susitikimo su didžiausių mažmeninės prekybos tinklų vadovais žurnalistams sakė prezidentės atstovas Linas Balsys.

Prezidentė, anot jos atstovo, iš prekybos tinklų pareikalavo “socialinės atsakomybės ir jautrumo”.

“Prezidentė teigė, jog naštą turi dalintis visi”, – sakė prezidentės atstovas.

Anot jo, palyginus maisto produktų kainas rugsėjį-spalį su kainomis prieš metus, jos pakilo 30-40 proc., ir tai “kelia susirūpinimą”.

Prezidentė, anot L.Balsio, tebesilaiko nuomonės, jog valstybė galėtų reguliuoti prekybininkų antkainius.

“Situacija, kuri yra, dabar vis dar kelia nerimą. Jeigu padėtis nesikeis, prezidentės pažadai viena ar kita forma pasitelkti įstatymus tikrai bus vykdomi”, – kalbėjo L.Balsys.

Prekybos tinklų vadovai savo ruožtu tvirtino, jog kainos kilo dėl objektyvių priežasčių – brangusių žaliavų, didėjusių gamybos kaštų.

“Galiu drąsiai pasakyti, kad būtent dėl šitų keturių tinklų buvimo kainos yra mažesnės”, – sakė “Norfos mažmenos” valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.

Didžiuosiuose prekybos tinkluose labai išaugus kainoms, Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą dėl galimo kartelio duonos ir pieno produktų rinkose. Praėjusį pirmadienį tarnybos pareigūnai prekybos tinkluose “Maxima”, “Iki”, “Rimi” bei “Norfa” atliko patikrinimus.

Konkurencijos tarybos pirmininkas prašo stiprinti Konkurencijos tarybos galias ir nori, kad politikai nesikištų į jos veiklą.

“Svarbiausias arba vienas veiksmingiausių būdų būtų stiprinti Konkurencijos tarybos galias, nedaryti jokio politinio spaudimo, leisti tirti draudžiamus susitarimus, ir tokiu būdu Konkurencijos taryba sugebės vykdyti savo funkcijas”, – antradienį atsakydamas į parlamentarų klausimus dėl maisto ir degalų kainų augimo, Seime sakė Jonas Rasimas.

“Mums didžiausią meškos paslaugą daro politikai, lenktyniaujantys, kuris pirmas paskelbs apie galimą kartelį ir klausia, ką veikia Konkurencijos taryba. Bent kiek protaujantys ūkio subjektai gali manyti: ryt ar poryt, ar užporyt taryba ateis. Tokioje situacijoje protingiausias sprendimas būtų palaukti, o tada kitiems atrodo, kad Konkurencijos taryba nieko neveikia. Štai tokia politikų įtaka yra labai dažnai”, – Seime kalbėjo tarybos vadovas.

Jis priekaištavo politikams, kad tarybai paskyrus baudas, jie ima advokatauti verslininkams, kurie priekaištauja Konkurencijos tarybai, kad ji tikrina “taip sunkiai dirbančius verslininkus”.

“Pasigirsta įvairiausios aimanos, kad Konkurencijos taryba baudžia už įprastą verslo praktiką, kuri galbūt yra draudžiami susitarimai”, – aiškino J.Rasimas.

Konkurencijos tarybos vadovas mano, kad leidimas prekybos centrams “tokiu mastu kurtis ir kurtis miestuose – politikų netoliaregiškumo problema”.

“Reikėjo pasižiūrėti, kas darosi kitose šalyse, gal būtų buvę protingesni sprendimai”, – pareiškė J.Rasimas.

Seimo frakcija “Tvarka ir teisingumas” surinko 50 parlamentarų parašų, kad kuo greičiau į plenarinio posėdžio darbotvarkę būtų įtrauktas pataisų dėl prekybos antkainių ribojimo svarstymas.

Pagal Seimo statutą daugiau kaip 47 Seimo narių parašai užtikrina teisę įstatymo projektą svarstyti be eilės artimiausiame plenariniame posėdyje, o tai reiškia – jau šį ketvirtadienį.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė ketvirtadienio plenarinę darbotvarkę pasirašys trečiadienį.

“Matydami didelį Seimo narių palaikymą šio įstatymo projektui, tikimės, kad jis bus ne tik svarstomas, bet ir priimtas labai greitai. Tai yra labai svarbu, nes po tokio įstatymo priėmimo maisto prekių kainos neabejotinai mažės,” – sako “tvarkiečių” seniūnas Valentinas Mazuronis.

“Tvarkiečiai” rugsėjo pabaigoje Seime užregistravo Kainų įstatymo papildymo pataisas, kuriomis siūlo, kad prekybos antkainis didmeninėje rinkoje būtų iki 20 proc. gamintojo produkto kainos, mažmeninėje – iki 25 proc.

Pataisomis taip pat siūloma leisti Žemės ūkio ministerijai maisto produktams nustatyti ir mažesnius prekybos antkainius.

Šie reikalavimai nebūtų taikomi tik smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurių metų apyvarta neviršija 7 mln. litų.

Už pažeidimus siūloma taikyti 5 proc. įmonės mėnesinės apyvartos dydžio baudą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pareiškusi, kad toliau kylant maisto produktų kainoms, gali tektų įstatymu riboti prekybininkų antkainius.

Parlamentaras Saulius Stoma yra pasiūlęs viešinti prekybininkų būtiniausiems maisto produktams taikomus antkainius.

Seimas pernai kovą jau buvo priėmęs Kainų įstatymo pataisas, kuriomis iki 20 proc. buvo apriboti prekybininkų antkainiai. Tačiau prezidentas Valdas Adamkus pataisas vetavo, o Seimas parėmė jo veto.

Statistika rodo, kad visose Baltijos šalyse maisto produktų kaina panaši. Šiuo metu visose valstybėse fiksuojamas maisto produktų brangimas, tačiau Latvijoje, kurioje maistas brangiausias, kainų pokyčiai mažiausi.

Naujausiais ŽŪMPRIS ir EKI duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį Baltijos šalyse aukščiausios rūšies kvietiniai miltai brangiausiai kainavo Estijoje, kurioje per ketvirtį labiausiai ir pabrango – 4 proc. Litras 3,5 proc. riebumo pieno taip pat daugiausiai kainuoja Estijoje (brango 1 proc.). Tuo tarpu Latvijoje pienas 2 proc. pigo. O pigiausias jis Lietuvoje, kaip ir miltai. Estai gali pasidžiaugti pingančiais broileriais, kurie per ketvirtį atpigo 5 proc. Tuo tarpu Latvijoje jie brango 3 proc., Lietuvoje – 2 proc.

Pasak Lietuvos ambasados Latvijoje konsulo Dainiaus Šriubšos, maistas Latvijoje brangesnis nei Lietuvoje ir Estijoje, todėl ir kainų pokyčiai čia mažesni, tačiau išlieka kainų didėjimo tendencija. Esą ir Latvijoje prekybininkai kainas kelia atsižvelgdami į didėjančias supirkimo kainas bei brangstančius energijos išteklius. Tuo pačiu gąsdinami ir Estijos gyventojai, kuriems ypač stipriai pastarąsias savaites brango pieno produktai.

Ekspertai primena, kad latviai, estai ir lietuviai maistui skiria nevienodą lėšų dalį, skirtinga ir gyventojų perkamoji galia. Didžiausią vidutinį darbo užmokestį gauna estai. Tik šioje šalyje 1,2 proc. didėjo ir metinis vidutinisdarbo užmokestis. O Lietuvoje ir Latvijoje vidutinis darbo užmokestis sumažėjo – atitinkamai 5,4 ir 6,3 proc.

SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, dauguma Lietuvos gyventojų šiandien gyvena žemiau tos ribos, pagal kurią nustatomas savotiškas pragyvenimo išlaidų pakankamumas. Ir įtakos tam turėjo ne maisto kainų pokyčiai, o mažėjančios pajamos, dėl kurių namų ūkiai turėjo keisti pirkimo ir maitinimosi įpročius.

Šalies premjeras Andrius Kubilius sako, kad bus ieškoma teisėtų sprendimų, kaip pažaboti kylančias maisto kainas. Tačiau jis teigia kol kas nematantis būdų, kaip būtų galima reguliuoti kainas.

“Jeigu artimiausiu metu matysime aiškias išvadas, ieškosime tada teisėtų ir konstitucinių sprendimų, kaip neleisti piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje. Kaip visada, geriausias receptas yra didesnė konkurencija”, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A.Kubilius.

“Aš nežinau, kaip tokį reguliavimą būtų galima padaryti. Bet jeigu kas žino tokių metodų, mes juos apsvarstysime”, – teigė Vyriausybės vadovas, paklaustas, kaip vertina siūlymą įvesti maisto kainų reguliavimą.

Ūkio ministras Dainius Kreivys taip pat teigė nematantis būdų, kaip būtų galima reguliuoti maisto kainas.

“Aš manau, kad pirmiausiai Konkurencijos taryba turi atlikti savo darbą, dirbti daug efektyviau, ne tik tiriant pasekmes, bet įtakojant ir patį procesą”, – sakė D.Kreivys.

Praėjusį pirmadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad prekybos tinklų pelningumas yra nepagrįstai išpūstas, ir jeigu padėtis nesikeis, šalies vadovė rimtai svarstys galimybę inicijuoti prekių antkainius reguliuojančius įstatymus.

Tuo tarpu Konkurencijos tarybos vadovas Jonas Rasimas šią savaitę pareiškė, kad neatmeta kartelinių susitarimų galimybės.

Žemės ūkio ministerija, remdamasi Statistikos departamento duomenimis, rugsėjo pabaigoje išplatino informaciją, jog prekybininkų dalis pieno kainoje šiemet padidėjo labiausiai – 4,1 procentinio punkto nuo 50 iki 66 centų už 1 kilogramą 2,5 proc. riebumo pieno.

Lietuvos pienininkų asociacijos “Pieno centras” vadovas Linas Sasnauskas praėjusią savaitę tikino, kad pieno perdirbimo pelno maržos “nudrožtos iki minimumo” dėl konkurencijos šalies viduje ir su tarptautiniais konkurentais. Pieno perdirbimo įmonių dalis 1 kilogramo pieno kainoje šiemet padidėjo nuo 47 iki 51 cento.

Rugpjūčio viduryje Kazimieras Starkevičius kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl galimo duonos gamintojų kartelinio susitarimo.

(papildytas)

papildymai visame tekste

Vilnius, spalio 6 d. (BNS). Šalies premjeras Andrius Kubilius sako, kad bus ieškoma teisėtų sprendimų, kaip pažaboti kylančias maisto kainas. Tačiau jis teigia kol kas nematantis būdų, kaip būtų galima reguliuoti kainas.

“Jeigu artimiausiu metu matysime aiškias išvadas, ieškosime tada teisėtų ir konstitucinių sprendimų, kaip neleisti piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje. Kaip visada, geriausias receptas yra didesnė konkurencija”, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A.Kubilius.

“Aš nežinau, kaip tokį reguliavimą būtų galima padaryti. Bet jeigu kas žino tokių metodų, mes juos apsvarstysime”, – teigė Vyriausybės vadovas, paklaustas, kaip vertina siūlymą įvesti maisto kainų reguliavimą.

Ūkio ministras Dainius Kreivys taip pat teigė nematantis būdų, kaip būtų galima reguliuoti maisto kainas.

“Aš manau, kad pirmiausiai Konkurencijos taryba turi atlikti savo darbą, dirbti daug efektyviau, ne tik tiriant pasekmes, bet įtakojant ir patį procesą”, – sakė D.Kreivys.

Praėjusį pirmadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad prekybos tinklų pelningumas yra nepagrįstai išpūstas, ir jeigu padėtis nesikeis, šalies vadovė rimtai svarstys galimybę inicijuoti prekių antkainius reguliuojančius įstatymus.

Tuo tarpu Konkurencijos tarybos vadovas Jonas Rasimas šią savaitę pareiškė, kad neatmeta kartelinių susitarimų galimybės.

Žemės ūkio ministerija, remdamasi Statistikos departamento duomenimis, rugsėjo pabaigoje išplatino informaciją, jog prekybininkų dalis pieno kainoje šiemet padidėjo labiausiai – 4,1 procentinio punkto nuo 50 iki 66 centų už 1 kilogramą 2,5 proc. riebumo pieno.

Lietuvos pienininkų asociacijos “Pieno centras” vadovas Linas Sasnauskas praėjusią savaitę tikino, kad pieno perdirbimo pelno maržos “nudrožtos iki minimumo” dėl konkurencijos šalies viduje ir su tarptautiniais konkurentais. Pieno perdirbimo įmonių dalis 1 kilogramo pieno kainoje šiemet padidėjo nuo 47 iki 51 cento.

Rugpjūčio viduryje Kazimieras Starkevičius kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl galimo duonos gamintojų kartelinio susitarimo.

Pastarosiomis savaitėmis kiekvienas apsilankymas parduotuvėse baigiasi nemaloniomis emocijomis. Mat vis nustebina kainų šuoliai ir šuoliukai: vieną savaitę pabrangsta pieno produktai, kitą – bulvės, morkos ir kitos daržovės, trečią – duona ir kiti grūdų produktai, ketvirtą – kiaušiniai.

Premjeras Andrius Kubilius su ministrais Dainiumi Kreiviu ir Kaziu Starkevičiumi įrodinėja, kad objektyvių priežasčių kainoms kilti nėra, o jos vis tiek kyla. Tada politikai ima teisintis turintys per mažai priemonių žemdirbiams, perdirbėjams bei prekybininkams pažaboti ir niekaip negalintys paveikti kainų didėjimo. Bet ar jie neišsisukinėja?

Iš tiesų poveikio priemonių jie turi. Štai panagrinėkime žemės ūkio produkcijos augintojų elgesį. Pavyzdžiui, kai būna prasti metai, javai ir daržovės iššąla, nukenčia nuo sausrų ar liūčių, tuomet žemdirbiai ima virkauti ir prašyti pagalbos, kad jiems valdžia padėtų ir mokesčių mokėtojų pinigais kompensuotų dalį praradimų bei nuostolių. Valdžia paprastai padeda. Bet kai metai būna geri ir kai aplinkinėse šalyse javų bei daržovių ima trūkti, tuomet nemaža dalis žemdirbių viską užmiršta ir jiems ima rūpėti tik pinigai: rusai atvėrė sienas ir brangiai moka už daržoves bei javus, tai ir vežam ten. O, jau ir Lietuvoje paklausa viršija pasiūlą, nuostabu, tada ir čia kainas padidinam trečdaliu. Nepatinka – nepirkite.

Bet juk politikai žemdirbius galėtų labai nesunkiai paspausti: gerai, mielieji, jei jūs nesileidžiate į kalbas ir be jokių skrupulų didinate kainas, tuomet kai kitą pavasarį ar rudenį jums bus sunku, tai jokios pagalbos ir pinigų nesitikėkite. Beje, nesunkiai paspausti žemdirbius galima ir per ES paramos lėšų skirstymą.

Savaime suprantama, kad nemažai priemonių esama ir gamintojų bei prekybininkų godumui pažaboti. Ypač padeda viešumas. Štai atsistotų premjeras ir žemės ūkio ministras prieš TV kameras ir viešai paskelbtų, kokius antkainius nusistato “Rimi”, kokius “Maxima”, kokius “Prisma”, dar primintų jų akcininkų bei vadovų pavardes, ir poveikis būtų didžiulis. Arba ne puse lūpų, kaip dabar daro žemės ūkio ministras, o tiesiai šviesiai praneštų, kokios šeimos dabar valdo pieno perdirbimo verslą Lietuvoje, kokie jų turtai ir kokie tų bendrovių pelnai.

Lietuviai labai nemėgsta atvirai nesąžiningų ir vidury dienos plėšikaujančių gamintojų bei prekybininkų. Galima prisiminti istoriją, kai po algų mokėjimo vokeliuose istorijos tūkstančiai Lietuvos gyventojų ėmė nebepirkti Krekenavos agrofirmos produkcijos. Ir čia pat galima skelbti bendroves, kurios nepiktnaudžiauja ir kainų be pagrindo nedidina. Negana to, galima netgi propaguoti ir remti sąžiningus rinkos žaidėjus. Tokios nieko nekainuojančios priemonės tikrai būtų paveikesnės nei vien tik kalbėjimas, kad kainos didėti neturėtų ar kad dėl kainų kilimo kalti kažkokie anoniminiai prekybininkai. Kalbėti tokias bendrybes – tai tas pats, kas nieko nekalbėti, nes nei prekybininkams, nei gamintojams dėl to nei šilta, nei šalta.

Reaguodamas į pastaruoju metu drastiškai kylančias maisto produktų kainas, šiandien Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Valentinas Mazuronis kreipėsi į premjerą Andrių Kubilių, reikalaudamas nedelsiant įkurti nuolatinę „Maisto produktų kainų kilimo kontrolės ir monitoringo grupę“.

Pasak V.Mazuronio, ši grupė privalėtų kasdien rinkti informaciją ir analizuoti maisto produktų kainų kilimo tendencijas bei priežastis.

„Tvarkiečių“ teigimu, premjeras ir Žemės ūkio ministras privalo “ne konstatuoti ar dejuoti, kad kainos kyla, o kuo greičiau imtis ryžtingų veiksmų ir užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimo atvejams”.

„Mūsų nuomone, tokią grupę, kurioje turėtų dirbti reikiamų žinybų specialistai, visuomenės atstovai, reikia ne tik suburti, bet ir jai vadovauti privalėtų pats premjeras A.Kubilius. Premjeras turi ne tik skėsčioti rankomis ir aiškinti tai, kas ir taip aišku, o imtis visų įmanomų priemonių šiems procesams sustabdyti,“ – teigė Seimo narys V.Mazuronis.

Prekybininkai pastaruoju metu ėmė taikyti gerokai mažesnius antkainius mėsai, tačiau pieno produktų antkainiai per porą metų padvigubėjo.

Agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vadovas Albertas Gapšys skaičiuoja, kad 2008-aisiais prekybininkams likdavusi dalis nuo sumos, kurią jiems sumokame už pieną, sudarė apie apie 15 proc., dabar – jau apie 30 proc.

Sūriams taikomas antkainis per dvejus metus taip pat išaugo beveik du kartus – nuo 11 proc. 2008-aisiais iki 21 proc. šiemet. Tuo tarpu pigiausios jautienos antkainis, priešingai, sumažėjo nuo 40 iki 30 proc.

Palyginti nedidelis – apie 25 proc. antkainis nustatomas ruginei duonai. Beje, didžiausias antkainis tarp visų maisto produktų nustatytas miltams: prekybininkams atitenka net 44 proc. visos už miltus pirkėjo sumokamos sumos.

Dar didesni antkainiai taikomi pramoninėms prekėms, tačiau kadangi niekas nekontroliuoja, prekybininkai atsisako juos skelbti.

Tiesa, prekybininkai pabrėžia, kad jiems tenkančios kainos dalies esą negalima vadinti antkainiu, mat į šią sumą įeina ir PVM mokestis. Jų pačių teigimu, pieno produktams jie taiko vos kelių procentų antkainį, ir tik pramoninėms prekėms taikomas kartais ir iki 50 proc. siekiantis antkainis.