Viena Vokietijos gyventoja pagimdė mažiau nei pusę kilogramo sveriančią mergytę po nėštumo, kuris truko vos 21 savaitę ir penkias dienas, tad jos atžala yra trumpiausiai nešiotas likęs gyvas kūdikis pasaulyje, šeštadienį paskelbė dienraštis “Bild”.

Pernai lapkričio 7 dieną gimusios Friedos (Fridos) ūgis buvo vos 28 centimetrai, o svoris – 460 gramų.

Po 5,5 mėnesio mergytė pagaliau buvo pripažinta esanti pakankamai sustiprėjusi, kad artimiausiomis dienomis būtų išrašyta iš klinikos Vokietijos vakariniame Fuldos mieste. Dabar Frieda sveria 3,5 kilogramo ir paūgėjo iki 50 centimetrų, nurodė laikraštis.

Jos brolis dvynys Kilianas išgyveno tik kelias dienas.

Su Fuldos pediatrijos klinikos direktoriumi profesoriumi Reinaldu Reppu (Reinaldu Repu) šeštadienį susisiekti nepavyko, tačiau budintis gydytojas sakė naujienų agentūrai AFP, kad Friedai “kol kas neprognozuojami jokie padariniai” ir kad mergytė “turėtų vystytis normaliai – kaip bet kuris kitas vaikas”.

R.Reppas sakė “Bild”, jog Friedai pavyko išgyventi tik per “stebuklą” – anksčiau nei 22 savaičių naujagimiai paprastai neturi galimybių likti gyvi, nes jų plaučiai, širdis ir smegenys nėra pakankamai išsivystę.

“Frieda buvo laikoma visiškai sterilioje aplinkoje; ji kvėpavo padedama ir buvo maitinama per bambagyslę”, – gydytojas aiškino dienraščiui.

Neišnešiotais laikomi kūdikiai, gimę anksčiau nei po aštuonių mėnesių nėštumo.

Itin neišnešiotiems (gimusiems po trumpesnio nei 32 savaičių nėštumo) vaikams gresia vystymosi sutrikimai.

Lietuvos pramonė, palyginti ir su artimiausiomis kaimynėmis Latvija ar Lenkija, gamyboje naudoja daugiau energijos, todėl energijos išteklių brangimas tampa skaudesnių kričių, mažinančiu konkurencingumą, stabdančiu atlyginimų didėjimą.

Pramonininkams didinti energijos naudojimo efektyvumą pastaraisiais metais kliudė ne tik riboti finansiniai ištekliai, bet ir valstybės parama, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Pagal energetinį intensyvumą – energijos kiekį, sunaudojamą bendrojo vidaus produkto vienetui pagaminti – Lietuva yra viena pažeidžiamiausių Europos Sąjungoje, o jau į primirštas aukštumas vėl kopiančios naftos kainos įsuka ir kitų energijos išteklių brangimą – laipsniškai brangsta ne tik degalai, bet ir dujos, elektra.

Ekspertai vis pažymi, kad nors energijos išteklių kainos mūsų gamintojams nepalankios, tačiau dar yra nepanaudotų taupymo rezervų. Tačiau juos išnaudoti, dirbti efektyviau – nelengva užduotis, teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

“Lietuvoje vyrauja smulkusis ir vidutinis verslas, esame nedidelė šalis, turinti daug nedidelių įmonių, ir tik valstybės įsikišimas gali paskatinti proveržį”, – sako jis.

Pasak pramonininkų atstovo, Europoje jau daugelį metų akcentuojami atsinaujinantys energijos šaltiniai, žalioji energetika, šios kryptys vienaip ar kitaip skatinamos, o Lietuvoje “velkasi senos problemos dėl vadinamojo viešuosius interesus atitinkančios paslaugos mokesčio”.

S.Besagirstas pažymi, kad bankų prioritetų skalėje energetinis efektyvumas nėra svarbiausias veiksnys, nors įmones “tai smaugia labai stipriai” ir yra vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl negalima mokėti didesnių atlygimų, įmonių pelnai nedideli, nes sąnaudos, pirmiausia energijos ištekliams, – didelės.

Tuo tarpu bankininkai sako remiantys įmonių investicijas į energiją taupančias technologijas ir tokių projektų finansavimą ketina didinti.

Tačiau priduria, kad revoliucijų šioje srityje tikėtis neverta, o kai kurie pastarojo meto valdžios sprendimai ilgina panašių projektų atsipirkimą