Norint gauti geriausias paskolos sąlygas, į banką šiandien reikia eiti kaip į turgų: geri klientai gali nusiderėti nemažai, nes bankai jau pasiryžę dėl jų konkuruoti.
31 metų vilnietis Antanas J. kartu su žmona šiemet įsigijo erdvų senos statybos trijų kambarių butą Naujamiestyje. Jauna šeima nusprendė, kad laikas įsigyti būstą jau atėjo, juo labiau kad šiuo metu paskolų palūkanos mažos, o tokios jos amžinai nebus – kažkada turėtų pradėti kilti. Išsirinkę būstą ir nusprendę, kad skolinsis fiksuotomis palūkanomis, vilniečiai aplankė penkis skandinaviškus bankus ir susidarė įspūdį, kad bankai jau pasiryžę skolinti ir konkuruoti dėl patikimų klientų.
“Nusprendėme apeiti visus bankus, nes skolinomės didelę pinigų sumą 35 metams, tad net 0,1 proc. palūkanų per metus jau virsta nemaža suma. Iš tikrųjų bankai jau pasirengę konkuruoti dėl kliento – tiek maržomis, tiek aptarnavimu”, – įspūdį susidarė Antanas.
Tad DNB banke, kuriame paskolą ir ėmė “Veido” pašnekovai, nuo pradinės fiksuotų palūkanų normos paskolai eurais penkeriems metams jiems pavyko nusiderėti 0,2 proc. – iki 2,9 proc., iš kurių marža siekė 1,7 proc.
“Mums pavyko nusiderėti, nes įsigijome butą, kurio vertė didesnė nei mūsų paskola, tad argumentavome, kad nesame rizikingi klientai. Buto vertė – apie 300 tūkst. Lt, o mes iš banko skolinomės 200 tūkst. Lt, be to, mūsų pajamas pakankamos, kad padengtų įmoką”, – apie derybų eigą pasakoja Antanas.
Šalyje iš lėto daugėjant būsto pirkimo sandorių, vis daugiau gyventojų, kaip ir „Veido” pašnekovas Antanas, vėl ima žvilgčioti į bankų pusę ir sukti galvą, kaip pasiskolinti kuo naudingiau. Mat nors būsto kainos kritusios, o bazinės palūkanų normos šiuo metu rekordiškai mažos (skolinantis eurais 3 mėn. “Euribor” siekia 0,2 proc., o skolinantis litais “Vilibor” – 0,4 proc.), bankų pasiimamas atlygis – maržos – šoktelėjo du tris kartus. Įžvalgesni klientai supranta, kad bazinės palūkanų normos ateityje tikrai didės, todėl išaugusi bankų marža, už kurią teks mokėti visą paskolos laikotarpį, gali tapti nemenka našta.
Tad šiandien susitarus dėl būsto kainos derybų įgūdžių pamiršti nederėtų – jie pravers ir derantis su bankais dėl paskolos.
Sumažinti maržą padės didesnis lojalumas
Bankininkai neslepia, kad tokios pinigų kainos, kuri buvo prieš keletą metų išsipūtus NT burbului, kai bankai būstui įsigyti skolindavo vidutiniškai už 0,7–0,8 proc. maržą, jau nebebus. Pasak SEB banko prezidento pavaduotojo ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus Virginijaus Doveikos, krizės laikotarpiu brangęs bankų tarpusavio skolinimasis ir padidėjęs bendras atsargumas vertinant riziką dėl išduodamos paskolos turi įtakos ir nustatomai palūkanų normai.
Tad šiuo metu skandinaviški bankai atėjusiam klientui dažniausiai pasiūlys 2–2,6 proc. maržą, o už kiek pavyks pasiskolinti, jau priklausys nuo kliento finansinės padėties, kredito istorijos ir derybinių sugebėjimų. Pavyzdžiui, jauna specialistų šeima – Miglė ir Darius, šiemet su paskola Vilniuje įsigiję naujos statybos būstą, užsukę į pirmą banką kalbėtis dėl paskolos su kintamosiomis palūkanomis, išgirdo apie 2,2 proc. siekiančią maržą, tačiau po intensyvių derybų su penkiais bankais pasiskolino už 1,5 proc. maržą.
“Žinojome, kad tokia marža įmanoma, nes mūsų draugai prieš metus buvo gavę paskolą tokiomis sąlygomis. Tad atėję į bankus tiesiai šviesiai pareikšdavome, jog žinome, kad bankai skolina už tokią maržą, ir mes tokios norėtume. Nustebę vadybininkai tvirtindavo, kad už tiek dabar skolinama banko darbuotojams, bet toks pareiškimas neabejotinai mums labai pasitarnavo. Taip pat labai padėdavo, kai nuėję į banką pasakydavome, kiek pasiūlė konkurentas, – tuomet dažniausiai būdavo stengiamasi pateikti dar geresnį pasiūlymą”, – prisimena Miglė.
Įmonės “Paskolų ekspertai” direktoriaus pavaduotoja Jurgita Grisaitienė pastebi, kad šiandien geriausias sąlygas bankai pasirengę suteikti jaunai šeimai, kai abu dirbantys sutuoktiniai išsilavinę, o jų kredito istorija gera. Tokioms šeimoms vidutiniškai pasiūloma 1,7 proc. maržą.
“Mažesnę maržą taip pat gauna mažiau rizikingas klientas – toks, kurio mėnesio įmokos už turimus finansinius įsipareigojimus yra daug mažesnės nei mėnesio pajamos, kuris turi sukaupęs lėšų rezervą nenumatytiems atvejams. Taip pat, kaip rodo istorija bei nuolat analizuojama statistinė informacija, žmonės, kurie ilgesnį laiką dirba toje pačioje darbovietėje, turi atitinkamą išsilavinimą, paprastai gerai vykdo savo įsipareigojimus”, – į ką šiandien atsižvelgia bankai, aiškina ir “Swedbank” Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.
O bendrovės “Paskolų brokeris” direktorius Tomas Dailidėnas atskleidžia, kad, banko vertinimu, rizikingiems klientams šiandien marža gali siekti net 3,5 proc., labai geriems klientams bankai šiandien sutinka paskolinti už 1,5 proc., o seniems, išskirtiniams klientams – ir už 1,3–1,4 proc. siekiančią maržą. Tiesa, norint pasiskolinti už tokią sumą, bankams teks labiau įsipareigoti ir pasiimti papildomų paslaugų – sudaryti pensijų kaupimo sutartį, apdrausti turtą ir gyvybę banko pasiūlytoje įmonėje, pervesti į tą banką savo atlyginimą ir t.t.
„Vienas pasirinktas banko produktas maržą vidutiniškai gali sumažinti 0,1–0,2 proc.”, – atkreipia dėmesį T.Dailidėnas. Jo žodžiais, tikėtis gauti mažiausią maržą gali gyventojai, atskaičius mokesčius gaunantys nuo 2,5 tūkst. Lt atlyginimą.
Norintiems sutaupyti specialistas taip pat pataria išsinagrinėti, ką siūlo banko partneriai: jei bankas kreditavęs daugiabučio statybą, perkant būstą tame name galima smarkiai nusiderėti. Be to, reikėtų apeiti visus bankus ir išgirsti jų pasiūlymus. Pasak T.Dailidėno, žmonių, kurie pereina per visus bankus ir susižino visas galimas nuolaidas, nėra daug. „Didžiuma lietuvių juk konservatyvūs. Jei atlyginimas jam mokamas, pavyzdžiui, per „Swedbank” banką, tai 99 proc. tikimybė, kad į „Swedbanką” jis ateis ir paskolos”, – pastebi pašnekovas.