Didžioji dauguma Lietuvos gyventojų – 85 procentai – nuolat perka duoną. Lietuviui svarbu, kad ant stalo duona būtų ne tik lietuviška, bet ir iškepta jo rajone. MAXIMA bendradarbiauja net su penkiasdešimt duonos tiekėjų, kad skirtinguose regionuose gyvenantys lietuviai rastų vietinių tiekėjų šviežiai iškeptos duonos. Nuo rugpjūčio 16 dienos skelbdamas „Duonos ir bandelių dienas“, prekybos tinklas MAXIMA kviečia ne tik ragauti daugiau nei 700 rūšių duonos ir bandelių, bet ir parduotuvėse patiems išsikepti duonos.
„Jau kelerius metus duonos pardavimai nekinta – jos nuperkama tiek pat. Kaip ir prieš porą metų, taip ir šiemet, daugiausia, apie 50 procentų, Lietuvoje nuperkama batono ir sumuštinių duonos, po 25 procentus – juodos ir šviesios duonos. Tačiau skirtinguose regionuose pirkėjų skonis skiriasi – Šiaurės Lietuvoje daugiau perkama juodos duonos, o Vakarų Lietuvoje populiaresnė šviesi duona“, – sako MAXIMA LT, UAB, Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Lina Muižienė.
Anot jos, nors duonos perkama tiek pat kaip ir anksčiau, per pastaruosius metus išlavėjo klientų skonis – dabar dvigubai daugiau nei prieš porą metų perkama juodos duonos su įvairiais priedais – grūdais, riešutais, vaisiais ar morkomis. Trečdaliu daugiau nuperkama ir saldžių duonos gaminių – ragaišių, pynių ir bandelių. Savo klientų ratą jau turi ir itališkoji ciabatta, ir prancūziškoji baguette, ir pagal kitų šalių tradicijas kepama duona. Jos galima nusipirkti dar karštos – duona kasdien šaunama į krosnį 14-oje prekybos tinklo MAXIMA kepyklų. Iš jų šviežia produkcija – apie 120 skirtingų populiariausių duonos gaminių – kasdien keliauja į prekybos tinklo parduotuves.
Vienoje didžiausių sostinės MAXIMA XXX parduotuvių, įsikūrusioje Mindaugo gatvėje, per vieną dieną parduodama beveik 6 tūkstančiai vienetų duonos ir bandelių. „Duonos ir bandelių dienų“ atidarymo proga būtent iš 5800 nedidelių skirtingų duonos kepaliukų buvo pastatyta piramidė ir pirkėjai pakviesti ja vaišintis.

Ateinančiais mokslo metais puikiai besimokantys Lietuvos dešimtokai naudosis originalaus dizaino kortelėmis. Pasiūlyti, kaip nuo šių metų rudens turėtų atrodyti moksleivių pažangumo programos MAXIMALISTAS kortelė, ir dalyvauti šios kortelės dizaino konkurse visus norinčius kviečia programą vykdantis prekybos tinklas MAXIMA.

„Nusprendę atnaujinti MAXIMALISTO kortelę jos dizainą sukurti patikėjome ne garsiems menininkams, o visiems to norintiems – juk kiekvienas iš mūsų yra kūrėjas. Skelbdami šį atvirą konkursą norime, kad į kortelės dizaino kūrybinį procesą įsitrauktų įvairaus amžiaus žmonės“,  – sako MAXIMA LT, UAB, Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Lina Muižienė.

Nugalėtojo dizainas papuoš 2 000 kortelių – maždaug tiek pirmūnų kiekvienais mokslo metais dalyvauja MAXIMALISTO programoje. Kas mėnesį į jų korteles prekybos tinklas MAXIMA perveda stipendiją.

Konkurso organizatoriai dizaino pasiūlymų MAXIMALISTO kortelei laukia iki 2012 metų balandžio 1 dienos. Juos reikia pateikti internetu – prekybos tinklo svetainėje www.maxima.lt. Konkurso nugalėtojo pasiūlytas dizainas ne tik papuoš MAXIMALISTO kortelę. Trijų geriausiais pripažintų darbų autorių laukia ir vertingi prizai. Konkurso nugalėtojai svetainėje www.maxima.lt bus paskelbti balandžio pabaigoje. Juos kartu su Lietuvos gyventojais rinks ir esami MAXIMALISTAI bei reklamos agentūros ir Vilniaus dailės akademijos atstovai.

„Svarbiausia, kad konkurse dalyvaujantieji nebijotų rizikuoti, nebijotų suklysti“, – koks turėtų būti naujosios MAXIMALISTO kortelės dizainas, pataria vienas iš konkurso komisijos narių Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros vedėjas Rimvydas Kepežinskas.

Daugiau informacijos apie konkursą, konkurso taisykles ir reikalavimui kortelei rasite čia: http://www.maxima.lt/atsakingas-verslas/programa-maximalistas/maximalisto-korteles-dizaino-konkursas/

MAXIMALISTAS yra moksleivių pažangumo programa. Jos tikslas – motyvuoti vaikus mokytis ir siekti aukščiausių įvertinimų bei skatinti vaikų pažangą mokslo srityje. Kaip vidinis prekybos tinklo MAXIMA socialinis projektas prasidėjusi programa nuo 2010 metų veikia visoje Lietuvoje. Be 5-12 klasių prekybos tinklo darbuotojų vaikų joje taip pat gali dalyvauti 10 (arba II gimnazijos) klasių pirmūnai. Šie labai gerai besimokantys moksleiviai kas mėnesį gauna MAXIMALISTO stipendiją. Daugiau informacijos apie MAXIMALISTO programą čia: http://www.maxima.lt/atsakingas-verslas/programa-maximalistas/apie-maximalisto-programa/

MAXIMA GRUPĖ, UAB, konsoliduota apyvarta 2011 metais, palyginti su 2010 metais, išaugo 6,5 proc. ir pasiekė 7,767 mlrd. litų, skaičiuojant be PVM.

Grupės įmonių apyvartos augo visose šalyse, labiausiai Estijoje – 13,3 proc., ir Bulgarijoje – 7,3 proc. Lyginamuoju laikotarpiu MAXIMOS grupės įmonių investicijos į verslo palaikymą ir plėtrą siekė 219 mln. litų.

„Praėjusiais metais MAXIMA GRUPĖS įmonių apyvartos augo ir buvo didesnės nei 2010-aisiais. Tačiau teigti, kad vartojimas atsigauna, kol kas būtų anksti. 2011 metais apyvartų augimą lėmė vykdyta parduotuvių tinklo plėtra ir infliacija, bet ne augantys parduotų prekių kiekiai. Pirkėjai ir toliau išlieka racionalūs, taupo, perka akcijos prekes ir aktyviai naudojasi nuolaidomis“, – sako MAXIMA GRUPĖ, UAB, generalinis direktorius Mindaugas Bagdonavičius.

Pasak MAXIMA GRUPĖS vadovo, 2012 metais nesitikima staigaus vartojimo atsigavimo, todėl įdėmiai stebima ekonominė situacija užsienio ir vietos rinkose. Grupė planuoja nuosaikią plėtrą užsienyje. Pirkėjams bus stengiamasi pasiūlyti platų prekių asortimentą bei naudingų akcijų. Ypatingas dėmesys bus skiriamas šviežio maisto gamybai ir prekybai.

Lietuvoje mažmeninės prekybos bendrovės MAXIMA LT, UAB apyvarta analizuojamu laikotarpiu augo mažiausiai iš visų grupės įmonių – 5,0 proc. ir sudarė 4,409 mlrd. litų. Kitos grupei priklausančios įmonės „Ermitažas“ apyvarta augo 8,9 proc. ir pasiekė 176,5 mln. litų.

MAXIMA Latvija apyvarta 2011 metais augo 6,6 proc. ir pasiekė 1,962 mlrd. litų. MAXIMA Eesti apyvarta išaugo 13,3 proc. ir pasiekė 1 mlrd. litų. MAXIMA Bulgarija pasiekė 214 mln. litų apyvartą – tai 7,3 proc. augimas palyginti su 2010 metais.

MAXIMA GRUPĖ, UAB, yra 2007 m. įregistruota kontroliuojančioji bendrovė, valdanti mažmeninės prekybos įmones Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Bulgarijoje, kurias sudaro 463 prekybos centrai MAXIMA X, MAXIMA XX, MAXIMA XXX, T-MARKET, T-MARKET EXPRESS: Lietuvoje jų –  221, Latvijoje – 136, Estijoje – 65, Bulgarijoje – 41. MAXIMA GRUPĖS, UAB, valdomose įmonėse visose šalyse dirba daugiau kaip 27,5 tūkst. darbuotojų.

“Sodra” pradėtame skelbti skolininku sąraše greta milijonines skolas palikusių bankrutuojančių įmonių yra ir ketvirčio milijono litų skolą turintis Konstitucinis teismas, ir vos 5 litus fondo biudžetui skolinga “Maxima LT”, rašo “Verslo žinios”.

Vasario 7 dieną skolininkų sąraše buvo 35,8 tūkst. iš maždaug 86 tūkst. formaliai Lietuvoje veikiančių bendrovių. Maždaug pusė, arba 17,6 tūkst. draudėjų “Sodrai” buvo skolingi iki 1 tūkst. litų. Taip sąraše atsidūrė didžiausią mažmeninės prekybos tinklą šalyje valdanti “Maxima LT”, kurios skola vasario 8 dieną sudarė 5,44 lito.

Bendra įmonių skolų suma “Sodrai” vasario pradžioje siekė 443 mln. litų, didžiausia skolininkė buvo “Kauno duona” – 1,8 mln. litų skola.

“Sodros” vadovas Mindaugas Sinkevičius tikino, kad padėtis stabilizuojasi, o bendras įsiskolinimas, palyginti su 2010 metų ketvirtuoju ketvirčiu, beveik nebedidėja.

Nuo šiandien visose MAXIMA parduotuvėse populiariausių mėsos gaminių kainos sumažintos penktadaliu. Siekdama prisidėti prie spartesnio vidaus vartojimo atsigavimo, bendrovė atpigino beveik dešimtadalio mėsos gaminių asortimento kainas.

“Situacija Lietuvos mažmeninėje rinkoje vis dar yra sudėtinga, vidaus vartojimas išlieka žemas. Todėl, siekdami išlikti konkurencingais rinkoje ir užtikrinti gyventojams galimybę kokybiškus produktus įsigyti už patrauklią kainą, nusprendėme atpiginti dalį mėsos gaminių. Maxima parduotuvėse atpigo 30 proc. šalto ir karšto rūkymo dešrų bei įvairių mėsos vyniotinių asortimento”, – sako MAXIMA LT, UAB Maisto prekių pirkimo departamento direktorius Skirmantas Nevidomskis.

Pasak jo, prekybos tinklui sprendimas sumažinti mėsos gaminių kainas per mėnesį kainuos apie 200 tūkst. litų. Bendrovė atpigino kas dešimtą mėsos gaminį. Pasak prekybos tinklo atstovo, itin kainų sumažėjimas bus juntamas MAXIMA X parduotuvėse – jose sumažėjo beveik pusės mėsos gaminių asortimento kainos.

“Nuolatos stengiamės kartu su tiekėjais ieškoti būdų, kaip išlaikyti maisto produktų kainas stabilias. Dažnai svertai ne mūsų rankose, bet tokiais atvejais siekiame, kad vartotojai turėtų galimybę pabrangus vienoms prekėms sutaupyti perkant kitus produktus mažesnėmis kainomis”, – sako MAXIMA LT, UAB Maisto prekių pirkimo departamento direktorius. Pasak S. Nevidomskio, tokie bendrovės siekiai yra ilgalaikiai – prieš kelis mėnesius MAXIMA parduotuvėse 15 proc. buvo atpiginta šviežia paukštiena.

“Savo kainos dalies nedidinome ir anksčiau, kad būtiniausių ir populiariausių prekių kainos liktų stabilios, o vidaus vartojimas nesmuktų dar žemiau. Pernai jis prilygo 2003-ųjų lygiui”, – sako S. Nevidomskis.

Siekdama skatinti vartojimo atsigavimą MAXIMA LT ieško ir kitų būdų, kaip mažinti prekių kainas, rengdama įvairias akcijas, taikydama lanksčią bendrovės prekių ženklų produktų kainodarą.