Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys, šiemet tiesiogiai išrinktas vadovauti savivaldybei, mero regalijas užsidėjo dar 2000 m. Jau penktą kadenciją dirbantis savivaldybės vadovas planuoja darbus, kurie ne tik gerins gyvenamąją aplinką, bet ir skatins emigrantus grįžti į gimtąjį miestą.

Austė Merkytė

– Marijampolė atsidūrė tarp tų miestų, per kuriuos reikėjo tiesti naująją europinę „Rail Baltica“ vėžę. Kaip susitvarkėte su šiuo nelengvu iššūkiu?

– Turėtume padėkoti Visagaliui, kad šis nepliūptelėjo daug lietaus. Mieste buvo atliekami grandioziniai pervažų ir tunelių įrengimo darbai. Iš miesto reikėjo išvežti tūkstančius tonų grunto, kurį lietus būtų nuplovęs ir užteršęs aplinką. Aišku, gyventojai patyrė daug nepatogumų, bet turėčiau jiems padėkoti už kantrybę.

Siauroji europinio geležinkelio vėžė driekiasi tuo pačiu pylimu, kuris buvo nutiestas senajai, tarybinei geležinkelio vėžei. Nors mes ir siekėme, kad geležinkelis aplenktų miestą, tačiau ankstesnė Vyriausybė nusprendė kitaip. Tad teko suktis iš padėties ir kitomis priemonėmis pasiekti, kad naujoji vėžė nepablogintų miestelėnų gyvenimo kokybės.

Daugelyje vietų driekiasi sugretintos plačioji ir siauroji geležinkelio vėžės, tačiau tam tikrose jautriausiose arterijose – trijose sankryžose – nuspręsta daryti viadukus. Vienu eismas jau paleistas, šiemet laukia darbai kitose dviejose pagrindinėse miesto sankryžose. Taip pat vietoj panaikintos vienos pervažos, pamėgtos pėsčiųjų, įrengta šiuolaikiška požeminė perėja.

Be šių grandiozinių darbų, įrengta nemažai aplinkkelių, nukreipiančių automobilių srautus iš miesto centro.

– Šiemet pavasarį Marijampolės laisvoji ekonominė zona jau priims naujų investuotojų. Kokios tai įmonės?

– Praėjusiais metais Marijampolės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) atlikti visi infrastruktūros darbai: vandentiekio, kanalizacijos, elektros, kelių tiesimo. Atsivėrė galimybės šioje LEZ investuoti tiek vietos, tiek užsienio kapitalui. Pavasarį šioje teritorijoje jau turėtų atsirasti naujų fabrikų.

Pirmiausia tai danų įmonė, norinti apimti beveik visą LEZ teritoriją ir įdarbinti apie 1500 žmonių. Šioje teritorijoje taip pat ketina kurtis durpių, medžio, geležies apdirbimo įmonių. Šiuo metu su potencialais investuotojais vyksta derybos. Iš viso LEZ būtų įdarbinta apie 2 tūkst. darbuotojų.

Matome, kad darbo jėgos trūks. Be tų, kurie sugrįš į Lietuvą, bus labai sunku. Savivaldybės teritorijoje nedarbas nedidelis, ir tik maža dalis darbuotojų iš darbo biržos tinka naujoms įmonėms.

Prieš nukreipdami investicijas darbdaviai vertina, ar yra galimybė darbuotojus perkvalifikuoti. Marijampolėje veikia aukštoji mokykla – kolegija, yra ir profesinio rengimo centras, galintys perkvalifikuoti darbuotojus. Turėdami nemažai veikiančių pramonės įmonių, iš anksto esame pagalvoję apie juos ir apie ateities investuotojus.

Ir žinoma, laukiame grįžtančių emigrantų.

– Kaip ketinate jų privilioti?

– Išvykusių iš Marijampolės, kaip ir visoje Lietuvoje, yra daug. Žmonės žvalgosi norimo ir geriau apmokamo darbo. Jei atsiras daugiau įmonių, tikėtina, kad ir geresnio darbo bus daugiau. Nemaža dalis emigrantų jau dabar statosi namus ir ketina kurtis Marijampolėje.

Tačiau mes pirmiausia pradėjome nuo to, kad čia būtų smagu gyventi. Jau prieš keletą metų imtas gražinti miesto centras, įrengti trys šiuolaikiški parkai, sutvarkytas senamiestis, pastatytas bene šiuolaikiškiausias Lietuvoje kultūros centras, į kurį atvyksta koncertuoti geriausi atlikėjai.

Mūsų krašte nesunyko pramonės įmonės. Veikia didžiausias fabrikas Baltijos šalyse „Marijampolės pieno konservai“. Kai aplinkinėse valstybėse bankrutavo putliųjų verpalų fabrikai, Marijampolėje išliko vienintelis toks regione, ir gana gerai laikosi. Šaldytos tešlos gaminių fabrikas „Mantinga“ eksportuoja produkciją į 18 valstybių. Veikia užsienio kapitalo įmonės. Viena tokių gamina automobilių variklių velenus.

Stengiamės ne tik pritraukti naujų darbo vietų, bet ir skatinti plėsti jau veikiančias. Manome, kad nauja įmonė nesukurs tiek daug naujų darbo vietų, kiek paleista nauja gamybos linija.

– Kokių tikslų keliate sau šiais metais?

– Svarbiausias uždavinys – baigti rekonstruoti sankryžas.

Pernai gana sėkmingai pradėjome namų renovaciją. 16 namų jau renovuota ir apie 8 bus baigti netrukus. Projektai pateikti ir renovacijos laukia dar 80 namų.

Tačiau šiam procesui keliame šiek tiek didesnius reikalavimus. Norėtume atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalų renovaciją. Bandome įtikinti žmones, kad reikia renovuoti ir namus, ir aplinką prie jų. Tai ypač aktualu dėl automobilių stovėjimo aikštelių, nes čia automobilių turbūt daugiausia Lietuvoje: juk Marijampolėje prekyba naudotais automobiliais buvo vienas svarbiausių verslų.

Rūpinamės ir miesto ekologiškumu. Kursuoja autobusai, kurie varomi dujomis ir neteršia aplinkos. Miesto gyventojams kartais patogiau naudotis viešuoju transportu, o ne automobiliais. Beveik visą miestą šildome biokuro katilinėmis.

– Kuo jums asmeniškai svarbūs pastarieji metai?

– Praėjusiais metais pirmąkart buvo surengti tiesioginiai mero rinkimai. Daug metų dirbau miestui, todėl nebūčiau įsižeidęs, jei žmonės mane būtų pasodinę ant atsarginių žaidėjų suolelio. Tačiau jų pasitikėjimas mane įpareigojo ir toliau dirbti jų labui.

Džiaugiuosi savivaldybės komanda, specialistais – gerais savo sričių profesionalais, tarybos nariais, turinčiais ilgametę patirtį. Manau, kad visi kartu galime nuveikti daug.

Užs. Nr. VPL1206