BFL

Pričiuptas girtas vairavęs kriminalinės policijos vadas – lig šiol negirdėtas dalykas nepriklausomoje Lietuvoje. Ar tai tik atsitiktinumas, ar vykstančių esminių pokyčių šalies teisėsaugoje požymis?

Vasario 22-oji Lietuvos kriminalinės policijos vadovui Algirdui Matoniui įsimins ilgam. Tai diena, kai ilgametis policijos komisaras ėmė ir paslydo – sėdo prie vairo išlenkęs taurelę, o sulaikytas pareigūnų net atsisakė tikrintis girtumą.
Kai girtas prie vairo įkliūva koks nors kaimo Jurgis, niekas net dėmesio neatkreipia, bet čia – kriminalinės policijos vadas, todėl ažiotažas kilo didelis. Neblaivų A.Matonį prie vairo pričiupę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai neužmerkė akių ir pademonstravo neįtikėtiną principingumą, su komisaru pasielgdami taip pat, kaip būtų pasielgę su eiliniu pažeidėju, – sulaikė, nuvežė į Priklausomybės ligų centrą, nes komisaras girtumą tikrintis atsisakė, protokolą surašė. O kadangi kriminalinės policijos vadas vis dėlto nėra eilinis kaimo bernas, sėdęs vairuoti po išgertuvių pas kaimyną, dėl įvykio pradėtas ir tarnybinis patikrinimas, todėl A.Matoniui dabar gresia netekti ir darbo, ir visų komisaro socialinių garantijų.
Tai vienas gerųjų pavyzdžių, kad įstatymas jau ir Lietuvoje galioja visiems – net ir aukštiems policijos pareigūnams.

Atėjus S.Skverneliui sustiprėjo kova su pareigūnų korupcija
Šiuo metu visuomenės pasitikėjimas policija Lietuvoje yra didžiausias per pastarąjį dešimtmetį ir siekia beveik 70 proc. Tad gal ne veltui ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, neseniai susitikusi su generaliniu policijos komisaru Sauliumi Skverneliu, paminėjo pozityvius pokyčius policijoje kovojant su korupcija.
Kad policijos sistemoje vyksta esminiai pokyčiai, pastebi ir Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininkas Donatas Malaškevičius. Pasak jo, policininkų profesionalumas didėja, jie tampa atsparesni bandymams juos kaip nors paveikti. „Kai aš prieš penkiolika metų pradėjau savo karjerą policijoje, vadovai iš tikrųjų dar leisdavo sau nurodyti, ką reikia paleisti ar ką padaryti, tačiau dabar tokių situacijų tikrai mažai“, – tvirtina D.Malaškevičius.
Taigi padėtis po truputį gerėja, tačiau teigti, kad policija jau pasikeitė iš esmės, D.Malaškevičiaus nuomone, dar per anksti. Pasak jo, kova su korupcija policijoje skirstoma į keletą fazių, o mes šiandien esame dar tik pirmoje fazėje, kai aktyvi kova su korupcija tik prasideda.
Vis dėlto pernai dėl neigiamų motyvų buvo atleisti 74 policijos pareigūnai – 28 proc. daugiau negu 2012 m. Pernai teismuose buvo išnagrinėta septyniolika Imuniteto valdybos padalinių bylų 29 asmenų atžvilgiu, iš jų 26-i – policijos pareigūnai. Iš jų kaltais pripažinti 24 pareigūnai.
Pastaruosius keletą metų kovai su korupcija policijoje iš tiesų pradėta skirti kur kas daugiau dėmesio. Skiriamąja riba galima laikyti 2011 metus, kai buvo įsteigta Imuniteto tarnyba, o 2012 m. dešimtyje apskrities vyriausiųjų policijos komisariatų atsirado Imuniteto padalinių, skyrių ar poskyrių. Prieš tai korupcija policijoje šiek tiek domėjosi Specialiųjų tyrimų tarnyba, kol jai nebuvo sukonkretinti uždaviniai ir ji nesusitelkė į aukštesnio lygio korupciją, vėliau Kriminalinės policijos biure buvo įsteigta Korupcijos kontrolės valdyba, tačiau iš jos vargiai buvo galima tikėtis rezultatų, nes tuo metu kova su korupcija nebuvo prioritetas ir tam buvo skiriama mažai resursų.
Pokyčiai prasidėjo policijos generaliniu komisaru paskyrus S.Skvernelį. Iniciatyvos padaryti tvarką imtasi nepaisant to, kad policija išgyveno ypač sunkius laikus – kaip niekad trūko finansavimo ir žmonių, vėlavo atlyginimai. Taigi S.Skvernelio sprendimas vis dėlto kurti policijai apsivalyti skirtą struktūrą – Imuniteto tarnybą – buvo drąsus.
D.Malaškevičius primena, jog tuo metu susidurta su dideliu pasipriešinimu: buvo kalbama, kad pareigūnai ir taip nespėja dirbti savo tiesioginio darbo, o čia kuriama juos kontroliuosianti institucija, kuri nė nepadės policijai atlikti jai priskirtų funkcijų. Kita vertus, kaip pabrėžia Imuniteto valdybos viršininkas, tokios tarnybos poreikis jau buvo pribrendęs, nes tuo metu korupcija policijoje esą jau visiems badė akis.
Šiuo metu policija yra nusistačiusi keletą sričių, kuriose stengiamasi aktyviai mažinti korupcijos mastą. Tai kelių policija, kriminalinės policijos ir migracijos padalinių veikla, taip pat policijos viešieji pirkimai, su licencijavimu ir akcizinių prekių prekyba susijusi veikla. Pastaroji dažniausiai susijusi su išplitusiu cigarečių platinimu šalies viduje. „Deja, labai dažnai matome, jog pareigūnai tuos cigarečių platinimo taškus dengia, gauna iš jų užmokestį, kad jų neliestų, nevykdytų savo pareigų, todėl tai taip pat viena aktualiausių temų“, – atskleidžia D.Malaškevičius.
Beje, Imuniteto valdybai pradėjus analizuoti korupcijos apraiškas policijoje pamatyta, kad ta korupcija gana stipriai paplitusi visose srityse. Tačiau visų skaudulių vienu ypu neišgydysi, todėl pradėti nuspręsta nuo pačių jautriausių sričių. Gyventojų apklausos rodo, kad korumpuočiausiais laikomi kelių policijos pareigūnai, tad nenuostabu, jog pradėti nutarta nuo jų.
Ir atrodo, kad griežtesnė priežiūra jau ima duoti vaisių. Tai iliustruoja kad ir toks paradoksalus pavyzdys: anksčiau įsidarbinti šilta vietele laikomoje kelių policijoje dažnai buvo galima tik pasitelkus ryšius ar davus kyšį, o šiuo metu laisvų darbo vietų čia apstu, o norinčiųjų dirbti – ne tiek ir daug. Dar prieš dešimtmetį tokia situacija buvo sunkiai įsivaizduojama, bet viską paaiškinti galima labai paprastai: pareigūnai dabar stebimi pro didinamąjį stiklą, rizika būti sučiuptiems korumpuotiesiems gerokai padidėjo, tad ir darbas kelių policijoje nebeatrodo toks patrauklus.
Kaip pasakoja D.Malaškevičius, kelių policijai yra sudaryti specialūs korupcijos prevencijos planai. „Pavyzdžiui, įdėmiai stebime greičio matuoklių, alkotesterių panaudojimą ir kitus dalykus, sureguliuojame tai su esamais teisės aktais, kad būtų kuo mažiau galimybių piktnaudžiauti. Tai pasireiškia ir per tai, kokią informaciją renkame, kokius tyrimus atliekame. Galų gale skiriame tam dėmesio ir vykdydami šviečiamąją veiklą, o per atrankas į darbą kelių policijoje pasitelkiame psichologus“, – taikomas prevencijos priemones vardija pareigūnas.