Finansų ministerijai paskelbus patikslintus 2010 m. biudžeto surinkimo duomenis (biudžeto pajamos siekė 17,9 mlrd. Lt ir buvo 2,1 porc. mažesnės nei per giliausios krizės 2009 m.) ekonomistai teigia, kad tai yra pačios Vyriausybės nesugebėjimo pažaboti šešėlinę ekonomiką rezultatas ir neskuba džiaugtis kitais nežymiai  gerėjančiais Lietuvos makroekonomikos rodikliais.

Biudžeto pajamų sumažėjimą labiausiai nulėmė sumenkusios įplaukos iš akcizų. “Tai akivaizdus įrodymas, kad akcizinių prekių rinkoje legalią produkciją pakeitė kontrabandinė”, – tvirtina Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Pačios Finansų ministerijos teigimu, mokesčių surinkimo mažėjimas rodo “ūkio restruktūrizaciją nuo mokesčiams intensyvių veiklų link mažiau intensyvių – nuo vartojimo link eksporto”. Šią ministerijos prielaidą patvirtina ir puikūs praėjusiųjų metų Lietuvos eksporto rodikliai – jis išaugo 30 proc.

Tačiau A.Izgorodinas atkreipia dėmesį, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimo rezultatai yra kur kas geresni nei akcizų įplaukos. “O juk abu šie mokesčiai susiję su vartojimu. Vadinasi, iš esmės vartojimas didėja, bet štai akcizinių prekių mokesčių surinkimas – mažėja. Akivaizdus pasitraukimas į šešėlinę rinką”, – sako analitikas.

2010 m. augusią infliaciją ekonomistas vadina nemaloniu netikėtumu. Kainos kilo ne dėl augančio vartojimo, bet dėl pramonės sąnaudų didėjimo, kurį nulėmė pasaulyje brangstančios žaliavos. “Pramonė dėl to priversta didinti kainas, tačiau žmonių perkamoji galia kol kas nedidėja – juk atlyginimai vis dar mažėja. Taigi vartojimas negali pradėti augti, dėl to negali įsibėgėti PVM susirikimas, nedidėja pelnas ir mokesčiai už jį”, – kelis problemos sluoksnius gvildena ekspertas.

Finansų ministerija tvirtina, kad šiemet infliacija Lietuvoje neviršys 1,8 proc., tačiau tiek Europos Komisijos, tiek Lietuvos banko, tiek kai kurių privačių Lietuvoje veikiančių bankų prognozėmis, šiemet infliacija Lietuvoje sieks 2,3 proc. ar daugiau.

“Swedbank” Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė sako, kad dalis gyventojų didėjančių kainų nepajus, nes didės ir jų darbo užmokestis. O mažesnes pajamas gaunantiesiems ir pensininkams kainų didėjimas gali būti gana skaudus.

Įtakos kainų augimui turės nuo metų pradžios padidinti cigarečių ir dyzelino akcizai. Pastarasis pasikeitimas atsilieps ne tik pačiai šios degalų rūšies kainai, bet gali lemti ir daugelio kitų prekių ir paslaugų grupių kainų didėjimą: apie galimą kainų didinimą jau prabilo kai kurių maisto prekių gamintojai, o vežėjai rengiasi svarstyti galimybę branginti transporto bilietus.

Kad ir kaip labai norėtųsi tikėti krizės pabaigą pranašaujančiais gerais ženklais, blaivus protas ir kai kurių šalies ekonomikos rodiklių nuodugnesnė analizė džiaugtis vis dar neleidžia. Štai šalies ekonomikos būklę apibūdinantis BVP rodiklis Lietuvoje palyginti su 2009 m. po truputį gerėjo jau du ketvirčius iš eilės, tačiau paanalizavus paaiškėja, kad tikrojo atsigavimo šalyje dar nėra, o geresnius duomenis kol kas lemia tik didesnės valstybės sektoriaus – taigi nacionalinio ir ES paramos biudžeto – investicijos į šalies pramonę.

Tarkime, vartojimas Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį vis dar smuko daugiau nei procentu; eksporto ir importo saldo mūsų šalyje visuomet neigiamas. Taigi iš BVP apskaičiavimo duomenų, 15 proc. aukštyn šovė tik investicijų į kapitalą rodiklis, kuris padengė kitų sričių nuostolius ir nulėmė 1,1 proc. ekonomikos augimo tendenciją.

Iš pirmo žvilgsnio, tai lyg ir gera naujiena: atrodytų, pramonė atsigauna ir jau investuoja į ilgalaikį savo turtą – to Lietuvoje nebuvo daugiau nei dvejus metus. “Iš tiesų taip nėra. Augimas – tik dėl didesnių viešojo sektoriaus investicijų į šalies infrastruktūrą. Privatus sektorius investuoti vis dar neskuba”, – mano “Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, privačios investicijos iš esmės atsigaus tik tada, kai pradės augti prekių poreikis, t.y., atsigaus vidaus rinkos vartojimas.

“Atsigavimo tikimės nebent nuo kitų metų pavasario”, – krizės pabaigos dar tik laukia Prekybos įmonių asociacijos direktorius Marius Busilas ir primena, kad kol kas bent maisto produktų apyvarta Lietuvoje mažėja.