Šeštadienį, į Baltijos  pajūrį suplauks žiemos maudynių mėgėjai iš visos Lietuvos, nepabūgę šaltuko bei pasiryžę dalyvauti jau kelis dešimtmečius skaičiuojančioje kasmetinėje šventėje „Palangos ruoniai-2013″. Į žiemišką Baltiją ties jūros tiltu sveikuoliai panirs 15 val.
Gausų šias maudynes stebinčių smalsuolių būrį gerokai pagausins Palangos svečiai, dalyvausiantys savaitgalį šurmuliuosiančioje jubiliejinėje, dešimtojoje kurorto šventėje „Palangos stinta“.
Nuo penktadienio iki sekmadienio vykstančioje sveikuolių šventėje vyks konferencija “Sveikatingumo metai – patirtys, virsmai ir idėjos”, “Šok į eketę” nuotraukų konkurso apdovanojimai, Palangos grubiojo teatro spektaklis “Goodbye my love” bei kiti įdomūs susitikimai. Konferencijoje pranešimus pristatys ir diskusijoje apie Lietuvos sveikatingumo metų tikėtinus rezultatus diskutuos Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas, ilgametis maudynių organizatorius Dainius Kepenis, medicinos mokslų daktaras ir aktyvus visuomenininkas Aurelijus Veryga, 2013-ųjų – Sveikatingumo metų paskelbimo idėjos autorius ir iniciatorius Juozas Dapšauskas ir kiti.
Sveikatingumo metų vasario atsparumo ir grūdinimosi mėnesį maudynės jau vyko Joniškyje, Biržuose, Ukmergėje, o Šilalėje, Marijampolėje, Vilkaviškyje, Šakiuose, Lazdijuose ir kituose miestuose toliau banguos maudynių bangos.

Aludarių krašte Aukštaitijoje prileista pirmoji gyvo alaus vonia, skirta grožio procedūroms. Paslauga unikali, jos nerasite nė vienoje kaimyninėje valstybėje. Šiai procedūrai tinkamas tik gyvas alus, kuriame yra likę gyvų mielių ir naudingų mineralų. Tokią naujovę siūlo savo sričių ekspertai Butautų dvaro bravoras ir Etno-SPA Lietuva centras Panevėžyje.

SPA vadovai teigia, kad unikalios gyvo alaus procedūros metu oda prisotinama veikliosiomis medžiagomis, B grupės vitaminais, E vitaminais. Šie jaunina odą, suteikia jai švytėjimo, padeda reguliuoti aukštą kraujospūdį. Apyniai veikia atpalaiduojančiai, skatina odos regeneraciją.

„ETNO-SPA LIETUVA centre kiekvienas lietuvis ir mūsų šalies svečias turi galimybę pasinaudoti tuo, kuo nuo seno didžiavosi ir išsiskyrė lietuvių tauta: tikra lietuviška garine pirtimi su pirtininku ir vantomis, alaus misos, mielių, vaistažolių, pieno voniomis, masažais ir kitomis sveikatinimo procedūromis su gintaru, moliu, medumi… Džiaugiamės bendradarbiaujant su aludariais galėdami pasiūlyti autentiškų grožio ir sveikatos procedūrų mūsų moterims ir vyrams“, – sako “Etno Spa Lietuva” direktorė Dovilė Kuklieriūtė.

Gyvo alaus voniai naudojamas Butautų dvaro alus. Aukštaitijos aludariai teigia, kad alus nuo seno buvo ne tik vartojamas kaip gėrimas, bet ir naudojamas grožio procedūroms.

„Sveiką gyvenimo būdą propaguojantys žmonės teigia, kad alaus mielės kaip maisto papildas yra žinomas ir vartojamas gana seniai. Šis produktas vertinamas kaip puikiai sutvarkantis ne tik odos, plaukų ar nagų problemas, bet kartu padedantis sureguliuoti mitybą. Alaus mielės nuo seno vartojamos kaip puiki priemonė organizmo atsparumui didinti, nuovargiui mažinti“, – sako Aukštaitijos bravorų marketingo koordinatorius Domantas Vizbaras.

ETNO-SPA LIETUVA centras įrengtas viešbutyje „Romantic“, išlaikant autentiškas Senojo malūno detales. Analogiški SPA labai populiarūs vidurio Europoje (Čekijoje, Slovakijoje, Vokietijoje, Austrijoje), o Rytų Europoje tai pirmasis tokio tipo paslaugas teikiantis SPA.

Butautų dvaro bravoras priklauso Aukštaitijos bravorų susivienijimui, kurio nariai yra lietuviški, nepriklausantys užsienio kapitalui mažieji alaus bravorai. Be Butautų dvaro bravoro aukštaitiškas tradicijas reprezentuoja ir „Kupiškio bravoras“, „Taruškų bravoras“ ir „Miežiškių bravoras“.

BFL

Vanduo visada buvo laikomas gyvybės šaltiniu. Tačiau kartais jis gali tapti apsinuodijimo ir susirgimų priežastimi, nes gali būti užterštas užkrečiamųjų ligų sukėlėjų patogenais, cheminėmis medžiagomis ir kt. Infekcinių ligų patogenai gali būti įvairūs virusai, bakterijos, pirmuonys ir kirminų kiaušinėliai. Pavojingiausias yra atvirų telkinių vanduo: ežerai, upės. Todėl vasarą, maudymosi sezono metu, atsiranda rizika užsikrėsti įvairiomis užkrečiamosiomis ligomis.

Kaip užkrečiamųjų ligų sukėlėjai patenka į vandenį?

Atvirų vandens telkinių vanduo gali būti užterštas po smarkių liūčių. Su lietumi į upių ir ežerų vandenį nuplaunamos paukščių ir gyvulių, namų augintinių išmatos, netvarkingų lauko tualetų, šiukšliadėžių turinys, o su juo – įvairūs mikrobai, galintys sukelti žarnyno infekcijas, įvairias odos alergijas.

Taip pat vanduo užteršiamas žmonėms, gyvūnams ar paukščiams tuštinantis šalia vandens telkinių ar vandenyje.

Vanduo gali būti teršiamas ir nuotekų vandenims patekus į ežerus, upes ar kitus vandens telkinius.

Šiuo metu didelė Lietuvos kaimo gyventojų dalis gėrimui naudoja šachtinių šulinių vandenį, kuris dėl netinkamos žemės ūkio veiklos taip pat gali būti užterštas mikroorganizmais.

Kaip žmogus užsikrečia?

Įšilusiame vandenyje susidaro palanki terpė įvairiems mikrobams veistis. Pavyzdžiui kirminų (askaridžių, toksokarų, echinokokų) kiaušinėliai vandenyje gali išsilaikyti kelis mėnesius. Paprastai ligų sukėlėjai į žmogaus organizmą patenka per burną, taip vadinamu fekaliniu-oraliniu keliu. Maudydamasis žmogus neretai gurkšteli vandens, todėl jei vandenyje yra virusų, bakterijų ar parazitų, jie patenką į žarnyną ir gali sukelti susirgimus.

Jei į žmogaus organizmą patenka didelis kiekis ligų sukėlėjų, žmogus gali susirgti. Priklausomai nuo patekusio į organizmą sukėlėjo, žmogus gali susirgti įvairiomis užkrečiamosiomis ligomis, bet dažniausiai tai būna ūmios žarnyno infekcinės ligos. Maudymasis užterštame vandenyje ypač pavojingas vaikams, pagyvenusiems ir silpnesnį imunitetą turintiems žmonėms.

Kartais po maudymosi sekliuose stovinčiuose vandenyse (tvenkiniuose ar ežeruose), kuriuose gyvena ar plaukioja vandens paukščiai, išberia odą. Dažniausiai tai įvyksta dėl to, kad į žmogaus odą prasiskverbia vandens paukščių (ančių, žuvėdrų, gulbių ir kt.) išskiriamos šistosomų (siurbikių) lervos – cerkarijos. Suaugusios kirmėlės gyvena paukščių organizme. Parazitų kiaušinėliams su paukščių išmatomis patekus į vandenį, iš jų išsirita lervos, kurios plaukioja vandenyje. Žmogus užsikrečia kontaktuodamas su vandeniu, kuriame yra cerkarijų. Maudantis, žuvaujant, plaunant skalbinius cerkarijos prasiskverbia į odą ir sukelia odos uždegimą. Pažeidimo vietoje jaučiamas dilgsėjimas, deginimas, odos niežulys, atsiranda bėrimai. Šie simptomai atsiranda praėjus 10–15 minučių po kontakto su užterštu vandeniu ir išnyksta po kelių valandų, rečiau – po kelių dienų.

Patarimai, kaip išvengti susirgimų per užterštą vandenį

Po stiprių liūčių nepatartina maudytis bent parą atviruose vandens telkiniuose, nes būna labai padidėjęs vandens užterštumas.

Saugoti vandenį nuo teršimo žmonių bei gyvūnų fekalijomis. Susirgus žarnyno užkrečiamąją liga nesimaudyti dvi savaites po ligos, nes ligonis ir neturėdamas klinikinių požymių dar kurį laiką su išmatomis išskiria sukėlėjus.

Maudantis ežeruose, upėse, baseinuose stengtis, kad į burną nepatektų vandens, kuris gali būti užterštas.

Negerti vandens iš atvirų vandens šaltinių. Filtrai yra efektyvi priemonė, tačiau geriausia vandenį virinti (bent 1 minutę). Taip pat užterštų šulinių vandens geriausiai nenaudoti arba naudoti tik virintą.

Neplauti daržovių, vaisių ar indų vandeniu iš ežerų ar upių. Geriausiai plovimui naudoti geriamąjį vandenį.

Keliaujant į kitas šalis patartina vengti gerti nevirintą vandenį iš čiaupo. Vengti ledo bei gėrimų, pagamintų iš vandens, kuris gali būti nepakankamai saugus. Saugiausia naudoti pasterizuotą bei prisotintą anglies rūgšties dvideginiu vandenį buteliuose, karštą kavą ar arbatą.

Cerkarinio dermatito profilaktikai vengti kontakto su užterštu vandeniu. Išlipus iš vandens iš karto energingais judesiais nusitrinti kūną rankšluosčiu. Odos paviršiui nuvalyti naudoti skysčius, turinčius alkoholio. Kadangi cerkarijų prisitvirtinimą stimuliuoja odos lipidai, prieš lipant į vandenį kūną nuvalyti spiritiniu losjonu ar nusiplauti su muilu.

sveikatossodas.lt

Pagal maudyklų stebėjimų rezultatus nustatyta, kad liepos mėnesį, lyginant su birželio mėnesiu, dvigubai daugiau tirtų maudyklų neatitiko Lietuvos higienos normos reikalavimų.

“Liepos mėnesį higienos normos reikalavimų neatitiko 10 proc. maudyklų. Dažniausiai tarša buvo nustatoma upėse ir tvenkiniuose, o švariausi maudyklų vandenys buvo pajūryje, Kauno, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės ir Telšių apskrityse esančiose maudyklose.”, – tyrimų rezultatus komentavo Higienos instituto Aplinkos poveikio sveikatai tyrimų skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja Gražvydė Norkienė.

“Įvertinę liepos mėnesio maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, kuriuos Higienos institutui pateikė laboratorijos, norime atkreipti dėmesį, kad vandens kokybė neatitiko higienos normos reikalavimų: liepos 1 d. Minijos upėje ties Gargždais, nes buvo nustatytas 1,3 karto didesnis negu leidžiama higienos normoje žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens, liepos 7 d. Kaišiadorių raj. Ščebnicos ežere viršijo 1,6 karto, Kražių seniūnijoje karklėnų ežere – 1 karto, Šiaulių mieste Rėkyvos ežere – 1,1 karto, Švenčionių raj. Žeimenoje ties Pabrade – 1,6 karto, liepos 9 d. Pakruojo raj. Žeimelio tvenkinyje – 1,4 karto, Petrašiūnų karjere – 1,2 karto, liepos 10 d. Raseinių raj. Dubysos upėje Dainų slėnyje ties Ariogala – 1, 7 karto, liepos 15 d. Vilniuje Neryje Valakupių I paplūdimyje – 1,5 karto, Minijoje ties Priekule – 2,5 karto, liepos 21 d. Visagino ežere – 1,3 karto, liepos 22 d. Lazdijų raj. Metelio ežere – 1,1 karto, liepos 23 d. Minijoje ties Priekule – 2 kartus, liepos 26 d. Kelmės raj. Gauštvinio ežere – 1,7 karto, Kauno mieste Lampėdžių karjere – 1,3 karto, Nemune ties Panemunės senuoju paplūdimiu – 1,4 karto ir žarninių lazdelių kolonijas sudarančių vienetų skaičius – 1,1 karto.”, – kalbėjo G. Norkienė.

Informacijos apie maudyklų vandens kokybę kiekvienoje apskrityje rasite Higienos instituto interneto svetainėje www.hi.lt, skyrelyje “Vandens kokybės rezultatai 2010 m.”, kuri atnaujinama iš karto gavus tyrimų rezultatus.

Lietuvą užplūdus karšto oro bangai, gyventojai apgulė ne tik pajūrį, bet ir vidaus vandenis: tvenkinius, ežerus, upes. Tačiau karštas oras atnešė į mūsų kraštą ir senai beregėtas liūtis, kurios tapo dar vienu rizikos faktoriumi besimaudantiems poilsiautojams, kadangi į vandens telkinius dideliais kiekiais srūvantis lietaus vanduo nuplauna visus aplink juos esamus ant žemės paviršiaus nešvarumus, tarp jų ir biologinės kilmės (pavyzdžiui, fekalijas), kurie gali užteršti maudyklų vandenį ligas sukeliančiais mikroorganizmais. Gali pasitaikyti ir tokių atvejų, kai lietaus vanduo išplauna šalia vandens telkinių esančių sodų ir sodybų lauko tualetų turinį.

Vandens telkinių bakterinė ir virusinė tarša gali sukelti ūmias ir pavojingas žarnyno užkrečiamąsias ligas – salmoneliozę, dizenteriją, hepatitą A; akių, ausų, nosies ertmės, viršutinių kvėpavimų takų infekcines ligas; odos infekcijas. Ligas sukeliantys mikroorganizmai sveikatai pavojų gali sukelti, kai maudyklos vanduo patenka į burną. Dažniausiai taip nutinka vaikams, todėl jiems ypatingai reikėtų vengti maudytis po liūčių.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras įspėja, kad savo saugumu paplūdimiuose turi pasirūpinti ir patys poilsiautojai, nederėtų per daug atsipalaiduoti, naudoti alkoholinių gėrimų. Svarbu nepervertinti savo galimybių, stebėti savo ir artimųjų, ypač vaikų, sveikatos būklę. Jeigu jaučiamas silpnumas, taip pat perkaitus, reikėtų maudytis atsargiai.

Labai svarbu neužmiršti apsaugos priemonių nuo saulės, maudytis tik stebimose ir prižiūrimose maudyklose. Po liūčių reikėtų riboti vaikų maudynes. Norėtume atkreipti dėmesį į poilsiautojų sanitarinės kultūros svarbą ne tik pačiame vandens telkinyje, bet ir jo prieigose. Maudyklose draudžiama šiukšlinti, plauti autotransporto priemones, atlikti gamtinius reikalus, maudyti šunis ir kitus gyvūnus, girdyti gyvulius, praustis naudojant prausiklius, skalbti drabužius.

Birželį atlikti tyrimai parodė, kad 4,7 proc. maudyklų vandens kokybė neatitinka higienos normų.

Higienos institutas skelbia, kad Kaišiadorių rajono Ščebnicos ežere ir Vilkaviškio rajono Vištyčio ežere žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius viršijo normą 1,6 karto, Paežerių ežere – 1,8 karto, Minijos upėje ties Gargždais ir Minijoje ties Priekule – daugiau nei 2 kartus, Trakų rajono Vievio ežere – 1,2 karto.

Daugiau nei leidžiama žarninių enterokokų taip pat nustatyta poilsio zonose Kauno rajono Dubysos upėje ties Partikių kaimu, Kėdainiuose – Babėnų karjere, Nevėžio upėje, Šakių rajono Lukšių miestelio tvenkinyje, Šiaulių rajono Šilų tvenkinyje.

Anot instituto, pajūrio, Alytaus, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių apskričių maudyklų vandens kokybė 100 proc. atitiko higienos normos reikalavimus.

Institutas dar negavo birželio mėnesio antros pusės tyrimų rezultatų apie Raseinių, Kaišiadorių, Šiaulių, Molėtų ir Zarasų rajonuose esančias maudyklas.

Iš numatytų stebėti maudyklų sąrašo, patvirtinto Vyriausybės, 15 proc. maudyklų buvo netirta.

Vandens kokybė nebuvo tirta Druskininkuose Avirio ežero, Eglės sanatorijos, Vijūnėlės tvenkinių, Kauno mieste Kauno marių I ir II, Nemuno upės, Lampėdžių karjero, Prienų rajono Jiezno, Guosto ežerų, Palangoje Palangos karjero, Šilalės rajone Jūros upėje ties Didkiemiu, Balsių, Nevočių tvenkinių, Kelmės rajjono Kražantės užtvankos, Pakruojo rajono Laičių (Paežerių) tvenkinio, Utenos rajono Tauragnų, Alaušo (I ir II), Dauniškio, Vyžuonaičių ežerų, Klovinių užtvankos, Molėtų rajono Molėtų ežero maudyklose.