Režisierius Oskaras Koršunovas ką tik grįžo iš Maskvos, kur jo spektaklis “Dugne”, pernai išrinktas geriausiu Lietuvoje, atidarė tryliktus metus vykstantį svarbų Naujojo Europos teatro (NET) festivalį. “Maskvos numylėtinis atveža spektaklį-išpažintį”, – skelbė rusų spauda, nekantriai laukdama pasirodymo.

“Maskvoje buvome ne pirmą kartą ir ten rodėme labai daug spektaklių – pradedant pirmaisiais “Ten būti čia”, “Senė” ir baigiant “Hamletu”, tačiau dar niekada nesulaukėme tokio ažiotažo ir susidomėjimo. Ant kojų buvo sukelta visa žiniasklaida, nepamenu, ar kada buvau davęs tiek daug interviu, o bilietai į spektaklį, kuris buvo suvaidintas ne tokioje kamerinėje erdvėje kaip Vilniuje, o trijų šimtų vietų salėje, buvo išpirkti jau prieš mėnesį”, – pasakojo O.Koršunovas.

Tokioje didelėje salėje dar garsiau skambėjo ovacijos aktoriams, kurių žiūrovai nenorėjo paleisti ir vis kvietė nusilenkti. “Maskvos teatralai paprastai labai įtartinai priima užsieniečių darbus, sukurtus pagal rusų dramaturgiją. Tačiau “Dugne” buvo priimtas labai gerai, džiugu buvo girdėti, kad mūsų M.Gorkio interpretacija yra nauja, gyva ir šiuolaikiška. Po šito spektaklio pagaliau pajutome, kad Maskva mums atsivėrė”, – džiaugėsi režisierius. Anot jo, po šių gastrolių pasipylė kvietimai “Dugne” rodyti kituose Rusijos miestuose, į Maskvą buvo pakviestas naujausias O.Koršunovo spektaklis “Miranda”.

Jau dabar akivaizdu, kad apie “Dugne” Maskvoje bus daug kalbama ir rašoma. “Žaviuosi, kaip jie perskaitė spektaklį, kaip surado tokių prasmių, kurios Lietuvoje nebuvo net įvardintos”, – teigė O.Koršunovas.

Geriausias tokios interpretacijos pavyzdys – žymios rusų kritikės Marinos Davydovos “Dugne” recenzija, pasirodžiusi dar prieš NET festivalį, po to, kai kritikė pamatė spektaklį OKT Studijoje Vilniuje: “Vienas labiausiai pamėgtų Rusijoje režisierių iš artimojo užsienio Oskaras Koršunovas Vilniuje pastatė spektaklį „Dugne“ ir ne tik sukūrė geriausią savo pastarojo meto spektaklį, tačiau ir visiškai neįprastai perskaitė chrestomatinę pjesę. <…> Čia į pirmą planą patenka ne teatro išteisinimas, o paties gyvenimo išteisinimas. Teatras čia tampa ne tiek savirealizacijos (ir iš dalies savimeilės – nuo šito nepabėgsi) būdu, kiek būdu rasti būties prasmę per meninę kūrybą. Regis, tik tai ir suteikia būčiai bent šiokią tokią prasmę”.

Grįžę iš Maskvos OKT aktoriai kitą savaitę iškart vyksta į gastroles Belfaste Šiaurės Airijoje ir Pontederoje Italijoje, kur bus parodytas “Hamletas”. Porą dienų pailsėję po kelionių lapkričio 2 d., 3 d. jie vėl sės prie ilgo spektaklio “Dugne” stalo OKT Studijoje Vilniuje, kur žiūrovų laukia susitikimas akis į akį aktoriais

BFL

Rengimusi įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje kaltinama klaipėdietė Eglė Kusaitė, būdama laisvėje, planavo vykti į Maskvą, paaiškėjo ketvirtadienį per teismo posėdį.

Prokuroras Mindaugas Dūdas teisme paskelbė, kad šie duomenys buvo užfiksuoti telefoninių pokalbių kontrolės metu. Jis Lietuvos apeliacinio teismo prašė palikti galioti balandžio 21 dienos Vilniaus apygardos teismo sprendimą vėl skirti suėmimą 22 metų merginai.

Pati E. Kusaitė teismui aiškino, kad į Maskvą būtų vykusi tik duoti parodymų čečėnų Aišos ir Apti Magmadovų byloje ir tik gavusi prokurorų leidimą.

Merginos artimųjų tvirtinimu, E. Kusaitė kalbėjo apie kelionę į Maskvą, tačiau ji buvo atkalbėta nuo tokio žingsnio, nes esą Maskvoje ji būtų suimta ir tardoma.

“Sieksiu duoti teisingus parodymus Lietuvos teismuose, sieksiu, kad Magmadovai būtų paleisti, nes šios bylos sufabrikuotos”, – kalbėjo posėdyje E. Kusaitė.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį viešame posėdyje išnagrinėjo skundą dėl jai skirto suėmimo ir savo nutartį skelbs kitą antradienį. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl E. Kusaitei skirto suėmimo pagrįstumo bus galutinė ir neskundžiama.

Prieš prasidedant teismo posėdžiui valstybės kaltintojas Generalinės prokuratūros prokuroras Mindaugas Dūda paprašė teismo nagrinėti skundą uždarame teismo posėdyje.

Prokuroras savo prašymą motyvavo tuo, kad E. Kusaitės bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas jau yra priėmęs nutartį nagrinėti klaipėdietės bylą uždaruose teismo posėdžiuose.

Kaltinamoji prieštaravo šiam prašymui.

”Aš noriu, kad teismas būtų viešas. Noriu, kad visuomenei būtų suteikta viešumo, noriu, kad visuomenė stebėtų procesą”, – sakė E. Kusaitė.

Teisėjas Albinas Bielskis paskelbė, kad Apeliaciniame teisme nėra tiriami įrodymai, čia sprendžiama, ar pati griežčiausia kardomoji priemonė E. Kusaitei paskirta pagrįstai ir teisėtai, todėl posėdis bus viešas.

Į teismą iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus atveža suimtoji skundėsi, kad jai šalta kalėjimo kameroje.

”Aš niekuo nesu nusikaltusi, prašau mane paleisti, nutrauksiu ryšį su visu pasauliu, sėdėsiu namų arešte namuose”, – prašė E. Kusaitė.

Mergina aiškino, kad bendraudama su Tamara Magmadova nesiekė daryti jokio poveikio liudytojams, tai yra suimtiems šios moters vaikams Aišai ir Apti. Pasak E. Kusaitės, ji bendravusi tik iš žmogiškų paskatų, jai rūpėjusi draugės sveikata.

Tuo tarpu M. Dūda tvirtino, kad su T. Magmadova E. Kusaitei nėra uždrausta bendrauti, tačiau ji įpareigota nebendrauti su liudytojams ir per kitus asmenis.

Pasak M. Dūdos, E. Kusaitė pateikė duomenis apie proceso eigą, domėjosi apie suimtų čečėnų poziciją, siuntė ir perdavė bylos dokumentus. Prokuroras teigė, kad šių veiksmų negali kitaip vertinti, kaip trukdymo procesui.

Suimtoji paaiškino, kad dokumentus ir pareiškimus siuntė ne T. Magmadovai, o Rusijos generaliniam prokurorui Jurijui Čaikai.

M. Dūda kaip trukdymą procesui ir poveikį liudytojai įvardijo ir kaltinamosios elgesį apklausiant liudytoją Eleną Koševają. Pasak prokuroro, E. Kusaitė teismo salėje išplūdo ją necenzūriniais žodžiais.

E. Kusaitė teigė, kad buvo labai pasipiktinusi šios liudytojos parodymais, nes būtent ši moteris ją suvedė su saugumiečiais.

Mergina dar kartą pareiškė, kad jai tardant buvo leidžiami psichotropiniai vaistai, kurie pakeitė jos elgesį.

Mergina buvo suimta balandžio 21 dieną Vilniaus apygardos teismo salėje, motyvuojant, kad nesilaiko įpareigojimo nebendrauti su tam tikrais asmenimis ir trukdo teismo procesui.

Kol kas E. Kusaitė suimta trims mėnesiams, apygardos teismui panaikinus prieš tai buvusias kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir registravimąsi policijoje.

E. Kusaitė pirmą kartą buvo suimta 2009 metų spalį ir nelaisvėje praleido devynis mėnesius iki praėjusių metų rugpjūčio, kada teismas nusprendė, jog bylos nagrinėjimo ji gali laukti laisvėje.

Savo sprendimą vėl suimti E. Kusaitę teisėjų kolegija motyvavo tuo, kad esama kardomąja priemone nebus galima pasiekti netrukdomo bylos nagrinėjimo, kaltinamosios dalyvavimo procese ir užkardyti naujų nusikaltimų.

Klaipėdietė savo kaltę neigia ir tvirtina, kad ją į terorizmą sąmoningai bandė įtraukti Valstybės saugumo departamentas (VSD). Jos rėmėjai kelia klausimus dėl Rusijos Federalinės saugumo tarnybos vaidmens byloje.

Prokurorai sako surinkę duomenų, kad E. Kusaitė rengėsi susisprogdinti karinėje bazėje Čečėnijoje.

Nustatytos tapatybės visų asmenų, susijusių su sprogimais Maskvos metropolitene praėjusių metų kovo 29 dieną, taip pat paskelbta tiesioginio vykdytojo tarptautinė paieška.

Tai, kaip informuoja britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė, pranešė Rusijos tyrimų komitetas (RTK) pirmadienį, sukakus sprogimų metropoliteno Kultūros parko ir Lubiankos stotyse 1-osioms metinėms.

“Nustatytas teroro aktų vykdytojas – 22 metų Gusenas Magomedovas, kilęs iš Dagestano. Tyrimo duomenimis, būtent jis lydėjo dvi teroristes-mirtininkes iš Kizliaro miesto į Maskvą, taip pat vadovavo jų veiksmams teroro aktų įvykdymo dieną”, – pranešė žinybos oficialusis atstovas Vladimiras Markinas interviu agentūrai “Interfax”.

Pasak jo, paskelbta G.Magomedovo paieška, kiti šeši nusikaltimo dalyviai, tarp jų sprogimų organizatorius Magomedalis Vagabovas, buvo nukauti per kovos su terorizmu operaciją pernai vasarą.

Kaip pabrėžė V.Markinas, Tyrimų komitetas toliau tiria sprogimų bylą. “Šiuo metu ją sudaro 110 tomų. Byloje nukentėjusiaisiais pripažinti 168 žmonės”, – sakė komiteto atstovas.

Tuo tarpu maskviečiai antradienį neša gėlių į Maskvos metropoliteno Kultūros parko ir Lubiankos stotis, kur pernai kovo 29 dienos rytą per piko valandą vienas po kito su 40 minučių pertrauka nugriaudėjo du sprogimai. Per juos 40 žmonių žuvo ir daugiau kaip 100 buvo sužeisti.

Tyrimo duomenimis, sprogdinimo įtaisus susprogdino mirtininkės Džanet Abdurachmanova ir Mariam Šaripova. Buvo pranešta, kad abi jos kilusios iš Dagestano.

Praėjus kelioms dienoms po sprogimo internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame žmogus, pasivadinęs Doku Umarovu, pareiškia, kad sprogimai Maskvos metropolitene įvykdyti jo įsakymu.

Barzdotas vyras maskuojamąja uniforma, panašus į ankstesnes čečėnų separatistų lyderio nuotraukas, vadinantis save “Kaukazo emyrato emyru”, teigė, kad “specialiosios operacijos prieš kafirus (netikėlius)” Maskvos metropoliteno stotyse kovo 29 dieną buvo įvykdytos keršijant už tai, ką jis pavadino “Rusijos okupantų surengtomis neturtingiausių Čečėnijos ir Ingušijos gyventojų, kurie rinko meškinius česnakus netoli Arštamio 2010 metų vasario 11 dieną, skerdynėmis”.

Žmogus vaizdo įraše įspėjo Rusijos gyventojus, kad “keršto akcijos” Rusijos teritorijoje bus tęsiamos.

Ketinimai prieš keletą metų paleisti konteinerinį traukinį “Merkurijus”, kuris kursuotų iš Kaliningrado ir Klaipėdos uostų per Vilnių į Maskvą, dar nėra numarinti – tikimasi, kad tai padėtų pritraukti naujų krovinių ir naujų konteinerinių linijų.

Pasak bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” Logistikos centro viršininko Rimo Kudzmano, Lietuvos ir Rusijos geležinkelių atstovai sutaria, kad toks traukinys reikalingas, trečiadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Skaičiuojama, kad toks traukinys vienu metu galėtų gabenti apie 106 TEU (sąlyginius konteinerių vienetus). Konkretūs transportavimo tarifai dar nenurodomi, jie dar turės būti derinami, tačiau teigiama, kad būtų žemesni nei įprasta.

Traukinys “Merkurijus” pirmą kartą buvo paleistas prieš šešerius metus. Tuomet teigta, kad tokio traukinio tikslas – pritraukti daugiau konteineriais gabenamų krovinių į Klaipėdos ir Kaliningrado uostus, tačiau šis projektas truko neilgai, kaip tuomet svarstyta, dėl to, kad Rusija ir Baltarusija vežimo tarifui netaikė nuolaidų.

“Tokios jungties atnaujinimas turėtų pritraukti naujų krovinių ir, tikėkimės, naujų konteinerinių linijų. Aišku, viskas priklausys nuo tarifų, muitinės ir kitų patikros procedūrų įforminimo pasieniuose bei galutinėse stotyse, taip pat nuo pristatymo kainos iki galutinio vartotojo”, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.

Šiuo metu Klaipėdos uoste rusiški kroviniai sudaro apie 11 proc. visos krovinių apyvartos.

Rusija padidino milijardierių skaičių daugiau nei per pusę ir susigrąžino iki krizės turėtą pasaulinės didžiausių turtuolių sostinės statusą.

Milijardierių skaičius šalies sostinėje Maskvoje padidėjo nuo pernai buvusių 62 iki 101 – rodo ketvirtadienį JAV žurnalo “Forbes” paskelbtas naujas turtingiausių pasaulio žmonių sąrašas.

Maskvoje gyvena 79 milijardieriai – daugiau nei kituose pasaulio miestuose. Be to, Rusijai tenka trečdalis Europos turtuolių ir 15-a iš šimto turtingiausių pasaulio žmonių, tai daugiau nei kitose sparčiai besivystančiose BRIC šalyse (Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija) ir daugiau nei Saudo Arabijoje.

Pirmauja tarp Rusijos piliečių antrus metus iš eilės Vladimiras Lisinas, vieno didžiausių plieno gamintojų Novolipecko metalurgijos kombinato savininkas, kurio turtas įvertintas 24 mlrd. dolerių. Per metus jis išaugo 8 mlrd. dolerių, tai leido turtuoliui pakilti pasauliniame sąraše iš 18-osios į 14-ąją vietą.

Šis verslininkas antrus metus pirmauja prieš tris savaites paskelbtame Rusijos žurnalo “Finans” sąraše.

Lietuvoje terorizmu kaltinama klaipėdietė Eglė Kusaitė kviečiama atvykti į Maskvą liudyti savo draugų Apti ir Aišat Magmadovų byloje.

Lietuvos ir Rusijos teisėsaugininkai kaltina E.Kusaitę ir Rusijos piliečius Magmadovus rengus teroristinį išpuolį Rusijoje.

Rusijos naujienų portalas kavzkaz-uzel.ru, remdamasis kaltinamųjų Magmadovų motina Tamara Magmadova pranešė, kad sprendimą iškviesti E.Kusaitę priėmė teismas, atsižvelgę į teisiamųjų prašymą.

“Vasario 14 dieną įvyko teismo posėdis. Kitas posėdis numatytas kovo 15-ąją. Teismas planuoja kaip pagrindinius liudytojus iškviesti, nors, manau, daugeliui, nesinori jų kviesti – Eglę Kusaitę ir Chasaną Avsigerajevą”, – sakė T.Magmadova.

Ji tvirtino siekianti, kad teismo posėdis būtų viešas, tačiau to pasiekti nepavyksta.

E.Kusaitė buvo sulaikyta Lietuvoje 2009 metų spalį, kai rengėsi vykti į Maskvą pas Magmadovus.

Brolis ir sesuo Magmadovai Rusijoje suimti praėjusių metų sausį. A.Magmadovas kaltinamas kūręs ginkluotą organizaciją ir prisidėjęs prie terorizmo. A.Magmadova kaltinama parama teroristinei veiklai.

Lietuvos prokurorų duomenimis, E.Kusaitė buvo užmezgusi ryšius su islamistinėmis grupuotėmis ir rengėsi teroro aktui nepriklausomybės nuo Rusijos siekusioje Šiaurės Kaukaze esančioje Čečėnijos respublikoje.

Anksčiau E.Kusaitė sakė, kad prisipažinimas buvo išgautas smurtu, o kai kurie žmogaus teisių gynėjai ir politikai kėlė klausimus dėl Rusijos federalinės saugumo tarnybos vaidmens byloje. Prokurorai kaltinimus kategoriškai atmeta.

E.Kusaitė devynis mėnesius buvo suimta, tačiau pernai rugpjūtį teismas nusprendė, jog bylos nagrinėjimo ji gali laukti laisvėje.

Magmadovus klaipėdietė vadina savo draugais ir visus kaltinimus kategoriškai atmeta.

Koncerno “Icor” kontroliuojama didžiausia Baltijos šalyse nekilnojamojo turto priežiūros bendrovė “City Service” su viltimi žvelgia į Maskvos daugiabučių namų priežiūros rinką.

“Verslo žinios” ketvirtadienį rašo, jog įmonė tikisi dalyvauti privatizavimo procese ir atsiriekti gabalą daugiabučių namų priežiūros rinkos.

“City Service” generalinis direktorius Žilvinas Lapinskas pažymi, kad iš viso Maskvos regione gali būti privatizuojama apie 250 įmonių, kuriose valstybė turi akcijų, tarp jų – ir daugiabučius prižiūrinčios bendrovės. Oficialiais duomenimis, Maskvoje iš viso yra apie 185 mln. kvadratinių metrų gyvenamųjų namų ploto.

“Nereikia naiviai tikėtis, kad atsikąstume didžiąją šios rinkos dalį, tačiau orientuojamės į kokius 5-7 proc. rinkos, arba apie 10-20 mln. kvadratinių metrų daugiabučių namų ploto. Mums Maskva itin patraukli, nes ten daugiabučių priežiūros tarifas yra apie 30-40 proc. didesnis nei Sankt Peterburge”, – sakė Ž.Lapinskas.

Jis nurodo, kad plėtra Rusijoje būtų vykdoma nuosavomis ir skolintomis lėšomis.

“Vis dėlto Maskva nėra vienintelis mūsų tikslas – neseniai žengėme į liftų priežiūros rinką, labai laukiame daugiabučių namų priežiūros įmonių privatizacijos Rygoje, ten 15 bendrovių prižiūri daugiau nei 8 mln. kvadratinių metrų ploto. Žvalgomės visose srityse ir, sulaukę tinkamų pasiūlymų, galime imtis naujų įsigijimų”, – teigė “City Service” vadovas.

“Swedbank Markets” analitikas Donatas Užkurėlis pažymi, kad, jei Rusija yra pagrindinis įmonės augimo šaltinis, tai tas šaltinis turi pradėti nešti pelno.

“Tiesa, privatizacijos, tikėtina, teks palaukti. Lygiai taip pat dvejus metus jos buvo laukta Sankt Peterburge, tačiau sulaukus vienu kartu perimta 10 mln. kvadratinių metro prižiūrimo ploto. Šį kartą daug vilties teikia “City Service” bendradarbiavimas su “Sberbank” ir tai, kad daugiabučių namų priežiūros kainos Maskvoje didesnės nei, tarkim, Lietuvoje ir peržiūrimos priklausomai nuo infliacijos”, – teigė D.Užkurėlis.

“City Service” kol kas nežada keisti dividendų mokėjimo politikos (pagal ją kaip dividendai kasmet išmokama ne mažiau nei 25 proc. metų pelno). Ž.Lapinskas nekomentuoja, kokių rodiklių šiemet tikisi “City Service”.

Pernai per tris ketvirčius “City Service” uždirbo 15,4 mln. litų neaudituoto konsoliduoto grynojo pelno – 69 proc. daugiau nei 2009-aisiais sausį-rugsėjį, kai grupė buvo uždirbusi 9,1 mln. litų pelno. Grupės pardavimo pajamos palyginamu laikotarpiu padidėjo 53 proc. iki 389 mln. litų.

Įmonių grupė veikia Lietuvoje, Latvijoje, Rusijoje, Ukrainoje, kur prižiūri daugiau kaip 18 mln. kvadratinių metrų pastatų ploto.

“City Service” akcijos kotiruojamos “Nasdaq Omx” Vilniaus biržos Oficialiajame sąraše.

Maskvos Helsinkio grupės (MHG) vadovė Liudmila Aleksejeva pasipiktinusi, kad iš Rusijos buvo išsiųstas Didžiosios Britanijos laikraščio “The Guardian” žurnalistas Luke`as Hardingas (Lukas Hardingas).

“Tai ne tik spaudimas žodžio laisvei, bet ir smūgis šalies įvaizdžiui. Mes norime į Pasaulinę prekybos organizaciją, į Europą, bet tuo pačiu metu neįsileidžiame žurnalistų”, – sakė L.Aleksejeva interviu agentūrai “Interfax” antradienį.

Ji pažymėjo, kad “tai labai apmaudus ir nerimą keliantis faktas”.

“Kodėl jo neįleido į šalį? Argi jis šnipas? Tegu paaiškina. Bet nieko nepaaiškina”, – sakė L.Aleksejeva.

Britanijos pareigūnams kol kas nepavyko išsiaiškinti, kodėl dienraščio “The Guardina” žurnalistas išsiųstas iš Rusijos, praneša Vakarų žiniasklaidos priemonės.

“The Wall Street Journal” duomenimis, britų užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague`as (Viljamas Heigas) iškėlė šį klausimą, kalbėdamasis telefonu su savo kolega Rusijoje Sergejumi Lavrovu, bet negavo paaiškinimų.

“Mes kreipėmės į Rusijos užsienio reikalų ministeriją, prašydami paaiškinti šį sprendimą. Dabar mes laukiame atsakymo”, – nurodė Didžiosios Britanijos URM atstovas.

“The Guardian” savo tinklalapyje rašo, jog, “iš viso sprendžiant, Sergejus Lavrovas negalėjo paaiškinti to, kas įvyko, ir pažadėjo išnagrinėti šį klausimą”.

Kaip jau buvo pranešta, “The Guardian” žurnalistas L.Hardingas praėjusį savaitgalį sugrįžo į Rusiją, bet patikrinus pasą jam buvo uždrausta likti šalyje. Jis buvo išsiųstas atgal į Didžiąją Britaniją pirmuoju lėktuvu.

“Hardingui nebuvo paaiškintos, kokios sprendimo priežastys. Federalinės pasienio tarnybos darbuotojas pranešė jam: “Jums Rusija uždaryta”, – rašo “The Guardian”.

Laikraštis pažymi, kad L.Hardingas veikiausiai yra pirmasis britų žurnalistas, išsiųstas i Rusijos nuo tada, kai baigėsi Šaltasis karas.

Radijas “Echo Moskvy” primena, kad pastaraisiais mėnesiais L.Hardingas aktyviai dalyvavo skelbiant laikraštyje “The Guardian” tinklalapio “Wikileaks” paviešintą diplomatų susirašinėjimą, taip pat ir apie Rusiją, jos vadovybę bei verslą.

Čečėnų kovotojų lyderis Doku Umarovas prisiėmė atsakomybę už praėjusį mėnesį Maskvos Domodedovo oro uoste įvykdytą sprogdinimą, kuris nusinešė 36 žmonių gyvybes.

Apie tai D.Umarovas pranešė vaizdo įraše, kuris buvo paskelbtas čečėnų kovotojų ruporu laikomame tinklalapyje kavkazcenter.com.

D.Umarovas taip pat įspėjo, jog bus surengta daugiau panašių atakų, siekiant, kad Rusijos Šiaurės Kaukazo regione būtų įkurta nepriklausoma musulmonų valstybė, valdoma pagal šariatą (islamo teisę).

D.Umarovo vaizdo įrašas veikiausiai buvo nufilmuotas sausio 24 dieną, kai buvo įvykdytas išpuolis prie Maskvos esančiame Domodedovo oro uoste. Sukilėlių lyderis, vilkėjęs kovinę aprangą, kalbėjo ramiai ir lėtai.

“Speciali operacija Maskvoje šiandien… buvo įvykdyta mano įsakymu”, – pareiškė kovotojas, vadinantis save Kaukazo emyru.

“Šios specialiosios operacijos tęsis…, kad šovinistiniam (Rusijos premjero Vladimiro) Putino režimui Maskvoje būtų parodyta …, jog mes galime vykdyti tokias operacijas kur norime ir kada norime”, – pabrėžė jis, rodydamas pirštu į vaizdo kamerą.

Išpuolis Domodedovo oro uoste buvo būdingas Šiaurės Kaukazo kovotojams, tačiau pirmadienį paskelbtame vaizdo įraše D.Umarovas pirmąkart prisiėmė už jį atsakomybę.

Rusijos saugumo pareigūnai pranešė, kad oro uoste susisprogdino vienoje iš Šiaurės Kaukazo respublikų gyvenęs 20 metų vaikinas, kuris išpuolio metu veikiausiai buvo apsvaigęs nuo narkotikų.

Tuo tarpu praėjusį penktadienį paskelbtame ankstesniame vaizdo įraše D.Umarovas pagrasino Maskvai: “Dievo valia šiuos metus jums paversime kraujo ir ašarų metais.”

“Geriau atsitokėkite ir susimąstykite”, – pridūrė jis, ragindamas Rusijos žmones spausti savo lyderius, kad šie suteiktų laisvę Šiaurės Kaukazui. Jis pareiškė, kad išpuoliai liausis, jeigu Rusija pasitrauks iš šio regiono.

Kremlius ne kartą yra pabrėžęs nesvarstantis galimybės pasitraukti iš Kaukazo ir derėtis su “teroristais”.

Lietuvos ir Rusijos santykiams reikia naujos dinamikos, trečiadienį pareiškė Maskvoje viešintis užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Po susitikimo su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu A.Ažubalis sakė įžvelgiantis pavojų, kad dabar stabilūs santykiai gali peraugti į stagnaciją.

“Mūsų santykiams reikalinga nauja dinamika. Dabar mūsų santykius vadinu stabiliais. Tačiau stabilumas visada gali virsti stagnacija”, – per bendrą spaudos konferenciją sakė A.Ažubalis.

“Mano nusiteikimas paprastas, aš beveik metus esu ministras ir matau, kad lyg viskas vyksta neblogai, kad yra tam tikras stabilumas. Bet, kaip sakiau, stabilumas į stagnaciją gali peraugti ir yra tokių požymių. (…) Pradedame dar kartą – nes daug kartų būna politikoje – perkrauti procesą”, – vėliau Lietuvos žurnalistams aiškino jis.

Ministras pranešė, kad netrukus aptarti “pasenusią” santykių architektūrą į Maskvą vyks jo pavaduotojas, tačiau perspėjo nebūti pernelyg optimistiškai nusiteikusiais.

“Sutarėme, kad mano viceministras artimiausiu metu atvyks į Maskvą ir peržiūrės mūsų santykių architektūrą. Ji kai kur paseno, kai kur, kaip sakoma, varva per stogą ir reikalingas naujas impulsas. Pažiūrėsime, kas išeis. Iš karto sakyti, kad visur pasiseks, yra pernelyg optimistiška, tačiau reikia stengtis”, – žurnalistams sakė A.Ažubalis.

Jo teigimu, nors santykiai bendradarbiaujant tarp institucijų vyksta neblogai, ir, pavyzdžiui, dvišalės prekybos rodikliai kyla, tačiau “trūksta to pasitikėjimo ir jausmo, kad kalbi su kaimynu kolega, kuriuo pasitiki”.

Ministras minėjo, kad per susitikimą su S.Lavrovu aptarti ir istoriniai klausimai – “okupacijų, stalinizmo ir nacizmo klausimas”. Kaip gerą pavyzdį ieškant bendro sutarimo A.Ažubalis įvardijo Lenkijos ir Rusijos santykius.

A.Ažubalis sakė, kad buvo aptarti ir energetikos klausimai, tačiau jų nekonkretizavo ir pabrėžė, kad maždaug pusvalandžio trukmės asmeninio pokalbio su S.Lavrovu metu visko nespėta aptarti.

“Mes turime daug klausimų, dėl kurių sutariame ir dėl kurių nesutariame, tai pokalbio metu sutarėme vieną dalyką, kad čia dabar nėra nei laiko, nei galimybių kalbėti. (…) Buvo liečiami klausimai bendradarbiavime energetikoje, buvo išsakyta vienos pusės ir kitos pusės argumentacija”, – aiškino ministras.

Kalbėdamas apie aukštesnio nei viceministrų lygio dvišalio susitikimo perspektyvas URM vadovas sakė: “Buvo kalbėta taip: sukuriame solidų kraitį, bazę tam, kad tai įvyktų. Abi pusės to nori”.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) po kruvino 35-ių žmonių gyvybes nusinešusio išpuolio Maskvos Domodedovo oro uoste, antradienį paskambino Rusijos vadovui Dmitrijui Medvedevui ir pakartojo savo įsipareigojimus Rusijai bendradarbiauti kovos su terorizmu srityje.

JAV vadovas paskambino, kad “išreikštų nuoširdžiausią užuojautą dėl vakarykščio teroro akto ir (pademonstruoti) savo solidarumą su Rusijos žmonėmis”, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

“Prezidentas Obama dar kartą griežtai pasmerkė šį siaubingą išpuolį prieš nekaltus civilius ir pakartojo JAV įsipareigojimus bendradarbiauti su Rusija kovos su terorizmu srityje”, – sakoma pranešime.

B.Obama taip pat “pasveikino prezidentą Medvedevą su šiandien Valstybės Dūmos ratifikuota START sutartimi, ir abiejų šalių lyderiai pažadėjo tęsti savo glaudžią partnerystę 2011 metais”, – skelbia Baltieji rūmai.

Rusijos ir JAV nauja Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis (START) buvo sudaryta dar praėjusiais metais ir gruodį po įtemptų debatų ratifikuota JAV Senate.

Rusijos Dūmoje antradienį įstatymas buvo priimtas per trečią, galutinį svarstymą ir bus nusiųstas į Federacijos Tarybą.

“Šiandien vidaus reikalų ministrui pavedu pateikti siūlymų dėl ministerijos pareigūnų, atsakingų už saugumą transporte, atleidimo ar kitokios atsakomybės”, – sakė D.Medvedevas FST kolegijos posėdyje.

Be to, prezidentas įpareigojo Rusijos vyriausybę “išnagrinėti klausimą dėl atsakomybės asmenų, atsakingų už saugumą transporte vyriausybės viduje”.

D.Medvedevas pridūrė, kad įpareigoja prokuratūrą ir tyrimo institucijas išnagrinėti klausimą dėl tokių asmenų baudžiamosios atsakomybės.