Scanpix nuotr.

Visas su Rusijos Valstybės Dūmos ir žemutinių Federalinės Asamblėjos rūmų rinkimais susijusias naujienas galima apibendrinti įprasta fraze: ir vėl nieko itin naujo. Blogąja prasme, žinoma.

Rima JANUŽYTĖ

Dar likus porai savaičių iki rinkimų sužinoti, kaip sekasi Vladimiro Putino oponentams, buvo nebeįmanoma: Rusijos teisingumo ministerija pa­skelbė, kad nepriklausomas apklausų centras „Le­vada“ yra „užsienio agentas“ ir toliau nebegali tęsti veiklos. „Tai praktiškai reiškia politinės cenzūros įvedimą ir nepriklausomų apklausų neįmanomumą. Tai tipinis šio represyvaus režimo elgesys“, – sako uždaromo centro vadovas Levas Gudkovas.

Žinoma, Kremlius teigia, kad anokia čia politinė cenzūra, tad priešingai aiškinančio L.Gudkovo žo­džiai – tik balsas tyruose. Ką ir bepridursi, kai už­­sienio agentais savo noru privalo užsiregistruoti vi­­sos nevyriausybinės organizacijos, gaunančios kad ir menkiausią finansinę paramą iš užsienio.

Tad tyruose – ir visos Rusijos sociologinės ap­klau­sos, kurias, be „Levados“, rengia dar keletas bendrovių, ir tas keletas nėra „užsienio agentai“. Jos – Kremliaus agentai, nes jas kontroliuoja valstybė, o skelbia jos tai, ką pasako Kremlius.

O Kremlius, kuris savo piliečius pažįsta geriausiai, sako: Vladimiro Putino palaikymas – tiesiog re­kordinis, siekia 82 proc., o „Vieningosios Ru­­si­jos“ – „kur kas didesnis nei oponentų“.

Beje, partijos „Vieningoji Rusija“ ir V.Putino populiarumo reitingai esą niekaip nesusiję. Pre­zi­de­n­tas atsiribojo nuo partijos tapęs prezidentu, o da­bar partijos lyderis – premjeras Dmitrijus Med­vedevas. Bet visa tai – tik formalumai, nes visi ir taip žino, kieno partija yra „Vieningoji Rusija“.

Tokie valstybės kontroliuojamų sociologinių ap­klausų bendrovių tyrimų rezultatai – dar vienas įrodymas, kad „Levadą“ reikėjo uždaryti: vos prieš savaitę ši „agentų irštva“ paskelbė oi kokius nemalonius skaičiukus: „Levados“ apklausų duomenimis, partiją „Vieningoji Rusija“ palaikančių žmonių nuo liepos mėnesio sumažėjo nuo 57 iki 50 proc. Be to, centro duomenimis, 39 proc. rusų ma­no, kad balsavimas apskritai yra beprasmis.

Kritęs partijos populiarumas, pasak ekspertų, parodė, kad politinės kovos, ar bent jau pasistumdymo, vis dėlto esama, nes rinkimų kampanijos me­tu apie savo egzistavimą priminė ir kitos partijos, paprastai tūnančios užribyje, pavyzdžiui, Ru­sijos liberalų demokratų partija. „Atsirado politinių jėgų rinka, apie kurią žmonės nė nenutuokė“, – tada aiškino „Levados“ centro direktoriaus pa­vaduotojas Aleksejus Graždankinas.

Scanpix nuotr.

Vis dėlto rinkimų laimėtojai aiškūs, nežinomas tik balsų už „Vieningąją Rusiją“ procentas. Per pra­ėjusius rinkimus už šią partiją balsavo 49 proc. į rinkimus atėjusių žmonių, bet tūkstančiai kitaip galvojančiųjų rinkosi į gatves ir mėgino sakyti, kad rezultatai – suklastoti.

Dabar „Vieningoji Rusija“ gali sulaukti gerokai ma­žesnio palaikymo, nes daugelis rusų vis labiau piktinasi valdžia dėl šalyje siaučiančios finansinės krizės, kurią sukėlė Vakarų sankcijos, skirtos Rusijai dėl Ukrainos konflikto, ir kritusios naftos kainos.

Tad laimėti sunkmečiu reiškia dar daugiau, nei laimėti pakilimo laikotarpiu. Na, o jei yra nepaten­kintųjų – jiems skirta šiek tiek pažadų.

„Nėra pinigų, bet laikykitės“, – šiemet pensinin­kams pranešė premjeras D.Medvedevas. Ir prižadėjo, kad 2017 m. sausį pensininkams bus skirtos vienkartinės 5 tūkst. rublių (68 eurų) išmokos. Tai esą tas pats, kas pensijos dydį „pririšti“ prie didėjančios infliacijos tempo, nors iš tiesų pensininkai liks gerokai apgauti, nes infliacija Rusijoje didėja labai sparčiai.

Kad ir kaip būtų, dėl rinkimų kampanijos kūrybiškumo ir įtaigumo „Vieningosios Rusijos“ lyderiai galvos per daug nesuka: kam investuoti į tai, ką jie gaus nemokamai, – pergalę.

„Partija neturi jokios žinios, išskyrus tai, kad „vi­si kiti yra blogesni už mus“. Bet balsavimas už opo­zicines partijas, nors ir yra pasipriešinimo balsas, vis tiek reiškia, kad sistema palaikoma“, – sako „Carnegie“ tyrimų centro Maskvoje pirminin­kas Andrejus Kolešnikovas.

8 tūkstančiai kandidatų

Dar rugpjūčio pradžioje Rusijos naujienų agentūra TASS paskelbė, kad norą dalyvauti parlamento rinkimuose pareiškė daugiau kaip 8 tūkst. kandidatų. Kaip jie pasiskirstys, priklausys nuo balsavimo pagal mišrią rinkimų sistemą. Tai reiškia, kad pusę iš 450 parlamentarų piliečiai rinks pagal partijų sąrašus, pusę – vienmandatėse apygardose.

Šiuo metu „Vieningoji Rusija“ parlamente turi net 238 vietas. Antri – Genadijaus Ziuganovo va­do­vaujami komunistai, toliau – Sergejaus Mi­ro­no­vo „Teisingoji Rusija“ ir Vladimiro Žirinovskio li­beraldemokratai. Šios partijos neabejotinai ir to­liau liks valdžioje. Kaip rodo įvairios visuomenės apklausos, jų reitingai yra didžiausi.

Dvi pagrindinės opozicinės partijos – Rusijos demokratinė partija „Jabloko“ ir Boriso Nemcovo Liaudies laisvės partija (PARNAS), kuriai dabar vadovauja buvęs ministras pirmininkas Michailas Kasjanovas, rinkimuose dalyvaus atskirai.

Dvi pagrindinės opozicinės partijos – Rusijos demokratinė partija „Jabloko“ ir Boriso Nemcovo Liaudies laisvės partija (PARNAS), kuriai dabar vadovauja buvęs ministras pirmininkas Michailas Kasjanovas, rinkimuose dalyvaus atskirai.

Birželį Kremliaus kritikas Michailas Chodor­kovs­kis pristatė savo remiamus kandidatus į Vals­ty­bės Dūmą. Vien šis buvęs verslo magnatas per savo fondą „Atvira Rusija“ iškėlė daugiau nei dvi dešimtis kandidatų. Tarp jų – fizinę negalią tu­rin­tis 23 metų sportininkas Jaroslavas Sviatos­lavs­kis ir gerai žinoma Marija Baronova, dalyvavusi protestuose prieš V.Putiną 2012 m.

Jos kandidatūra Valstybės Dūmos rinkimuose „Atviros Rusijos“ fondo lėšomis iškelta Maskvoje, nors tai padaryti ir nebuvo lengva. Visų pirma – dėl anksčiau pateiktų kaltinimų dalyvavus protestuose. Nors kalėjimo ji išvengė, tačiau ilgo teisminio proceso metu jai buvo uždrausta išvykti iš Mask­vos. Galiausiai M.Baronova turėjo surinkti daugiau nei 14 tūkst. Maskvos gyventojų parašų, kad galėtų iškelti savo kandidatūrą rinkimuose. Po dau­gybės durų varstymo M.Baronova reikiamą skai­­čių parašų vis dėlto surinko ir pateikė juos paskutinę dieną. Ji sakė prisitrynusi ant pirštų pūslių, nes reikėjo pasirašyti ant visų 14 911 dokumentų. „Nemiegojau 81 val. Išsilaikiau neužmigusi, apsiliedama šaltu vandeniu ir vartodama meldonį. Tačiau mums pavyko“, – sakė kandidatė.

M.Baronova teigia, kad ji ir M.Chodorkovskio judėjimas ruošiasi ateičiai: „Jei agituosime ir pradėsime (įgyvendinti) projektus dabar, po 10 metų bus žmonių, kurie galės perimti šalį į savo rankas po­tencialiu kriziniu laikotarpiu. Jei laimėsiu, pritrauk­sime daugiau žmonių ir bus daugiau tokių, kurie tiki pozityvia ir demokratine Rusijos ateitimi.“

Deja, kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos, M.Baronovos platforma, kaip ir kitos „užkulisinės“ politinės jėgos, turi nedaug šansų peržengti 5 proc. rinkimų slenkstį.

Politikos analitikas iš Sankt Peterburgo Mi­chai­­las Kominas įsitikinęs, jog opozicijos atstovams kelti savo kandidatūras – beprasmiška, mat net patys rinkėjai netiki, kad jų balsai skaičiuojami sąžiningai. „Jie nemato didelio skirtumo tarp politi­nių partijų – visos atrodo tarsi viena didelė po­litinė dėmė. Gyventojai supranta, kad deputatai ir Valstybės Dūma turi mažai įtakos sprendimų pri­ėmimo procesui, kuris sutelktas prezidento ran­kose“, – sako analitikas.

Beje, šiuos rinkimus stebės nemažas būrys už­sie­nio svečių, tarp jų – ir septyni Lietuvos atstovai, kuriuos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos kvietimu deleguos Užsienio reikalų ministerija.

Pokyčiai artimiausioje aplinkoje

„Veidas“ neseniai rašė, kad artėjant Dūmos rin­kimams artimiausioje V.Putino aplinkoje prasidėjo įdomūs kadrų pokyčiai. Pavyzdžiui, vieną seniausių Rusijos prezidento bendražygių – Krem­liaus administracijos vadovą Sergejų Ivanovą pa­keitė jo pavaduotojas Antonas Vaino. Ne per se­niausiai be dar­bo liko dar vienas buvęs V.Putino ben­dražygis iš KGB laikų – Viktoras Ivanovas, ku­ris ėjo Fe­de­ra­li­n­ės narkotikų kontrolės tarnybos vadovo pareigas. Šiais metais buvo priverstas at­sis­tatydinti „Rusijos geležinkelių“ vadovas Vla­di­miras Jakuninas. Kai kurių analitikų nuomone, aukšto rango pareigūnai perkeliami siekiant neutralizuoti bet kokias opozicijos V.Putinui užuomazgas.

Politikos analitikas Glebas Pavlovskis įsitikinęs, kad V.Putinas siekia pašalinti visus, kurie pažįsta jį ga­nėtinai ilgai, o štai naujai paskirtus asmenis vienija tai, kad jie neturi politinio identiteto ir politinio svorio. „V.Putino draugai aplink jį buvo bent jau ne­oficiali kontrolė. Kai nėra net neoficialios kontrolės, kyla pavojus. Centras lieka be jokių apribojimų, o tai gali būti tik pavojinga“, – teigia G.Pavlovskis.

Net artimi Kremliui asmenys nežino tikrosios po­kyčių priežasties, užtat tai nesustabdo spėlionių.

„Akivaizdus demonstratyvus informacijos trūkumas. Dabar sistema gali įgyvendinti esmines per­­mainas ne tik be paaiškinimo visuomenei, bet ir be paaiškinimo elitui. Neturime apie ką diskutuo­ti, nes nežinome faktų“, – sako G.Pavlovskis, pri­mindamas, kad pokyčiai neabejotinai susiję su rinkimais. Ir ne tik Dūmos.

Jau ruošiamasi ir prezidento rinkimams?

Pernai liepą Rusijos prezidentas V.Putinas pa­sirašė įsaką parlamento rinkimus trimis mėnesiais paankstinti, mat anksčiau planuota, kad parlamento rinkimai vyks 2016 m. gruodį. Šios iniciatyvos šalininkai, tarp jų Valstybės Dūmos pirminin­kas Sergejus Naryškinas, aiškino, esą rinkimus reikia paankstinti norint sėkmingai suformuoti ir vykdyti 2017 m. biudžetą. Tačiau kritikai įsitikinę, kad tokio skubėjimo tikslas – visai kitoks. Beje, tai prieštarauja ir šalies Konstitucijai, nes suteikia nesąžiningą pranašumą Kremliaus šalininkams. Ir štai kodėl.

Proputiniškoms partijoms – tai šansas pademons­truoti geresnius rezultatus po kuklios rinkimų kampanijos vasarą, kai daugelis Rusijos žmonių atostogavo. Kai kurie šį sprendimą netgi laiko mėginimu patikrinti, ar rusai taip pat palaikytų ir prezidento rinkimų paankstinimą (jie numatyti 2018 m. kovą), kuris leistų dar labiau įtvirtinti V.Pu­­­tino pozicijas valdžioje.

Ilgametis V.Putino sąjungininkas ir buvęs fi­nansų ministras Aleksejus Kudrinas jau pasiūlė, kad 2018 m. prezidento rinkimai būtų paankstinti, nes Kremliui tuomet esą būtų lengviau pradėti re­formas, kurios galėtų padėti Rusijai išbristi iš ekonomikos krizės. Žinoma, V.Putinas savo ruožtu ne­atmetė galimybės siekti naujos kadencijos. Be­veik niekas neabejoja, kad jis laimėtų rinkimus. Na, nebent atsirastų įpėdinis.

Arba įpėdinė. Pavyzdžiui, puse lūpų būsimąja Ru­sijos prezidente tituluojama Krymo generalinė prokurorė, Geležine Krymo princese vadinama 36 metų Natalija Poklonskaja, jau paskelbusi, kad da­lyvaus rinkimuose.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA