Lietuvos verslininkai, dirbantys Rusijoje, viliasi, kad pasitraukus ilgamečiam Maskvos merui Jurijui Lužkovui ir į jo vietą atėjus Sergejui Sobianinui, bus lengviau įsitvirtinti šiame mieste.

“Verslo žinios” rašo, kad veiklos patirties Rusijoje turintys Lietuvos verslininkai nemano, kad Maskvos vartai lengvai atsivers.

“Maskvoje sukasi apie 70 proc. visų Rusijos pinigų ir šis miestas mūsų verslui labai svarbus. Manau, Rusijos prezidentas S.Sobianiną delegavo ne rinkti žibučių, o imtis radikalių permainų. Mieste interesų turi prekybininkai, logistai, maisto pramonė”, – sakė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovas ir buvęs Lietuvos ambasadorius Rusijoje Rimantas Šidlauskas.

Jo nuomone, J.Lužkovo sudaryta autoritarinė sistema tam trukdė. Buvęs ambasadorius viliasi, kad naujasis meras šią tvarką pakeis.

“Bet koks politinės valdžios pasikeitimas gali paveikti kryptį, kuria tvarkomas miestas ir keičiami prioritetai. Mūsų interesas ir yra dalyvauti šiuose projektuose. Kardinalių pokyčių nelaukiame”, – teigė Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento direktorius Albinas Zananavičius.

Jo vertinimu, prekybininkams vargu ar kas keisis, nes ekonominių įstatymų meras nepriima.

Tikėtis, kad Lietuvos statybininkai galės dalyvauti didžiųjų miesto projektų statybų konkursuose, taip pat vargu ar įmanoma, nes šalies bendrovės tiesiog per mažos.

“Pieno perdirbėjai ir dauguma mūsų eksportuotojų, kai kalba apie Rusiją, mintyse turi Maskvą ir Sankt Peterburgą bei šių megapolių apylinkes. Mes gaminame maistą ir tai palyginti saugi

sfera, sąlygiškai mažai priklausoma nuo politikos”, – tikino “Pieno žvaigždžių” vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas.

Lietuviai kol kas savarankiškai neeksportuoja – renkasi seniai Rusijoje dirbančius tarpininkus. Jie sukomplektuoja produktus ir taip padeda ir mūsų palyginti nedidelėms įmonėms. Jų pranašumas, kad šios bendrovės sutvarko visus reikalingus dokumentus, nevietiniams tai dažnai būna neįveikiama užduotis.

Rusijos vadovas Dmitrijus Medvedevas sekmadienį pasmerkė Baltarusijos lyderio Aleksandro Lukašenkos pareiškimus, esą Maskva remia jo politinius oponentus prezidento rinkimuose, pavadinęs šiuos kaltinimus isteriškais ir antirusiškais.

“Rinkimų kampanija ten paremta išimtinai antirusiškais siužetais, isteriškais kaltinimais Rusijai nenoru palaikyti baltarusius ir baltarusių ekonomiką, prakeiksmais Rusijos vadovybės adresu. Už viso to matyti akivaizdus noras sukiršinti valstybes ir, atitinkamai, tautas”, – sakė D.Medvedevas vaizdo įraše, paskelbtame Kremliaus tinklalapyje.

“Savo pareiškimais prezidentas A.Lukašenka toli peržengia ne tik diplomatinių normų, bet ir elementaraus žmogiško padorumo ribas”, – sakė Rusijos vadovas.

Jis taip pat pabrėžė, kad iš Baltarusijos vadovybės pusės “Rusijos ir jos vadovybės atžvilgiu eina kaltinimų ir keiksmų srautai”.

“Tuo paremta visa A.Lukašenkos rinkimų kampanija”, – sakė D.Medvedevas.

“Jam daug kas kelia nerimą: ir tvarkos įvedimas mūsų ekonominiuose santykiuose, ir Rusijos visuomenės informavimo priemonių bendravimas su Baltarusijos opozicija, ir net kai kurių aukštų mūsų pensininkų ir atleistų pareigūnų likimas”, – sakė Rusijos vadovas.

Pasak jo, Baltarusijos prezidentui “derėtų užsiimti vidaus problemomis”.

“Reikėtų pagaliau ištirti gausybę bylų dėl žmonių dingimo. Rusijai, kaip ir kitoms valstybėms, tai rūpi”, – pabrėžė D.Medvedevas.

A.Lukašenka penktadienį apkaltino Rusijos įmones finansuojant Baltarusijos opozicijos politikus prieš gruodį vyksiančius valstybės vadovo rinkimus.

Jis taip pat pažėrė kritikos D.Medvedevui, apkaltinęs jį kišantis į rinkimus Baltarusijoje. Pasak A.Lukašenkos, D.Medvedevui “derėtų labiau rūpintis Rusija, iš to būtų daugiau naudos”.

Nuo 1994 metų Baltarusijai vadovaujantis A.Lukašenka daug metų buvo itin lojalus Maskvai, kurios subsidijos buvo gyvybiškai svarbios šalies ūkiui.

Tačiau pastaraisiais mėnesiais santykiai tarp Maskvos ir Minsko smarkiai pašlijo, kai A.Lukašenka, kurį JAV yra pavadinusios paskutiniu Europos diktatoriumi, pradėjo ieškoti galimybių užmegzti glaudesnius ryšius su Vakarų šalimis.

Rusijos televizija neseniai pavadino Baltarusijos lyderį “psichopatu”.

“Baltarusijos vadovybė visuomet išsiskyrė siekiu suformuoti visuomenės sąmonėje išorės priešo paveikslą. Tik anksčiau šis vaidmuo tekdavo Amerikai, Europai, apskrita visiems Vakarams. Dabar vienu iš pagrindinių priešų paskelbta Rusija”, – sakė D.Medvedevas vaizdo įraše, paskelbtame Kremliaus tinklalapyje.

Jis pažymėjo, jog Rusija visada padėdavo Baltarusijos žmonėms.

“Iš esmės nuo tada, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga, o tai įvyko prieš beveik 20 metų, šios paramos apimtys, kas bebūtų kalbama, yra milžiniškos. Vien šįmet dėl lengvatinio naftos tiekimo Baltarusija gavo beveik 2 mlrd. JAV dolerių”, – sakė D.Medvedevas.

“Todėl ypač kelia nuostabą tai, kad pastaruoju metu Baltarusijos vadovybė pasitelkė antirusišką retoriką”, – pridūrė jis.

Rusijos vyriausybės atstovai pasiūlė Maskvos merui Jurijui Lužkovui per dvi ar tris savaites susirasti naujas pareigas, į kurias jis norėtų savo noru pereiti.

Tai antradienį rašo laikraštis “Vedomosti”, remdamasis šaltiniais sostinės merijoje.

Leidinio šaltinis, artimas prezidento administracijai, teigia, kad jei J.Lužkovas atsistatydins perėjimo į kitą darbą dingstimi, laikinai eiti mero pareigas gali būti paskirtas vicemeras Vladimiras Resinas.

Jeigu J.Lužkovas išeis į atsargą savo noru, jo įgaliojimus gali perimti žmogus “iš Maskvos komandos”. Manoma, kad tai gali būti vicemeras Jurijus Rosliakas. Tarp kitų galimų kandidatų į sostinės vadovo postą leidinio pašnekovas paminėjo Nepaprastųjų situacijų ministerijos vadovą Sergejų Šoigu ir prezidento administracijos vadovo pavaduotoją Aleksandrą Beglovą.

“Vedomosti” šaltinis Kremliuje taip pat pareiškė žurnalistams, jog J.Lužkovui prieš išeinant atostogų buvo duota savaitė apsispręsti savo noru atsistatydinti. Oficialiai aukštų pareigūnų spaudos tarnybos šios informacijos nesiėmė patvirtinti.

Tuo tarpu pats J.Lužkovas prieš išvykdamas atostogauti, pareiškė, kad atsistatydinti nenumato. Šiuo metu Maskvos meras yra Alpėse: antradienį, rugsėjo 21 dieną, jis švenčia savo 74-ąjį gimtadienį.

Gandai apie galimą Jurijaus Lužkovo atsistatydinimą pasklido, kai žiniasklaidoje gerokai padaugėjo Maskvos merą ir jo žmoną, bendrovės “Inteko” vadovę Jeleną Baturiną, kritikuojančios medžiagos.

+370 5 2058525

Keli tūkstančiai maskviečių galėjo numirti liepą, neištvėrę anomalinės kaitros, o rugpjūtį liūdna statistika gali pasipildyti, antradienį pareiškė vienas Rusijos mokslininkas.

Daugiau kaip dešimt milijonų Maskvos gyventojų buvo priversti kęsti labai karštus orus, kurie atėjo į sostinę birželio pradžioje. Kartais oro temperatūra siekė 40 laipsnių Celsijaus.

Anomalinė kaitra Rusijoje sunaikino 30 proc. javų derliaus; mažiausiai 54 žmonės žuvo miškų gaisruose.

Rusijos mokslų akademijos Liaudies ūkio prognozavimo instituto aplinkos kokybės ir gyventojų sveikatos programavimo laboratorijos vadovas Borisas Revičius antradienį sakė, kad liepą Maskvoje mirė 5 840 žmonių daugiau nei per tą patį mėnesį prieš metus. Jis rėmėsi Maskvos civilinės metrikacijos biuro duomenimis.

“Tai buvo visiškai prognozuojama situacija, – sakė B.Revičius spaudos konferencijoje. – Savo kaltę matau tik tą, kad nurodžiau per mažus duomenis (apie mirtingumą) karščių pradžioje”.

Pasak B.Revičiaus, Valstybinis statistikos komitetas turi paskelbti savo mirtingumo nuo kaitros statistiką maždaug rugpjūčio 20 dieną. Rugpjūčio mėnesio mirtingumo duomenys bus paskelbti rugsėjį.

Nutraukdamas valdžios tylėjimą dėl anomalinės kaitros ir miškų gaisrų sukelto smogo, tarsi antklode apgaubusio Maskvą liepos pabaigoje, rugpjūčio 9 dieną sostinės sveikatos apsaugos departamento vadovas Andrejus Selcovskis pripažino, kad daugiausia dėl karštų orų mirčių skaičius beveik padvigubėjo iki 700 aukų per parą.

Į Maskvą šią savaitę ateis ilgai laukti vėsesni orai – anomalinius karščius pakeis lietus su vidutine maždaug 20 laipsnių šilumos oro temperatūra, prognozuoja sinoptikai.

Pagal prognozę, parengtą, remiantis Rusijos hidrometeorologijos centro, tinklalapių weather.com ir gismeteo.ru duomenimis, karščiausia savaitės diena bus trečiadienis, kai oras gali įšilti iki plius 33 laipsnių.

Vėsiausia diena gali būti penktadienis, kai tikimasi, kad orai atvės net iki 15 laipsnių šilumos.

Antradienį ir trečiadienį naktį temperatūra bus apie 17-18 laipsnių, o į darbo savaitės pabaigą tamsiu paros laiku gali atvėsti iki plius 9 laipsnių.

Visą savaitę maskviečių laukia lietūs, galima perkūnija.

Degėsių kvapas, migla ir liūdna morgų bei ligoninių statistika varo maskviečius iš sostinės, o juos lydi patikinimai, kad situacija kontroliuojama, ir meteorologų įspėjimai: pagerėjimo artimiausiu metu nenumatoma.

Alinamoje kaitros ir degančių miškų ir durpynų dūmais apgaubtoje Maskvoje žmonės ėmė mirti du kartus dažniau, pripažino gydytojai. Ekologai sako, kad kvėpuoti tokiu oru ilgiau nei penkias valandas pavojinga sveikatai, o pasivaikščiojimų dabartinėje Maskvoje diena prilygsta 30 pakelių cigarečių.

Rusijos hidrometeorologijos centras pranešė, kad pirmadienį oras sostinėje įšils iki tradicinių pastaraisiais mėnesiais 37-39 laipsnių Celsijaus, o vėjas išsilaikys pietryčių – būtent jis neša į Maskvą dūmus.

Daugelis bendrovių ir bankų, esant šioms aplinkybėms, sutrumpino darbo dieną, kai kurie paleido darbuotojus į namus arba į atostogas.

Amerikos ambasada atšaukė numatytą pirmadienį interviu su tais gyventojais, kurie prašo vizų, o kai kurių šalių vyriausybės pasiūlė savo piliečiams susilaikyti nuo kelionių į Rusijos sostinę.

Penktadienį – pirmąją nepakeliamos kaitros dieną – iš vaistinių dingo marlės raiščiai, o visos magistralės, einančios iš miesto, buvo užkimštos automobilių iki vėlyvos nakties.

Sekmadienį, nors ir esant ribotas matomumui, buvo rekordinis nuo metų pradžios pagal išskridusiųjų iš Maskvos keleivių skaičių: RIA, remdamasi “Rosaviacija”, praneša, kad sostinę tą dieną paliko daugiau kaip 100 tūkst. lėktuvų keleivių.

Ligoninės ir morgai perpildyti.

“Paprastai miršta 360-380 žmonių per dieną, o dabar – 700. Mirštamumas pas mus pašoko du kartus”, – sakė miesto sveikatos apsaugos vadovo Andrejus Selcovskis.

Pasak jo, Maskvos morguose iš 1 500 vietų 1 300 užimtos.

Tačiau miesto valdžia nemano, kad susidarė nepaprastoji situacija.

“Pagrindo įvesti nepaprastosios situacijos režimą Maskvoje nėra, – cituoja “Interfax” Vladimiro Resino, miesto mero Jurijaus Lužkovo pirmojo pavaduotojo žodžius. – Padėtis nelengva, bet kontroliuojama”.

J.Lužkovas iki sekmadienio atostogavo. V.Resinas pareiškė, kad nurodymais iš užmiesčio ligoninės, kur J.Lužkovas gydėsi sportinį sužeidimą, Maskvos meras padėjo užgesinti kas 13 gaisrą Maskvoje.

“Svarbu ne tai, kur buvo meras, o tai, kaip jis vadovavo. Jis per mane duodavo keturis ar penkis nurodymus per dieną. Visos priemonės, kurių jis ėmėsi, leido sumažinti gaisrų skaičių Maskvoje, palyginti su įprastomis dienomis, 7-8 kartus”, – cituoja “RIA-Novosti” J.Lužkovą pavadavusio V.Resino žodžius.