Praėjusį trečiadienį Vyriausybė paskelbė ekstremalią padėtį net šešiuose Lietuvos rajonuose: Druskininkų, Varėnos, Alytaus, Lazdijų, Šalčininkų, Trakų. O remdamiesi šalių, kuriose kilo afrikinio kiaulių maro židiniai, – Ispanijos, Portugalijos, Rusijos bei Baltarusijos, patirtimi, žinome, kad maro užkratas per metus vidutiniškai pasislenka nuo 300 iki 500 kilometrų. Vadinasi, netrukus ekstremalią padėtį teks skelbti jau visoje Lietuvoje, o galbūt net ir pranešti apie radikaliausią sprendimą – naikinti kiaules visiems kiaulių augintojams, nepaisant fermų dydžio.
Nuo klausimo, kiek tokia grėsmė reali, pradėjome pokalbį su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriumi dr. Jonu Miliumi.

J.M.: Mes darome viską, ką leidžia mūsų galimybės ir protas, kad nereikėtų skelbti radikaliausio sprendimo. Žmonių dar tikrai nereikia gąsdinti. Esame numatę visą kompleksą priemonių: nuo naminių kiaulių mažuose ūkiuose laikymo sugriežtinimo iki šernų populiacijos mažinimo. Be to, dėsiu visas pastangas, kad jau pavasarį būtų tveriama tvora pasienyje su Baltarusija, nes šernai nejuda nuolatos.
Manau, tvora išspręstų net 90 proc. visų problemų, kilusių dėl šios ligos. Mat šernų judėjimas vyksta dukart per metus: pavasarį jie iš Lietuvos miškų patraukia Baltarusijos link, nes pas mus prie sienos su Baltarusija plyti miškai, o ten – laukai, apsėti kukurūzais, bulvėmis, javais. O rudenį, kai nuimamas derlius, šernai vėl patraukia į Lietuvos miškus. Dar vienas jų judėjimo laikas – spalis, lapkritis, kai prasideda poravimasis. Tada šernai, ieškodami patelės, per dieną gali nueiti iki 100 km.
Todėl dabar vienas svarbiausių dalykų – informacijos sklaida: reikia dešimt kartų daugiau aiškinti žmonėms apie afrikinį kiaulių marą, nei aiškinome iki šiol. Juk štai dabar medžiotojai mus kaltina nehumaniškumu dėl pasiūlymo mažinti dirbtinai padidintą šernų populiaciją, bet ar humaniška būtų jei nesuvaldžius viruso plitimo tektų išnaikinti kiaulių kompleksus, kuriuose auga po 50 tūkst. šių gyvūnų?
Tie, kurie matė dokumentinį filmą, kaip Rusijoje prasidėjus afrikiniam kiaulių marui buvo deginami ištisi kiaulių ūkiai, liaujasi išvedžioję apie humaniškumą.
Antra vertus, iš tiesų, kai prieš aštuonerius metus Pietų Rusijoje, prie sienos su Gruzija, kilo afrikinio kiaulių maro protrūkis, mes visi turėjome susitelkti ir jiems visomis išgalėmis padėti, kad tai neateitų iki Europos Sąjungos. Juk profilaktika visada geriau nei gydymas. Bet dėl nesusikalbėjimo to nepadarėme. Nors tiksliai pasakyti, iš katros pusės buvo mažiau noro kalbėtis, negalėčiau. O ligoms nesvarbi nei politika, nei sienos.
VEIDAS: Mokslininkų vertinimu, afrikinis kiaulių maras yra ekonomiškai pati pavojingiausia liga. Mat, kaip rodo kitų šalių pavyzdžiai, kad išnaikintum šią ligą, reikia likviduoti visus gyvūnus – tiek namines kiaules, tiek šernus, po keletą kartų dezinfekuoti fermas, tvartus, įrankius, be to, iš šalies, kurioje yra toks židinys, negalima eksportuoti ne tik jokios rūšies mėsos, bet ir galvijų pašarų ar grūdų. Kalbėkime atvirai: kada ir kiti ūkininkai – galvijų, grūdų augintojai gali sulaukti embargo savo produkcijai?
J.M.: Mes tikime, kad galbūt pavyks susitvarkyti kitomis priemonėmis ir nereikės išnaikinti visų kiaulių, mat pas mus kitoks klimatas nei Portugalijoje ar Ispanijoje. Juos kankina nuolatiniai karščiai, nėra žiemų, todėl sparčiai dauginasi erkės, kurios ir platina šią ligą.
Tiesa, šis virusas yra labai pavojingas, nes nebijo šalčio. Tarkime, šaldytoje mėsoje jis išlieka gyvybingas iki trejų metų, o nuo šios ligos kritusiame lavone – net vienus metus. Bet juk mes nerandame visų kritusių gyvūnų, nes kai kuriuos kiti laukiniai gyvūnai išsinešioja, paukščiai sulesa. O jei šis virusas atsirado Lietuvoje, vadinasi, jis cirkuliuoja.
VEIDAS: Baltarusijoje kilus šios ligos protrūkiui įspėjote, kad jei Lietuvoje atsirastų bent vienas afrikinio kiaulių maro židinys, būtų sustabdytas mūsų mėsos eksportas, ir, ko gero, ne tik kiaulienos, bet ir galvijienos, paukštienos, galbūt net pašarų, grūdų. O juk žemės ūkio produkcijos eksportas sudaro apie 30 proc. viso mūsų šalies eksporto. Skaičiuojant pinigine išraiška tai būtų apie 15 mlrd. Lt per metus. Kas jau uždraudė importą iš Lietuvos ir kokios produkcijos?
J.M.: Importuoti žalią ar mažai apdorotą kiaulieną, ko ir reikėjo tikėtis, uždraudė mūsų partneriai iš Rusijos ir Baltarusijos. Mat tiek mūsų, tiek jų teisės aktuose aiškiai reglamentuota, kad kilus tokiai ligai jie privalo įvesti apsaugos priemones. Todėl į Rusiją mes nebegalime eksportuoti kiaulienos žaliavos ir gaminių, kurie apdoroti esant žemai temperatūrai. Tačiau ir toliau galime eksportuoti tuos gaminius, kurie ne trumpiau nei pusę valandos apdoroti esant ne žemesnei kaip 72 laipsnių temperatūrai.
Vis dėlto baltarusiai, mano manymu, taiko per griežtas priemones – jie uždraudė ne tik kiaulienos importą, kiaulienos krovinių tranzitą per jų teritoriją, bet ir pašarų eksportą. Bet kai židinys buvo pas juos, iš kurio mūsų teritoriją ir pasiekė ši liga, mes leidome baltarusiškos ir rusiškos produkcijos tranzitą per mūsų teritoriją į Kaliningradą. Aš viliuosi, kad tai tik laikinos priemones. Mes turime įrodyti, kad sėkmingai tvarkomės su šia liga ir kad apribojimus reikėtų taikyti tik tose teritorijose, kuriose yra židiniai, juolab kad kitose teritorijose užsikrėtusių šernų nerandame.
Iš tikrųjų mes kasdien kalbamės su kolegomis ir iš Baltarusijos, ir iš Rusijos, mūsų tarpusavio santykiai labai kolegiški, geranoriški, ir jei niekas kitas neįsikiš, mes tikrai išspręsime šiuos klausimus.
Antra vertus, gamtos nesureguliuosi. Nė vienas žmogus, mėginęs dirbtinai įsikišti ir sureguliuoti gamtos stichiją, nieko nepasiekė, o čia – stichija.
VEIDAS: Kas dar, be Lietuvos pasieniečių, nepritaria tvoros pasienyje su Baltarusija statybai?
J.M.: Iš esmės tiek vasarą, tiek praėjusią savaitę aukščiausiu lygiu sudarytos komisijos posėdyje sienos su Baltarusija statybai prieštaravo tik pasieniečiai. Bet, mano galva, jie pirmiausia turėtų galvoti apie Lietuvos ekonomiką.
Deja, daugybė žmonių, mokslininkų, patarėjų, siūlančių savo išeitis, mano, kad tai, ką jie siūlo, tikrai pasiteisins ir viruso plitimą pavyks suvaldyti. O kadangi mes neturime šios ligos patirties, tai siūlomi patys įvairiausi scenarijai. Aš kasdien prisiklausiau įvairiausių išvedžiojimų, kai kada labai keistų, ypač iš medžiotojų pusės.
VEIDAS: Kiek dėl afrikinio kiaulių maro kalti medžiotojai, kurie net vasarą šernams buvo sudarę sanatorines sąlygas – šerdavo bulvėmis, grūdais, tad šiems nereikėjo rūpintis savo išlikimu, tik daugintis?
J.M.: Tai tikra tiesa – mes patys dirbtinai padidinome šernų populiaciją keletą kartų. Šiandien Lietuvoje esanti šernų populiacija nebesveika. Tai jau nebėra laukiniai gyvūnai – mes juos pavertėme naminiais. Pastaraisiais metais šernams įveisėme „fermas“, veždavome pilnus vagonus pašarų ir juos penėjome. Negana to, miške netgi įrengtos filmavimo kameros, per kurias namie prie kompiuterio sėdintys medžiotojai stebi, kada šernai ateina, kaip jie maitinasi tose dirbtinėse šėryklose.
Bet juk mes eksportuojame į užsienį ne šernieną, o kiaulieną. Ir Lietuvos ekonomika uždirba pinigų ne iš šernienos, o iš kiaulienos bei kitų žemės ūkio produktų. Todėl pirmiausia turime galvoti apie tai.
Kita vertus, mes nesakome, kad privalome visiškai išnaikinti šią populiaciją. Tiesa, jei pažvelgtume į Daniją, kurioje kiaulių yra apie penkis kartus daugiau nei gyventojų ir kuri yra viena pagrindinių kiaulienos augintojų Europoje, pamatytume, kad ten tėra vos vienas šernas, ir tas pats atklydęs iš Vokietijos.
VEIDAS: Šiandien Lietuvoje suskaičiuojama apie 60 tūkst. šernų. O kiek jų galėtų būti normaliomis, natūraliomis sąlygomis, jei nebūtume dirbtinai padauginę šios populiacijos?
J.M.: Aš nesu biologas, bet manau, kad jei jie maitintųsi natūraliai, populiacija būtų akivaizdžiai mažesnė. Juk ką mes darėme pastaraisiais metais? Ne tik laukus pamiškėse apsėdavome kukurūzais, bet dar ir specialių šernus viliojančių kvapų pildavome.
Daugelis žmonių šiandien puikiai pelnosi iš medžioklės, tai didžiulė komercijos industrija. Tačiau reikia apsispręsti, ar mes ateityje gyvensime tik iš medžioklių, ar vis dėlto norime gyventi iš žemės ūkio produkcijos eksporto.
Iš tikrųjų labai gaila, kad mūsų sąmoningumas, valstybės reikalų, ekonomikos suvokimas toks menkas. Štai ir vakar tikrindami vieną medžioklės Jonavoje būrelį nustėrome: apdorojimo aikštelė prišnerkšta, primėtyta visokiausios rūšies atliekų.
Be to, didžiulė bėda ta, kad mes kartu su kaimynais latviais esame labai specifinės šalys. Kitaip nei Vakarų Europoje, pas mus kiaules augina ne tik stambūs ūkiai, kurie gali užtikrinti tinkamą biosaugą, bet ir nedideli ūkininkai, kaimo gyventojai. Dažno tokio valstiečio sūnus ar netgi jis pas yra dar ir medžiotojas, ir grįžęs po medžioklės ne tik eina į tvartą su tais pačiais drabužiais šerti kiaulių, bet dar ir šeria jas šernienos atliekomis. Tai jau šimtaprocentinis užkrėtimas. Vėliau tas medžiotojas dar nueina susitikti su kaimynu, kuris dirba dideliame kiaulių komplekse, ir taip užkratas keliauja.
Danijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje vyrauja stambūs kiaulininkystės ūkiai, tad nebėra tarpinės grandies, kuri užkratą atneštų su drabužiais. Pagaliau norėdamas patekti į tenykštį kiaulių kompleksą turi ne tik tris kartus nusiprausti po dušu, du kartus persirengti, bet dar ir kas kartą pasirašyti, kad per pastarąsias 48 valandas nebuvai jokiame kitame kiaulininkystės komplekse. Ką jau kalbėti apie tai, kad komplekso darbuotojai ar jų šeimų nariai negali būti medžiotojai.
O pas mus prieš trejus metus net 80 proc. visų kiaulininkystės kompleksų nebuvo aptverti. Beje, kai prieš keletą metų Beržų komplekse kilo klasikinio kiaulių maro protrūkis, ir dvidešimt metų dirbančio komplekso vadovo pasiteiravau, kodėl teritorija neaptverta, jis nusistebėjo, o kam ta tvora.
Aišku, šiandien dideliuose kompleksuose jau irgi laikomasi tų pačių reikalavimų kaip ir Danijoje.
VEIDAS: Bet jūs taip pat esate medžiotojas…
J.M.: Aš esu tik mėgėjas, nesu aktyvus. Kai buvau jaunesnis, buvau aktyvesnis. Iš esmės, nors medžioju su kolegomis ir Lietuvoje, ir užsienyje, tai darau labiau dėl bendravimo, o ne dėl laimikio. Man smagu bendrauti su žmonėmis.
VEIDAS: Bet savo siūlymais jūs rūstinate medžioklių patriarchą, įtakingą socialdemokratą Bronių Bradauską. Ar neišmes jis jūsų iš elitinio medžiotojų būrelio?
J.M.: Neturėtų (juokiasi). Manau, medžiotojai turi mane suprasti, nors jie ir turi savų išvedžiojimų. Aš juk nesu už visišką šernų populiacijos išnaikinimą, o tik už sumažinimą, ypač ten, kur ji buvo dirbtinai išpūsta.
VEIDAS: O ką darysite su šernų šėryklomis?
J.M.: Praėjusią savaitę priėmėme sprendimą, kad 10 km nuo sienos su Baltarusija negali būti jokių šėryklų.
Be to, šioje buferinėje zonoje, kaip paskelbta dar vasarą, negalima laikyti naminių kiaulių, nesant būtiniausių biosaugos priemonių. Taigi vasaros pradžioje ten buvo 10 tūkst., o šiandien liko 3 tūkst. kiaulių. Dauguma ūkių savininkų, užsibrėžusių ir toliau auginti kiaules, prie įėjimo į tvartus įsirengė dušus, persirengimo kambarius, kilimėlius, dezinfekavimo priemones, patys nemedžioja, užrakino tvartus, neleidžia į juos pašalinių žmonių. Tad tie, kurie laikysis reikalavimų, kiaules galės auginti, o tie, kurie ne, turės atsisakyti arba bus baudžiami.
VEIDAS: Ankstesniame interviu “Veidui” atkreipėte dėmesį, kad kai kurie Rusijos mokslininkai dėsto, esą šios ligos sukėlėjas galįs mutuoti ir tapti pavojingas žmonėms. Ar šituos įspėjimus patvirtino ir kiti mokslininkai?
J.M.: Ne, nepatvirtino, tai buvo tik mokslininkų hipotezė. Žmonėms ši liga tikrai nėra pavojinga, tad Lietuvos gyventojai gali būti ramūs dėl savo sveikatos, bet Lietuvos ekonomika rami negali būti. Mes kasmet eksportuojame įvairių žemės ūkio produktų, kurių vertė siekia 15 mlrd. Lt, ir nuolat ieškome naujų rinkų. Taigi jei nesusitvarkysime su šia liga, negalėsime ne tik rasti naujų rinkų, bet ir išsaugoti turimos 141 rinkos. Todėl turime imtis griežčiausių priemonių ir daryti viską, kad susitvarkytume.

Dėl afrikinio kiaulių maro Lietuvos žemės ūkio produkcijos eksportas gali dramatiškai susitraukti, bet įtakingi elitinių medžioklių rengėjai telkia pajėgas ir griebiasi visų spaudimo priemonių, kad užčiauptų Lietuvos mokslininkus – virusologus, veterinarus, zoologus, biologus, skelbiančius apie šernų keliamą grėsmę šalies ekonomikai. Šešėlinį komercinių medžioklių verslą įsukusiems veikėjams terūpi jų asmeninė gerovė.

Lietuvos kiaulininkystės ūkiai bei mėsos perdirbėjai jau šiandien, tai yra nepraėjus nė dviem savaitėms nuo dienos, kai Rusija ir Baltarusija uždraudė kiaulienos ir šaltai apdorotų šios rūšies mėsos gaminių eksportą, skaičiuoja milijoninius nuostolius. Šių dviejų šalių gyventojai yra pagrindiniai Lietuvoje ir ES užauginamos kiaulienos valgytojai. Rusai pernai ir užpernai suvalgė apie 800 tūkst. tonų, baltarusiai – 120 tūkst. t ES užaugintos kiaulienos.
Gyventojų skaičiumi didžiausios Kinijos valgytojų rinka yra tik antroje vietoje: pernai ir užpernai kinai suvalgė vos 600 tūkst. t, o japonai – apie 230 tūkst. t ES užaugintos kiaulienos.
„Todėl viliamės, kad žinodamos, jog Rusijos rinka Europos Sąjungai yra tokia svarbi, Europos Komisija bei didžiosios šalys narės, kurios yra galingos kiaulienos eksportuotojos, darys viską, kad afrikinio kiaulių maro užkratas nuo Lietuvos pasienio neplistų į mūsų šalies bei ES gilumą“, – sako Algis Baravykas, Kiaulių augintojų asociacijos direktorius.
„Bet jei virusas pasieks smulkiųjų kiaulių augintojų tvartus ar juolab pateks į fermas, tuomet Lietuvai užsivers ne tik kiaulienos, bet ir visos rūšies mėsos – jautienos, avienos, paukštienos, taip pat ir grūdų bei gyvūnų pašarų eksporto rinkos. Ir ne vieniems, o keleriems metams“, – aiškina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos docentas Arūnas Stankevičius, apsigynęs daktaro disertaciją apie klasikinį kiaulių marą bei stažavęs įvairiose pasaulio mokslo institucijose ir gilinęsis į afrikinio kiaulių maro keliamas grėsmes.
Pasak kalbintos LSMU VA profesūros, A.Stankevičius šiandien Lietuvoje yra, ko gero, vienintelis virusologas, taip gerai išmanantis afrikinio kiaulių maro keliamą grėsmę. Ir, deja, jis nebando mūsų guosti.
„Iš tikrųjų kol kas nei Lietuvos valdininkai, nei medžiotojai net nesuvokia, su kuo turi reikalą, – tęsia A.Stankevičius. – Prieš keletą dešimtmečių Lietuvoje išplitęs ir laikytas galvijams pavojingiausiu virusas, sukeliantis snukio ir nagų ligą, palyginti su afrikiniu kiaulių maru, yra tik lengva sloga.“
Taigi, jei afrikiniu kiaulių maru užsikrės kiaulės, iš esmės žlugs Lietuvos žemės ūkio produkcijos eksportas, per metus siekiantis 15 mlrd. Lt.

Kol neiššaudysime visų šernų, maro nesuvaldysime
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius griebiasi už galvos, išgirdęs kalbas net ir apie laikiną grėsmę visų rūšių mėsos eksportui. Mat kai pernai Rusija vos trims mėnesiams uždraudė lietuviškos galvijienos importą, tiek užteko, kad mūsų mėsinių galvijų augintojai ir perdirbėjai prarastų pirkėjus. „Kai Rusija atnaujino mūsų galvijienos importą, buvę mūsų partneriai šioje šalyje jau buvo susiradę naujų galvijienos tiekėjų iš Afrikos bei JAV ir pasirašę su jais ilgalaikes sutartis, – aiškina E.Mackevičius. – Kai mes pasiūlėme tęsti bendradarbiavimą, rusai mums pasiūlė kone perpus mažesnę kainą. O tada jau mūsų galvijų augintojai pareiškė, kad jiems nebeapsimoka eksportuoti.“
Taigi, 2012 m. į Rusiją mes eksportavome 14 tūkst. t jautienos, o po minėto draudimo panaikinimo eksportas susitraukė iki vos 6 tūkst. t. Naujų mėsos eksporto rinkų, pasak E.Mackevičiaus, sunku rasti, nes mūsų ūkininkai augina daugiausia pienininkystei skirtų veislių galvijus, o kitos rinkos pageidauja pirkti tik mėsinę galvijieną.
Jei būtų uždrausta eksportuoti bet kurios rūšies mėsą vienus ar dvejus metus, dauguma Lietuvos ūkininkų, ypač turinčių finansinių įsipareigojimų, bankrutuotų. Bet LSMU docentas A.Stankevičius perspėja, kad laukinėje gamtoje atsiradus afrikinio kiaulių maro židiniui viruso plitimo nebeįmanoma sustabdyti, kol nebus išnaikinti absoliučiai visi jį platinantys gyvūnai. Tai yra šernai.
„Kaip rodo Rusijos patirtis, šis virusas per metus pirmyn pasislenka apie 500 km: per aštuonerius metus jis nuo pietinės Rusijos sienos su Gruzija pasiekė Baltarusiją, o per pastarąjį pusmetį – jau ir Lietuvą“, – pastebi A.Stankevičius.
Taigi, kol po Lietuvos miškus bėginės bent vienas šernas, ligos nesuvaldysime. Kad ir kokių priemonių mūsų veterinarijos tarnybos specialistai imsis, vis viena vėliausiai po metų užkratas pasieks ir tvartus, ir kiaulininkystės kompleksus. Tai rodo Ispanijos bei Portugalijos patirtis: kol jie neiššaudė ir nesudegino visų šernų, nesunaikino ir nesudegino visų kiaulių, tol nesunaikino ir užkrato.

Medžiotojams svarbesni ne valstybės ekonomikos, o jų asmeniniai interesai
Bronius Bradauskas, valdančiosios Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys, svarbiausio parlamentinio komiteto – Biudžeto ir finansų – pirmininkas nenori nė girdėti apie tokius virusologų įspėjimus bei veterinarų siūlymą sunaikinti bent 90 proc. visos šiandieninės šernų populiacijos.
Elitinių medžioklių dalyviams nuogąstavimai apie Lietuvos žemės ūkio ekonomikos žlugimą yra „čepucha“. „Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai nieko nesupranta apie šernų populiaciją. O šios tarnybos vadovas Jonas Milius, kad ir medžiotojas, irgi nėra įsigilinęs į šernų gyvensenos ypatumus“, – telefonu iš Druskininkų, kur lepinosi purvo voniomis, dudeno rafinuotų nomenklatūros medžioklių guru B.Bradauskas.
„Pinigai už kelialapį į sanatoriją buvo iš anksto sumokėti, tad nebegalėjau nevažiuoti, bet aš laikau ranką ant pulso, – nė akimirkai nepaleisdamas iš rankų mobiliojo telefono kalbėjo Seimo milijonierius. – Ką tik pakalbėjau su Ekstremalių situacijų komisijos pirmininku, vidaus reikalų ministru Alfonsu Barakausku ir jam išaiškinau šernų gyvensenos ypatumus, jų būdo savybes. Mes negalime nei su varovais, nei iš bokštelių medžioti šernų, nes jie yra labai protingi gyvūnai: ims bėgti, ir tik dar labiau pasklis po visą Lietuvą.“
B.Bradauskas grūmoja: miškuose, kuriuose rasta afrikiniu kiaulių maru užsikrėtusių šernų, šių gyvūnų iš viso negalima naikinti. „Atvirkščiai, mes turime juos dar gausiau šerti – valstybė privalo skirti pinigų iš biudžeto šernų pašarui pirkti. Tada tie, kurie užsikrėtę, niekur nejudės ir patys natūraliai iškris, o sveikieji – išliks“, – dėsto įtakingiausias Lietuvos medžiotojas.
Bet, kaip aiškina LSMU Užkrečiamųjų ligų katedros profesorius Algirdas Šalomskas, užsikrėtę šernai suserga ne iš karto. Priklausomai nuo imuninės sistemos stiprumo bei gauto viruso kiekio, kurį laiką jie būna viruso platintojai. O nugaišusius šernus ne tik kiti miško žvėrys bei paukščiai lesa, bet ir patys šernai ėda, mat yra visaėdžiai. Taip virusas dar labiau plinta.
Maža to, kaip pabrėžia virusologas A.Stankevičius, toje vietoje, kur šernai kniso bulves, ėdė kukurūzus ar javus, gali likti afrikinį kiaulių maro virusą platinančių erkučių.
Paprastai erkės įsisiurbia į šerną ir tūno prie jo prikibusios tol, kol užtektinai prisisotina gyvūno kraujo. Pripampusios kraujo, erkės nukrinta ant žolės, bet ir toliau lieka gyvybingos bei pavojingos dar net keletą metų, kol vėl prisisiurbia prie kito šerno.
„Šitai žinodamos kitos šalys mums gali užtrenkti apskritai visas žemės ūkio produkcijos eksporto rinkas, – įspėja A.Stankevičius. – Nors aš užsitrauksiu labai Lietuvoje įtakingo sluoksnio – medžiotojų nemalonę, bet būdamas mokslininkas negaliu tylėti ir tvirtinu, kad kol mes nesunaikinsime absoliučiai visos šernų populiacijos, nesuvaldysime šios ligos. Juk kas tiksliai pasakys, kuris iš likusių 10 proc. šernų populiacijos nėra viruso platintojas? Šito niekas negali garantuoti.“
Mokslininkas atvirai sako, kad sunaikinti visus šernus valstybei būtų pigiau, nei netekti didžiumos pajamų iš žemės ūkio produkcijos eksporto.

BFL

Kauno apygardos prokuratūra ketvirtadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl didelį atgarsį visuomenėje sukėlusio kiaulių maro Jonavos rajono ūkyje.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas, nes buvo sunaikintas didelės vertės turtas ir netinkamai atliktos pareigos, pranešė Kauno apygardos prokuratūra.

“Siekiant nustatyti viruso kilmę ir galimus patekimo būdus į kiaulių ūkį, šiuo metu yra formuluojamos užduotys, klausimai, galėsiantys padėti atsakyti į pareigūnus ir visuomenę dominančius klausimus”, – sakė prokuratūros Sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Gintautas Tamulionis.

Sudaryta tyrimo grupė iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų. Tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros ir Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokurorai.

Kiaulių maras Jonavos rajono bendrovės Beržų kompleksas fermoje nustatytas birželio 1 dieną. Vėliau liga išplito dar į dvi fermas, todėl gali tekti sunaikinti apie 23 tūkst. kiaulių.

BFL

Nuo kitos savaitės bus siekiama atnaujinti gyvų kiaulių eksportą iš Lietuvos, išskyrus Kauno apskritį, kur nustatyti klasikinio kiaulių maro atvejai.

“Pirmadienį rašysiu Rusijos federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos vadovui Sergejui Dankvertui kreipimąsi, kad mes priėmėme visas reikalingas priemones ir prašome atnaujinti eksportą (iš Lietuvos, išskyrus Kauno apskritį – ELTA) į Rusijos Federacijos respubliką”, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Jonas Milius penktadienį per spaudos konferenciją Eltoje.

Pasak tarnybos vadovo, į Europos Sąjungą (ES) gyvų kiaulių praktiškai nebuvo vežama, nebent veislinės, bet bus siekiama, kad būtų panaikinti apribojimai ir ES. Tikimasi, kad dėl to problemų nekils.

Kiaulių maro atvejai patvirtinti trijose fermose – UAB “Beržų komplekse” ir jo padaliniuose – Praulių kaime, kur laikomos 2348 kiaulės, ir Blauzdžių kaime, kur laikomos 5205 kiaulės.

“Šiandien mūsų laboratorija patvirtino dar dvi to pačio “Beržų komplekso” kontaktines fermas. Aišku, reikėjo to ir tikėtis, kadangi ten vyko ir pašarų bei gyvūnų judėjimas, taigi išvengti to praktiškai buvo neįmanoma”, – sakė J. Milius.

Baiminamasi, kad virusas gali įsimesti ir dar į vieną fermą, kurioje laikoma apie 1,5 tūkst. kiaulių, kol kas tyrimai nuogąstavimų nepatvirtina.

“Dar viena kontaktinė ferma yra Trakuose. Yra didelė rizika, kad ir ten gali įsimesti liga, šiandien visi kraujo tyrimai yra neigiami”, – sakė J. Milius.

VMVT vadovo teigimu, dėl ligos reikia sunaikinti maždaug 23 tūkst. kiaulių. UAB “Rietavo veterinarinė sanitarija” vakar utilizavo maždaug 80 tonų kiaulių, likviduotos 1624 kiaulės. Tikimasi per 10 dienų likviduoti židinius. Kraštutiniu atveju rengiamasi užkasti gyvulius. Tam būtų specialiai paruošiamos duobės ir pats virusas jam nepalankioje terpėje greitai žūna, todėl, pasak specialistų, baimintis, kad jis pateks į gruntinius vandenis, nereikėtų.

“Penktadienį bus nustatytos naujos 3 ir 10 kilometrų apsaugos zonos kontaktinėse fermose, į jas pateks ir keli kompleksai, dalis Kėdainių rajono. Iš stebėsenos zonų judėjimas nebus galimas, kol nebus suskaičiuoti visose zonose esantys kiaulių laikytojų ūkiai, atliekami tyrimai. Kiekvienas kiaulių ūkis bus individualiai patikrintas”, – sakė laikinasis VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės viršininkas Marius Masiulis.

Į sustiprintos stebėsenos zonas pateks ir Pauliukų žemės ūkio bendrovė su 11 tūkst. kiaulių bei Dainavos kiaulių veislynas su 3 tūkst. kiaulių.

VMVT vadovo įsitikinimu, virusas ir net reta jo rūšis Lietuvoje buvo nustatyta greitai ir tiksliai. Diagnozę patvirtino ir referencinė Europos laboratorija.

Lietuvos kiaulės užsikrėtė retos atmainos klasikiniu kiaulių maru, kuris Europoje ir vadinamas Lietuvos atmaina. Ji labai seniai buvo pasireiškusi Europoje ir Izraelyje.

J. Milius aiškino, kad šios formos liga pasireiškia labai netipiškai, jos požymiai panašūs į apsinuodijimą, o ją diagnozuoti galima tik atsiradus antikūnams. Antikūnai susidaro per tris savaites. “Per dvi dienas, kai prasidėjo kritimas, mes ir sureagavome”, – sakė VMVT direktorius.

Klasikinis kiaulių maras kaip liga žmonėms nepavojinga. Ja serga tik kiaulės ir šernai. VMVT vadovas patikino, kad lietuvišką kiaulieną perkantys žmonės dėl jos saugumo gali būti garantuoti ir ramūs.

“Aš visą dieną būnu fermose, turiu tiesioginį kontaktą, esu gyvas ir sveikas. Virusas nėra pavojingas žmonėms, jis pavojingas kiaulėms. Visos sergančios kiaulės yra naikinamos. Nėra intereso kažkam kažką paduoti, nes mes per utilizaciją skaičiuojame nuostolius ir pagal juos po to įmonei skaičiuosime draudimo nuostolius, ir Europos Komisijai pateiksime nuostolius”, – sakė J. Milius.

VMVT vadovas teigė, jog dar yra aiškinamasi, kaip klasikinis kiaulių maras galėjo patekti į fermą.

“Yra grėsmių, kada vežamos gyvos kiaulės į Rusiją. Kaip matote ir spaudoje pasirodė netgi pačių savininkų nuomonė, kad tai gali būti tyčinis dalykas, todėl mes pasitelkėme Generalinę prokuratūrą, kad po to nebūtume apkaltinti, jog ne viską ištyrėme. Tyčia – pavyzdžiui, iš užkrėstos fermos atveži maisto atliekų ir to užtenka. (…) Mano sąmonė net neleidžia galvoti (apie tyčinį užkrėtimą – ELTA). Aš neįsivaizduoju, kas gali būti tuo suinteresuotas”, – sakė J. Milius.

BFL

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė, kad didelę kiaulių fermą apkrėtęs klasikinio maro virusas yra vadinamasis lietuviškas.

“Viruso rūšis tapati, kuri buvo užfiksuota 2009 metais Panevėžio rajono fermoje. Europoje tas štamas dabar vadinamas lietuvišku”, – sakė Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius, rašo dienraščiai “Vilniaus diena” ir “Kauno diena”.

Iš viso reikia sunaikinti ir utilizuoti apie 16 tūkst. kiaulių, laikytų vienoje “Beržų” komplekso fermoje Jonavos rajone. Specialistai nerimauja, kad Rietave veikianti utilizavimo įmonė nespės susidoroti su tokiais milžiniškais kiekiais. Pageidaujama, kad įmonėje per dieną būtų sunaikinama apie 200 tonų gaišenos, nors įprastas pajėgumas yra 160 tonų per dieną.

Pasak specialistų, draudikai padengs tik nedidelę dalį dėl maro patirtų nuostolių, nes daug lėšų pareikalaus gyvulių užmigdymas, utilizacija ir kiti brangūs darbai, kurie atliekami pačios įmonės lėšomis. Labai daug finansinių sąnaudų ir laiko pareikalaus atkurti sunaikintą milžinišką bandą.

Klasikinis kiaulių maras išplito dar dviejuose komplekso filialuose.

Ekstremali situacija Jonavos rajone gali tęstis maždaug savaitę, tačiau “Beržų” ir jo filialams apribojimai bus taikomi dar labai ilgai.

Viešai paskleistus įtarimus, kad kiaulės buvo užkrėstos piktavališkai, “Beržų” komplekso savininkai vertina pabrėžtinai skeptiškai.

“Diversijos galimybė – nesąmonė. Niekas negali nešiotis maro bakterijų kišenėje”, – vakar dėstė 36 proc. įmonės akcijų valdantis Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius Jonas Klemensas Sungaila.

BFL

Klasikinio kiaulių maro užkratas įtariamas dar dviejose fermose – UAB “Beržų komplekso” padaliniuose – Praulių kaime, kur laikomos 2348 kiaulės, ir Blauzdžių kaime, kur laikomos 5205 kiaulės.

Klasikinis kiaulių maras įtartas skrodimo metu, Eltai teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausioji veterinarijos gydytoja Rasa Mažeikienė. Paimti mėginiai laboratoriniams tyrimams, jų rezultatai dar negauti.

Klasikinio kaulių maro židinyje “Beržų komplekso” fermoje kiaulės naikinamos ir utilizuojamos, jų mėsa nenaudojama mėsos produktų gamybai, tikina VMVT specialistai.

Ketvirtadienio duomenimis, 30 tonų sunaikintų kiaulių išvežta utilizavimui į UAB “Rietavo veterinarinė sanitarija”. Kiekviena į UAB “Rietavo veterinarinė sanitarija” pristatyta siunta VMVT atsakingų pareigūnų griežtai kontroliuojama ir registruojama, teigiama VMVT pranešime.

Aplink ligos židinį nustatytos 3 kilometrų spinduliu apsaugos ir 10 kilometrų spinduliu priežiūros zonos, atliekama kiaulių fermos dezinfekcija, įvesti kiaulių transportavimo ribojimai, siekiant apsaugoti aplinkines gyvulių fermas nuo galimo ligos plitimo, atliekami nušautų šernų laboratoriniai tyrimai, vykdoma padidinta aplinkinių ūkių stebėsena.

Klasikinio kiaulių maro liga žmonėms nepavojinga. Ja serga tik kiaulės ir šernai.

BFL

Dar nenurimus naujienoms dėl užkrėstų daržovių, vakar pasklido žinia apie kiaulių marą.

„Vilniaus diena“ teigia – „Vos vienas prekybos tinklas spėjo paskelbti mažinantis mėsos produktų kainas, Lietuvoje nustatytas klasikinio kiaulių maro atvejis neišvengiamai turės įtakos kiaulienos pardavimui apskritai.

Dar nespėjusius atsigauti po naujienų iš Vokietijos apie mirtina bakterija užkrėstus ispaniškus agurkus, lietuvius pasiekė nauja baugi žinia: Jonavos rajono kiaulių fermoje – kiaulių maro atvejis. Žinant, kaip lietuviai linkę panikuoti, vargu ar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tikinimai, jog Lietuvoje parduodama kiauliena yra saugi, o klasikinis kiaulių maras – žmonėms nepavojinga liga, nuramins gyventojus.

Veterinarijos tarnyba informuoja, kad Kauno apskrityje, Jonavos rajone, Šilų kaime, UAB “Beržų kompleksas”, kiaulių fermoje, kurioje buvo laikoma 15 919 kiaulių, 2011 m. birželio 1 d. nustatytas klasikinis kiaulių maras. Teigiama, kad nepakankamos kiaulių ūkio savininkų kontrolės priemonės gali sudaryti milžiniškų ekonominių nuostolių kiaulių ūkiams. Gyvulių gaišimas nuo šios ligos yra 80–100 proc.

„Lietuvos rytas” rašo: „Pirmųjų maro požymių fermose pasirodė dar prieš dvi savaites – kai kurios kiaulės staiga liovėsi ėsti.

„Buvo įtarta, kad kai kurios kiaulės tiesiog apsinuodijo.

Tačiau kai jos masiškai pradėjo kristi, buvo paimti mėginiai. Ištyrus paaiškėjo, kad tai klasikinis kiaulių maras”, – vakar „Lietuvos rytui” pasakojo vienas didžiausių Beržų komplekso akcininkų Jonas Sungaila.”

„Vilniaus diena” teigia, kad „Lietuvos vyriausiasis veterinaras Jonas Milius neatmetė galimybės, kad kiaulės galėjo būti užkrėstos tyčia ir maro priežastis prašo aiškintis prokurorų. Jo teigimu, kol kas sunku prognozuoti nuostolius, kuriuos lems kiaulių liga.

“Šiandien apie nuostolius negaliu pasakyti, kokie jie bus. Yra skaičiuojama. Kiekvienoje savivaldybėje yra žemės ūkio ministro sudaryta komisija ir jie tai atliks. Atlikus tą darbą kreipsimės į Europos Komisiją dėl nuostolių padengimo. Žinoma, jeigu draudimas yra, įmonė taip pat dėl draudimo kreipsis”, – teigė J. Milius.”

„Verslo žinios“ priduria, kad „Lietuvos kiaulių augintojai patyrė eilinį smūgį – sustabdytas eksportas ir nutrauktas bet koks gyvulių gabenimas šalies teritorijoje. Labiausiai nerimaujama dėl sustabdyto eksporto į Rusiją – kiekvieną prarastą poziciją vėliau ten susigrąžinti tikrai nelengva.“

BFL

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad Jonavos rajono Šilų kaime, UAB “Beržų kompleksas” kiaulių fermoje, nustatytas klasikinis kiaulių maras (KKM). Fermoje laikoma 15919 kiaulių.

Gegužės 30 d. buvo paimti 63 mėginiai užkrečiamųjų ligų diagnostikai ir birželio 1 d. patvirtintas KKM.

Apie nustatytą KKM informuota Europos Komisija, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija, kaimyninių šalių veterinarijos tarnybos.

Sustiprinta kontrolė UAB “Beržų kompleksas” bei kitose didelėse kiaulių fermose. Visuose šalies komerciniuose kiaulių ūkiuose pradėta vykdyti aktyvi kiaulių stebėsena. Suaktyvintas šernų mėginių paėmimas KKM nustatyti.

Aplink ligos židinį 3 km ir 10 km spinduliu nustatytos apribojimų zonos. Organizuojamas mėginių ėmimas. Tyrimai tęsiami.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus, vyriausiojo valstybinio veterinarijos inspektoriaus dr. Jono Miliaus, patvirtinus klasikinį kiaulių marą, laikinai uždraustas kiaulių išvežimas iš/į Lietuvos teritoriją.

Lietuvoje klasikinio kiaulių maro liga paskutinį kartą registruota 2009 metais. Pasak J. Miliaus, nepakankamos kiaulių ūkio savininkų kontrolės priemonės gali sudaryti milžiniškų ekonominių nuostolių kiaulių ūkiams.

Nuo šios ligos nugaišta 80-100 proc. gyvulių.

Klasikinis kiaulių maras – žmonėms nepavojinga liga.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užtikrina gyventojus, jog Lietuvoje parduodama kiauliena yra saugi vartoti.