Žymaus rusų dizainerio Artiomo Lebedevo studija pagamino USB atmintinę ir pavadino ją „Bulavkus“. Ji įmontuota tiesiog ant segtuko (žiogelio) galo, todėl ją galima prisegti prie drabužių ar krepšio.

Tai ne pirmas toks originalus A.Lebedevo dizaino studijos sukurtas IT gaminys: prieš keletą metų buvo pristatyta originali klaviatūra, kurios klavišai keičia vaizdą, mat turi iš organinių šviesos diodų pagamintus ekranėlius. Tiesa, „Bulavkus“ laikmenoje telpa tik keturi gigabaitai atminties.Priminsime, kad pirmosios USB laikmenos rinkoje pasirodė 2000-aisiais ir jose tilpo tik aštuoni megabaitai duomenų. Vis dėlto jos sukėlė tikrą perversmą – juk tuomet informacija buvo perkeliama beveik šešiskart mažiau talpiais ir trapiais lanksčiaisiais diskeliais. Ilgainiui, kai USB atmintinių talpa peržengė 2 GB ribą, jos prisidėjo ir prie CD bei DVD diskų išnykimo.Šiandien parduotuvėje geriausiu kainos ir talpos santykiu pasižymi apie 25 Lt kainuojantys ir daugiau nei tūkstantį kartų už pirmąją USB laikmeną talpesni „piršteliai“. Talpiausią tokią laikmeną pernai pristatė kompanija „Kingston“. Joje galima sudėti net 256 GB informacijos, tačiau jos kaina išties kosminė – siekia net 1650 Lt.Vis dėlto šiandien galima prognozuoti ir USB laikmenų greitą mirtį – jos priežastimi turėtų tapti populiarėjančios debesų technologijos. Prieš kelis mėnesius trys didžiosios IT kompanijos „Amazon“, „Google“ ir „Microsoft“ pristatė savo internetinius standžiuosius diskus. Juose laikomus duomenis vartotojai gali pasiekti iš bet kurio kompiuterio ar mobiliojo įrenginio.

Šiemet įmonės naujiems darbuotojams po truputį siūlo vis didesnius atlyginimus, tačiau motyvacijos priemonių paketas ne tik nedidėja, o neretai netgi mažėja.

Personalo atrankos kompanijos „CV-Online“ personalo projektų vadovė Lina Mikolaitienė primena, kad prieš krizę vadybininkas praktiškai neidavo į įmonę, kuri nepasiūlydavo asmeninio nešiojamojo kompiuterio, pakankamai gero mobiliojo telefono su apmokėtu telefono ryšiu ir tarnybinio automobilio, kurį būtų galima naudoti ir savo reikmėms. Šiandien darbdavių, kurie pasiūlytų tarnybinį automobilį ir leistų juo naudotis asmeniniams tinklams pasitaiko itin retai, o nešiojamojo kompiuterio darbuotojas gali tikėtis nebent, jei dažnai teks vykti pas klientus.
„Sveikatos ir kitų rūšių draudimų pasitaiko dar rečiau – tokių pasiūlymų galima tikėtis tik didesnėse tarptautinėse kompanijose, kurios nepanaikino šios politikos. Apskritai bendra tendencija, kad motyvacinės priemonės daugelyje kompanijų nebėra norma“, – tvirtina personalo paieškos ir atrankos įmonės „Talentor“ direktorė Aušra Grybauskienė.
Atrankos specialistai pastebi, kad labiausiai darbuotojus šiandien vis dėlto motyvuoja atlyginimas ir kolektyvas. „Dauguma žmonių teiraujasi, koks kolektyvas, kokia darbinė aplinka. Gana dažnai paklausia, ar šiuolaikiškas biuras“, – kas dar šiuo metu rūpi darbo ieškantiems lietuviams atskleidžia L.Mikolaitienė.
Beje, darbdiaviams ji pataria stengtis išsaugoti gerus darbuotojus, nes pastaraisiais mėnesiais kvalifikuotų specialistų pasiūla stipriai menksta – gerų inžinierių technologų ir net patyrusių motyvuotų vadybininkų susirasti šiuo metu jau gana sunku.

Didėjant žmonių susidomėjimui sveika mityba, Lietuvoje mažėja šaldyto maisto paklausa. Kaip „Veidą“ informavo didžiausio prekybos tinklo „Maxima“ atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė, jau kelerius metus šaldyto maisto pardavimas kasmet mažėja. „Dabar logistinės sistemos leidžia greičiau išvežioti šviežią maistą ir paskirstyti po parduotuves. Parduotuvių gausa leidžia patogiai apsipirkti nors ir kasdien, o žmonės labiau domisi sveika mityba, todėl dažniau ir renkasi šviežią maistą“, – komentavo O.Malaškevičienė.
Tuo tarpu šaldytus gaminius gaminančios įmonės „Liūtukas ir ko“ direktorė Valdemara Rita Kazlauskienė mažėjantį pardavimą sieja ne su požiūrio kitimu, o su krizės pasekmėmis. Ji prieštarauja paplitusiai nuomonei, kad šaldytas maistas nesveikas – vadovė tvirtina, kad pagamintas produktas staigiai užšaldomas ir vartotoją pasiekia be jokių konservantų ar kitokių priedų.
Didžiausiame prekybos tinkle pirkėjai iš šaldyto maisto asortimento dažniausiai renkasi šaldytą žuvį ir jos gaminius – tai sudaro apie 50 proc. nuo viso šaldyto maisto. Šis produktas populiarus, nes šviežios žuvies pasirinkimas nėra didelis. 45 proc. viso šaldyto maisto sudaro šaldyta kulinarija (koldūnai, picos ir t.t.). Tuo tarpu šaldytos daržovės ir vaisiai sudaro tik 5 proc viso šaldyto maisto.
„Prekiaujant šaldytu maistu labai jaučiamas sezoniškumas, pavyzdžiui, žiemą, ankstyvą pavasarį, kai mažėja šviežių daržovių pasiūla, išauga šaldytų daržovių paklausa, nes tokios daržovės šaldomos tokioje temperatūroje, kad išliktų visos maistinės savybės“, – tvirtina O.Malaškevičienė. Beje, sunkmečiu lietuviai pradėjo dažniau gaminti namie, todėl kasmet populiarėja ir šaldyta tešla.

Darbo birža pripažįsta, kad atliekama bandomoji sistemos eksploatacija, tad ji dirba kiek lėčiau, o besiregistruojantiesiems tenka ilgiau palaukti. “Projektas dar nėra užbaigtas. Šiuo metu intensyviai taisomos klaidos ir trūkumai. Yra keletas problemų, susijusių su duomenų, perkeltų iš senos sistemos, loginėmis klaidomis, kurios operatyviai sprendžiamos”, – pripažįsta ESF projekto “Elektroninių viešųjų paslaugų visuomenei teikimo perkėlimas į internetinę erdvę – Edbirža” atstovė Birutė Valmantienė. Tačiau, pasak jos, ateityje sistema neva palengvins naudojimąsi el. paslaugomis ir leis taupyti. Sukurtos naujos ir modifikuotos esamos el. paslaugos verslui ir gyventojams, duomenys sujungti į vieningą Lietuvos darbo biržos duomenų bazę, bus užtikrintas greitesnis pasikeitimas duomenimis su kitomis institucijomis, didesnis duomenų saugumas ir prieinamumas. Nauja sistema nereikalauja atskiro programinio diegimo, nes veikia per interneto naršyklę. Projekto organizatoriai ir įgyvendintojai tikina, kad ilgainiui bus sutaupyta lėšų, nes vietoj 46-iose teritorinėse darbo biržose ir jų skyriuose naudojamų duomenų bazių serverių ir šešių serverių Lietuvos darbo biržoje, bus naudojami iš viso tik šeši serveriai Lietuvos darbo biržoje.
Informacinės sistemos kūrimas kainavo 5,8 mln. Lt, iš jų 85 proc. – ES lėšos, likusieji – valstybės biudžeto. Pagal garantinius UAB “Alna Software” įsipareigojimus, sistemai tobulinti numatyti dveji metai. Taigi darbo biržos klientai dar kelis mėnesius turės stumdytis ilgesnėse nei įprastai eilėse.

BFL

Teigiami pokyčiai darbo rinkoje tolygiai mažina ir bedarbių skaičių. Lietuvoje balandžio 28-ąją registruota 271,2 tūkst. bedarbių – 4,7 tūkst. mažiau nei ankstesnę savaitę, rodo naujausi Lietuvos darbo biržos pateikti duomenys. Bedarbiai sudaro 12,54 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Per trumpąją darbo savaitę į darbo rinką sugrįžo 4,3 tūkst. bedarbių. Kasdien pradėjo dirbti 1079 buvę darbo biržos klientai.

Balandžio 22-28 dienomis darbdaviai pateikė 3,4 tūkst. naujų darbo pasiūlymų: kasdien – po 846 darbo vietas.

Teritorinės darbo biržos į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiuntė beveik 1,4 tūkst. bedarbių. Daugiausia jų – 56,7 proc. pradėjo savarankišką veiklą – įsigijo verslo liudijimus, 24,2 proc. dirbs viešuosius darbus, 10,6 proc. įdarbinta subsidijuojant, 4,9 proc. dalyvaus įgūdžių įgijimo rėmimo programoje, 2 proc. – mokysis profesijos.

Teritorinės darbo biržos per keturių dienų darbo savaitę bedarbio statusą suteikė 3,5 tūkst. asmenų. Jaunų bedarbių iki 25 metų įregistruota 646.

Daugiausia tarp bedarbiais tapusių yra nedirbusių iki 3 mėnesių – 45 proc., 23,5 proc. turi ilgesnę kaip 2 metų darbo pertrauką, 12,7 proc. nedirbo nuo pusės iki dvejų metų, 7,4 proc. – niekur nedirbę ir 4,1 proc. – nuo 3 iki 6 mėnesių. Likusią dalį sudaro dirbę pagal verslo liudijimus -5,8 proc., įmonių savininkai- 1,3 proc. ir buvę ūkininkai.

Nedarbo socialinio draudimo išmokos buvo mokamos beveik 37,3 tūkst. (arba 13,8 proc.) registruotų bedarbių. Naujų paskirta 1,4 tūkst. Baigta mokėti beveik 2,2 tūkst. bedarbių, iš jų 29,1 proc. – anksčiau laiko, jiems įsidarbinus.

Kylančios žaliavų kainos jaukia salyklo gamintojų planus. Nors užsakymų gausa gamintojai nesiskundžia, dėl žaliavų ir gaminio kainų skirtumo šiemet didesnio pelno nesitikima.

Verslininkai skaičiuoja, kad pernai derliaus nuėmimo metu tona salyklinių miežių kainavo apie 450 litų, šiemet už žaliavą jau tenka mokėti 700-800 litų, rašo “Verslo žinios”.

“Žaliavos labai pabrango, o priežastys vis tos pačios – sumažėjęs derlius. Maža to, prastesnė ir grūdų kokybė. Susiduriame su tokiu paradoksu: už prastesnę kokybę mokam kur kas daugiau”, – sakė Panevėžio bendrovės “Viking malt” vadovas Darius Vilkas.

Panevėžio “Viking malt” šiuo metu dirba visu pajėgumu. Pasak D.Vilko, pernai bendrovė pagamino apie 44 tūkst. tonų salyklo, šiems metams jau sudaryta 47 tūkst. tonų vertės sutarčių. Iš viso bendrovė per metus gali pagaminti apie 60 tūkst. tonų. 40 proc. bendrovės produkcijos iškeliauja į eksporto rinkas: Rusiją, Moldovą, Lenkiją, kitas Baltijos šalis.

“Šiemet išlieka tos pačios rinkos, galbūt didės Rusijos rinkos dalis”, – sakė D.Vilkas.

Bendrovės “Kupiškio salyklas” direktorius Darius Klikūnas skaičiavo, kad žemės ūkio produkcija itin brango po naujų metų, kainos per trumpą laiką esą šoktelėjo nuo 660 litų iki kone 800 litų už toną. Tačiau galutinio produkto – salyklo tokiais šuorais branginti galimybių nėra, tad nuspręsta mėnesiui pristabdyti gamybą.

“Per brangi žaliava. Dabar pas mus atostogos, po savaitės kitos vėl paleisime gamybą”, – sakė vadovas.

Lietuvos laivynas ir toliau retėja, o daugiau kaip pusė jūrininkų priversti ieškotis darbo užsienio laivuose.

“Lietuvos žinios” rašo, kad laivų savininkus spaudžia griežtėjantys jūrinės kontrolės reikalavimai.

2010 metais Lietuvos laivų registre laivų sumažėjo dešimčia, iki 141. Iš jų tik 58, įskaitant 6 ro-ro keltus, priskiriami prekybiniams. Šių sąrašas trumpėjo labiausiai.

Jūrininkų skaičius, naujausio jūrinių dokumentų išdavimo duomenimis, tebėra panašus kaip ir anksčiau – 5,5 tūkstančio. Lietuvos laivuose darbo vietų, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko Petro Bekėžos žiniomis, likę mažiau negu 2 tūkstančiai.

Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) vadovas Evaldas Zacharevičius pažymėjo, kad net išregistravus kelis jūrinius laivus bendrasis tonažas ne itin sumažėjo, bet numatomas pernai spalį sudegusio didžiausio Lietuvos kelto “Lisco Gloria”, priklausančio bendrovei “DFDS Lisco”, išregistravimas bus didelė netektis.

Kompanija DFDS, įsigijusi naują laivą vietoj prarastojo arba nukreipusi į Klaipėdą keltą iš Airijos linijų, kurios uždaromos sausio pabaigoje, neprivalės Lietuvoje jo registruoti. Tačiau nėra ženklų, kad DFDS iš Lietuvos išregistruotų kitus keltus, nes, LSLA Laivybos kontrolės skyriaus vedėjo Lino Kasparavičiaus teigimu, jų saugumo reikalavimai Lietuvoje taikomi tokie patys kaip Danijoje.

Nuo šių metų sausio 1 dienos Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumo regione, kurio dalimi Lietuva tapo 2006-ųjų liepos mėnesį, pradėtas taikyti naujas laivų inspektavimo režimas. Jo laikantis per metus turės būti patikrinami visi šios organizacijos narių laivai (anksčiau reikalauta patikrinti tik 25 proc. jų). Sugriežtintų reikalavimų tikslas – į memorandumo šalių uostus neįleisti nesutvarkytų laivų.