Tag Archive | "Mantas Pajarskas"

Penkiolikmetis M.Pajarskas kopia į informatikos olimpą

Tags: ,


Tęsiame projektą “Elitas, kuriuo galime didžiuotis” ir pristatome talentingiausius šalies jaunuolius. Šiame “Veido” numeryje supažindiname su daugybės olimpiadų laimėtoju būsimuoju informatiku Mantu Pajarsku.

Nors vilniečiui Mantui Pajarskui vos penkiolika, Nacionalinėje moksleivių akademijoje, kur savaitgaliais žinių gilinti susirenka gabiausi Lietuvos vaikai, informatiką jis kremta lygia greta su dvyliktokais. Tiesa, pats Mantas kukliai pripažįsta, kad iki dvyliktokų jam dar toli. Mat perkopusiems į dešimtą klasę keliami specialūs reikalavimai, jiems rengiamos ypatingos programos. Tačiau Mantui jau teko išbandyti ir pasaulinių olimpiadų užduotis, mat jų akademijos dėstytojai savo mokiniams pasiūlo nuolat. “Tie uždaviniai labai sunkūs. Per kelias valandas, kaip reikalaujama olimpiadoje, jų neišspręsčiau. Man dar reikia tiek daugiau žinių, tiek patirties”, – mano jaunuolis.

“Informatikoje nėra griežtai suskirstyta, ką reikia išmokti vienoje klasėje, o ką – kitoje. Ją galima studijuoti pagal savo jėgas. O Mantas yra protingas ir pajėgus mokytis. Jis gali spręsti netgi tokias užduotis, kurių neįveikia eiliniai dvyliktokai”, – sako vaikino mokytojas Nacionalinėje moksleivių akademijoje Vytis Banaitis.

Beje, į Nacionalinę moksleivių akademiją Mantas kaip tik ir atėjo ieškodamas tubulėti skatinančių mokytojų. Taip pat šiemet, Vilniaus “Ąžuolyno” pagrindinėje mokykloje baigęs aštuonias klases, ieškodamas išskirtinių mokytojų, stojo ne kur kitur, o į Vilniaus licėjų. “Tikiuosi sutikti gerą mokytoją, įsisiūlyti pas jį mokytis, iš jo semtis išminties, gauti daugiau įdomesnių uždavinių”, – tikina pašnekovas.

Iki šiol Mantas per gyvenimą ir mokslus yrėsi kone pats vienas. Kadangi mokykloje pagal programą tokių informatikos uždavinių, kokie sprendžiami olimpiadose, nemokoma, pirmajai savo gyvenime 6–8 klasių mokinių olimpiadai vaikinas pasiruošė pats ir iškovojo antrą vietą. Ten jį pastebėjo Nacionalinės moksleivių akademijos pedagogai ir pakvietė žinias gilinti kartu su kitais gabiais vaikais.

Vėliau dvejus metus paeiliui šalies informatikos olimpiadose Mantas tapo absoliučiu čempionu – jo parašytos programos surinkdavo daugiausiai balų. Koks prizas? Kol kas – tik laurai ir patirtis, nes į Baltijos šalių ir pasaulines olimpiadas siunčiami tik gerokai vyresni – jau devynias klases baigę jaunuoliai.

Kita vertus, Mantas sulaukė kvietimo į vasaros stovyklą, kuri rengiama besiruošiantiems dalyvauti pasaulinėje informatikos olimpiadoje. Tai, kad jis turi šansų patekti į pasaulinę olimpiadą, patvirtina ir jo mokytojas V.Banaitis. “Labai nustebčiau, jeigu Mantas kitąmet nepatektų į pasaulinę olimpiadą”, – sako jis ir priduria, kad nacionalinių olimpiadų maratonas prasidės jau šį rudenį, o gegužę tikriausiai jau žinosime būsimuosius pretendentus į aptariamą olimpiadą iš Baltijos šalių.

Pradėjo nuo kompiuterinių žaidimų

Informatiką Mantas atrado taip pat pats. Tačiau pradėjo kaip ir visi vaikai – nuo kompiuterinių žaidimų. Sulaukus dvylikos paauglio dėmesį patraukė interneto puslapiai. “Buvo labai smalsu sužinoti, kaip jie kuriami ir kaip veikia”, – prisimena Mantas. Tada tėvai jam nupirko pirmąją informatikos knygą. “Iš pradžių joje nieko nesupratau”, – prisimena vaikinas.

Tai, kad tėvai suvokė vaiko aistrą, nė kiek nestebina, juk Manto tėtis baigė fizikos studijas, o mama – informatiką. Tiesa, gyvenimas patvarkė savaip ir nė vienas iš tėvų pagal specialybę nedirba. “Tiesa, po to, kai mama studijavo informatiką, labai daug kas pasikeitė. Man atrodo, kad jai dabar netgi neaišku, kuo aš čia užsiimu”, – juokiasi Mantas.

Vėliau ir “Ąžuolyno” mokyklos informatikos mokytojas, pastebėjęs auklėtinio gabumus, per pamokas jam skirdavo sudėtingesnių užduočių. Ir tai tęsėsi, kol Mantas pateko į Nacionalinę moksleivių akademiją. Nors į ją vykti tenka tik kas antrą šeštadienį, tačiau jaunuoliai gauna gana nemažai užduočių, kurias turi įveikti namie. Vaikinas tvirtina, kad prie jų prisėsti tenka kasdien. O kai pradeda ruoštis olimpiadoms, tada paplušėti tenka iš peties.

Vis dėlto Mantas tikina turintis gana daug laisvo laiko. Gal tuomet sportuoja? “Ne, sportuoju retai. Laisvalaikiu mėgstu nieko neveikti”, – ištaria netikėtai. O tas jo “nieko neveikti”, pasirodo, reiškia knygų skaitymą. Ir dažniausiai – mokslo populiarinimo literatūrą.

Dabar Mantas tyrinėja “Visata riešuto kevale”. Jos autorius Stephenas Howkingas yra garsus fizikas, o jo knyga buvo pripažinta viena geriausių visų laikų mokslo populiarinimo knygų ir 2002 m. apdovanota “Aventis” premija. Nors joje populiariai pasakojama apie visatos kilmę, bendras jos savybes ir tolesnę raidą, galimybę numatyti ateitį ir grįžti į praeitį, bandymus sukurti Visko Teoriją, Mantas tikina, kad poros skyrių jam užtenka kelioms dienoms: juk reikia ne mechaniškai perskaityti tekstą, bet ir suvokti jo esmę.

“Vis dėlto tai juk – fizika! Galbūt ji tau imponuoja labiau nei informatika?” – provokuojame vaikiną. O jis mielai pritaria: tai irgi labai įdomu. Patinka Mantui ir matematika – juk ji labai artimai siejasi su informatika. Beje, jaunuolis yra laimėjęs ne vieną matematikos olimpiadą.

V.Banatis pripažįsta, kad daug gabių informatikų domisi ir matematika, ir fizika, ir kitais tiksliaisiais mokslais, tačiau, jo manymu, Mantas galėtų tapti geru informatiku.

Pasirodo, Mantas turi ir silpnybių. Nors aštuntą klasę baigė labai gerai, humanitariniai mokslai jam ne prie širdies. Ypač lietuvių kalbos gramatika. “Ten tiek daug taisyklių, kurias reikia išmokti. Neįdomu, o kai neįdomu, tai ir nesinori mokytis”, – sako vaikinas. Žinoma, Mantas vis dėlto mokosi, deja, tik tiek, kiek būtina pagal mokyklos programą.

Užtat literatūrą mėgsta ir mielai ją skaito. Ir ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba. Tiesa, dar moka vokiečių kalbą, tik ne taip gerai kaip anglų. “Lietuvoje mažoka vokiečių, su kuriais būtų galima pasikalbėti”, – juokauja vaikinas.

Studijuoti – Anglijoje, gyventi – Lietuvoje

Kaip paaiškėjo, Mantas norėtų studijuoti Anglijoje – Kembridže arba Oksforde, nes ten aukštas paruošimo lygis. Kokią informatikos sritį rinktųsi, dar nenusprendė. Jam įdomus ir žaidimų programavimas, neprošal ir akademinė informatika, o tai – sudėtingų problemų sprendimas. Pavyzdžiui, daugeliui logistikos specialistų aktuali problema rasti trumpiausius kelius, kuriais galima pristatyti prekes. Jeigu yra iki dešimties prekių pristatymo punktų, optimaliausias judėjimo trajektorijas apskaičiuoti nesunku, tačiau jeigu punktų yra kelios dešimtys ar net tūkstančiai, kompiuteriai nepajėgia tokios informacijos apdoroti ir suskaičiuoti. Tai klasikinė problema, kuri yra tarsi iššūkis kiekvienam pasaulio programuotojui. Tačiau Mantas savo svajose regi ir kitokį karjeros posūkį: “Norėčiau atstovauti kokiai nors didelei kompanijai, kurioje būčiau vertinamas ir aš pats, ir mano darbas. Gal pasisektų sukurti kokią nors didelę sistemą, na, kaip estai sukūrė “Skype”.

Tačiau gyventi Mantas vis dėlto norėtų Lietuvoje. “Programuotojo darbas labai geras, nes nesi pririštas prie darbo vietos – gali gyventi Lietuvoje, o dirbti Amerikoje”, – pastebi vaikinas. O kol kas jis su penkeriais metais vyresne seserimi, kuri Rygoje studijuoja ekonomiką, dienas leidžia Palangoje – smagu ilgai nesimačius pasikalbėti. Tik nemanykite, kad dabar Mantas vien mėgaujasi jūra ir saule. Jo galvoje knibžda vasaros planai: visų pirma reikia įveikti S.Howkingo knygą, vėliau – išbandyti, kaip veikia kompiuterinė “Linux” programa, dar pastudijuoti olimpiadinių uždavinių ir apsispręsti, į kurią informatikos sritį jam labiau gilintis.

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...