BFL

Savo vadą renkantiems Vilniaus konservatoriams iškilo klausimas: iš kur dabartinis Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Vilniaus sueigos pirmininkas Mantas Adomėnas gavo pinigų reklaminiam vaizdo klipui sukurti?

Įtemptoje kovoje su Vilniaus savivaldybės konservatorų frakcijos pirmininku Vidu Urbonavičiumi besirungiantis Seimo narys M.Adomėnas, siekdamas palenkti rinkėjų nuotaikas į savo pusę, interneto svetainėje “Youtube” įdėjo reklaminį filmuką, kuriame pristato savo programą ir jį remiančių partijos kolegų nuomones.

Tačiau šią reklamą pamačiusiems jo rinkėjams iš karto kilo klausimas – o kas ir, svarbiausia, už kokius pinigus parengė šią ganėtinai profesionaliai pagamintą reklamą? Mat M.Adomėnas tiek per neseniai vykusius savivaldybių tarybų, tiek per 2008-ųjų rudens Seimo rinkimus buvo atsakingas už įvairių reklaminių medžiagų užsakymus, tiesiogiai kontaktavo su įvairiomis viešųjų ryšių agentūromis, darė įtaką užsakymų skirstymui. Vien pastariesiems savivaldybių rinkimams Vilniaus mieste konservatoriai, pasak partijos rinkimų štabo vadovo Valentino Stundžio, išleido apie 400–450 tūkst. Lt. Kadangi viešai pripažinta, jog pastariesiems rinkimams konservatoriai išleido ne visus surinktus pinigus, kilo įtarimų, kad kuri nors iš reklamos agentūrų, turėjusi reikalų su M.Adomėnu, atsidėkodama už gautus (ar būsimus) užsakymus parengė ir jo vidiniams partiniams rinkimams skirtą klipą.

Juoba dar pernai, “Veidui” rašant apie M.Adomėno dalyvavimą 2,5 mln. Lt vertės skandale aukštųjų mokyklų reitingams rengti (pastarasis jam tik per plauką nekainavo Seimo nario posto), jo partiečiai pasakojo, kad šis po Seimo rinkimų įtarinėtas gavęs iš vienos reklamos agentūros neoficialių papildomų paslaugų mainais už partinį užsakymą.

Konservatoriai tuomet nutarė “nenešti šiukšlių iš trobos”, juoba byrant koalicijai Seime kiekvienas balsas buvo svarbus, o M.Adomėną apkaltos tvarka pašalinus iš Seimo būtų tekę rengti naujus rinkimus Vilniaus senamiesčio apygardoje.

Bet pasirodęs reklaminis filmukas atgaivino pernykščius įtarimus, tad M.Adomėno buvo tiesiai paklausta: iš kur ir už kiek? Atsakymas, pasak “Veido” šaltinių, buvo toks: “Pažįstami fotografai sukūrė ir padovanojo už dyka”. Konkrečios pavardės ar firmų pavadinimai liko paslaptis.

Dovana, jei filmukas tikrai kurtas iš draugiškumo, pasirodė esanti nepigi. Trys reklamos agentūros (“Vanilinis dangus”, “Vaizdo projektai” ir AD G.I.N.), užklaustos, kiek kainuotų pagaminti analogišką M.Adomėno filmuką (joms buvo pateikta nuoroda į “Youtube”), nurodė, kad kaina galėtų svyruoti nuo 3 iki 8 tūkst. Lt. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, visos dovanos, kurių vertė viršija 5 MGL (šiuo metu 650 Lt.), privalo būti deklaruojamos per 30 kalendorinių dienų. Tad M.Adomėnui teks arba paviešinti geradarius reklamininkus, arba vėl bendrauti su Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Pastaroji tik visai neseniai baigė nagrinėti M.Adomėno bylą dėl 4000 Lt atlygio, kaip paaiškėjo, neteisėtai gauto už “ekspertines konsultacijas” iš jo kuruojamos Švietimo ir mokslo ministerijos. Pinigus M.Adomėnui teko grąžinti.

Susisiekti su M.Adomėnu ir išklausyti jo nuomonę nepavyko. Vienas iš M.Adomėną remiančio konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus patarėjų “Veidui” pareiškė, kad visi šie įtarimai yra nepagrįsti.

“Veidas” keturioliktą kartą balandžio 1-osios – melagių profesinės dienos proga išdalijo trispalvius bananus didžiausiems metų nevykėliams. Šįsyk į lyderių gretas ryžtingai įsiveržė politikai.

Palangos konservatoriai savivaldybių rinkimų agitaciniame leidinyje paskyrė visą puslapį anekdotams apie savo partiją ir jos veikėjus. Visai be reikalo. Juk nėra reikalo kurti anekdotų, kai jų ir taip knibžda mūsų kasdienybėje.
Štai ar teko girdėti geresnį anekdotą nei tą, kad premjeras Andrius Kubilius prisipažįsta labiau nei karo, maro, bado ir cunamio kartu sudėjus bijantis ekonomikos atsigavimo. Jis garsiau nei pavojaus sirena tautą įspėjo: krizė, palyginti su ekonomikos atsigavimu, – vienas juokas. Tik kažkaip žmonės visai be baimės laukia tų prošvaisčių, o va premjerui yra ko bijoti, nes jam, vadinamam krizių premjeru, gal siaubą kelia perspektyva prarasti postą.

Būtų juokingas, jei neturėtų blogų padarinių valstybei, anekdotas, kaip Lietuva atominę elektrinę statė. Krizeno valdžios vyrai, kad, matai, rusai ir baltarusiai atomines statyti užsimanė. Va Lietuvos projektas – tai rimtas, o ten – propaganda. Krizeno ir prisikrizeno – dabar laksto į Briuselį, o išmanusis energetikos ministras Arvydas Sekmokas sakosi parengsiąs tokį Lietuvos įstatymą, kuris uždraus kaimynams bet ką statyti be jo pritarimo. Koks tai gali būti Lietuvos įstatymas, veikiantis Baltarusijos teritorijoje, – valstybės paslaptis. Maždaug tokio pat dydžio, kokia buvo paslaptis, kad neturime nė vieno pretendento į strateginius lietuviškos atominės investuotojus ir nežinia, nei kada ją statysime, nei apskritai ar statysime.

Dar juokingesnis anekdotas – masinė pastatų renovacija. Jau pirmoji Vyriausybė po nepriklausomybės atkūrimo į savo programą įrašė masinį namų renovavimą, tačiau jis lig šiol praktiškai nepradėtas. Gal kokie priešai iš ūkio eksministro Dainiaus Kreivio slaptųjų pažymų čia įsipainioję?

Nors pastarasis anekdotas – D.Kreivio pažyma – visai nejuokingas, nes sunku suprasti, kaip suaugęs žmogus, užimantis aukštą valstybės postą, gali slėpti informaciją apie galimai nusikalstamus valstybei dalykus tol, kol po jo sėdyne nesujuda krėslas. Nebent jei net valstybei vadovaujantys asmenys nemato reikalo kreiptis į Temidės tarnus, nes vieni jų dėl girtumo gali nesilaikyti ant kojų ir visus išvadinti š…ų š…ais, kiti, kaip įtariama, padirbinėti kolegų parašus ir išleisti į laisvę nuteistuosius. O dar vienai itin svarbiai institucijai gali vadovauti asmuo, kuris pažemina pavaldinių pareigas už nespėjimą pritariamai linkčioti galva, o jo žmona interneto komentaruose supermenu vadina savo vyrą ir į šuns dienas nelabai literatūrine kalba išdeda jo oponentus.

Net ieškant atgaivos švenčiausioje lietuviams krepšinio teritorijoje – irgi vieni anekdotai: krepšininkai nesugeba atskirti, kur kokia tabletė, ir prisiryja dopingo, Europos krepšinio čempionato bilietai dingsta nepradėti pardavinėti, o kur dar anekdotai apie Kauno “Žalgirio” savininko žongliravimą treneriais.

Neverta kurti anekdotų, kai pusė Seimo – vaikščiojantys anekdotai. Kiekvienas pagal intelekto ir įžūlumo laipsnį: vienas per visus televizijos kanalus skaičiuoja savo santuokinius ir nesantuokinius vaikus ir glėbesčiuojasi su mokinuke. Kito aistra – ne mažiau pavojinga visuomenei: ima ir padaro klaidelių įstatymų projektuose, ir tokių, kad vietoj draudimo statyti didelio galingumo hidroelektrines tai daryti tampa vos ne prievole. O ką jau kalbėti apie garsiąją Seimo narę, kuri ekspertą iš užsienio viešame Seimo renginyje ragina “Common, baby” ir krizena, kad tiek angliškai ir temoka.

Sunku rasti geresnį anekdotą ir už savivaldybių rinkimus, per kuriuos nuo užpelkėjusių partijų pagaliau mus turėjo vaduoti nepartiniai kandidatai. Tačiau beveik pusė nepartinių pasirodė pagal madą į nepartinius atsivertę partiniai.
O pats trumpiausias sezono anekdotas, ko gero, ir taikliausias, ir juokingiausias: žiemą nuvalytas šaligatvis. Va čia tai anekdotas, nors žmonėms sugipsuotomis rankomis, kojomis ar šonkauliais – juokas pro ašaras. Iš tiesų, ko gero, greičiau Lietuva pastatys kosmodromą ir imsis kosminių skrydžių, nei savivaldybės valios žiemą nuvalyti šaligatvius.

Bet, kaip vieni kitus ramina žmonės, per daug nesikrimskime, kada nors tai baigsis – juk amžinai negyvensime.
Smagios balandžio 1-osios su trispalvių bananų kavalieriais!

Mantui Adomėnui – už Platoną, arba už nekaltybės išsaugojimą, kai esi kaltas

"Veido" archyvas

Kaltas. Bet nebaustinas. Išvertus į teisinę kalbą išeitų, kad nepakaltinamas? O nepakaltinamas – vadinasi, turintis tam tikrą negalią? Taip būtų visų valstybės piliečių atžvilgiu, išskyrus 141-o.

Štai Seimo Etikos ir procedūrų komisija pripažino: parlamentaras Mantas Adomėnas kaltas. Jo pareigos Demokratinės politikos institute (DPI) nesuderinamos su Seimo nario darbu. Būdamas ir Seimo nariu, ir DPI prezidentu bei valdybos nariu, jis pažeidė Konstituciją ir Seimo statutą. Negana to, nors pagal įstatymus Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą, M.Adomėnas paėmė iš Švietimo ir mokslo ministerijos 4 tūkst. Lt honorarą už švietimo strategijos parengimą. Dar maža to, jis už pinigus skaitė paskaitas apie Platoną, demokratijos ateitį, rengė studiją apie globalios Lietuvos strategiją ir ekskursijų-paskaitų ciklą “Bendros istorijos pėdsakais”. Ir dar maža to, tik kilus skandalui nespėjo gauti 2,5 mln. Lt savo vadovaujamam DPI už aukštųjų mokyklų reitingo parengimą.

M.Adomėnas dirba šiuos pinigus skiriančiai Švietimo ir mokslo ministerijai įtaką daryti galinčiame Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, tad negalėjo turėti nieko bendra su konkursais, tačiau ne tik turėjo, bet ir laimėjo.

Šio sąrašo užtektų kokiems penkiems parlamentarams, kad jie prarastų parlamentaro mandatą, bet ne M.Adomėnui.

Keista: Seimo etikos sargai padarė visiškai teisingą išvadą – parlamentaras ėjo pareigas, nesuderinamas su Seimo nario pareigomis, supainiojo savus ir viešuosius interesus. Tad kodėl Seimas nesirengia M.Adomėno išleistuvėms?

Ogi todėl, kad Seimo nariai, nors įgalūs rengti švietimo koncepcijas ir globalios Lietuvos strategijas, tačiau neįgalūs suvokti Seimo statuto ir Konstitucijos tekste išdėstytų reikalavimų parlamentarui. Gal Konstitucijai studijuoti M.Adomėnui nelabai likdavo ir laiko, nes juk rengė tiek koncepcijų, strategijų, reitingų. Beje, ir pagal pateiktų teisės aktų projektų skaičių Seime per visą kadenciją jis prie kuklesniųjų, nuo pirmaujančio kolegos atsilikdamas beveik dešimtkart.

Taigi M.Adomėnui pareikšta pastaba ir antikonstitucinės nuodėmės atleistos. Nebent opozicija siektų jo apkaltos. Arba jam pačiam užtektų padorumo vadovautis Platonu, apie kurį skaito paskaitas. O Platono įsitikinimu, “netyčia nužudyti žmogų yra mažesnis nusikaltimas, negu apgauti jį grožio, gėrio ir teisėtumo dalykuose”.

Linui Karaliui – už grįžimą ten, kur jam vieta, ir už Aleksandrą Sacharuką

"Veido" archyvas

Pagaliau Linas Karalius savo vietoje – keliauja sau žmogus, ir niekam nė motais. Visa bėda, kad su savimi nepasiėmė ir bendražygio Aleksandro Sacharuko, kuris ne mažiau vertas gyvenimo kitapus Seimo durų nei jo bendramintis.

Šiuos du krikščionis, kad ir kaip šventvagiška juos taip vadinti, bet būtent toks jų atstovaujamos partijos pavadinimas, susiejo melagystė, kuri šiaip jau – viena didžiausių krikščionio nuodėmių.

O du bendražygiai viršijo visus melavimo rekordus: užuot buvęs savo darbo vietoje – Seime, už ką jam mes, mokesčių mokėtojai, mokame algą, L.Karalius bastėsi po Aziją, o jo kolega A.Sacharukas tuo metu už jį jo Seimo nario kortele balsavo, tai yra klastojo balsavimo parlamente rezultatus. Už tokius šiurkščius Konstitucijos pažeidimus ir Seimo nario priesaikos sulaužymą bendramelagiams Seime surengta apkalta.

Beje, net pagautas už rankos L.Karalius nepasigėdijo meluoti, kad slaugo savo sergantį tėvą, nors tuo pat metu internete staipėsi su transvestitais.

Kita vertus, L.Karalius lyg ir rūpinosi savo šeimynykščių sveikata. Štai prieš pat savo skandalingąsias atostogas Azijoje žaibo greičiu išrūpino iš Sveikatos apsaugos ministerijos savo mamytės vadovaujamai, savo gyvenimo draugės įsteigtai viešajai įstaigai “Gyvenimas džiaugsme” 20 tūkst. Lt – programai “Sniego parkas”, skirtai snieglenčių sportui propaguoti. Po to net atitinkamoms institucijoms buvo nemažai darbo aiškinantis, ar kas dar iš tautiečių, be L.Karaliaus šeimos narių, patyrė tą gyvenimą džiaugsme su snieglente.

Nors nuolat į skandalus įsiveliantis L.Karalius Seime visaip graudino kolegas, o jo advokatas prašė nepanaikinti jo mandato, savo klientą net lygindamas su… JAV prezidentais Richardu Nixonu ir Billu Clintonu, kurių apkalta nesibaigė postų praradimu, tačiau tai jo neišgelbėjo. Tiesa, partijos bičiuliai bandė parlamentaro mandatą praradusį bendražygį įdarbinti frakcijoje, tačiau tam, priešingai nei Seimo nariui, reikia būti išsilavinusiam – turėti aukštojo mokslo diplomą, o tokių aukštumų, kaip žinome, L.Karalius nėra įveikęs.

O va A.Sacharukui pavyko išsisukti. Save pristatęs kaip politinę auką, jis ir toliau Seime tęsia tokią “krikščionišką” savo politinę karjerą.

Seimo opozicijos lyderis “darbietis” Vytautas Gapšys sako, kad laiku iš Demokratinės politikos instituto (DPI) prezidento pareigų nepasitraukęs Mantas Adomėnas turėtų būti pašalintas iš Seimo, užuot atsipirkęs pastaba.

V.Gapšys pabrėžė, kad Seimo narys netenka mandato, jeigu neatsisako darbo, nesuderinamo su jo pareigomis, o trečiadienio Etikos ir procedūrų komisijos sprendimu konstatuota, kad Seimo statuto reikalavimas neįvykdytas.

Tačiau parlamentaras sako esantis nustebęs, kodėl Statuto pažeidimą dėl pareigų nesuderinamumo konstatavusi EPK apsiribojo pareikšdama M.Adomėnui pastabą.

“Man akivaizdu, kad M.Adomėnas pažeidė Seimo statutą ir įstatymus. Mano įsitikinimu, jis turėtų atsisakyti Seimo nario mandato nedelsiant. Tačiau neabejoju, kad jam pačiam neužtektų drąsos taip pasielgti. Todėl sprendimą dėl jo likimo turėtų priimti visas Seimas”, – “darbiečių” išplatintame pranešime cituojamas opozicijos lyderis.

M.Adomėno veiklą dėl galimos prieštaros Konstitucijos reikalavimui atsisakyti su Seimo nario mandatu nesuderinamų pareigų vertinusi Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį nusprendė pareikšti Seimo nariui pastabą.

EPK akiratyje M.Adomėnas buvo atsidūręs dėl to, kad galimai laiku nepasitraukė iš DPI prezidento pareigų.

Parlamentaro veiksmus vertinusi EPK konstatavo, kad M.Adomėnas “ėmėsi priemonių atsisakyti Demokratinės politikos instituto prezidento pareigų, tačiau neužtikrino, kad laiku būtų įgyvendintos Seimo statuto nuostatos”.

Nors EPK konstatavo, jog M.Adomėnas laiku neatsisakė su Seimo nario mandatu nesuderinamos veiklos, tačiau nusprendė apsiriboti pareikšdama jam pastabą “dėl nepilnutinio ir nesavalaikio minėtos Seimo statuto nuostatos realizavimo”.

EPK pirmininkas Algimantas Salamakinas komentuodamas komisijos sprendimą žurnalistams tvirtino, kad spręsti dėl Seimo nario likimo parlamente – ne komisijos kompetencija, tai turinti būti Seimo narių iniciatyva.

Taip pat trečiadienio EPK sprendimu pripažinta, kad parlamentaras, nepapildęs viešųjų ir privačių interesų deklaracijos po sandorių sudarymo su Švietimo ir mokslo ministerija ir DPI pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą.

Iš ministerijos M.Adomėnas gavo 4 tūkst. litų neatskaičius mokesčių už darbą kuriant lietuvių kalbos ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose strategiją, bet trečiadienį komisijos posėdyje paskelbė pinigus grąžinsiantis, “kad nekiltų jokių abejonių”.

Etikos sargai anksčiau taip pat svarstė, ar M.Adomėnas nenusižengė reikalavimui atsisakyti su Seimo nario mandatu nesuderinamo darbo skaitydamas paskaitas, tačiau šiuo aspektu parlamentaro veikla nebevertinta po Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Konstitucinis Teismas vasario pabaigoje paskelbė, jog Seimo narys gali gauti atlyginimą už kūrinio sampratą atitinkančią paskaitą.

Konstitucija numato, kad Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ar organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.

+370 5 2396416

Prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomone, Lietuvos aukštosioms mokykloms vertinti pakanka tarptautinių reitingų, ir tam nereikalingas valstybinis reitingavimas.

Šalies vadovės poziciją šiuo klausimu ketvirtadienį interviu Žinių radijui perdavė D.Grybauskaitės vyriausioji patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Virginija Būdienė.

“Prezidentė mano, kad tarptautinių reitingų visiškai pakanka – Lietuvos universitetai tegu konkuruoja tarptautinėje arenoje. Tuo labiau, kad tarptautiniai reitingai – taip pat ne valstybių daromi (…). Prezidentė manytų, kad visiškai nereikalingas valstybės organizuojamas reitingavimas”, – teigė prezidentės patarėja.

Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad pagal įstatymus valstybės institucijos turi atlikti išorinį mokslo įstaigų vertinimą.

“Kitas dalykas – išorinis aukštojo mokslo institucijų vertinimas, kuris yra įrašytas naujame Mokslo ir studijų įstatyme. Ten parašyta, kad šį vertinimą turi atlikti Vyriausybės įgaliota institucija. Tokių institucijų Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) yra įsteigusi. Jei jos nepajėgtų, tada, prezidentės nuomone, gal Valstybės kontrolė galėtų tą išorinį vertinimą atlikti”, – kalbėjo V.Būdienė.

Anot ŠMM, išorinis vertinimas reiškia, kad bus vertinami materialūs ir žmogiškieji ištekliai bei tai, ar mokyklos veikla atitinka kokybės reikalavimus. Be kita ko, tokiu būdu, anot ministerijos, siekiama įvertinti valstybinių aukštųjų mokyklų bazinio finansavimo poreikius ir lėšų naudojimo efektyvumą.

Aukštųjų mokyklų reitingavimas abejonių sukėlė po to, kai paaiškėjo, kad galimai buvo padaryta pažeidimų Demokratinės politikos institutui, kurio dalininkas yra parlamentaras konservatorius Mantas Adomėnas, laimėjus konkursą reitingavimui.

Konkurso laimėtojas už aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemos sukūrimą ir išbandymą turėjo gauti 2,5 mln. litų.

Šiuo konkursu susidomėjo teisėsaugos tarnybos.

“Tvarkiečio” Andriaus Mazuronio pateiktas Seimo nutarimo projektas dėl konservatoriaus Manto Adomėno įgaliojimų nutraukimo gali prieštarauti Konstitucijai, nes nėra atliktas tyrimas, ar išties Seimo narys ėjo su parlamentaro mandatu nesuderinamas pareigas, sako Seimo teisininkai.

Seimo Teisės departamento išvadoje rašoma, kad teikiamo projekto nuostata, kurioje siūloma konstatuoti juridinį faktą dėl M.Adomėno Seimo nario pareigų nesuderinamumo su darbu Demokratinės politikos institute (DPI) nėra pagrįsta, nes Seime neatliktas tyrimas, kuris leistų tokį faktą konstatuoti, kaip numato Seimo statutas.

Pasak Seimo teisininkų, toks konstatavimas galimas atlikus faktinių aplinkybių tyrimą, kai Seimui parengiama ir pateikiama atitinkama išvada. Į ją atsižvelgęs, jeigu darbo pareigų nesuderinamumo faktas pasitvirtintų, Seimas galėtų priimti nutarimą dėl Seimo nario pareigų nesuderinamumo ir Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo.

“Kitaip teikiamo Seimo nutarimo, sukeliančio teisines pasekmes Seimo nario įgaliojimams, priėmimas gali neatitikti Konstitucijos”, – rašoma Teisės departamento išvadoje.

Opozicinės partijos “Tvarka ir teisingumas” atstovas Andrius Mazuronis Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūlo nutraukti konservatoriaus M.Adomėno įgaliojimus, įregistravo praėjusią savaitę.

A.Mazuronis sako esąs įsitikinęs, kad pagrindo priimti M.Adomėną iš Seimo pašalinantį nutarimą pakanka, nes pastarasis, tapęs Seimo nariu, neatsisakė viešosios įstaigos DPI prezidento pareigų, o tai pagal Konstituciją nesuderinama su Seimo nario veikla.

Pats M.Adomėnas tuomet sakė tokios iniciatyvos nesureikšminantis ir esąs tikras, kad ji žlugs. Jis neneigė, kad DPI valdyboje veikė ir po išrinkimo į Seimą, tačiau šias pareigas aiškino laikantis visuomeninėmis. Jau eidamas Seimo nario pareigas DPI prezidentu jis sakė buvęs porą mėnesių, o valdyboje veikęs iki 2010 metų balandžio.

M.Adomėnas, kaip teigiama Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktose išvadose, iki šių metų balandžio 30 dienos ėjo DPI valdybos nario pareigas. Seimo narys anksčiau yra sakęs, kad neva sustabdė savo įgaliojimus tapęs parlamentaru, o balandį DPI apskritai panaikino prezidento instituciją.

Konstitucija numato, kad Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ar organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.

Pernai DPI laimėjo ŠMM skelbtą aukštųjų mokyklų reitingavimo metodikos sukūrimo konkursą. ŠMM buvo numačiusi per dvejus su pusę metų už tai sumokėti 2,5 mln. litų. DPI ir jo pasirinkti partneriai buvo vienintelis konkurso dalyvis.

Konkurso rezultatais buvo susidomėjusi STT, tačiau ikiteisminio tyrimo ši tarnyba nusprendė nepradėti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako labai kritiškai vertinanti situaciją, kai Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) nusprendė skirti 2,5 mln. litų paramą Demokratinės politikos instituto (DPI) parengtam aukštųjų mokyklų reitingavimo projektui.

Dėl šio projekto laimėtojo prieštaringų vertinimų kilo paaiškėjus, jog su institutu susijęs parlamentaras Mantas Adomėnas, kuris, skiriant paramą, buvo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys.

Nors švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sako, kad ministerijos atsakingą požiūrį į situaciją rodo sustabdytas pinigų išmokėjimas institutui, prezidentė trečiadienį pareiškė iš ministro laukianti sprendimų.

“Šis incidentas iš tiesų buvo labai rimtai svarstomas, aš esu labai kritiška šitos situacijos atžvilgiu. Ir manau, kad ministras puikiai supranta situaciją ir priims atitinkamus sprendimus”, – žurnalistams trečiadienį sakė šalies vadovė.

Pernai DPI laimėjo ŠMM skelbtą aukštųjų mokyklų reitingavimo metodikos sukūrimo konkursą. ŠMM buvo numačiusi per dvejus su pusę metų už tai sumokėti 2,5 mln. litų. DPI ir jo pasirinkti partneriai buvo vienintelis konkurso dalyvis.

Konkurso rezultatais buvo susidomėjusi Specialiųjų tyrimų tarnyba, tačiau ikiteisminio tyrimo ši tarnyba vis dėlto nusprendė nepradėti. Dėl galimo buvusio instituto vadovo parlamentaro M.Adomėno interesų supainiojimo ji kreipėsi į Seimą.

G.Steponavičius antradienį teigė, kad sulaukęs etikos sargų išvadų priims “ryžtingą sprendimą”.

Demokratinės politikos institutas (DPI) gali negauti Švietimo ir mokslo ministerijos lėšų, jei paaiškės, kad jo steigėjas Seimo narys Mantas Adomėnas supainiojo interesus.

Tai dienraščiui “Vilniaus diena” patvirtino švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Ministras kol kas nepasirašė įsakymo DPI skirti 2,5 mln. litų aukštosioms mokykloms reitinguoti ir laukia visų išvadų dėl parlamentaro M.Adomėno veiklos.

“Sprendimas bus priimtas tuomet, kai bus baigti svarstymai ir pateiktos išvados dėl galimo viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto”, – sakė G.Steponavičius.

Politikas nesiėmė prognozuoti, kas nutiks, jeigu bus nustatyta, kad M.Adomėnas, dirbdamas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete bei DPI valdyboje, supainiojo interesus.

Tikėtina, kad ministerija gali skelbti naują konkursą ir ieškoti kito aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemos kūrėjo, tačiau, pasak G.Steponavičiaus, kol kas tokia galimybė nedidelė, mat Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl M.Adomėno veiklos.

“STT išvados paneigia įvairius svarstymus ir spekuliacijas apie galimas korupcines veikas. Lauksime kitų institucijų išvadų”, – teigė ministras.

M.Adomėnas, kaip teigiama Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktose išvadose, iki šių metų balandžio 30 dienos ėjo DPI valdybos nario pareigas. Seimo narys anksčiau yra sakęs, kad neva sustabdė savo įgaliojimus tapęs parlamentaru, o balandį DPI apskritai panaikino prezidento instituciją.

Pernai DPI laimėjo ŠMM skelbtą aukštųjų mokyklų reitingavimo metodikos sukūrimo konkursą. ŠMM buvo numačiusi per dvejus su pusę metų už tai sumokėti 2,5 mln. litų. DPI ir jo pasirinkti partneriai buvo vienintelis konkurso dalyvis.

Konkurso rezultatais buvo susidomėjusi STT, tačiau ikiteisminio tyrimo ši tarnyba vis dėlto nusprendė nepradėti.

Seimo etikos sargai rugsėjį žada svarstyti parlamentarų “krikščionio” Laimonto Diniaus ir dviejų konservatorių – Manto Adomėno bei Egidijaus Vareikio – elgesį, rašo “Vilniaus diena”.

Krikščionių partijos atstovas L.Dinius, registrų centro duomenimis, tebėra bendrovės “Šiaulių MAX’as” direktorius. Etikos ir procedūrų komisijos vadovo Algimanto Salamakino teigimu, jeigu Registrų centro duomenys yra teisingi, jis turėtų būti pašalintas iš Seimo.

L.Dinius teigia, kad Registrų centro duomenys yra neteisingi.

Konservatorius M.Adomėnas, kaip teigiama Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktose išvadose, iki šių metų balandžio 30 dienos ėjo Demokratinės politikos instituto (DPI) valdybos nario pareigas. Pats Seimo narys neslėpė buvęs ir DPI prezidentu, tačiau jis esą sustabdė savo įgaliojimus tapęs parlamentaru, o balandį DPI apskritai panaikino prezidento instituciją.

A.Salamakino teigimu, M.Adomėnui iškilo tokia pat grėsmė kaip ir L.Diniui. Tačiau etikos sargams dar reikės pasiaiškinti, kokias pareigas ir kiek laiko DPI ėjo konservatorius. Esą valdybos narys neprilygsta direktoriui, tačiau šios pareigos taip pat gali kirstis su Seimo nario veikla.

M.Adomėno faktas irgi yra rimtas. Valdybos narys – neįvardyčiau, kad tai yra gerai. Padėčiau gana riebų klaustuką. Turėsime atlikti išsamų tyrimą”, – sakė A.Salamakinas.

Jei Etikos ir procedūrų komisija nustatys, kad parlamentarai L.Dinius ir M.Adomėnas pažeidė Konstituciją eidami pareigas bendrovėje “Šiaulių MAX’as” ir DPI, Seimui bus siūloma iš jų atimti mandatus. Apkaltos procedūros tam nereikia – pakaktų ir paprasto Seimo nutarimo.

Etikos sargams taip pat užkliuvo tai, kad konservatorius Egidijus Vareikis vedė Viešojo administravimo instituto organizuotą seminarą ir už tai gavo pinigini atlygi. Už panašią veiklą jau Įspėtas E.Vareikis gali sulaukti rimtų sankcijų.

A.Salamakinas dienraščiui sakė, kad šis taip pat gali netekti mandato. Pats E.Vareikis teigia paskaitas skaitęs vienintelį kartą, o atlygis esą nėra svarbus dalykas.

Garbės žodis, tikrai neketinau dvi savaites paeiliui rašyti komentarus apie Seimo narį Mantą Adomėną. Tarsi svarbesnių įvykių nebūtų. Bet vyrukas pats prisiprašė. Ėmė ir išplatino pranešimą spaudai, esą skandalas dėl jo vadovautos viešosios įstaigos bandymo pasiimti 2,5 mln. Lt iš Švietimo ir mokslo ministerijos už aukštųjų mokyklų reitingavimą tėra Rusijos užsakytas kerštas už M.Adomėno prastumtą Gruziją remiančią rezoliuciją.

Išeitų, ta Rusija buvo tokia įžvalgi, kad dar pernai rugsėjį, kai M.Adomėno suburta senų draugų grupė atėjo dalyvauti pseudokonkurse jo, kaip Seimo nario, prižiūrimoje ministerijoje, žinojo, jog po devynių mėnesių M.Adomėnas pagimdys Gruziją remiantį tekstą?

O gal tiesiog pripažinkime, kad M.Adomėnas, bandydamas apginti ne tik šlyjantį savo autoritetą konservatorių partijoje, bet ir Seimo nario kėdę, dar kartą sumalė niekus? Tuo dar sykį patvirtindamas, kad mokslai Kembridže gali duoti žinių, bet ne proto. Mat du kiti svarbiausi aukštųjų mokyklų reitingavimo skandalo veikėjai – švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius bei šio dukros krikštatėvis, patarėjas ir Katalikų mokslo akademijos prezidentas Paulius Subačius – tyli kaip vandens į burną prisisėmę. Nei komentuoja, nei aiškinasi, nei viešumoje rodosi, palikdami šį nedėkingą darbą M.Adomėnui, kuris sulig kiekvienu pasiaiškinimu vis labiau it liūne grimzta savo meluose. Prieita iki to, kad M.Adomėnas ėmė kaltinti žurnalistus rašant netiesą, mat šie cituoja jo paties anksčiau paskelbtus pranešimus spaudai, kurie, kaip išaiškėjo STT tyrimo metu, buvo melagingi.

Pirmoji mintis, kuri šovė į galvą išgirdus M.Adomėno skundą, esą jį puola ir jam keršija Rusija, – kur tai jau girdėjau? Po kelių minučių prisiminiau – ėgi tą patį aiškino Valdo Adamkaus patarėjai Edminas Bagdonas ir Rytis Muraška, kai prieš ketverius metus juos žiniasklaida pričiupo už mažesne nei rinkos kaina gautus nusipirkti kotedžus Turniškėse. Skambinėjo pažįstamiems žurnalistams ir aiškino, esą visas šis skandalas – ne jų godumo ir amoralumo rezultatas, o Rusijos kerštas už įvairius griežtus pareiškimus Kremliaus adresu. Tik kad niekas jais nepatikėjo. Lygiai kaip dabar niekas netiki M.Adomėno paistalais. Vien jau todėl, kad skandalas dėl jo su kompanija prasukto 2,5 mln. Lt įsisavinimo konkurso kilo anksčiau nei Seimo rezoliucija dėl Gruzijos.

O štai Rusijos propagandininkams M.Adomėnas su savo viešais pareiškimais, neva Seimo rezoliucija dėl Gruzijos gegužę buvo atidėta ne dėl darbų pertekliaus, o dėl noro prisikviesti Vladimirą Putiną, gerai pasitarnavo. Įdomu – jis tai padarė iš kvailumo ar už honorarą?

Įtakingo konservatoriaus ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nario veiklą tirianti Specialiųjų tyrimų tarnyba ketina kreiptis pagalbos į Valstybės kontrolę: išsiaiškinti, ar pagrįstai Švietimo ir mokslo ministerija skyrė Manto Adomėno vadovautam Demokratinės politikos institutui (DPI) 2,5 mln. Lt aukštųjų mokyklų reitingams kurti. Mat, STT vadovo Žimanto Pacevičiaus turimomis žiniomis, kitose valstybėse atlikti kur kas didesnės apimties ir sudėtingesni reitingai kainavo gerokai mažiau.

Priminsime, kad “inteligentiškos korupcijos” skandalas, prikirpęs kylančio konservatorių žvaigžduko M.Adomėno sparnus, kilo būtent po to, kai “Veidas” iškėlė klausimą, kodėl ministerija nutarė skirti milijoną mokesčių mokėtojų litų per metus projektui, kurio analogą mūsų leidykla atlieka keliasdešimt kartų pigiau? Ar ne todėl, kad šioprojekto iniciatorius M.Adomėnas kartu yra ir ministerijos veiklą prižiūrinčio Seimo komiteto narys?

Šiame per kilometrą korupcija dvokiančiame skandale klausimas, ar gali Seimo nario įsteigta viešoji įstaiga dalyvauti Švietimo ir mokslo ministerijos – kurią jis pats, kaip Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys, kuruoja – skelbtame konkurse, yra esminis, nuo atsakymo į kurį M.Adomėnas bėga it velnias nuo kryžiaus. O prispaustas pradeda išsisukinėti ir meluoti. Iš pradžių M.Adomėnas aiškino, esą jis tėra vienas DPI steigėjų, o ne valdybos narys, tad jokio viešųjų ir privačių interesų konflikto čia nėra.

“Veidui” nurodžius, kad 2009-ųjų rudenį, kai ir vyko DPI laimėtas 2,5 mln. Lt vertės konkursas, pateiktose  DPI ataskaitose M.Adomėnas įvardijamas kaip DPI prezidentas, šis ėmė aiškinti, esą savo, kaip instituto prezidento, teises jis sustabdęs po išrinkimo į Seimą (išeitų, kad 2008 m. lapkritį). O 2009-ųjų balandį DPI prezidento institucija neva visai panaikinta. Nors dar šių metų birželio pradžioje Seimo tinklalapyje skelbiamoje M.Adomėno viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje puikavosi įrašas: “DPI prezidentas, steigėjas ir valdybos narys”. O DPI darbuotojai, pasirodo, daugiau nei metus nežinojo, kad prezidento institucija jų institute panaikinta ir toliau visur vadino M.Adomėną savo prezidentu.

Tereikėjo išsiaiškinti, kas ir kada melavo: M.Adomėnas, išsisukinėdamas nuo “Veido” ir kitų į jo veiklos tyrimą įsitraukusių žurnalistų klausimų, M.Adomėno viešųjų ir privačių interesų deklaracija ar DPI ataskaitas rašę darbuotojai?

Atsakymą į šį klausimą jau davė STT tyrimas. Akistata su korupcijos tyrėjais geriau nei bilobilas atgaivino M.Adomėno atmintį ir jis “prisiminė”, kad DPI prezidento pareigas ėjo kur kas ilgiau, nei tvirtino “Veidui”. Ligi tol, bendraudamas su žurnalistais, M.Adomėnas vis “pamiršdavęs”, kad pernai rudenį, DPI teikiant paraišką 2,5 mln. Lt užsakymui iš Švietimo ir mokslo ministerijos gauti, jis dar buvo DPI prezidentas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį pareiškė abejojanti prieštaringai įvertinta universitetų reitingavimo sistemos būtinybe bei iškėlė Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atsakomybės klausimą.

“Reitingavimą užsakė ministerija, jį įvertino tokia suma. Nežinau, į ką reikėtų labiau kreipti kritiką – ar į tą, kas duoda, ar į tą, kas gauna”, – žurnalistams sakė prezidentė.

“Aš labai labai abejoju pirmiausia jau tokio reitingavimo būtinybe, o jau nekalbu iš viso apie tokią kainą. Manau, kad abi pusės neatrodo etiškai ir gražiai”, – pridūrė prezidentė.

Pernai ŠMM skelbtą aukštųjų mokyklų reitingavimo metodikos sukūrimo konkursą laimėjo parlamentaro konservatoriaus Manto Adomėno įsteigtas Demokratinės politikos institutas (DPI). ŠMM buvo numačiusi per dvejus su pusę metų už tai sumokėti 2,5 mln. litų.

DPI ir jo pasirinkti partneriai buvo vienintelis konkurso dalyvis.

ŠMM teigimu, aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemos kūrimas bus finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų.

Gegužės pabaigoje M.Adomėnas ir DPI paskelbė savo atlikto aukštųjų mokyklų reitingavimo rezultatus. Parlamentaras pripažįsta, kad šis tyrimas atliktas pagal anksčiau sukurtą metodiką, naudotą jau kelerius metus. Jis taip pat teigė, kad šiemet rengiant reitingą tyrimų bendrovei nemokėta, nes paskelbti reitingai nesantys konkursinio projekto dalis.

Tuo metu ŠMM atstovai BNS teigė, kad paskelbtas valstybinių universitetų bei valstybinių ir nevalstybinių kolegijų reitingai yra jau atlikta projekto dalis, nors už šį darbą kol kas pinigai nepervesti.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pratęsė tyrimą dėl Seimo nario Manto Adomėno veiklos. Gali būti, kad bus prašoma Valstybės kontrolės pagalbos, rašo “Vilniaus diena”.

Tai patvirtino STT direktorius Žimantas Pacevičius. Anot jo, STT išsiaiškino toli gražu ne visas M.Adomėno ir politiko įsteigto Demokratinės politikos instituto (DPI) veiklos aplinkybes.

“Tyrimą pratęsėme. Nėra taip paprasta. Kol kas nusikalstamos veikos neradome, žiūrėsime per korupcijos prevencijos prizmę”, – kalbėjo STT vadovas.

STT kyla klausimų ir dėl to, kodėl pinigus DPI skirti nusprendusi Švietimo ir mokslo ministerija sumanė aukštosioms mokykloms reitinguoti skirti tokią didžiulę sumą – net 2,5 mln. litų. Būtent šiuo klausimu STT gali kreiptis į Valstybės kontrolę.

“Galime kreiptis ir prašyti, kad jie pasižiūrėtų, ar tos lėšos panaudotos tinkamai. Šiandieną pasakyti, kiek kainuoja toks pirkinys, mūsų kompetencijos neužtenka. Kiek žinau, rimtesni projektai užsienyje, kur reitinguojama daugiau mokyklų, kainavo pigiau negu šitas”, – svarstė Ž. Pacevičius.

Pasak jo, STT atsižvelgs ir į naujus faktus M.Adomėno ir DPI istorijoje. Pavyzdžiui, į tai, kad Seimo narys nuslėpė buvęs DPI prezidentu tuomet, kai buvo teikiama paraiška Švietimo ir mokslo ministerijai. Lig šiol tvirtinęs, kad iš DPI prezidento posto pasitraukė pernai balandį, dabar M.Adomėnas pripažįsta institutui vadovavęs kur kas ilgiau. Politikas tikina tai pamiršęs.

Z.Pacevičius nesiryžo prognozuoti, kiek dar užtruks STT tyrimas.

Nuo STT verdikto priklausys ir prokurorų pozicija. Jei STT nustatys, kad Seimo nario veikloje esama korupcijos požymių, prokurorai veikiausiai pradės ikiteisminį tyrimą dėl M.Adomėno.