"Scanpix" nuotr.

Pagaliau pasirodė tarptautinio švietimo tyrimo rezultatai, kuriais jau galima džiaugtis, o ne gėdinti mokinius bei mokytojus ar sudirbti visą švietimo sistemą. Per ketverius metus nuo praėjusio 2011 m. Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos (IEA) atlikto TIMSS tyrimo Lietuvos ketvirtokai ir aštuntokai matematikos bei gamtos mokslų srityse padarė pažangą, be to, daugiau mokinių įkopė į aukštesnius tarptautinių pasiekimų lygmenis.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Praėjusią savaitę pristatyto TIMSS 2015 m. tyrimo rezultatai atskleidė kelias pagrindines tendencijas ir sudarė prielaidas manyti, kad kai kuriose srityse, dėl kurių labai išgyvenome, gerokai pasitempėme. Pavyzdžiui, ketvirtokai matematikos ir aštuntokai matematikos bei gamtos mokslų srityse pasirodė geriau nei vidutiniškai jų bendraamžiai iš TIMSS dalyvavusių šalių (beje, Estija, kurios mokinių rezultatus jau įprasta matyti įvairių tyrimų suvestinių aukštumose, nedalyvavo). Daugiau mokinių pasiekė aukštesnius tarptautinių pasiekimų lygmenis, nors pastaraisiais metais kalta į galvą, kad esame žemų pasiekimų šalis. Pirmą kartą po ilgo laiko suvienodėjo mergaičių ir berniukų rezultatai, kurie visur, kur tik buvo lyginami, ryškiai skyrėsi.

Lietuvos mokiniai, kurie, palyginti su bendraamžiais iš užsienio, beveik neturi laboratorijų, ir biologijos, chemijos, fizikos daugiausia mokosi iš mokytojų pasakojimų, bet ne eksperimentų, demonstruoja pažangą gamtos moksluose ir pasiekia tokių rezultatų kaip laboratorijomis 100 proc. aprūpinti Vakarų mokiniai.

Lapkritį paskelbtas TIMSS tyrimas suteikia progą atkreipti dėmesį ir į pagalbą tautinių mažumų mokykloms: ten, kur mokoma lenkų kalba, mokinių rezultatai yra kur kas prastesni nei bendras šalies vidurkis.

TIMSS atskleistas tendencijas galima laikyti situacijos „nuotrauka“, tačiau tyrimas neatskleidžia jų priežasčių. Tam reikia antrinių tyrimų, kuriuose Lietuva nedalyvauja, todėl apie tai, kas lėmė vieną ar kitą rezultatą, galima kalbėti tik kaip apie galimas prielaidas, bet ne tikslesnius motyvus.

Gamtos mokslai, matematika – į viršų

Lietuvos ketvirtokai gamtos mokslų srityje surinko 528 skalės taškus (15 taškų daugiau nei 2011 m.) ir tokiu rezultatu prilygsta bendraamžiams iš Danijos, Kanados, Bulgarijos, Čekijos, Kroatijos, Airijos, Vokietijos, Serbijos, Australijos. Palyginimui, pirmūnai Singapūro mokiniai surinko 590 taškų, o prasčiausiai pasirodė Kuveito ketvirtokai, surinkę 337 taškus. Šiame sąraše Lietuva užima 20–21 vietą iš 47 šalių, statistiškai reikšmingai mus lenkia 15 šalių.

Aštuntokų gamtos mokslų rezultatas – 519 skalės taškų (8 taškais daugiau nei 2011 m.). Ir čia pirmaujantys Singapūro mokiniai vidutiniškai surinko 597. Lietuvai šioje srityje teko 15 vieta iš 39 tyrime dalyvavusių šalių, o mūsiškių aštuntokų rezultatai panašūs į jų bendraamžių Vengrijoje, Švedijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje.

Geriausiai 2015 m. TIMSS tyrime pasirodė aštuntokai, pademonstravę matematikos žinias ir gebėjimus.

„Nuo nepriklausomybės pradžios dabar aštuntokų matematikos rezultatai yra geriausi, tokių niekada nėra buvę“, – teigia tyrimą atliekančios IEA generalinės asamblėjos narė dr. Rita Dukynaitė.

Aštuntokų matematikos rezultatus statistiškai reikšmingai aplenkė tik devynios šalys. Lietuvos mokiniai vidutiniškai surinko 511 taškų (10 taškų daugiau nei 2011 m.), sėkmingiausiai pasirodę Singapūro mokiniai – 621 tašką. Pagal aštuntokų matematikos pasiekimus Lietuva užima 15–16 vietą iš 39 dalyvių šalių ir prilygsta JAV, Anglijai, Slovėnijai, Vengrijai, Norvegijai, Izraeliui, Australijai.

2015 m. aštuntokai pagerino matematikos ir gamtos mokslų rezultatus, nors dar 2011 m. tyrimas parodė, kad per ketverius metus nuo 2007 m. abiejose srityse šių mokinių rezultatai buvo smuktelėję.

Vienintelių ketvirtokų rezultatai laikosi kaip įkalti nuo pat 2003-iųjų. Nuo tada iki dabar atlikti jau keturi TIMSS tyrimai ir visų rezultatai beveik tokie pat: aukščiausią pasiekimų lygmenį pasiekia vis dar tas pats dešimtadalis mokinių, minimalų – tie patys 96 proc. mokinių, ir taip nuo 2003 m.

Pagal surinktų taškų skaičių geriausiai ketvirtokams sekasi pateikti duomenis, prasčiausiai jiems sekasi geometrinės figūros ir matavimai. R.Dukynaitė svarsto, kad šios ugdymo turinio srities iškilimą lėmė daug metų matematikos pamokoms sakyta kritika būtent dėl duomenų pateikimo, statistikos. Todėl gali būti, kad mokytojai skyrė daugiau dėmesio šioms temoms ir 2015 m. tyrime duomenų pateikimas (4 kl.), statistika bei tikimybės (8 kl.) ir tapo geriausiai mokinių įveiktomis sritimis.

TIMSS rezultatai rodo, kad ketvirtokams ir ypač aštuntokams geriau nei vidutiniškai (pagal bendrą surinktų taškų skaičių) sekasi matematikos taikymas, bet prastesnės nei vidutiniškai yra jų matematikos žinios. Kadangi žinios yra taikymo ir mąstymo pagrindas, ekspertai rekomenduoja į tokią tendenciją dėmesį atkreipti jau dabar, nes vėlesniuose tyrimuose gali paaiškėti, kad matematikos žinios dar labiau senka.

Tyrimas rodo statistiškai reikšmingai pagerėjusius mokinių matematikos ir gamtos mokslų pasiekimus, tačiau apie švietimo sistemą diskutuojanti ir jos gerinimo siūlymus teikianti Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) dar neskuba vertinti pažangos ir planuoja išsamiau panagrinėti TIMSS bei šią savaitę pasirodysiančius, kitokios metodikos penkiolikmečių pasiekimų tyrimo PISA rezultatus.

„Politikos intervencijos, kuri galėjo lemti pažangą, nematome, todėl reikia analizuoti abu tarptautinius tyrimus, – sako LPK Švietimo, mokslo ir inovacijų skyriaus ekspertas Raimundas Balčiūnaitis – Dabar populiaru kalbėti apie STEAM centrus, tačiau šios priemonės geriausiu atveju ims veikti 2018 m. Žinoma, tai tendencijos, matomos pasaulyje, bet Lietuvoje tokie centrai dar nestartavo.“

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-48-2016-m

Z.Bitinas

Būdamas septintokas Zigmas Bitinas nuėjo į cirką. Norėjo ten pamatyti vienratį, bet nusivylė, nes tokio pasirodymo nebuvo. Pradėjo domėtis, pamatė, kad galima jį nusipirkti, tad nusipirko ir važinėja. Visai panašiai ir su mokslais: ėmė domėtis informatika, pabandė ir pavyko. Vilniaus licėjaus abiturientas ir kitiems pataria eksperimentuoti, kad suprastum, kokia sritis patinka.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Pačiam Zigmui patinka argumentuoti, konkretūs ir logiški mokslai – fizika, informatika, o ypač matematika, kuri jam puikiai sekasi nuo pat pradinės mokyklos. Tarptautiniame matematikos konkurse „Kengūra“ jis dalyvauja nuo trečios klasės ir per daug metų tik kartą nepateko į geriausiųjų penkiasdešimtuką.

Rugpjūtį iš Austrijoje vykusios Vidurio Europos matematikos olimpiados Zigmas parsivežė pagyrimo raštą, kurį gavo už individualų pasirodymą. „Žinoma, norėjosi laimėti daugiau, bet po olimpiados bijojau ir to pagyrimo rašto negauti, tad labai džiaugiausi išgirdęs savo vardą, – prisimena abiturientas. – Labai gerai, kad mano pavardė pagal abėcėlę skaitoma viena pirmųjų, – sužinojau greitai ir nereikėjo jaudintis, nes 10 minučių laukimo gali atrodyti kaip amžinybė.“

Šioje tarptautinėje olimpiadoje Zigmas dalyvavo jau antrą kartą, pernai jis varžėsi ir kitame tarptautiniame konkurse – komandinėje Baltijos kelio matematikos olimpiadoje. O nacionalinėse matematikos olimpiadose dalyvauja nuo 9 klasės ir yra laimėjęs bronzos bei du sidabro medalius.

„Labiausiai įsiminė kartas, kai būdamas dešimtokas patekau į dvi tarptautines – Vidurio Europos ir Baltijos kelio matematikos olimpiadas, nes niekas iš manęs to nesitikėjo, manė, kad yra gerokai stipresnių ir aš liksiu už brūkšnio. Aš pats maniau, kad vilties yra. Žinoma, nebuvau tuo tikras, bet kai nėra didelio spaudimo, matyt, ir pasiseka“, – pasakoja Zigmas, prie savo laimėjimų pridurdamas ir tai, kad aštuntoje klasėje televizijos viktorinoje „Tūkstantmečio vaikai“ laimėjo trečią vietą.

Pasitikėjimą, kad gerai pasirodys olimpiadose, Zigmui reikėjo užsitarnauti. Nors matematika visada sekėsi ir patiko, vaikinas pripažįsta, kad mokytis jos giliau pradėjo tik būdamas devintokas. Kai įstojo į vieną geriausių Lietuvoje mokyklų, jis sako supratęs, kad jau nebėra pats stipriausias matematikas.

„Kai nėra konkurencijos, tobulėti didelio reikalo nebūna, o kai ji atsiranda, tada natūraliai reikia pakovoti, nes pasidaro sunkiau siekti tų pačių rezultatų, – įspūdžius patekus tarp stiprių bendramokslių prisimena Zigmas. – Gerai atsimenu, kad devintoje klasėje turėjau užsitarnauti mokytojos pasitikėjimą, kad sugebėsiu gerai pasirodyti nacionalinėje matematikos olimpiadoje. Pavyko, surinkau nemažai taškų Respublikiniame prof. J.Matulionio jaunųjų matematikų konkurse, miesto olimpiadoje pelniau antrą vietą.“

Neturi mokymosi grafiko

Zigmui patinka matematika, fizika ir informatika, nes šiuos mokslus jis laiko konkrečiausiais. Fizika jaunuolį žavi tuo, kad aiškina apie pasaulį, jo suvokimą, o matematikoje ir informatikoje plačiai galima pritaikyti logiką. „Visiškai pasaulio paaiškinti nesugeba niekas, o fizika yra progresuojantis mokslas, kuriame nuolat kyla naujų idėjų. Vienos iš jų paneigiamos, kitos – patvirtinamos“, – svarsto abiturientas.

Šie trys dalykai Zigmui nuoširdžiai patinka, todėl prie jų prisiliečia ne tik pamokose ar ruošdamasis olimpiadoms, bet ir savarankiškai: nuo literatūros apie matematikos teoremas ir programavimo projektų iki „YouTube“ vaizdo pasakojimų apie fizikos reiškinius.

„Man mokytis patinka, jei patinka dalykas. Todėl neturiu mokslų grafiko. Gali būti, kad visą savaitę nieko nesimokysiu, gali būti, kad kasdien mokysiuosi po penkias valandas. Mokausi laisvai, savęs neversdamas, bet pasitaiko, kad jei ruošiuosi olimpiadai ir noriu išspręsti kokius nors uždavinius, galiu pasėdėti ir kelias valandas, jei skaitau įdomią knygą – irgi“, – apie savo mokymosi metodus pasakoja Vilniaus licėjaus auklėtinis.

Likusiu laisvu laiku, kuris nesusijęs su mokslais, Zigmas žaidžia krepšinį, stalo futbolą, stalo tenisą ir, žinoma, važinėja vienračiu.

Nesužinosi, kas patinka, jei neišbandysi

Pradėjęs mokytis Vilniaus licėjuje Zigmas nuodugniau kibo mokytis matematikos, kurią ir taip išmanė: dirbo savarankiškai, lankė būrelį, kuriame su mokytoja sprendė uždavinius ir aiškinosi jų sprendimo metodus.

„Todėl visi rimtesni pasiekimai ir atsirado devintoje klasėje, kai rimčiau susidomėjau. Licėjuje pradėjau domėtis ir informatika, nes iki tol nelabai ką mokėjau ir išmaniau. Dabar man sekasi ir matematika, ir informatika, tik olimpiadose to neparodau“, – juokiasi Zigmas, kuris taip pat yra dalyvavęs fizikos bei informatikos olimpiadose.

Abiturientas įsitikinęs, kad jei nori atrasti artimus mokslus ar sritį, vadinasi, turi tai išbandyti. Taip Zigmui nutiko su fizika ir informatika. Iki mokslų Vilniaus licėjuje jis informatika šiek tiek domėjosi, bet nelabai ją mokėjo. O štai fizika jam sekėsi lyg ir neblogai, bet Zigmas nemanė, kad ją gerai moka. Jis išbandė abu dalykus: vasarą savarankiškai mokėsi programuoti, įstojo į papildomo ugdymo mokyklą „Fizikos olimpas“.

„Programuoti pačiam sekėsi prastai, bet atėjau mokytis į licėjų turėdamas šiokį tokį pagrindą, todėl per pamokas kai kuriuos dalykus suprasdavau lengviau ir greičiau už bendraklasius, – apie savarankišką informatikos mokymosi pradžią pasakoja Zigmas. – Taip pat devintoje klasėje dingo ir fizikos baimė: kai buvau aštuntokas, mane kvietė į fizikos olimpiadą, bet labai bijojau, o galiausiai susirgau ir nenuėjau.“

Po eksperimento stengiantis išbandyti fiziką ir informatiką Zigmas išsirinko savo dalykų – informatikos ir matematikos derinį. Dabar fizika jis domisi savo malonumui, bet iš pagrindinių, olimpiadinių dalykų rinkinio ji atkrito. Vaikinas suprato, kad informatika ir matematika jam patinka kur kas labiau nei daug laiko užimanti fizika, todėl fizikos „kiekį“ gyvenime teko sumažinti.

Panašiai rinktis Zigmas patartų ir kitiems mokiniams, kurie blaškosi tarp kelių pasirinkimų: „Sakyčiau, kad reikia nebijoti eksperimentuoti ir pasirinkti, kas patinka. Juk nebūtina prisirišti prie kažko, galima išbandyti daug dalykų, kai kuriuos – rimčiau, tada žiūrėti, ar pavyksta, ar patinka, ir nuspręsti.“

Zigmas prisipažįsta nesąs tvirtai apsisprendęs dėl ateities: planuoja studijuoti ką nors, kas būtų susiję su informatika ir matematika, o toliau – kur gyvenimas nuves.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Greta vyresniosios kartos matematikos autoritetų – fundamentaliosios matematikos atstovo prof. Donato Surgailio bei taikomosios matematikos vėliavnešio prof. Felikso Ivanausko – trečiuoju „Mini Nobelio“ laureatu „Veidas“ skelbia profesorių Remigijų Leipų.

Trečią kartą išskirdamas geriausius kiekvienos mokslo srities atstovus, šiais metais savaitraštis “Veidas” vėl ieškojo matematikos srities mokslininkų, kurie atliktų ne vien fundamentinius, mažai plačiajai visuomenei suvokiamus ir tik pačių matematikų cituojamus tyrimus, bet ir tokius, kurie būtų pritaikomi praktiškai.
Tiesa, kaip tvirtina matematikos mokslo atstovai, taikomuosius tyrimus atliekančių matematikų darbai retai cituojami kolegų matematikos teoretikų; juos veikiau cituoja kitų sričių – gamtos, finansų, statistikos, informatikos mokslų atstovai. Vis dėlto, nepaisydami šių matematikos mokslininkų mums pasėtų abejonių, likome prie ambicingų tikslų – rasti matematiką, kuris ne užsidaręs vienutėje, nematydamas nei pasaulio, nei virš „galvos kybančių voratinklių“, spręstų amžiaus lygtis ir įrodinėtų dešimtmečiais neįrodomas teoremas, bet būtų visapusiškai aktyvus, produktyvus, matomas, cituojamas ir savo darbais poveikį įvairioms kitoms sritims darantis mokslininkas.

Darbus ne tik cituoja teoretikai – jais naudojasi ir praktikai
Vertinant Lietuvos matematikų laimėjimus per pastaruosius penkiolika metų mūsų žvilgsnis šiemet krypo į vadinamąją penkiasdešimtmečių kartą. Patys matematikos mokslo atstovai dažniausiai vardijo trijų Vilniaus universiteto profesorių – Artūro Dubicko, Remigijaus Leipaus ir Konstantino Pilecko pavardes.
Na, o atsižvelgiant į tai, kurie Lietuvos matematikai yra dažniausiai cituojami, dar derėtų įrašyti ir Kauno technologijos universiteto matematiko prof. Minvydo Ragulskio (jaunesniojo) pavardę. Tiesa, jis, pasak kai kurių matematikos teoretikų, yra labiau matematinių technologijų srities atstovas.
„Na, o Vilniaus universiteto matematikų mokykla yra labiau teoretikų, fundamentininkų mokykla. Jos atstovai pasaulyje žinomi procesų, skaičių, tikimybių teorijų srityse, – aiškina VU Matematikos ir informatikos instituto Tikimybių teorijos ir statistikos skyriaus profesorius Rimantas Rudzkis. – Tačiau jei keliame klausimą, kieno mokslo darbai yra ne tik fundamentiniai, bet ir taikomieji, tai iš visų trijų minimų kolegų taikomajai sričiai labiausiai artimi ir išties taikomi praktikoje profesoriaus R.Leipaus darbai.“
R.Leipus daugelio kalbintų jo kolegų apibūdinamas kaip tikras šiuolaikinis matematikos mokslininkas, kuris ne sėdi užsidaręs ir sprendžia, o nuolatos bendradarbiauja su užsienio, ypač Prancūzijos, JAV mokslininkais matematikais, dalijasi mokslo laimėjimais. 2009 m. pasaulį apėmus finansų ir ūkio krizei, praktikams aktualiausi buvo jo darbai apie kreditų rizikas, finansų rinkų teorijų taikymą. Maža to, R.Leipus yra ir puikus mokslo organizavimo vadybininkas. Jis keletą kadencijų puikiai tvarkėsi būdamas VU Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanu. Dėl visų šių priežasčių mūsų savaitraštis šiemet R.Leipų išrinko matematikos mokslo atstovu, vertu lietuviškojo „Mini Nobelio“.
„Iš tiesų Remigijus buvo neeilinių gabumų studentas, bet labiausiai reikėtų akcentuoti tai, kad jis yra mokslininkas, giliai suprantantis matematiką, – pripažįsta VU Matematikos ir informatikos fakulteto Kompiuterijos katedros vedėjas prof. Feliksas Ivanauskas. – Gal kai kam ir nepatiks, bet iš tikrųjų tarp matematikos mokslininkų nemažai esama tokių, kurie matematikos giliai nesuvokia, jie tik yra išmokę matematikos, o R.Leipus – tas profesorius, kuris matematiką išmąsto, supranta.“
„Tikra tiesa – R.Leipus tikrai nėra iš tų matematikų, kurie tik per darbą pasiekė sėkmės matematikos moksle“, – pritaria VU Matematikos ir informatikos fakulteto Matematinės analizės katedros vedėjas prof. Vygantas Paulauskas.
„Tai tikrai universalus mokslininkas, publikavęs nemažai gerų darbų, be to, ir šiltas žmogus“, – apie kolegą atsiliepia ryškiausia šiandieninės Lietuvos fundamentaliosios matematikos žvaigžde vadinamas VU Matematikos ir informatikos instituto Atsitiktinių procesų skyriaus vedėjas prof. Donatas Surgailis.
O iš visų R.Leipaus mokslinių interesų ir darbų labiausiai, pasak V.Paulausko, matematikos mokslininkų vertinami laiko eilutės bei matematinės statistikos darbai. R.Rudzkis priduria, kad praktikams aktualiausi kolegos darbai iš finansų matematikos srities.
„Tik gaila, kad jam pavyko parengti palyginti ne tiek ir daug savo lygio būsimų matematikos srities mokslininkų“, – apgailestauja Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas, matematikas prof. Rimas Norvaiša.
Iš viso R.Leipus parengė tris mokslo daktarus. „Šiandien studentai kitokie, labai gudrūs, – aiškina profesorius. – Žiūrėk, įstoja į doktorantūrą, pastudijuoja, veikiai susiranda gerai mokamą darbą banke ar stambiame versle ir apleidžia doktorantūros studijas.“
Beje, „Veido“ žiniomis, R.Leipus bei jo kolegos profesoriai – A.Dubickas, besigilinantis į skaičių teoriją, algebrinius skaičius, R.Norvaiša, matematikos filosofas, bei Alfredas Račkauskas, tikimybių teorijos ekspertas, yra laikomi pačiais rimčiausiais pretendentais ateinančiais metais renkant Lietuvos mokslo akademijos tikruosius narius.

Lietuvos matematikai pelno vis didesnį tarptautinį pripažinimą: teoretikai stebina išskirtinėmis monografijomis, o praktikai vis dažniau tampa geidžiamais nepriklausomais tarptautinių kompanijų ekspertais.

“Matematikoje perspektyviausias tampa jos taikymas – Lietuvos taikomosios matematikos specialistų lygis labai aukštas ir nedaug šalių šioje srityje gali su mumis lygiuotis”, – užtikrintai teigia VDU profesorius habil. dr. Juozas Augutis, džiaugdamasis, kad geriausiu šalies matematiku “Veidas” šiemet išrinko taikomosios matematikos korifėjų, kuris sugeba ne tik pats sėkmingai plėtoti  matematikos pritaikymą, bet ir suburti bei entuziazmu uždegti visą būrį jaunų matematikų.

Svarbiausi – kitų sričių specialistams

Taikomosios matematikos atstovus kalbinti mokslininkai vadina savotiškais pilkaisiais kardinolais: jų veiklos beveik nematyti, bet ji nepaprastai svarbi ir vertinama. Pavyzdžiui, taikomosios matematikos srityje dirbančių mokslininkų beveik necituoja kiti matematikai, užtat cituoja tų sričių, kuriose pritaikomos jų žinios, atstovai – chemikai, fizikai ar informatikai.
Dėl tos pačios priežasties Lietuva matematikos taikymo srityje nėra plačiai žinoma tarptautinei visuomenei, nes tokiais atvejais matematikai sudaro tik dalį mišrios mokslininkų grupės.
Vis dėlto, nepaisant menko žinomumo, taikomosios matematikos srityje Lietuvos mokslininkai pastaraisiais metais iš tiesų iškopė į aukštumas. Nemaža dalis Lietuvos matematikų atsisuko į matematikos taikymą ekonomikoje, medicinoje, technologijų srityje. Pavyzdžiui, VU profesorius Rimantas Rudzkis yra aukščiausios klasės matematikas, užsiimantis matematikos taikymu ekonomikoje.
Ekonometrijoje matematiką sėkmingai taiko habil. dr. Alfredas Račkauskas – tiek jo, tiek habil. dr. Artūro Dubicko darbai šioje srityje išties pastebimi. “Tik gaila, kad pramonė nėra tokia imli taikomajai matematikai, – Lietuvos mokslininkų potencialo su kaupu užtektų daug didesniems verslo poreikiams aptarnauti”, – aiškina J.Augutis, pernai Lietuvoje vadovavęs vienam svarbiausių per pastaruosius metus matematikus įtraukusiam tarptautiniam projektui “Secure”.
“Šio projekto tikslas buvo sukurti energetinio saugumo vertinimo metodiką. Projekte dalyvavo 15 partnerių iš ES šalių, tarp kurių – Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos matematikai, politologai, energetikai”, – vardija profesorius.
Na, o kai kalbama apie ilgesnį laikotarpį, tarp naujausių išskirtinių taikomosios matematikos panaudojimo pavyzdžių minėtinas šalies matematikų triūsas prie atominės elektrinės. “Buvo kuriami jos patikimumo vertinimo metodai, kurie yra tokie geri, kad dabar gaunama nemažai tarptautinių užsakymų. Pavyzdžiui, mokslininkai dirba su Švedija, Bulgarija ir kitomis šalimis, kuriose reikalingi nepriklausomi ekspertai, galintys vertinti atominių elektrinių patikimumą ir rizikingumą”, – dėsto J.Augutis.
Įgiję tarptautinį pripažinimą, Lietuvos matematikai dažnai kviečiami dirbti ir prie būsimų branduolinės sintezės reaktorių bei jų projektų. Pavyzdžiui, eksperimentiniai reaktoriai pastatyti Vokietijoje, Prancūzijoje, o Lietuvos matematikai kviečiami ten dirbti kaip ekspertai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-3-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Profesorius Feliksas Ivanauskas pratina matematikus bendradarbiauti ne tik su kitų sričių mokslininkais, bet ir su verslu – jis pluša organizuodamas tarptautines parodas, steigdamas mokslo inkubatorius ir nepaliauja tvirtinti, kad svarbiausias mokslininkų tikslas turi būti auganti šalies ekonomika.

“Profesorius Feliksas Ivanauskas daugiausiai dirba su kitų sričių atstovais – biochemikais, fizikais, net ornitologais. Jis organizuoja, koordinuoja procesus, apjungia, konsoliduoja įvairių sričių mokslininkus. Jis – bene aktyviausias matematikos mokslo taikytojas praktikoje”, – apie geriausiu Lietuvos matematiku šiemet išrinktą profesorių Feliksą Ivanauską kalba VU matematikos profesorius, Lietuvos mokslų tarybos narys Konstantinas Pileckas.
Kaip ir kiti matematikai, F.Ivanausko jis negalėtų pavadinti sausu akademiku – šio profesoriaus pilna ir universitete, ir įvairiose verslo konferencijose, net valdininkų kabinetuose. F.Ivanauskas daugeliui asocijuojasi su tikru matematikos vadybininku – šis mokslininkas siekia, kad matematika išeitų į platesnius vandenis, susilietų su kitomis disciplinomis ir tarnautų kuo platesniems visuomenės poreikiams.
Pats F.Ivanauskas patvirtina – jis iš tiesų jau ne vienerius metus glaudžiai bendradarbiauja su biochemijos ir chemijos institutais, fizikos fakultetu. “Neseniai gavau laišką iš istorikų, kurie domisi, kaip pritaikyti matematiką tiriant radinius. Chemijos fakultetui rūpi nuotraukų vertinimas. O kartu su biologais tyrinėjome, kaip atšilimas įtakoja pavasarinį paukščių atskridimą į Lietuvą”, – bendradarbiavimo pavyzdžius pateikia mokslininkas.
Ponas Feliksas pateikia pavyzdį, kaip paprastai dirbama su kitais mokslininkais: tokiu atveju komandą sudaro vienas aukšto lygio mokslininkas – chemikas, biochemikas, fizikas, biologas ar matematikas, ir tokio pat aukšto lygio informatikas. Informatikas atlieka skaičiavimus, o chemikas, biochemikas, fizikas, biologas ar matematikas parenka ar suformuluoja uždavinį.
F.Ivanausko vaidmuo tokioje komandoje – uždavinio fizikinis formulavimas, matematinio modelio sukūrimas ar parinkimas ir skaičiavimo algoritmo pasiūlymas, kurį realizuoja minėtasis informatikas.
“F.Ivanauskas pritaiko matematiką tokiose srityse kaip fizikiniai, cheminiai procesai, įvairios reakcijos. Jo tarptautiškumą rodo ir tai, kad šis mokslininkas kartu su kitais autoriais yra išleidęs monografiją, išverstą net į arabų kalbą”, – teigia matematikas Eugenijus Monstavičius.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-3-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Dešimtmečio matematiku išrinktas profesorius Donatas Surgailis apie uždavinius mąsto net pabudęs naktį, tačiau neabejoja, kad jo profesija – tikra dovana.

Matematiką savyje būsimasis profesorius pajuto dar mokydamasis trečioje klasėje. “Mokytoja davė uždavinį apie traktorininkus: du suarė 10 ha žemės, o trečias – dviem hektarais daugiau. Reikėjo pasakyti, kiek kiekvienas suarė, ir niekas klasėje negalėjo išspręsti, o man taip viskas aišku”, – pirmuosius uždavinius prisimena D.Surgailis. Tačiau tikslo tapti matematiku jis teigia niekada neturėjęs, o šiuo keliu pasuko, galima sakyti, atsitiktinai. Vyresnėse klasėse jis itin domėjosi fizika, reliatyvumo teorija, o čia be matematikos neapsieisi. Baigęs mokyklą D.Surgailis be didesnių svarstymų įstojo į Kauno politechnikos institutą. “Sovietiniais laikais jauni žmonės buvo siunčiami į sovietinę armiją, tai aš įstojau į KPI”, – pasakoja D.Surgailis. Ir tuomet – dar vienas atsitiktinumas, tiksliau, dviejų – KPI ir VU – rektorių sąmokslas, ir D.Surgailis atsidūrė Vilniuje. “Kazimieras Baršauskas ir Jonas Kubilius susitarė, kad atrinks grupę žmonių ir juos perves į Vilnių aukšto lygio matematikos studijoms – tai jiedu padarė pusiau legaliai. Taip su kitais pakliuvau į sostinę, nuo ko viskas ir prasidėjo”, – šypsodamasis pasakoja D.Surgailis.
Beje, profesorius įsitikinęs, kad daug kas žmogaus gyvenime priklauso būtent nuo aplinkybių, o joms susiklosčius skirtingai, tas pats žmogus gali tapti ir menininku, ir matematiku – nelygu kuria linkme jis nueis. D.Surgailis, kurio dėdė yra garsus dailininkas, teigia ir pats jaučiąs polinkį menui, pavyzdžiui, vaikystėje bandė mokytis skambinti pianinu, o matematikos nelaiko vienintele turėta galimybe. “Jei būčiau likęs KPI, tikriausiai būčiau inžinierius, ir gal visai neblogas”, – svarsto D.Surgailis, netikintis, kad žmogaus profesija yra iš anksto kažkieno aukštai sugalvota.
Juk dėl to, kad jis gilinosi ne į kokią kitą matematikos šaką, o būtent į tikimybių teoriją, irgi “kaltos” aplinkybės. “Profesorius Kubilius kūrė tikimybių teorijos mokyklą, institute įkūrė grupę, kurioje buvo ir prof. Vytautas Statulevičius, ir mano vadovas Bronius Grigelionis. O jie daug nukrypti į šoną neleido. Juk yra ir kitų matematikos sričių, bet studentams buvo paaiškinta, kad čia nėra kur kitur eiti”, – prisimena D.Surgailis.

Rasti savo vietą prireikė 40 metų

Kuklumu pasižymintis D.Surgailis savo mokslinę karjerą vadina standartine – iš pradžių disertacija, paskui darbas moksliniame institute ir dėstymas. Tačiau tol, kol tapo aukščiausio lygio matematiku, praėjo nemažai metų. “Negaliu sakyti, kad labai lengvai pavyko prasimušti į atitinkamą lygį matematikoje. Disertaciją apgyniau greitai, bet paskui prireikė bemaž 40 metų, kol suradau savo nišą. Užtat dabar darbas tikrai teikia malonumą ir džiaugsmą”, – vienu sakiniu kelių dešimtmečių pastangas paprastai įvertina profesorius, neminėdamas nei už darbus gautų Lietuvos mokslo premijų, nei karjeros laiptų institute, nei tarptautinio pripažinimo už unikalius išradimus, dabar plačiai taikomus ir praktiškai.
Paklaustas, kuriais savo darbais ir laimėjimais jis pats labiausiai didžiuojasi, D.Surgailis prisimena kelis svarbiausius įvykius, kuriuos, sako, nupasakoti be matematinių terminų būtų beveik neįmanoma.
Vienas jų – kaip tik pernai drauge su kolega iš Prancūzijos publikuotas darbas apie visiškai naują atsitiktinių kreivių arba labai nereguliarių kreivių šiurkštumo indeksą. “Jei kreivės yra visiškai chaotiškos, jų aprašyti įprastiniais terminais neįmanoma, bet įmanoma išmatuoti, kaip jos osciliuoja – siūbuoja tai į vieną, tai į kitą pusę. O tai žinoti labai svarbu, nes, pavyzdžiui, cunamiai ir kiti gamtos reiškiniai kaip tik tokie ir būna – chaotiški, atsitiktiniai ir nereguliarūs”, – savo idėja didžiuojasi mokslininkas.
Kaip vieną svarbesnių įvykių jis mini ir prieš 20 metų “atrastą” estų matematiką Taivo Arraką. “Tai buvo daugiau jo, o ne mano idėjos, bet aš vienas pirmųjų pastebėjau, kokios jos vertingos ir unikalios”, – teigia D.Surgailis, prisimenantis bendrą darbą su šiuo mokslininku ir kaip sudėtingą, ir kaip be galo įdomų ir originalų. “Skaitytojams tai turbūt nebus labai įdomios detalės, bet man tai buvo neįkainojama patirtis, leidusi patirti tikrą nustebimą, kuris matematikos moksle yra labai svarbus”, – aiškina D.Surgailis. Jis sako tuomet supratęs, jog galima labai nuodugniai suprasti, išmanyti kokį nors dalyką, ir tik tada įmanoma jį patobulinti ir pagerinti. Tačiau kartais, profesoriaus teigimu, pirmiau šauna kokia visiškai nauja originali idėja ir tik paskui pasidaro viskas aišku. “Ta nuostaba yra akimirkos, bet dėl jų verta stengtis”, – pabrėžia matematikas.
Malonių akimirkų matematiko profesijoje esama ir daugiau. Tuomet, kai atrandamas sudėtingas sprendimas, ar net tada, kai pavyksta nuspėti, kuris būdas yra klaidingas ir sutaupyti laiko išvengiant aklavietės. Malonu ir tada, kai gimsta straipsnis, išleidžiama knyga. Štai kaip tik netrukus pasirodys D.Surgailio ir kitų dviejų autorių knyga, kuri dar prieš metus atrodė neužbaigiamas, tiesiog amžinas darbas. “Trise prie jos dirbome beveik aštuonerius metus ir kartais atrodydavo, kad niekada jos nebaigsime, nes vienam ką nors pataisius, tuoj nepatenkinti būdavo kiti. Bet galiausiai, regis, visi trys esame patenkinti”, – nelengvą knygų autoriaus darbą atskleidžia D.Surgailis.
Kita vertus, kaip vieną maloniausių dalykų savo darbe jis laiko būtent bendravimą su žmonėmis. D.Surgailio bendraautorių sąrašas siekia bene trisdešimt, o tai, pasak profesoriaus, matematikoje labai didelis skaičius.
Pašnekovas prisipažįsta, kad bet koks darbas, nors ir labai individualus, pasidaro svarbesnis, jei jis įdomus ne tik sau pačiam. “Bendravimas suteikia naujų idėjų, leidžia save palyginti su kitais, galų gale – stimuliuoja. Norisi, kad darbas būtų ne tavo vieno interesas, kad visi manytų panašiai. Kito žmogaus dėmesys į tavo darbą užkrečia”, – gyvai pasakoja D.Surgailis.
Tačiau čia pat prisipažįsta, kad dirbti, priešingai nei kiti kolegos, jis labiau mėgsta vienas, o tik paskui aptaria rezultatus su kitais. “Dėl to man geriausia dirbti namie – kitiems svarbu kasdien eiti į institutą, bendrauti, o man norisi išjungti telefoną ir susikoncentruoti”, – prisipažįsta mokslininkas, kuris net konferencijų užsienyje metu dažniausiai dirba ne drauge su visais, o savo viešbučio kambaryje.

Jaučiasi laisvosios profesijos atstovu

Beje, galimybę dirbti namie D.Surgailis vadina didžiausiu savo profesijos pranašumu. Tiesa, ketvirčiu etato jis dirba kaip dėstytojas, tačiau tai užima palyginti nedaug laiko – vos dieną per savaitę ir tik vieną, rudens, semestrą. Tad svarbiausias profesoriaus darbas yra mokslo tiriamasis.
“O šis darbas yra labai malonus, nes galiu pats planuoti savo laiką. Atsikeli iš ryto, ir visa diena prieš akis, visa tau. Šia prasme man tikrai labai pasisekė, nes galiu daryti ką noriu, ir niekas negali nieko pasakyti. Manau, kad mokslininkai yra laisvųjų profesijų atstovai”, – šypsosi D.Surgailis.
Profesoriaus dienos ritualas prasideda nuo puodelio kavos, kurį gurkšnodamas jis jau pardeda mąstyti apie uždavinį ar straipsnį. Tiesa, nors sako dažnai apie matematiką galvojąs ne tik prie kavos, bet net pabudęs naktį, tačiau ponas Donatas gana griežtai planuoja laiką – su pertraukėlėmis dirba maždaug šešias valandas per dieną, ir niekada nepamiršta laisvalaikio ir itin mėgstamo bėgiojimo. O būna dienų, kai visą savo laiką jis skiria tik bendravimui su žmona, vaikais ir anūkais.
Beje, D.Surgailis pastebi, kad matematikai, priešingai nei galėtume pamanyti, moka itin turiningai leisti savo laisvalaikį. “Kad dirbtų galva, turi dirbti kojos”, – teigia mokslininkas, leisdamas suprasti, kad kojos šiuo atveju reiškia bet kokią kitą veiklą nei intensyvus mąstymas.
Jis teigia, esą tarp jo kolegų matematikų yra ir šuolių su parašiutu entuziastų, ir fotografų ar su užsidegimu lankančių pramoginius šokius. “Žinoma, yra ir žaidžiančiųjų šachmatais, tačiau yra matematikų, kurie mano, kad šachmatai – didžiausia blogybė”, – dėsto profesorius. Jis teigia, kad ir prof. Kubilius nemėgo nei šachmatininkų, nei pačių šachmatų, nes manė, esą jei žmogus kvaršina galvą prie matematikos uždavinio, o paskui jam dar lieka energijos gilintis į šachmatus, jis viso savęs neatiduoda matematikai.
D.Surgailis ir pats nelabai simpatizuoja šachmatams. “Nes jei žaidžiu, tai visada pralaimiu”, – juokiasi profesorius, kurio matematinių pralaimėjimų sąrašas, regis, tuo ir baigiasi.

Rima Janužytė

Šį pavasarį pasirodys aštuonerius metus drauge su bendraautoriais rengta prof. D.Surgailio knyga

Tarptautinio pripažinimo sulaukę D.Surgailio atradimai padeda tiksliau prognozuoti cunamius ir kitus chaotiškus gamtos reiškinius

Didžiausias dešimtmečio matematikos mokslo laimėjimas Lietuvoje – išplėtota ir vėl ant pjedestalo užkelta tikimybių teorijos mokykla.

“Veidas” šiemet pirmą kartą rengia projektą “Mini Nobelis” ir pristato dešimt daugiausiai per pastarąjį dešimtmetį pasiekusių ir nusipelniusių Lietuvos mokslininkų. Šis straipsnis apie mokslininkus, daugiausiai pasiekusius matematikos srityje, o kitos devynios publikacijos – apie kitų sričių šviesulius ir labiausiai nusipelniusius mokslininkus.

Per dešimtmetį nuveikta daug

“Vieni matematikai kloja teorijų pamatus, kiti gerina pasaulio rekordus spręsdami uždavinius, treti rūpinasi teorijų taikymu praktikoje. Ir vieni, ir kiti per pastarąjį dešimtmetį nuveikė labai daug”, – laimėjimus matematikos mokslo srityje giria Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Tikimybių teorijos katedros profesorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas Eugenijus Manstavičius.
Ir jis, ir dar trys dešimtys kalbintų matematikų sutiko išvardyti didžiausius per dešimtmetį kolegų laimėjimus tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje.
Žinoma, kaip sako VU MIF dekanas prof. Gediminas Stepanauskas, dabar jau ne tie laikai, kai mokslininkai galėjo puikuotis atradę elektrą, o matematika – ne tas mokslas, kuris gali kokiu nors išradimu apversti pasaulį aukštyn kojomis. Vis dėlto paprašyti įvardyti, kas, jų manymu, yra iškiliausias Lietuvos mokslininkas, daugiausiai nuveikęs per pastaruosius dešimt metų, Lietuvos matematikai kone vieningai nurodo prof. habil. dr. Donatą Surgailį. “Tai bene daugiausiai pasiekęs Lietuvos matematikas, klojantis mokslo fundamentus”, – įsitikinęs E.Manstavičius.
Tarp D.Surgailio nuopelnų – išplėtota procesų teorija, rezultatų taikymas finansų ekonomikoje. Kaip lygiavertis mokslininkas jis dirba ir su pasaulyje garsiais matematikais, o Lietuvoje tiesiog vadinamas rimčiausiu šalies matematiku.

Vėl sužibėjo tikimybininkai

D.Surgailio ir kitų mokslininkų pastangomis tikimybių teorija Lietuvoje, kaip ir sovietiniais metais, vėl yra “ant bangos”. Už jos atgaivinimą galima dėkoti D.Surgailio mokytojui prof. habil. dr. Broniui Grigelioniui, įkvėpusiam ne tik šį, bet ir kitus savo mokinius toliau plėtoti atsitiktinių procesų teoriją. Prof. Remigijus Leipus pabrėžia, kad ši sritis nepaprastai svarbi ją pritaikant fizikos, dalelių modeliavimo, finansų, draudos matematikos srityse.
Tikimybių teorijos srityje (ir ne tik per pastaruosius dešimt metų) stebėtinų rezultatų pasauliniu mastu pasiekė ir pernai miręs prof. hab. dr.Vidmantas Bentkus, ir diferencialinių lygčių su dalinėmis išvestinėmis mokyklą atgaivinęs prof. habil. dr. Konstantinas Pileckas. Beje, jį kolegos mokslininkai giria ir už tai, kad pasiekė svarių rezultatų tiriant septyniasdešimt metų neišsprendžiamą Lerė (Leray) problemą, yra vienas geriausiai pasaulyje nusimanančių apie Navjė-Stokso lygčių sistemą begaliniuose sluoksniuose ir begaliniuose cilindruose.
Šmaikštumo nestokojantys matematikai pabrėžia, kad siaurame matematikų rate plačiai žinomas Bogovskio operatorius ir Bogovskio teoremos prof. K.Pilecko vardu nebuvo pavadintos tik dėl M.E.Bogovskio nesąžiningumo.
O kylančia matematikos mokslo žvaigžde beveik sutartinai vadinamas prof. habil. dr. Artūras Dubickas, kuris, būdamas vos 47 metų, jau yra gerai žinomas visame pasaulyje. “Jis nepaprastai nagingas gerindamas kitų rezultatus. Nors pats teorijų nekuria, bet, tarsi sporte, siekia naujų rekordų”, – komplimentų jam negaili E.Manstavičius.
Tarp daugiausiai nuveikusiųjų verta paminėti ir diferencialinių lygčių srityje dirbantį pernai Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi apdovanotą akademiką prof. habil dr. Mifodijų Sapagovą.
Iš mokslininkų apklausos sužinome, kad pagarbos mokslo pasaulyje nusipelno taip pat ir dinaminių sistemų bei chaoso tyrimo mokyklą sukūręs KTU profesorius habil. dr. Minvydas Kazys Ragulskis, taip pat – VU profesorius, akademikas habil. dr. Feliksas Ivanauskas, habil. dr. Rimas Norvaiša, prof. Vidmantas Pekarskas ir būrys kitų matematikų.

Informatikoje svarbiausia – pritaikymas

Nemažai per dešimtį metų pasiekta ir su matematika dažnai į vieną “suplakamos” informatikos srityje. Tiesa, informatikos mokykla Lietuvoje neturi senų tradicijų ir nėra labai stipri. Be to, šioje srityje dirbantys mokslininkai dažnai balansuoja tarp kelių skirtingų mokslų ir juos pavadinti grynais informatikais būtų klaida.
Vis dėlto iš informatikų mokslininkai išskiria akademiką prof. habil. dr. Adolfą Laimutį Telksnį, kuris ne tik atlieka informatikos taikymo mokslinius tyrimus, bet ir vadovauja įvairiems projektams, pavyzdžiui, RAIN (Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo projektas), be to, skelbia publikacijas pripažintuose Lietuvos bei tarptautiniuose mokslo žurnaluose.
Kaip daug pasiekusi išskiriama ir prof. dr. Lina Nemuraitė. Ji taip pat derina mokslinius tyrimus su praktiniu jų pritaikymu – rengia monografijas, vadovėlius, publikuoja straipsnius, o kartu dalyvauja vykdant ūkio subjektų užsakymus. Informatikos srityje svarbių laimėjimų taip pat yra pasiekęs ir statistinio modeliavimo bei  neurotinklų srityse dirbantis kelių pripažintų monografijų autorius prof. habil. dr. Šarūnas Raudys.

Dešimtmečio matematikai
1. Prof. habil. dr. D.Surgailis
2. Prof. habil. dr. K.Pileckas
3. Prof. habil. dr. A.Dubickas
4. Prof. habil. dr. V.Bentkus
5. Prof. habil. dr. B.Grigelionis

Dešimtmečio informatikai
1. Prof. habil. dr. A.L.Telksnys
2. Prof. habil. dr. R.Simutis
3. Prof. dr. L.Nemuraitė
4. Prof. dr. R.Baronas
5. Prof. habil. dr. Š.Raudys

Šaltinis: “Veido” atlikta mokslininkų apklausa

Matematikos mokslininkai per 10 metų “ISI Web of Science” leidiniuose paskelbė publikacijų

Per trejus metus labiausiai suprastėjo Lietuvos penkiolikmečių matematinio raštingumo pasiekimai, parodė Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas (PISA).

Pasiekimai taip pat truputį pablogėjo skaitymo, bet šiek tiek pagerėjo gamtamokslinio raštingumo srityje.

Penkiolikmečių matematikos gebėjimų vertinimas Lietuvoje, lyginant su 2006 metais atliktu tyrimu, sumenko devyniais taškais, skaitymo – dviem, o gamtamokslinio raštingumo padidėjo trimis taškais.

“Neženklūs pokyčiai, bet netenkinantys mūsų. Pažangos per pastaruosius trejetą metų nepasiekta. (…) Rezultatai nėra geri, ir tą mes pripažįstame”, – pristatydamas tyrimo rezultatus žurnalistams antradienį sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Visose trijose srityse Lietuvos penkiolikmečių pasiekimai mažesni nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vidurkis.

EBPO duomenimis, 2009 metais Lietuvos paauglių skaitymo gebėjimai įvertinti 468 taškais, kai vidurkis siekia 493, matematinio raštingumo – 447 (EBPO vidurkis – 496), gamtamokslinio raštingumo – 491 (vidurkis – 501).

Visose srityse pirmaujantis Šanchajus pagal skaitymo gebėjimus įvertintas 556, matematinio raštingumo srityje – 600, gamtamokslinio – 575 taškais. Lietuvą visose srityse lenkia Latvija ir Estija.

Specialistai atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje ir taip buvęs didelis atotrūkis tarp mergaičių ir berniukų pasiekimų skaitymo srityje pernai dar labiau išaugo, tuo metu matematiką geriau išmano berniukai.

Specialistai taip pat pabrėžia, jog Lietuvos paaugliai žemiausio lygio užduotis atlieka panašiai kaip ir jų bendraamžiai kitose šalyse, bet jiems gerokai prasčiau sekasi susidoroti su aukščiausio lygio užduotimis.

Anot ministro, tarp ne pačių pažangiausių rezultatų priežasčių yra ugdymo turinys, aplinka ir pedagogų pasiruošimas. Esą per pastarąjį dešimtmetį menkai keitėsi ugdymo procesas, į jį nepakankamai buvo įtraukti pedagogai ir tėvai.

“Artimiausios pastarojo meto veiklos kryptys, darbai – stiprinti mokyklų savarankiškumą ir atsakomybę, ne tik deramai finansuoti mokyklas, bet ir reikalauti rezultatų, išsivaduoti nuo formalaus fasadinio popierinio švietimo sistemos veiklos pobūdžio”, – kalbėjo G.Steponavičius.

2009 metais atliktame tyrime dalyvavo 74 šalys, kol kas gauti duomenys iš 65 valstybių.