Slovakas Matejus Karabínošas keturis mėnesius gyveno Lietuvoje. 22-ejų informatikos studentas po semestro Vilniaus universitete dalinasi su tinklaraščiu Euroblogas.lt savo įspūdžiais ir lygina abiejų šalių padėtį.
Giedrė Peseckytė, euroblogas.lt
– Tikriausiai visiems „Erasmus‟ studentams iki kaulų smegenų žinomas klausimas – kodėl pasirinkai Lietuvą studijų mainams?
– Apskritai „Erasmus+‟ mainai yra puiki galimybė studijų metu išbandyti kitą studijų sistemą kitoje Europos šalyje, tuo pačiu pažinti save, susirasti naujų draugų ir išgyventi naujas patirtis. Manau, kiekvienas studentas turėtų bandyti pasinaudoti šia galimybe.
Kai Slovakijoje kalbame apie Baltijos valstybes, jas laikome geriau išsivysčiusiomis už mūsų šalį.
Kodėl pasirinkau būtent Lietuvą? Kai Slovakijoje kalbame apie Baltijos valstybes, jas laikome geriau išsivysčiusiomis už mūsų šalį. Tiek ekonomiškai, tiek politiškai, tiek socialinės apsaugos prasme. Nežinau, kodėl susidaręs toks įvaizdis. Tikriausiai dėl to pasirinkau Lietuvą, be to, norėjau tobulinti ne tik anglų, bet ir rusų kalbą – žinojau, kad dalis visuomenės, bent jau vyresnioji karta, kalba rusiškai.
– Ar per šį semestrą tavo lūkesčiai pasiteisino? Radai Lietuvoje, ko tikėjaisi, o gal kažkuo nusivylei?
– Iš tiesų po keturių mėnesių Lietuvoje suprantu, kad jūs taip pat turite problemų, kaip ir Slovakija. Bet tikrai nesigailiu, kad pasirinkau praleisti semestrą čia. Žmonės, kuriuos sutikau, – tiek lietuviai, tiek kiti užsienio studentai – buvo labai malonūs, turėjau progų keliauti, studijuoti anglų kalba buvo naujas iššūkis. Nieko nesigailiu.
– Kokių skirtumų tarp šalių įžvelgei?
– Kuo Lietuva gali didžiuotis, tai sveikatos apsaugos sistema. Tai sakau iš savo patirties, remdamasis tuo, ką pats patyriau. Kai dėl sveikatos problemų lankiausi Santariškių klinikose, buvau sužavėtas, kaip viskas sutvarkyta, darbuotojai paslaugūs, šypsosi. Slovakijoje patekti pas gydytojus gerokai sunkiau, tvarkos ten mažai.
Slovakijoje viskas sutelkiama į Bratislavą ir visi sprendimai priimami ten.
Pastebėjau, kad Lietuvoje bandoma vystyti ne vien sostinę, o Slovakijoje viskas sutelkiama į Bratislavą ir visi sprendimai priimami ten, kai, rodos, politikai neturi jokio supratimo, kas dedasi šalies rytuose ar pietuose, už sostinės ribų.
Suprantu, kad Lietuvai gana sunku, nes neturi daug gamtinių išteklių, gamyklų. Slovakija tuo turtingesnė, turime geriau išvystytą pramonę, daugiau gamtinių išteklių.
– Abi šalys priklauso Europos Sąjungai (ES). Kaip manai, ką tai suteikia?
– Žinoma, tai – prekyba, verslo, ekonomikos plėtra. Šengeno zona leidžia keliauti, viena valiuta palengvina piniginius santykius. ES paramos fondai prisideda prie infrastruktūros vystymo, socialinės gerovės kūrimo. Mano galva, ES investuoja daug, kad šalys bendradarbiautų ir jaustųsi gerai.
– Ar matai tik pliusus, kad Slovakija yra ES narė?
– Buvimas viena iš 28 valstybių ir duoda, ir atima. Taip, kaip minėjau, šalis gauna paramos iš fondų, gerėja prekyba su užsienio valstybėmis. Tačiau mes taip pat turime mokėti savo dalį, klausyti nurodymų, nors kartais gal Slovakijai, nežiūrint visos ES gerovės, bet tik savo naudos, būtų patogiau elgtis kitaip.
Nemanau, kad faktas, jog dabar Slovakija pirmininkauja ES Tarybai, kažką pakeis.
Slovakijoje valdžioje – daug korumpuotų žmonių, dėl to dalis ES skiriamų pinigų nepasiekia tikslo. Pirmiausia reikia susitvarkyti šalies viduje, kad galėtume geriau išnaudoti ir suvokti narystės naudą.
Nemanau, kad faktas, jog dabar Slovakija pirmininkauja ES Tarybai, kažką pakeis. Tai, kuri šalis pirmininkauja, neturi jokios įtakos, vis tiek sprendimus priims visa ES. Taip pat reikia nepamiršti, kad didžiosios valstybės visuomet turės svaresnį žodį.
– Kokius pokyčius savo tėvynėje pastebi nuo įstojimo į ES?
– Viskas padidėjo – kainos, algos. Šalis vystosi teigiama linkme, bet dar reikia daug stengtis. Manau, kad ir demokratijos klausimu dar reikia labai daug dirbti ne tik Slovakijoje, bet ir Europoje. Dažnai dangstantis demokratija vyksta visai nedemokratiški dalykai.
Loading ...