Pasibaigus maudymosi sezonui ir apibendrinus maudyklų vandens kokybės tyrimo rezultatus, nustatyta, kad šią vasarą švariausias maudyklų vanduo buvo Tauragės ir Telšių apskrityse, kuriose maudyklų vanduo visą sezoną atitiko Lietuvos higienos normas.

Vadovaujantis Lietuvos higienos norma šalyje maudyklų vandens kokybės tyrimai turi būti pradėti 2 savaites prieš maudymosi sezoną, t.y. nuo gegužės 15 d., ir reguliariai turi būti atlikti kas dvi savaites (birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais) iki rugsėjo 15 d. Papildomus tyrimus reikia atlikti, kai mikrobiologiniai parametrai neatitinka higienos normos reikalavimų.

2010 metais 4 paplūdimiai turėjo „Mėlynąją vėliavą” kaip atitinkantys tarptautinius reikalavimus, keliamus šioms poilsio zonoms.

Vienkartinė trumpalaikė tarša buvo nustatyta 21,3 proc. stebėtų maudyklų: Kauno apskrityje tai sudarė 54,5 proc., Šiaulių apskrityje – 37 proc., Marijampolės apskrityje – 28 proc., Vilniaus apskrityje – 26,3 proc. esančių maudyklų.

Lyginant su 2009 m. tyrimų rezultatais, vandens kokybė šiais metais buvo blogesnė – trumpalaikė tarša užfiksuota 30 maudyklų (21,3 proc. visų stebėtų maudyklų), tuo tarpu 2009 m. trumpalaikė tarša užfiksuota 20 maudyklų (13,2 proc. visų stebėtų maudyklų). Vertinant vandens kokybės kaitą sezono laikotarpiu, problematiškiausia situacija buvo liepos mėn., nes net 11,3 proc. tirtų maudyklų neatitiko higienos normos reikalavimų, tuo tarpu prieš sezoną reikalavimų neatitiko tik 2,5 proc., birželio mėn. – 5,7 proc, o rugpjūčio mėn. – 7,8 proc. tirtų maudyklų. Švariausias vanduo buvo pajūrio maudyklose, o dažniausiai tarša nustatyta upėse 26,6 proc., kiek mažiau ežeruose – 22 proc., tvenkiniuose ir karjeruose – 17, 2 proc. tirtų maudyklų.

Pagal maudyklų stebėjimų rezultatus nustatyta, kad liepos mėnesį, lyginant su birželio mėnesiu, dvigubai daugiau tirtų maudyklų neatitiko Lietuvos higienos normos reikalavimų.

“Liepos mėnesį higienos normos reikalavimų neatitiko 10 proc. maudyklų. Dažniausiai tarša buvo nustatoma upėse ir tvenkiniuose, o švariausi maudyklų vandenys buvo pajūryje, Kauno, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės ir Telšių apskrityse esančiose maudyklose.”, – tyrimų rezultatus komentavo Higienos instituto Aplinkos poveikio sveikatai tyrimų skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja Gražvydė Norkienė.

“Įvertinę liepos mėnesio maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, kuriuos Higienos institutui pateikė laboratorijos, norime atkreipti dėmesį, kad vandens kokybė neatitiko higienos normos reikalavimų: liepos 1 d. Minijos upėje ties Gargždais, nes buvo nustatytas 1,3 karto didesnis negu leidžiama higienos normoje žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens, liepos 7 d. Kaišiadorių raj. Ščebnicos ežere viršijo 1,6 karto, Kražių seniūnijoje karklėnų ežere – 1 karto, Šiaulių mieste Rėkyvos ežere – 1,1 karto, Švenčionių raj. Žeimenoje ties Pabrade – 1,6 karto, liepos 9 d. Pakruojo raj. Žeimelio tvenkinyje – 1,4 karto, Petrašiūnų karjere – 1,2 karto, liepos 10 d. Raseinių raj. Dubysos upėje Dainų slėnyje ties Ariogala – 1, 7 karto, liepos 15 d. Vilniuje Neryje Valakupių I paplūdimyje – 1,5 karto, Minijoje ties Priekule – 2,5 karto, liepos 21 d. Visagino ežere – 1,3 karto, liepos 22 d. Lazdijų raj. Metelio ežere – 1,1 karto, liepos 23 d. Minijoje ties Priekule – 2 kartus, liepos 26 d. Kelmės raj. Gauštvinio ežere – 1,7 karto, Kauno mieste Lampėdžių karjere – 1,3 karto, Nemune ties Panemunės senuoju paplūdimiu – 1,4 karto ir žarninių lazdelių kolonijas sudarančių vienetų skaičius – 1,1 karto.”, – kalbėjo G. Norkienė.

Informacijos apie maudyklų vandens kokybę kiekvienoje apskrityje rasite Higienos instituto interneto svetainėje www.hi.lt, skyrelyje “Vandens kokybės rezultatai 2010 m.”, kuri atnaujinama iš karto gavus tyrimų rezultatus.

Birželį atlikti tyrimai parodė, kad 4,7 proc. maudyklų vandens kokybė neatitinka higienos normų.

Higienos institutas skelbia, kad Kaišiadorių rajono Ščebnicos ežere ir Vilkaviškio rajono Vištyčio ežere žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius viršijo normą 1,6 karto, Paežerių ežere – 1,8 karto, Minijos upėje ties Gargždais ir Minijoje ties Priekule – daugiau nei 2 kartus, Trakų rajono Vievio ežere – 1,2 karto.

Daugiau nei leidžiama žarninių enterokokų taip pat nustatyta poilsio zonose Kauno rajono Dubysos upėje ties Partikių kaimu, Kėdainiuose – Babėnų karjere, Nevėžio upėje, Šakių rajono Lukšių miestelio tvenkinyje, Šiaulių rajono Šilų tvenkinyje.

Anot instituto, pajūrio, Alytaus, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių apskričių maudyklų vandens kokybė 100 proc. atitiko higienos normos reikalavimus.

Institutas dar negavo birželio mėnesio antros pusės tyrimų rezultatų apie Raseinių, Kaišiadorių, Šiaulių, Molėtų ir Zarasų rajonuose esančias maudyklas.

Iš numatytų stebėti maudyklų sąrašo, patvirtinto Vyriausybės, 15 proc. maudyklų buvo netirta.

Vandens kokybė nebuvo tirta Druskininkuose Avirio ežero, Eglės sanatorijos, Vijūnėlės tvenkinių, Kauno mieste Kauno marių I ir II, Nemuno upės, Lampėdžių karjero, Prienų rajono Jiezno, Guosto ežerų, Palangoje Palangos karjero, Šilalės rajone Jūros upėje ties Didkiemiu, Balsių, Nevočių tvenkinių, Kelmės rajjono Kražantės užtvankos, Pakruojo rajono Laičių (Paežerių) tvenkinio, Utenos rajono Tauragnų, Alaušo (I ir II), Dauniškio, Vyžuonaičių ežerų, Klovinių užtvankos, Molėtų rajono Molėtų ežero maudyklose.