Jurgita LAURINĖNAITĖ-ŠIMELEVIČIENĖ
 3 proc. Vis dėlto T.Kibildžio nuomone, nors pirkimo internetu apimtimis Lietuva dar atsilieka nuo Vakarų Europos valstybių ar JAV, Lietuvoje pirkėjai daugeliu atžvilgių yra net išmanesni ir reiklesni nei kitose šalyse.

Internetinė prekyba maistu ir gėrimais Lietuvoje pernai augo sparčiausiai iš visų elektroninės prekybos kategorijų – daugiau nei 50 proc. Matydama didėjantį vartotojų susidomėjimą Vilniuje įsitvirtinusi „Barbora.lt“ plečia veiklą į Kauną, žengti į internetą ketina „Rimi“, o naujokai įsisprausti į rinką bando siūlydami nišinių paslaugų.

„Paslauga, kurią teikiame, dažnai turi kur kas daugiau galimybių nei jos analogai Vakarų šalyse. Mobilioji programėlė, prekių pristatymas tą pačią dieną valandų rėžiais – reta kuri internetinė parduotuvė tai siūlo vartotojams. O Lietuvos pirkėjai šias „Barboros“ galimybes jau įvertino ir aktyviai jomis naudojasi“, – sako T.Kibildis.

Pasak jo, pirmieji paslaugą atrado aktyvūs, naujienomis besidomintys, internetu dažnai besinaudojantys dažniausiai 25–40 metų amžiaus žmonės. Antroji klientų banga buvo tie, kuriems „Barboros“ paslauga pradėjo išspręsti problemas, pavyzdžiui, mažus vaikus auginančios mamos, kurioms neretai būna sudėtinga nueiti į parduotuvę ir grįžti atgal su vaiku, vežimėliu ir dar prekių maišais.

„Po to pirkimą internetu įvertino taupantieji laiką: kam jį leisti parduotuvėje, jei gali apsipirkti internetu, o laiką verčiau skirti šeimai, pomėgiams, draugams. Dabar maisto ir kasdienių prekių pirkimas internetu Vilniuje jau tapo plataus vartojimo paslauga, kuria naudojasi labai skirtingi miestiečiai. Tad šiandien vidutinis „Barboros“ pirkėjas, sakyčiau, jau yra vidutinis statistinis Vilniaus gyventojas“, – pirkėjų pokyčius apibūdina T.Kibildis.

Visų internetinių maisto parduotuvių vadovai pastebėjo dar vieną pirkėjų segmentą: jauni žmonės užsako maisto savo vyresnio amžiaus tėvams ar giminaičiams. Taip elgiasi ir „Veido“ pašnekovė L.Šaulytė-Graičiūnienė, kas kelias savaites užsakanti maisto į namus savo močiutei, kuriai sunku pačiai nueiti į parduotuvę.

Ekspertai prognozuoja, kad maisto pirkimas internetu ir toliau sparčiai augs tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Tiesa, kaip pastebi Lietuvos elektroninės komercijos asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Vorobjovas, jos ateitis ir augimo tempai priklauso nuo to, ar internetinės maisto parduotuvės sugebės pakeisti pirkėjų pirkimo įpročius.

„Pagal interneto, elektroninės komercijos skvarbą Lietuva seniai išlipusi iš sauskelnių ir tuo požiūriu esame gana subrendusi rinka. Ištisų sričių, tokių kaip bilietai, draudimas, buitinė technika, prekyba persikėlė į internetą, o prekyba maistu yra dar vienas žingsnis. Vis dėlto šios rinkos plėtra priklausys nuo to, ar elektroninės parduotuvės sugebės suformuoti įprotį, kad vartotojai, užuot kelis kartus per savaitę ėję į parduotuvę, apsipirktų vieną ar du kartus internetu“, – mano V.Vorobjovas.

Tendenciją, kad jauni didmiesčių gyventojai po truputį keičia savo įpročius, jau dabar atskleidžia elektroninių parduotuvių duomenys: vidutinis pirkėjas paprastai „Barbora.lt“ parduotuvėje apsiperka vieną du kartus per savaitę, o vidutinis prekių krepšelis siekia apie 50 eurų.

Taip elgiasi ir „Veido“ pašnekovė L.Šaulytė-Graičiūnienė. Internetas vilnietei jau tapęs pagrindine apsipirkimo vieta: visų reikalingų maisto prekių moteris dažniausiai užsisako du kartus per savaitę per „Barbora.lt“, o į įprastą parduotuvę užsuka maždaug kartą per savaitę, jei prireikia prekių, kurių nėra internetinėje parduotuvėje, pritrūksta šviežių produktų (pavyzdžiui, bandelių) arba kažko pristinga neplanuotai. Moteris perka ne tik iš „Barboros“, bet ir iš specializuotų elektroninių maisto parduotuvių, tokių kaip „Merkis.lt“, „Assorti.lt“, o artimiausiu metu ketina išbandyti ir „Zzz.lt“ paslaugą

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-14-2017-m