R.Karbauskis, S.Skvernelis, BFL nuotr.

Per pirmą ir antrą turą pergalę didžiule persvara nuskynė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga,Seime iškovojusi 54 mandatus. Jei priskaičiuosime ir du save išsikėlusius, bet su partijos sąrašu siejančius kandidatus, mandatų bus 56.

Tai didžiausias vienos partijos laimėjimas pagal mandatų skaičių nuo 1996 m., kai Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) laimėjo 68 mandatus.

Šių metų Seimo rinkimų rezultatai lemia, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjunga taps pagrindine valdančiąją koaliciją formuojančia partija. Partijos lyderis Ramūnas Karbauskis naktį po rinkimų patvirtino, kad partija derėsis ir su konservatoriais, ir su socialdemokratais. Deryboms su konservatoriais vadovaus Rima Baškienė, su socialdemokratais Stasys Jakeliūnas.

„Apie Liberalų sąjūdį aš jau minėjau, kad nematau tokios galimybės. Šnekant apie mažesnes partijas, jos sunkins darbą, jei bus koalicijose“, – teigia R.Karbauskis.

Mandatai:

„Valstiečiai“ – 54
TS-LKD – 31
LSDP-17
Liberalai – 14
Tvarka ir teisingumas – 8
LLRA-KS- 8
Darbo partija – 2
Lietuvos sąrašas – 1
Antikorupcine N. Puteikio koalicija – 1
Lietuvos žaliųjų partija – 1
Patys save išsikėlę – 4

Vienmandačių rezultatai antrajame ture:

Duomenys iš 68 apygardų, 1922 apylinkių.

Sūduvos apygardoje (duomenys iš 53 apylinkių, yra 53) laimėjo Kęstutis Mažeika (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis nugalėjo krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką (Socialdemokratų partija).

Vilkaviškio apygardoje (duomenys iš 40 apylinkių, yra 40) laimėjo Kęstutis Smirnovas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė premjerą Algirdą Butkevičių (Socialdemokratų partija).

Visagino-Zarasų apygardoje (duomenys iš 39 apylinkių, yra 39) laimėjo Algimantas Dumbrava (75, 90 proc., Tvarka ir teisingumas), jis aplenkė Olgą Podolskienę (20,19 proc., Darbo partija).

Karoliniškių apygardoje (duomenys iš 14 apylinkių, yra 14) laimėjo Saulius Skvernelis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) jis aplenkė Kęstutį Masiulį (TS-LKD).

Panerių apygardoje (duomenys iš 17 apylinkių, yra 17) laimėjo Linas Balsys (Lietuvos žaliųjų sąjunga), aplenkė Aistę Gedvilienę (TS-LKD).

Aušros apygardoje (duomenys iš 14 apylinkių, yra 14) laimėjo Stasys Tumėnas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Edvardą Žakarį (Socialdemokratų partija).

Šilutės apygardoje (duomenys iš 28 apylinkių, iš viso yra 28) laimėjo Alfredas Stasys Nausėda (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Sandrą Tamašauskienę (TS-LKD).

Pietų Žemaitijos apygardoje (duomenys iš 43 apylinkių, yra 43) laimėjo Remigijus Žemaitaitis (Tvarka ir teisingumas), jis aplenkė Stasį Šedberą (TS-LKD).

Tauragės apygardoje (duomenys iš 34 apylinkės, iš viso yra 34) laimėjo Aušrinė Norkienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), ji aplenkė Darių Petrošių (Lietuvos socialdemokratų partija).

Plungės apygardoje (duomenys iš 30 apylinkių, yra 30) laimėjo Jonas Varkalys (Liberalų sąjūdis), jis aplenkė Jurgį Razmą (TS-LKD).

Mažeikių apygardoje (duomenys iš 18 apylinkių, yra 18) laimėjo Kęstutis Bartkevičius (Tvarka ir teisingumas), jis aplenkė Liną Rimkienę (TS-LKD).

Akmenės-Mažeikių apygardoje (duomenys iš 43 apylinkių, yra 43) laimėjo Valius Ąžuolas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Tomą Martinaitį (Socialdemokratų partija).

Kėdainių apygardoje (duomenys iš 38 apylinkių, yra 38) laimėjo Darius Kaminskas (išsikėlė pats), jis nugalėjo Virginiją Baltraitienę (Darbo partija).

Radviliškio apygardoje (duomenus iš 38 apylinkių, yra 38) laimėjo Aurimas Gaidžiūnas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Vytautą Juozapaitį (TS-LKD).

Kuršėnų-Dainų apygardoje (duomenys iš 27 apylinkių, yra 27) laimėjo Rima Baškienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), ji nugalėjo Gintautą Sitniką (Socialdemokratų partija).

Biržų-Kupiškio apygardoje (duomenys iš 46 apylinkių, yra 46) laimėjo Audrys Šimas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Aleksandrą Zeltinį (Socialdemokratų partija).

Anyškių-Panevėžio apygardoje (duomenys iš 46 apylinkių, yra 46) laimėjo Greta Kildišienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), ji aplenkė Sergejų Jovaišą (TS-LKD).

Utenos apygardoje (duomenys iš 30 apylinkių, yra 30) laimėjo Edmundas Pupinis (TS-LKD), jis aplenkė Mildą Petrauskienę (Socialdemokratų partija).

Kaišiadorių-Elektrėnų apygardoje (duomenys iš 35 apylinkių, yra 35) laimėjo Laimutė Matkevičienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), ji nugalėjo Mantą Adomėną (TS-LKD).

Jonavos apygardoje (duomenys iš 26 apylinkių, yra 26) laimėjo Rimantas Sinkevičius (Socialdemokratų partija), jis nugalėjo Gintarą Stašionį (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga).

Ukmergės apygardoje (duomenys iš 39 apylinkių, yra 39) laimėjo Juozas Varžgalys (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis nugalėjo Agnę Balčiūnienę (TS-LKD).

Jurbarko-Pagėgių apygardoje (duomenys iš 42 apylinkių, yra 42) laimėjo Ričardas Juška (Liberalų sąjūdis), jis nugalėjo Daivarą Rybakovą (TS-LKD).

Zanavykų apygardoje (duomenys iš 40 apylinkių, yra 40) laimėjo Mindaugas Bastys (Socialdemokratų partija), jis nugalėjo Arvydas Vidžiūnas (TS-LKD).

Raudondvario apygardoje (duomenys iš 25 apylinkių, yra 25) laimėjo Viktoras Pranckietis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis nugalėjo Ramintą Popovienę (Socialdemokratų partija).

Garliavos apygardoje (duomenys iš 20 apylinkių, yra 20) laimėjo Kęstutis Bacvinka (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis nugalėjo Donatą Jankauską (TS-LKD).

Prienų-Birštono apygardoje (duomenys iš 38 apylinkių, yra 38) nugalėjo Andrius Pavilionis (Socialdemokratų partija), jis nugalėjo Ąžuolą Raškevičių (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga).

Dzūkijos apygardoje (duomenys iš 48 apylinkių, yra 48) laimėjo Petras Viliūnas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis nugalėjo Lauryną Kasčiūną (TS-LKD).

Varėnos-Trakų apygardoje (duomenys iš 50 apylinkių, yra 50) laimėjo Juozas Baublys (Liberalų sąjūdis), jis nugalėjo Vidą Mikalauską (Socialdemokratų partija).

Senamiesčio apygardoje (duomenys iš 1k apylinkių, yra 15) laimėjo Mykolas Majauskas (TS-LKD), jis aplenkė Artūrą Zuoką (Lietuvos laisvės sąjunga).

Lazdynų apygardoje (duomenys iš 12 apylinkių, yra 12) laimėjo Algis Strelčiūnas (TS-LKD), jis aplenkė Aušrinę Armonaitę (Liberalų sąjūdis).

Verkių apygardoje (duomenys iš 10 apylinkių, yra 10) laimėjo Dainius Kreivys (TS-LKD), jis nugalėjo Gintarą Steponavičių (Liberalų sąjūdis).

Šilainių apygardoje (duomenys iš 10 apylinkių, yra 10) laimėjo Ramūnas Karbauskis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Rimantą Joną Dagį (TS-LKD).

Petrašiūnų apygardoje (duomenys iš 13 apylinkių, yra 13) laimėjo Gediminas Vasiliauskas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Kazį Starkevičių (TS-LKD).

Baltijos apygardoje (duomenys iš 15 apylinkių, yra 15) laimėjo Algimantas Kirkutis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Agnę Bilotaitę (TS-LKD).

Marių apygardoje (duomenys iš 10 apylinkių, yra 10) laimėjo Dainius Kepenis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Edmundą Kvederį (Liberalų sąjūdis).

Danės apygardoje (duomenys iš 19apylinkių, yra 19) laimėjo Naglis Puteikis (Lietuvos centro partija, išsikėlė pats), jis aplenkė Simoną Gentvilą (Liberalų sąjūdis).

Pajūrio apygardoje (duomenys iš 17 apylinkių, yra 17) laimėjo Gintaras Vaičekauskas (Liberalų sąjūdis), jis aplenkė Arūną Barbšį (TS-LKD).

Saulės apygardoje (duomenys iš 13 apylinkių, yra 13) laimėjo Valerijus Simulikas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Arvydas Mockus (Socialdemokratų partija).

Vakarinėje apygardoje (duomenys iš 11 apylinkių, yra 11) laimėjo Povilas Urbšys (išsikėlė pats), jis aplenkė Arvydą Anušauską (TS-LKD).

Marijampolės apygardoje (duomenys iš 15 apylinkių, yra 15) laimėjo Dainius Gaižauskas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Andrių Vyšniauską (TS-LKD).

Gargždų apygardoje (duomenys iš 29 apylinkių, yra 29) laimėjo Bronius Markauskas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Petrą Gražulį (Tvarka ir teisingumas, išsikėlė pats).

Kretingos-Palangos apygardoje (duomenys iš 17 apylinkių, yra 17) laimėjo Antanas Vinkus (Socialdemokratų partija), jis aplenkė Vaidotą Bacevičių (TS-LKD).

Kuršo apygardoje (duomenys iš 53 apylinkių, yra 53) laimėjo Levutė Staniuvienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), ji aplenkė Gediminą Anužį (TS-LKD).

Telšių apygardoje (duomenys iš 33 apylinkių, yra 33) laimėjo Valentinas Bukauskas (Darbo partija), jis aplenkė Karolį Martinkų (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga).

Kelmės-Šiaulių apygardoje (duomenys iš 50 apylinkių, yra 50) laimėjo Juozas Rimkus (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Almą Monkauskaitę (Socialdemokratų partija).

Žiemgalos apygardoje (duomenys iš 60 apylinkių, yra 60) laimėjo Vitalijus Gailius (Liberalų sąjūdis), jis aplenkė Arūną Gumuliauską (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga).

Nalšios apygardoje (duomenys iš 53 apylinkių, yra 53) laimėjo Gintautas Kindurys (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Vytautą Vaitkevičių (Lietuvos laisvės sąjunga).

Trakų-Vievio apygardoje (duomenys iš 22 apylinkių, yra 22) laimėjo Jonas Liesys (Liberalų sąjūdis), jis aplenkė Dangutę Mikutienę (Darbo partija).

Naujosios Vilnios apygardoje (duomenys iš 13 apylinkių, yra 13) laimėjo Monika Navickienė (TS-LKD), ji aplenkė Algirdą Paleckį (išsikėlė pats).

Naujamiesčio apygardoje (duomenys iš 8 apylinkių, yra laimėjo Žygimantas Pavilionis (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), jis aplenkė Virgilijų Alekną (Liberalų sąjūdis).

Žirmūnų apygardoje (duomenys iš 16 apylinkių, yra 16) laimėjo Aušrinė Maldeikienė (politinė partija „Lietuvos sąrašas“), ji aplenkė Viliją Aleknaitę Abramikienę (TS-LKD).

Fabijoniškių apygardoje (duomenys iš 11 apylinkių, yra 11) laimėjo Vytautas Kernagis (TS-LKD), jis aplenkė Dalią Kuodytę (Liberalų sąjūdis).

Šeškinės apygardoje (duomenys iš 11 apylinkių, yra 11) laimėjo Virginijus Sinkevičius (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Audronių Ažubalį (TS-LKD).

Justiniškių apygardoje (duomenys iš 9 apylinkių, yra 9) laimėjo Paulius Saudargas (TS-LKD), jis aplenkė Danutą Narbut (Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga).

Centro-Žaliakalnio apygardoje (duomenys iš 16 apylinkių, yra 16) laimėjo Gabrielius Landsbergis (TS-LKD), jis aplenkė Audronę Jankuvienę (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga).

Kalniečių apygardoje (duomenys iš 11 apylinkių, yra 11) laimėjo Aušrinė Papirtienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), ji aplenkė Andrių Kupčinską (TS-LKD).

Dainavos apygardoje (duomenys iš 12 apylinkių, yra 12) laimėjo Lauras Stancevičius (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Juozą Pundžių (TS-LKD).

Panemunės apygardoje (duomenys iš 14 apylinkių, yra 14) laimėjo Aurelijus Veryga (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Tadą Langaitį (TS-LKD).

Aleksoto-Vilijampolės apygardoje (duomenys iš 15 apylinkių, yra 15) laimėjo Mindaugas Puidokas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Editą Gudišauskienę (TS-LKD).

Nevėžio apygardoje (duomenys iš 13 apylinkių, yra 13) laimėjo Bronislovas Matelis (išsikėlė pats), jis aplenkė Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę )TS-LKD)

Aukštaitijos apygardoje (duomenys iš 35 apylinkių, yra 35) laimėjo Guoda Burokienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), ji aplenkė Rasą Juknevičienę (TS-LKD).

Alytaus apygardoje (duomenys iš 16 apylinkių, yra 16) laimėjo Robertas Šarnickas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Julių Sabatauską (Socialdemokratų partija).

Raseinių-Kėdainių apygardoje (duomenys iš 60 apylinkių, yra 60) laimėjo Arvydas Nekrošius (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Edmundą Jonylą (Socialdemokratų partija).

Pasvalio-Pakruojo apygardoje (duomenys iš 58 apylinkių, yra 58) laimėjo Antanas Matulas (TS-LKD), jis lenkia Saulių Margį (Socialdemokratų partija).

Sėlos apygardoje (duomenys iš 48 apylinkių, yra 48) laimėjo Raimundas Martinėlis (išsikėlė pats), jis aplenkė Vytautą Saulį (Socialdemokratų partija).

Molėtų-Širvintų apygardoje (duomenys iš 48 apylinkių, yra 48) laimėjo Petras Čimbaras (Darbo partija), jis aplenkė Valentiną Stundį (TS-LKD).

Nemenčinės apygardoje (duomenys iš 26 apylinkių, yra 26) laimėjo Rita Tamašūnienė (Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų akcija), ji aplenkė Vaidą Šalaševičių (TS-LKD).

Lazdijų-Druskininkų apygardoje (duomenys iš 44 apylinkių, yra 44) laimėjo Zenonas Streikus (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis laimėjo prieš Kristiną Miškinienę (Socialdemokratų partija).

BFL

Politinėms partijoms ir pavieniams politikams pabaigus dėlioti savo planus kandidatuoti vienmandatėse Seimo rinkimų apygardose, „Veidas“ pamėgino atrinkti lengviausiai nuspėjamas ir įdomiausias dvikovas pateiksiančias rinkimų apygardas bei detaliau pažvelgti į sostinės kandidatus.

Dovaidas PABIRŽIS

Nors prognozuoti Seimo rinkimų rezultatus beveik lygu būrimui iš kavos tirščių ir nei vieni jų neapsieina be didesnių ar mažesnių staigmenų, vertinant paskutinių Seimo rinkimų rezultatus, partijų ir atskirų asmenybių reitingus, būsimus jų konkurentus, per 17 būsimo Seimo narių galima įvardyti jau dabar.

Keturios Vilniaus žvaigždės

Sostinėje tokiomis nuspėjamomis apygardomis galima vadinti keturias iš dvylikos apygardų. Naujamiestyje konservatoriai vietoj iki tol ten paskutiniu metu laimėdavusios Irenos Degutienės deleguoja buvusį ambasadorių JAV Žygimantą Pavilionį, kuriam neturėtų kilti daug sunkumų nugalėti. Šiai apygardai atitenka užsienio lietuvių balsai, o buvęs diplomatas yra populiarus šiose bendruomenėse. Kaip pažymi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Mažvydas Jastramskis, nors buvęs ambasadorius rinkimuose dalyvauja pirmą kartą, jam paramą išreiškė I.Degutienė, kuri Nauja­miestyje surinkdavo daugiau balsų nei jos partija. Politologas prognozuoja antrą turą ir Ž.Pavilionio pergalę. Rimčiausią iššūkį jam mesti mėgins su liberalais einantis olimpietis Virgilijus Alekna, socialdemokratų sąraše esantis kompozitorius Faustas Latėnas ir „valstietė“ žmogaus teisių gynėja Dovilė Šakalienė.

Rimtos konkurencijos konservatoriai greičiausiai nesulauks ir Antakalnyje, kur turėtų nugalėti buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Jaunas liberalas Vincas Jurgutis, sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Juras Požela ar buvęs ambasadorius Vokietijoje, su partija „Tvarka ir teisingumas“ sėkmę mėginantis Vaidievutis Ipo­litas Geralavičius tiesiog neatrodo tie kandidatai, kurie būtų pajėgūs su ja konkuruoti.

Nors nacionaliniu mastu tai nėra itin žinomas politikas, tačiau jo konkurentai atrodo dar silpnesni.

Panaši padėtis ir Lazdynuose – čia Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) rinkimuose deleguoja buvusį rajono seniūną Algį Strelčiūną, kuris jau laimėjo 2012-aisiais. Nors nacionaliniu mastu tai nėra itin žinomas politikas, tačiau jo konkurentai atrodo dar silpnesni. Tai jauna liberalė Aušrinė Armonaitė, socialdemokratas Julius Pagojus ar „valstietis“, buvęs Sauliaus Skvernelio patarėjas Vytautas Bakas, taip pat Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) kandidatas buvęs Vilniaus vicemeras Jaroslavas Kaminskis.

Bene mažiausiai abejonių kyla dėl Karoliniš­kių, kur kandidatuoja valstiečių sąrašo lyderis Saulius Skvernelis, vien savo kandidatūra išvaikęs galimus konkurentus – buvusį Vilniaus merą ir Lietuvos laisvės sąjungos lyderį Artūrą Zuoką ir Seimo narį Liną Balsį. Jiems pasitraukus iš kovos, realiausiais S.Skvernelio varžovais taps konservatorius Kęstutis Masiulis, socialdemokratas Juozas Bernatonis arba LLRA-KŠS kandidatė Edita Tamošiūnaitė. Antrasis turas Karoliniškėse šiems politikams jau būtų pasiekimas.

Kaune konservatoriams reikės kovoti

Nors įprasta Kauną vadinti konservatorių miestu, tačiau šiemet dėl kai kurių sunkiai suprantamų partijos sprendimų keisti iki tol laimėdavusius politikus jaunesniais kandidatais, vos dvi šio miesto apygardas galime užtikrintai „atiduoti“ jiems. Sunku įsivaizduoti scenarijų, pagal kurį Žaliakalnyje galėtų nelaimėti partijos lyderis Gabrielius Landsbergis. M.Jastramskio manymu, neverta tikėtis, kad liberalas Arūnas Gelūnas galėtų mesti jam rimtą iššūkį – šis politikas gana gerai žinomas viešojoje erdvėje, tačiau įdirbio apygardoje neturi, o ir Žaliakalnio rinkėjams jis nebus taip gerai pažįstamas.

Nesunkią pergalę konservatoriai turėtų pasiekti ir Petrašiūnuose, kur kandidatuos patyręs politikas Kazys Starkevičius.

Dviejose vienmandatėse apygardose Rytų Lietuvoje pergalė turėtų atitekti LLRA-KŠS kandidatams. Šalčininkų-Vilniaus apygardoje į parlamentą greičiausiai pateks Seimo narys Leonardas Talmontas, 2012-aisiais pirmajame ture surinkęs net 64 proc. balsų. Jam simbolinį iššūkį mėgins mesti Andrius Kubilius. LLRA-KŠS kandidatas Česlavas Olševskis turėtų pelnyti mandatą ir naujoje Medininkų apygardoje.

2012-aisiais Kėdainiuose dabartinė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė laimėjo jau pirmajame ture. Per tą laiką buvo nemažai pokyčių – Darbo partijos populiarumas nukrito, ji netgi pralaimėjo miesto mero rinkimus, tačiau kažin ar per ketverius metus rinkėjų preferencijos taip greitai pakito, todėl pergalę vis dar galima prognozuoti V.Baltraitienei.

Išlikusios socialdemokratų tėvonijos

Kitos mažai konkurencingos apygardos šalyje priklauso socialdemokratams. Vilkaviškyje, be abejonės, nugalės premjeras Algirdas Butkevičius, Marijampolėje – kitas socialdemokratas seimūnas Albinas Mitrulevičius, 2012-aisiais surinkęs 68 proc. balsų. Šiaulių Aušros apygardoje parlamentaras Edvardas Žakaris praėjusiuose rinkimuose pelnė 43 proc. balsų pirmame ir net 76 proc. – antrame ture, todėl jis čia išlieka neabejotinu favoritu, nors, pasak M.Jastramskio, Šiaulių rinkėjų prioritetus pastaruoju metu, kai savivaldoje įsitvirtino visuomeniniai komitetai, nuspėti yra gana sudėtinga. Kitos partijos šiose apygardose stiprių kandidatų taip pat nepateikia.

Tokių apygardų, kur socialdemokratai per praėjusius rinkimus laimėjo daugiau nei užtikrintai, yra ir daugiau. Tauragėje dominavo Darius Pe­tro­šius, Jonavoje – Rimantas Sinkevičius. Prienų-Birš­tono apygardoje Andrius Palionis surinko per 73 proc. balsų, o buvusioje Jurbarko apygardoje (dabar Jurbarko-Pagėgių) užtikrintai laimėjo Bronius Pauža. Nors šalyje tai yra mažiau žinomi politikai, jų sėkmę galima prognozuoti ir šiuose rinkimuose. Dvikova tarp dviejų dabartinės vy­riau­sybės ministrų – Juozo Oleko ir Algimantos Pa­bedinskienės įvyks Sūduvos apygardoje, tačiau čia taip pat sėkmė turėtų lydėti socialdemokratą.

„Jei bent vienoje iš šių apygardų laimėtų kas nors kitas, tai jau būtų tam tikras netikėtumas. Aiš­ku, būna tokių šūvių, kai kažkas atsiranda, iš Vil­niaus ne visada matome, kas tuose regionuose vyksta. Bet tokiose apygardose, kurias sudaro vidutinio dydžio miestas ir aplinkinis rajonas, socialdemokratams sekasi gerai, todėl labai didelių netikėtumų nereikėtų laukti. Nacionaliniu mastu tai nėra labai gerai žinomi politikai, bet tai, kad mes jų nematome televizijos laidose ar portaluose, nereiškia, kad jie nėra gerai įsitvirtinę savo apygardose. Be to, reikia žiūrėti, kas yra savivaldoje, nes ji suteikia tam tikrą administracinį resursą ir viešumą. Tai yra startinių pozicijų pranašumas. Kad ir Jonavos pavyzdys, meras – Sinkevičius jaunesnysis, o kandidatas – Sinkevičius vyresnysis, abe­jonių čia beveik nekyla“, – situaciją vertina po­litologas M.Jastramskis.

Dešimt įdomiausių vienmandatininkų dvikovų

„Veidas“ atrinko ir dešimt įdomiausių vienman­dačių apygardų, kuriose susigrums politikos sunkiasvoriai, o galutinę pergalę šiose dvikovose prognozuoti yra pakankamai sunku. Net keturios iš šių apygardų yra Kaune.

Šilainiuose į antrą rinkimų etapą turėtų patekti čia įprastai renkamas konservatorius Rimantas Jonas Dagys ir vienos populiariausių partijų šiandien – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ra­mūnas Karbauskis. Pažįstamų pavardžių čia galima atrasti ir daugiau: tai buvęs Kauno meras, liberalas Rimantas Mikaitis, socialdemokratė Birutė Vėsaitė ir darbietis Mečislovas Zas­čiu­rinskas. M.Jastramskio manymu, R.Karbauskiui gali būti kiek sunku įeiti į šią apygardą, o ir laiko nėra daug, tačiau Lietuvos rinkimų istorija rodo, kad visoje šalyje populiaraus politiko bandymai laimėti sau nevisiškai priešiškoje apygardoje paprastai būna sėkmingi. Greičiausiai R.Kar­bauskis užsitikrins ir „Vieningo Kauno“ paramą, pritrauks konservatoriams nepalankų elektoratą, todėl jo šansai nugalėti tikrai yra geri.

Nacionaliniu mastu tai nėra labai gerai žinomi politikai, bet tai, kad mes jų nematome televizijos laidose ar portaluose, nereiškia, kad jie nėra gerai įsitvirtinę savo apygardose. Be to, reikia žiūrėti, kas yra savivaldoje, nes ji suteikia tam tikrą administracinį resursą ir viešumą

Dviejose Kauno apygardose savarankiškai dalyvaus į naujosios konservatorių partijos vadovybės nemalonę patekę politikos veteranai, praradę teisę kandidatuoti su partija. Kalniečiuose tai yra parlamentaras Arimantas Dumčius, kuris antrame ture greičiausiai susitiks su buvusiu Kau­no meru Andriumi Kupčinsku. Rinkimai pa­rodys, ar ilgametė A.Dumčiaus sėkmė buvo Kal­niečių parama jam asmeniškai, ar konservatorių partijai plačiau.

Panemunėje savo kandidatūrą kelia Vida Marija Čigrijienė. Jos varžovas iš TS-LKD – jaunas politikas Tadas Langaitis. Tačiau greičiausiai Panemunėje V.M.Čigrijienė susigrums ne su juo – čia savo kandidatūrą kelia ir socialdemokratas užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, taip pat valstietis Aurelijus Veryga. „L.Linkevičius nėra tipinis socialdemokratas, jis labiau tinkamas ir kairei, ir dešinei, todėl čia jis gali pasiekti neblogą rezultatą. Be to, V.M.Čigrijienė Panemunėje 2004-aisiais pirmą kartą laimėjo savarankiškai, o ne kaip TS-LKD atstovė. Tik vėliau ji prisijungė prie partijos frakcijos. Taigi Panemunė per se konservatorių tvirtovė niekada ir nebuvo, noras balsuoti už kitas alternatyvias jėgas čia yra gana nemažas“, – būsimą kovą komentuoja M.Jas­tramskis.

Ketvirtoji intriguojanti dvikova Kauno Dai­navos apygardoje numatoma tarp dešiniųjų – liberalo Kęstučio Glavecko ir konservatoriaus, chirurgo Juozo Pundziaus, kuris pakeitė čia ligšiolinį konservatorių laimėtoją Kazimierą Kuzminską. Rezultatą prognozuoti sudėtinga – K.Glaveckas 2012-aisiais vienmandatėje apskritai nedalyvavo, o bandymai sugrįžti po pertraukos dažnai būna nesėkmingi. J.Pundzius yra naujokas politikoje. Sumaišties šioje apygardoje gali įnešti ir kiti kandidatai: su socialdemokratais dalyvaujanti „Vie­ningo Kauno“ politikė Rasa Šnapštienė, buvęs Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas arba „lito tėvu“ vadinamas tvarkietis Romualdas Viso­kavičius.

Dvi intriguojančios dvikovos įvyks Klaipėdos regione. Danės apygardoje susirems liberalas Simonas Gentvilas prieš pajūryje įprastai populiarų Naglį Puteikį. M.Jastramskio teigimu, dėl smukusių liberalų populiarumo, kuris kartu smukdys ir jų kandidatus vienmandatėse, kažką prognozuoti čia yra sudėtinga. O Gargžduose antrajame rinkimų ture beveik neabejotinai rungsis liberalas Eugenijus Gentvilas su tvarkiečiu Petru Gražuliu. Abu politikai pastaruoju metu buvo skandalų sūkuryje: E.Gentvilas vadovauja į korupcijos skandalą patekusiems liberalams, P.Gražulis – pagrindinis taip vadinamo „kol­dūngeito“ herojus.

„Tuose rinkimuose, kur jo partijai sekasi sunkiau, P.Gražuliui irgi sekasi prasčiau. 2008-aisiais antrajame ture jis laimėjo labai nedidele balsų persvara, tai rodo, kad ne visi rinkėjai jį taip jau mėgsta. Gargždų apygarda yra savotiška, tai Klaipėdos rajonas, bet per paskutinį dešimtmetį čia pradėjo keltis daugiau gyventojų iš Klaipėdos, jie čia statosi namus, turi daugiau pajamų ir tai nėra P.Gražulio rinkėjas“, – sako politologas M.Jastramskis.

Konservatorių išsikeltas siekis atsikovoti Pa­nevėžį lėmė tai, kad keletą savo partijos lyderių jie delegavo būtent ten. Akivaizdu, kad šį tikslą jiems įgyvendinti bus sudėtinga, tačiau dėl to bent jau rinkimuose Panevėžyje užvirs įdomi intriga.

Aukštaitijos apygardoje, kuri apima nemažą dalį Panevėžio rajono, kandidatuos konservatorė Rasa Juknevičienė. Praėjusiuose rinkimuose čia susirėmė socialdemokratas Domas Petrulis ir darbietis Rimantas Trota. Abu šie kandidatai varžysis rinkimuose ir šiemet. Be to, Panevėžio rajono savivaldoje dominuoja valstiečiai, būtent čia savo kandidatūrą kelti svarstė ir R.Karbauskis. Jam pasirinkus bandyti sėkmę Kaune, valstiečiai Aukštaitijoje iškėlė mažai pažįstamą kandidatę Guodą Burokienę.

Pasak M.Jastramskio, kadangi tai apskritai yra rajoninė apygarda, R.Juknevičienės šansai joje nėra dideli – paprastai tokio pobūdžio apygardose konservatoriams sekasi tik Pietų Lietuvoje. Tačiau greičiausiai jos ir D.Petrulio kovą išvysime antrajame rinkimų ture.

Panevėžio Vakarinėje apygardoje kovos konservatorius Arvydas Anušauskas. Jo pagrindiniu varžovu greičiausiai taps nepriklausomas kan­didatas Povilas Urbšys, remiamas valstiečių. 2012-aisiais jis antrajame ture čia surinko net 68 proc. balsų, todėl jis išliks favoritu ir šiuose rin­kimuose.

Įdomi 2012-ųjų dvikova pasikartos Alytuje. Tąkart čia nedidele persvara antrame ture pergalę šventė socialdemokratas Julius Sabatauskas, keliais procentais aplenkęs darbietį Kęstutį Daukšį. Abu šie politikai ir vėl susigrums ten pat, nors dėl sumažėjusio darbiečių reitingo kiek didesnes galimybes nugalėti turi būtent socialdemokratas.

Nemažiau įdomi kova laukia ir Šilutės (buvusioje Šilutės-Pagėgių) apygardoje. Čia rinkiminę dvikovą pakartos tvarkietis Kęstas Komskis ir socialdemokratas Artūras Skardžius. 2012-aisiais pastarasis nugalėjo minimalia persvara, antrajame ture surinkęs 50,7 proc. balsų.

Daug sostinės nežinomųjų

Tarp įdomiausių dvikovų neatsitiktinai nepateko nei viena Vilniaus miesto rinkimų apygarda. Nors paskutiniuose rinkimuose sostinėje sėkmė beveik visur šypsojosi dešiniesiems, šiemet stiprių kandidatų koncentracija čia itin didelė ir prognozuoti rinkimų baigtį daugelyje jų yra labai sudėtinga.

Štai naujojoje Verkių apygardoje jėgas išmėgins konservatorius, buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys, buvęs švietimo ministras, liberalas Gin­taras Steponavičius, finansų ministrė, socialdemokratė Rasa Budbergytė, buvęs policijos vadas, A.Zuoko bendražygis Visvaldas Rač­kaus­kas. Prie šių kandidatų reikėtų pridėti ir LLRA-KŠS atstovą, Vilniaus miesto savivaldybės politinį veikėją Gžegožą Saksoną, darbietį Sergejų Dmitrijevą ir Nacionalinio transplantacijos biuro vadovę, valstietę Astą Kubilienę.

Ne mažesnė konkurencija ir Šeškinėje, kur praėjusiuose rinkimuose nugalėjo konservatorius Audronius Ažubalis. Tačiau jo nesudėtingą pergalę antrame ture lėmė tai, kad į antrąjį etapą tąkart pateko lenkas Zbignievas Maciejevskis. Šįsyk, be šių politikų, čia varžysis liberalas Andrius Mazu­ronis, socialdemokratas Algirdas Sysas, taip pat iš Seimo ką tik pasitraukęs darbietis Vytautas Gap­šys ir Artūro Zuoko žmona Agnė.

Senamiestyje, kur 2012-aisiais antrajame ture varžėsi A.Anušauskas ir Petras Auštrevičius, dešiniesiems atstovaus kur kas mažiau pažįstami politikai – konservatorius Mykolas Majauskas ir liberalas Vydutis Šereika. Todėl kur kas geresnius šansus čia turi buvęs Vilniaus meras A.Zuokas, socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė, L.Balsio bendražygis, buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus ar finansų analitikas Stasys Jakeliūnas, į rinkimus einantis su valstiečiais.

Panaši situacija ir Fabijoniškėse, kur D.Kreivį pakeitė visiškas konservatorių naujokas Vytautas Kernagis jaunesnysis. Stiprių konkurentų šioje apygardoje jam netrūksta – tai ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas darbietis Artūras Paulauskas, ir liberalė Dalia Kuo­dytė, ir jaunasis socialdemokratas, Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas, ir valstietis, buvęs Valstybinių kainų ir energetikos kontrolės komisijos vadovas Virginijus Poderys.

Mažai pažįstamų veidų atsidūrė naujojoje Pa­nerių apygardoje. Čia nuo kovos su S.Skverneliu atsitraukė Karoliniškėse 2012-aisiais laimėjęs L.Balsys. Liberalams čia atstovaus Julija Mac­ke­vič, Tėvynės sąjungai – jauna politikė Aistė Ge­dvilienė, socialdemokratams – kitas mažai pažįstamas veidas Saulius Povilaitis. Galimybių čia turi ir LLRA-KŠS kandidatė Romualda Po­še­veckaja, ir darbietė Vilija Filipovičienė.

2012-aisias Naujojoje Vilnioje nugalėjęs darbietis Sergejus Ursulas varžysis čia ir šiemet. Jam iššūkį mes liberalas galiūnas Žydrūnas Savickas ir LLRA-KŠS kandidatė Vanda Kravčionok. Tie patys politikai varžysis ir Justiniškėse, kur praėjusį kartą laimėjo konservatorius Paulius Saudargas, antrame ture lengvai nugalėjęs LLRA-KŠS kandidatę Sofiją Matarevič. Tačiau rezultatai gali susiklostyti kitaip, jei į kitą etapą patektų socialdemokratas Gediminas Kirkilas arba sostinės vicemeras Linas Kvedaravičius.

Vienintelę 2012 m. pergalingą Žirmūnų apygardą socialdemokratai šįsyk patikėjo ūkio viceministrui Mariui Skarupskui, kuris varžysis su konservatore Vilija Aleknaite-Abramikiene, pakartotinius rinkimus po Vytenio Andriukačio išvykimo į Europos Komisiją čia laimėjusiu liberalu Šarūnu Gustainiu ir „Lietuvos sąrašo“ kandidate Aušra Maldeikiene.

M.Jastramskio teigimu, politikų ir politinių partijų vienmandačių apygardų pasirinkimą nulemia daugelis faktorių – politiko kilmės vieta, sub­jektyvus numanymas apie tai, kur vienas ar kitas politikas daugiau žinomas, tikėjimas susilaukti mažiau konkurencijos. Tačiau tarp to, kaip politikui atrodo jo populiarumas ir vertinimas konkrečioje vietovėje, ir realaus žmonių vertinimo dažnai būna didžiuliai skirtumai. Todėl tikrai ne visada tokie pasirinkimai būna racionalūs ir gerai apskaičiuoti.

Visą savaitraščio “Veidas” numerį rasite ČIA

Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) užplūdo naujai išrinktų savivaldybių tarybos narių prašymai nutraukti jų įgaliojimus, šiems dar nepradėjus galioti.

Vien per kovo 28 dieną vykusį VRK posėdį priimtas sprendimas, kad 129 naujai išrinkti savivaldybių tarybų nariai netenka savivaldybės tarybos nario mandato.

Šiame sąraše – Seimo nariai, europarlamentarai, savivaldybių tarnautojai ir kt.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario mandato atsisakė europarlamentaras “tvarkietis” Juozas Imbrasas, Utenos rajono tarybos nario – Seimo narys konservatorius Edmundas Pupinis, Šiaulių miesto taryboje nutarė nedirbti nei socialdemokratas Edvardas Žakaris, nei socialliberalas Valerijus Simulikas, buvę rinkimų sąrašų vedliais.

Darbą parlamente pasirinko ir neseniai į jį išrinktas socialdemokratas Albinas Mitrulevičius, jis atsisakė Marijampolės savivaldybės tarybos nario mandato.

“Tvarkietis” Seimo narys Petras Gražulis savo vietą Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje užleido Martynui Pociui.

Parlamentaro Manto Varaškos dėka Kazlų Rūdos tarybos nariu tapo Justinas Kazla.

Anykščių rajono savivaldybės taryboje nedirbs nei į ją išrinktas Seimo narys “tvarkietis” Vytautas Galvonas, nei valstietis liaudininkas Antanas Baura.

Zarasų rajono tarybos nario mandato neėmė ir kitas “tvarkietis” Algimantas Dumbrava.

VRK duomenimis, į naujos kadencijos savivaldybių tarybas išrinktas 261 politikas, kurių dabartinės pareigos yra nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario mandatu.

Pagal įstatymą, išrinkti tarybos nariai, likus ne mažiau kaip 10 dienų iki pirmojo tarybos posėdžio, privalo atsisakyti pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario mandatu. To nepadarę politikai neteks mandato.

Savivaldybių tarybos rinkimų įstatymas numato, kad savivaldybės tarybos nario pareigos nesuderinamos su prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, Vyriausybės nario pareigomis, su Vyriausybės įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovo, kurio veikla susijusi su savivaldybių veiklos priežiūra ir kontrole, pareigomis, Vyriausybės atstovo apskrityje, valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojo pareigomis.

Be to, savivaldybės tarybos nario pareigos nesuderinamos su tos savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigomis, tos savivaldybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartis, pareigomis. Tarybų nariais taip pat negali būti tos savivaldybės įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų vadovai.

Daugiausiai rinkėjų balsų ir mandatų per savivaldos rinkimus gavo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), pirmadienį pranešė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Z.Vaigauskas per spaudos konferenciją informavo, jog socialdemokratai savivaldybių tarybose gavo 328 mandatus, antri likę Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 249 mandatus.

Darbo partija iškovojo 165 mandatus, partija “Tvarka ir teisingumas” – 155 mandatus, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga – 147 mandatus.

VRK pirmininko duomenimis, Liberalų ir centro sąjunga turi 126 mandatus, Lietuvos liberalų sąjūdis – 98 mandatus, Naujoji sąjunga – 52 mandatus.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija gavo 61 mandatą, Lietuvos centro partija – 19 mandatų.

Likusios partijos, Z.Vaigausko teigimu, gavo kur kas menkesnį mandatų skaičių.

Iš viso rinkimuose dalyvavo 16 tūkst. 404 kandidatai, iš jų 505 – išsikėlę savarankiškai, visus kitus iškėlė 23 rinkimuose dalyvavusios partijos. Didžioji dalis nepriklausomų kandidatų, per 400, jungėsi į koalicijas.

Z.Vaigausko pateiktais duomenimis, iš 505 savarankiškai išsikėlusių kandidatų mandatus gavo 76. Iš jų 18 išrinkti kandidatavę vieni, dar 58 – nepriklausomųjų koaliciniuose sąrašuose.

Nepriklausomi kandidatai sudarys netoli 5 proc. visų tarybos narių.

VRK pirmininko teigimu, didžioji dalis rinkėjų pasinaudojo teise reitinguoti kandidatus, 83 proc. biuletenių buvo užpildyti su reitingo balsais.