Per metus nedarbas sumažėjo beveik 4 proc., tačiau šią teigiamą tendenciją kitąmet vėl stabdys baimė dėl ateities.

„Šiemet turėjome pirmą pokrizinį rudenį, – džiugiai konstatuoja personalo paieškos ir atrankos bendrovės „Indigroup“ direktorius Karolis Blaževičius. – 2010 m. rugsėjis buvo apsnūdęs, tik transportas atsigavo, o šis rugsėjis, spalis ir lapkritis – pirmieji mėnesiai, kai geresnių pasiūlymų pasirodė ir kitiems darbuotojams.“
Vadovų paieškos ir personalo atrankos bendrovės „Search Group Vilnius“ direktorius Šarūnas Dyburis šį rudenį taip pat pastebėjo teigiamų tendencijų, nors, palyginti su pavasariu, jos prislopo. „Nemaža pagerėjimo darbo rinkoje banga buvo juntama pavasarį. Vėliau ji, kaip visada, mažėjo dėl sezoniškumo įtakos, o ruduo jau nebebuvo toks geras, kokio buvo galima tikėtis, palyginti su pavasariu, – Graikijos krizė ir kiti neramumai darbdavius išgąsdino. Šiuo metu padėtį rinkoje apibūdinčiau kaip rezervuotą optimizmą“, – verslo nuotaikas atskleidžia Š.Dyburis.
Nors darbdaviams neramu ne tik dėl euro zonos skolų krizės, bet ir dėl valdančiųjų konservatorių pomėgio įvedinėti naujus mokesčius, jie po truputį kuria naujas darbo vietas ar grąžina panaikintas per krizės piką. „Sodros“ duomenimis, per vienuolika šių metų mėnesių Lietuvos įmonės priėmė 72,3 tūkst. daugiau darbuotojų, negu atleido.
Pagyvėjus darbo rinkai, šviesėja darbo ieškančių specialistų gyvenimas. Personalo paieškos ekspertai pastebi didėjantį darbdavių lankstumą – darbuotojai jau gali drąsiau išreikšti savo poreikius, derėtis dėl atlyginimo, įmonės skiria daugiau dėmesio žmonėms motyvuoti. „Prieš metus buvo sakoma, kad kompanijos gali diktuoti sąlygas, ir didžiausia motyvacija – turėti darbą. Šiuo metu dėl gerų specialistų įmonės vėl rikiuojasi už durų“, – priduria Š.Dyburis.
Tai ne vienintelė gera žinia – pasak K.Blaževičiaus, Vilniuje ir Kaune tai pačiai pozicijai šiemet neretai siūlomi 10–15 proc. didesni atlyginimai negu pernai. Žinoma, visos Lietuvos mastu statistika nėra tokia džiuginanti, nes darbo užmokesčio vidurkis pakilo tik 1,6 proc. „Darbo rinka nebeblogėja ir pradeda atsigauti. Bet ar ji sveiksta, galėsime kalbėti kitais metais, kai pamatysime, kiek įmonėms atsipirko priimti nauji darbuotojai“, – sako K.Blaževičius.
Personalo paieškos įmonių jaučiamas pagerėjimas atsispindi ir nedarbo statistikoje: apie 4 proc. nedarbo sumažėjimą per metus rodo tiek Statistikos departamento, kuris apskaičiuoja nedarbą remdamasis užimtumo tyrimu (į jį patenka ir prisiregistravę darbo biržoje, ir ne), tiek Lietuvos darbo biržos (LDB), fiksuojančios biržoje registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykį, duomenys. Statistikos departamento skaičiavimais, nedarbas per metus sumažėjo nuo 18,3 iki 14,8 proc. , o LDB metodu – nuo iki 10,3 proc.

Kodėl nedarbas mažėjo

Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriaus prof. Boguslavo Gruževskio nuomone, vertinant nedarbo mažėjimo tendencijas, svarbiausias rodiklis – ar kartu didėja ir gyventojų užimtumas. „Nedarbas gali mažėti dėl to, kad žmonės emigruoja arba pasitraukia į ekonominį neaktyvumą – jaunimas pradeda studijuoti, vyresni gauna invalidumo grupę“, – atkreipia dėmesį profesorius.
Iš tiesų, kaip rodo statistika, bedarbių Lietuvoje mažėja sparčiau, negu daugėja užimtųjų, vadinasi, nedarbas traukiasi ne tik dėl naujai sukurtų darbo vietų. Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvoje buvo 1,38 mln. užimtųjų – 27,7 tūkst. daugiau nei prieš metus, o bedarbių sumažėjo 52,2 tūkst. Turint omenyje, kad pirmiausia atsigavo šalies transportas ir eksportas, nenuostabu, kad daugiausiai užimtųjų padaugėjo transporto ir saugojimo (11,5 tūkst. per metus) bei apdirbamosios gamybos (6 tūkst.) srityse.
Disproporcijos matomos ir lyginant ketvirčio statistiką: trečiąjį ketvirtį bedarbių gretos susitraukė 15,8 tūkst., tačiau užimtųjų, atvirkščiai, ne padaugėjo, o netgi sumažėjo 6,2 tūkst. Kur prapuola iš darbo biržos išsiregistravę, bet darbo rinkoje taip ir nepasirodę gyventojai? „Tikrai jaučiu, kad emigracijos intensyvumas beveik nesumažėjo, o gal net padidėjo“, – tikėtiną neatitikimo priežastį nurodo B.Gruževskis.
Kitas paaiškinimas galėtų būti šešėlinė rinka. Tokia tendencija buvo išryškėjusi krizės pradžioje, kai užimtųjų skaičius sumažėdavo mažiau, negu padaugėdavo bedarbių, – vadinasi, dalis žmonių, kurie registravosi LDB, dirbo ir šešėlyje.
Šias abi tendencijas dar labiau gali paskatinti siūlomi įvesti progresiniai mokesčiai, kai nuo 1250 iki 8000 Lt per mėnesį gaunantys gyventojai būtų apmokestinti 20 proc. pajamų tarifu. Juo labiau kad pajamų slėpimas Lietuvos gyventojams nėra naujas dalykas. Banko „Swedbank“ pernai atliktas tyrimas parodė, kad net ketvirtadalis šalies gyventojų turi neoficialių pajamų.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis kritikuoja progresinius mokesčius pabrėždamas, kad darbo jėgos, ypač didesnes nei vidutines pajamas gaunančių gyventojų, apmokestinimas Lietuvoje ir taip labai didelis. „Gaunantiems daugiau nei 3300 Lt prieš mokesčius netaikomas neapmokestinamasis pajamų dydis, nėra „Sodros“ mokesčio lubų, o tai sukuria progresyvumą – įmokoms lubų nėra, o išmokoms yra. Be to, pagal darbo sąnaudų mokesčių naštos rodiklį – kokią dalį užmokesčio fondo pasiima ne darbuotojas, o valstybė, Lietuva patenka tarp labiausiai apmokestintos darbo jėgos šalių, pralenkdama net Daniją ir Švediją“, – pabrėžia N.Mačiulis.

Daugiausiai samdo jaunos ir mažos įmonės

Nors šiemet pirmą kartą nuo krizės pradžios stebėjome ženklesnį nedarbo susitraukimą, kitais metais nedarbas mažės jau perpus lėčiau nei šiemet. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas prognozuoja, kad šiais metais nedarbas išsilaikys apie 15 proc., o kitais metais sumažės iki 13 proc., nes BVP augimas bus lėtesnis. „Kad mažėtų nedarbas, turime matyti labai spartų ekonomikos augimą, kuris tęstųsi bent metus. Manome, kad pastebimiau nedarbas gali sumažėti, jei BVP padidėja bent 4 proc.“, – tvirtina A.Izgorodinas.
Finansų ministerijos prognozėmis, Lietuvos BVP kitąmet didės tik 2,5 proc.
Tokioms prognozėms pritaria ir banko „Finasta“ makroekonomistė Rūta Medaiskytė, svarstanti, kad lėtėjant euro zonos ekonomikai dėl ateities nerimaujančios įmonės lėčiau kurs naujas darbo vietas.
Menkos euro zonos kitų metų augimo prognozės aiškiai rodo, kad tikėtis, jog kitais metais nedarbą labiau sumažins eksportuojančios įmonės, neverta. Tad iki šiol pasyviai nedarbo didėjimo, o vėliau kritimo tendencijas stebėjusi Vyriausybė galiausiai turėtų pati imtis veiksmų.
Vienintelis būdas pakeisti niūrias prognozes ir prisidėti prie nedarbo mažinimo – skatinti verslumą. Šioje srityje dar galima daug nuveikti, nes Ūkio ministerijos žadėtos iniciatyvos dėl mikroįmonių, kurioms būtų taikomi sumažinti mokesčių tarifai ar įstatinio kapitalo sumažinimas nuo 10 tūkst. iki 1 tūkst. Lt, taip ir nebuvo įgyvendintos.
O Europos Komisijos ekspertai pabrėžia, jog verslumą skatinti svarbu ne tik dėl to, kad žmogus pats sau susikuria darbo vietą, – būtent mažos ir vidutinio dydžio įmonės šuo metu Europoje samdo daugiausiai darbuotojų. Lietuva – jokia išimtis. K.Blaževičius pastebi, kad dabar labiausiai plečiasi ir naujų darbuotojų ieško jaunos ir mažos įmonės – IT, farmacijos, kosmetikos bendrovės, tinklinės prekybos įmonės, tiekiančios konkrečią produkciją prekybos tinkams.
Trečiojo ketvirčio „Sodros“ duomenis išstudijavęs įmonių rizikos vertinimo bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa taip pat patvirtina, kad daugiau darbo vietų sukuriama naujai įsteigtose ir mažose įmonėse: skaičiuojant nuo vasario mėnesio, net 39,4 proc. darbo vietų padidėjimo tenka būtent naujoms įmonėms (įsteigtoms per pastaruosius 12 mėnesių). O vertinant įmones pagal dydį, santykinai sparčiau gausėja darbuotojų vidutinėse ir mažose įmonėse. Pavyzdžiui, įmonėse, kurių apyvarta viršija 27,5 mln. Lt, nuo vasario iki spalio mėnesio darbuotojų padaugėjo tik 1,8 proc., o mažiau nei milijono apyvartą turinčių verslo įmonių (įskaitant ką tik pradėjusias veiklą) darbuotojų – 8,6 proc.
Sprendžiant nedarbo problemą anksčiau ar vėliau Vyriausybei teks įveikti dar vieną iššūkį – į darbo rinką įtraukti dirbti atpratusius žmones. „Problema, kad daugelis nebenori dirbti. Šie žmonės neturi iliuzijų užsidirbti mašinoms, namams, tad juos patenkina minimaliausios gyvenimo sąlygos – alaus „bambalis“, serialas per televiziją ir maisto paketas iš „Maisto banko“. Taip jie save pastato ant veltėdžiavimo bėgių“, – apgailestauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Darbo departamento direktorius Viktoras Majauskas.
Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį 2011 m. ketvirtį Lietuvoje buvo 129,5 tūkst. ilgalaikių bedarbių.
Siekdama kovoti su šia tendencija SADM kitais metais pradės remti darbdavius, kurie sutiks patys perkvalifikuoti žmones ir ištrauks juos iš nedarbo liūno. Vienam žmogui bus skiriama 3–5 tūkst. Lt, bus sudaryta trišalė sutartis ir darbdavys įsipareigos bent metus išlaikyti tokį darbuotoją. Šiam projektui planuojama skirti iki 40–60 mln. Lt per metus.
Beje, iki šiol perkvalifikavimo kursus rengdavo Darbo rinkos mokymo centrai, tačiau neretai bedarbiai mokydavosi ne tų profesijų, kurių labiausiai reikėdavo rinkoje, o tų, kurioms parengti būdavo pakankamai dėstytojų.

Vos per dvejus metus bedarbių gretos išsipūtė keturis kartus – nuo 72,5 tūkst. 2008 m. iki 300 tūkst. 2010 m. Šiemet bedarbių – jau 52 tūkst. mažiau.

Nedarbas per metus sumažėjo 4 proc.
Metai    Nedarbo lygis, proc.

2008 m. II k.    4,5
2008 m. III k.    5,9
2009 m. III k.     13,8
2010 m. II k.    18,3
2010 m. III k.    17,8
2011 m. II k.    15,6
2011 m. III k.    14,8

Šaltinis: Statistikos departamentas

Šildymo sezono pradžia gali turėti įtakos būsto kainos pokyčiams: taip mano 51 proc. lietuvių, kurie tikisi, kad artimiausiu metu būsto kainos kris.

Didžioji dalis iš jų galvoja, kad būstas pigs iki 10 proc. Tai parodė šių metų rugsėjo mėnesį nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt inicijuota apklausa, kurioje dalyvavo beveik 700 respondentų.

Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, Domoplius.lt projekto vadovo, vertinant dabartinę situaciją nekilnojamojo turto rinkoje, vartotojų lūkesčiai gali neišsipildyti. „Atlikome mūsų portale parduodamų būstų kainų statistikos analizę, kuri parodė, kad šildymo sezonas kainų pokyčiams žymesnės įtakos neturi, galbūt tik pavieniais atvejais“, – pastebi E. Narbuntovičius.
Jis taip pat pastebi, kad, pavyzdžiui, praėjusių metų trečiąjį ketvirtį dviejų kambarių buto vidutinė kaina Vilniaus Senamiestyje buvo 438,3 tūkst. litų, o ketvirtajį ketvirtį smuktelėjo tik iki 437,4 tūkst. litų, o miegamajame rajone Fabijoniškėse kainos tuo pačiu laikotarpiu netgi pakilo ir siekė atitinkamai 209 ir 220 tūkst. litų.

Lyginant praėjusių ir šių metų trečiuosius ketvirčius, vidutinė dviejų kambarių buto kaina Senamiestyje smuktelėjo (nuo 438,3 iki 403 tūkst. litų), o Fabijoniškėse ūgtelėjo (nuo 209 iki 216 tūkst. litų).

Ruduo ir žiema – tinkamiausias metas paieškoms

Apklausos metu buvo domimasi ir kada geriausia pradėti būsto paieškas. Daugiau nei pusė apklausos dalyvių (56 proc.) teigia, kad tinkamiausias metas – ruduo arba žiema, kai tik prasideda ar jau įsibėgėja šildymo sezonas.

Tuo tarpu 22 proc. respondentų atsakė, jog yra linkę būsto ieškoti vasarą. Dalis apklausos dalyvių vasarą pradeda būsto paieškas dėl finansinių priežasčių: nekilnojamojo turto rinkoje vyrauja štilis ir galbūt yra tikimybė daugiau nusiderėti. Kiti mano, kad įsigijus būstą iki rudens, paprasčiau atlikti remontą.

Evaldas Narbuntovičius, vertindamas lietuvių būsto paieškos įpročius, sako: „Būstų pasiūla tradiciškai išauga rudenį, tačiau tai nėra susiję su šildymo sezono pradžia. Tiesiog vasara – atostogų metas, todėl žmonės būna pasyvesni negu kitais metų laikais. Tuomet ir mūsų portale tiek lankytojų skaičius, tiek naujų skelbimų srautas būna mažesnis. Nors ši vasara Domoplius.lt buvo netipinė – lankytojai buvo daug aktyvesni negu ankstesniais metais“, – dabartines nekilnojamojo turto skelbimų rinkos tendencijas apžvelgia E. Narbuntovičius.

Pusmečio gali nepakakti

Apklausos dalyvių taip pat buvo teiraujamasi, kiek laiko, jų nuomone, reikėtų skirti tinkamo būsto paieškoms. 50 proc. respondentų mano, kad surasti tinkamą būstą įsigijimui gali užtrukti daugiau nei pusmetį. Kiti respondentai kiek optimistiškesni: 21 proc. teigia, kad pakaktų nuo dviejų iki trijų mėnesių, 20 proc. – nuo keturių iki šešių mėnesių, 9 proc.  – apie mėnesį.
Įvertinus apklausos duomenis taip pat galima teigti, kad būsto paieška – nuoseklus darbas. 28 proc. respondentų teigia, kad nekilnojamojo turto portaluose apsilanko kasdien, 19 proc. – kas antrą dieną, 29 proc. – kartą per savaitę.
Įdomu tai, kad populiariausias būstas tarp apklausos dalyvių individualus namas (35 proc.) arba dviejų kambarių butas (34 proc.).
„Populiariausi ieškomi būstai tradiciškai išlieka dviejų kambarių butai. Verta pažymėti, kad šiemet ypač stipriai išaugo individualių namų paklausa“, – teigia Domoplius.lt projekto vadovas.
Verta pažymėti ir tai, kad daugiau apklaustųjų pirmenybę teikė naujos statybos būstui (55 proc.), t.y. nuo 2000 m. pradėtiems statyti namams. Likusieji – senos statybos būstui.

Per pastarąjį dešimtmetį žuvusiųjų Lietuvos keliuose sumažėjo beveik 60 proc., teigia Policijos departamentas.

Jo duomenimis, per praėjusius metus šalyje užregistruoti 3625 eismo įvykiai, kai nukentėjo žmonės. Pernai iš viso žuvo 300 žmonių, 4328 sužeisti.

Neblaivūs vairuotojai sukėlė 243 avarijas.

“Tai mažiausias žuvusių žmonių skaičius Lietuvoje nuo 1961 metų”, – tvirtina Policijos departamentas.

Tuomet keliuose žuvo 353 žmonės.

Vienam milijonui gyventojų tenka 92 per eismo įvykius žuvę žmonės. 2009 metais jų buvo 111, 2008 metais – 149, 2007 metais – 221, 2000 metais – 184, 1991 metais – 316.

Statistika tai pat rodo, kad pernai, palyginti su užpernai, eismo įvykių sumažėjo 4,7 procento, žuvo 18,9 proc. mažiau žmonių, sužeista 2,2 proc. mažiau eismo įvykių dalyvių.

Avarijų dėl neblaivių vairuotojų kaltės padaryta 22,1 proc., arba 69 mažiau.

Per eismo įvykiuose žuvo 106 pėstieji, tai sudaro 35,3 proc. visų eismo įvykiuose žuvusių žmonių. Daugiau nei pusė – 61,3 proc. – pėsčiųjų žuvo tamsiuoju paros metu. Daugiausia jų aukų būta lapkričio mėnesį.

Daugiausia – 891- eismo įvykių užregistruota Kauno apskrityje, Vilniaus apskrityje jų įvyko 752, Klaipėdos – 443 , Panevėžio – 369, Šiaulių – 359. Mažiausiai – 108 – eismo įvykių įvyko Tauragės apskrityje.

Pirminiais duomenimis, 2010 metais policijos pareigūnai iš viso išaiškino 407 017 Kelių eismo taisyklių pažeidimų, iš jų 9591 pažeidimą padarė užsieniečiai.

Už tai pareigūnai skyrė 47 133 020 litų baudų.

Teismų sprendimu konfiskuota 670 transporto priemonių.

Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad būsto paskolų maržos kitąmet gali dar labiau mažėti, antradienį rašo “Verslo žinios”.

“Šiais metais stebime lūžį būsto kreditavimo srityje. Bankai siekia įdarbinti perteklinius pinigus siūlydami ne tokius rizikingus produktus – būsto paskolas”. Būsto paskolų rinkoje aštrėja konkurencija, todėl krito ir būstų kreditų maržos”, – sakė investuotojus ir nepriklausomus finansų analitikus vienijančio klubo “Pinigų srautas” prezidentas Audrius Dzikevičius.

Bendrovės “Gerovės valdymas” investicijų strategas Vilius Oškeliūnas aiškina, kad ir palūkanos, ir maržos paskoloms litais mažėjo sparčiau nei paskoloms eurais. Tą galima paaiškinti buvusiomis spekuliacijomis dėl lito devalvacijos ir kiek pagerėjusia ekonomikos padėtimi.

Anot jo, marža yra banko rizikos įvertinimas, ji atspindi banko požiūrį į kliento, ekonominės aplinkos riziką. Gerėjant ekonominei padėčiai, turi mažėti ir maržos.

“Kita vertus, konkurencijos čia taip pat yra. Verta nepamiršti, kad bankai žaidžia abiejose barikadų pusėse. Jie skolina statytojams, kad šie vystytų projektus, ir skolina gyventojams, kad pastarieji pirktų būstus”, – sakė V.Oškeliūnas.

“Kitais metais bankų konkurencija išliks stipri, tad tikėtina ir tolesnė maržų korekcija žemyn, tačiau jau artėjama prie bankų galimybių ribų. Be to, tarpbankinės palūkanų normos turėtų kilti”, – sakė A.Dzikevičius.

Dauguma bankų būsto paskolų sąlygas gerinti ir maržas mažinti ėmėsi antroje šių metų pusėje. Daugiausia pirkėjams palankių pokyčių vyko pačioje metų pabaigoje.

Šių metų pradžioje Lietuvoje buvo 3 mln. 329 tūkst. gyventojų, t.y. 21 tūkst. mažiau negu 2009-ųjų pradžioje. Tuo tarpu gruodžio pradžioje, palyginus su situacija, buvusia prieš metus, gyventojų sumažėjo 82 tūkst.

“Lietuvos žinios” rašo, kad pagal Eurostato prognozes trijų milijonų neliks maždaug 2035-aisiais.

Nors pernai šalies gimstamumas šoktelėjo, šiųmečiai duomenys kiek prastesni.

Vilniuje, kaip rašo dienraštis, gyventojų daugėja, tačiau statistika negailestinga Kaunui ir kitiems didmiesčiams. Per pastarąjį dešimtmetį laikinoji sostinė sumažėjo 31 tūkst., Klaipėda – 11 tūkst., Šiauliai – 9 tūkst., Panevėžys – 7 tūkst. gyventojų.

Vietovių, kur gimstamumas mažesnis nei mirštamumas, nepalyginti daugiau nei tų, kur padėtis priešinga, pavyzdžiui, Jiezne pernai gimė 9 kūdikiai, mirė 26 gyventojai, Virbalyje atitinkamai 7 ir 38, Dūkšte – 4 ir 28, Obeliuose – 7 ir 26, Žagarėje – 13 ir 41, Linkuvoje – 14 ir 43.

Pasidomėjus vietovėmis, kur gimstamumas didesnis nei mirštamumas, pasak dienraščio, paaiškėjo, kad tokias galima ant pirštų suskaičiuoti. Išsiskiria Vilnius, kur gimstamumo kreivė šauna aukštyn jau trečius-ketvirtus metus.

Sostinės Civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiosios inspektorės Agnės Lukauskaitės duomenimis, iki šių metų gruodžio 8 dienos Vilniuje buvo registruoti 10090, pernai tuo pačiu laikotarpiu – 9 886 naujagimiai.

Pernai optimistiškai atrodė Visaginas (gimusiųjų buvo 310, mirusiųjų – 202), Mažeikiai (439 ir 370), Gargždai (221 ir 181). Didesniu gimusiųjų nei mirusiųjų skaičiumi galėjo džiaugtis Plungė, Elektrėnai, Kaišiadorys, Kretinga, Šilalė, Šalčininkai ir keletas kitų miestų. Tačiau šiemet jau net Visagine gerokai mažesnis skirtumas tarp gimusiųjų ir mirusiųjų (gruodžio 8 dienos duomenimis, atitinkamai 258 ir 237).

Kita vertus, ir į šį miestą įsisuko emigracija. Daugiausia išvyksta jaunimas.

Panaši situacija Mažeikiuose. Miestas ir rajonas palyginti jauni, tad gimstamumas didesnis. Šiemet naujagimių čia užderėjo dar daugiau nei pernai. Iki gruodžio 8 dienos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje buvo registruoti 679 vaikučiai, pernai tuo pačiu laikotarpiu – 637. Skyriaus vyr. specialistės Reginos Česnauskienės duomenimis, gimstamumas čia ir šiemet didesnis nei mirštamumas. Apie emigraciją liudija tai, kad pažymų, leidžiančių tuoktis užsienyje, 2010-aisiais išduota daugiau nei pernai.

Vis didesnę dalį Lietuvoje registruotų naujagimių sudaro užsienyje pasaulį išvydę kūdikiai. Jų tėvai mūsų krašte tik sutvarko atžalų dokumentus ir toliau gyvena svetur. Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2000-aisiais užsienyje gimė vos 1,1 proc. mūsų kūdikių, o 2009-aisiais tokių jau buvo 11,4 procento. Kas antras jų pasaulį išvydo Didžiojoje Britanijoje, kas penktas – Airijoje.

Prienų rajono merijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos A.Radzevičienės turimi skaičiai byloja, kad gimusieji užsienyje pernai sudarė 13 proc. visų rajone registruotų gimusiųjų, šiemet tokių jau buvo 21 procentas. Panašios tendencijos Joniškio rajone. Per šių metų 11 mėnesių čia registruotų naujagimių net apie 20 proc. sudarė gimusieji užsienyje. Pernai tokių tebuvo 11 procentų. Vilniuje registruoti “užsieniečiai” pernai sudarė net 29 procentus. Šiemet šis skaičius siekia 26 procentus.

Lietuvos gyventojų emigracijos mastai vieni didžiausių Europos Sąjungoje, su tėvais išvyksta ir vaikai. Statistikų duomenimis, vaikai iki 14 metų sudaro 10 proc. visų asmenų, šiemet išvykusių iš mūsų krašto.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovės Aidos Janionytės pateikti skaičiai liudija: mokinių šalyje kasmet sumažėja maždaug po 25 tūkst.. 2007-2008 mokslo metais buvo uždarytos 3 mokyklos ir 84 pradinių ir pagrindinių mokyklų skyriai. 2008-2009 mokslo metais toks likimas ištiko 9 mokyklas ir 121 pradinių ir pagrindinių mokyklų skyrius. 2009-2010 mokslo metais uždarytos 7 mokyklos ir 45 pradinių ir pagrindinių mokyklų skyriai.

Demografinių tyrimų centro vadovė Vlada Stankūnienė pritarė, kad dabartinę situaciją sumodeliavus į ateitį galima apskaičiuoti laikotarpį, kai mūsų nebeliks. Tačiau mokslininkė ragino nesivadovauti katastrofiniais scenarijais.

“Tiesa, kad visos išsivysčiusios šalys, taip pat ir mūsų, demografiškai nyksta. Gyventojų skaičius Lietuvoje mažėja jau 18 metų. Bet žvelgiant istoriškai – tai labai trumpas laikas”, – priminė ji.

Anot pašnekovės, dabar mūsų kraštas pereina į naują demografinės raidos režimą. Lietuvoje tai prasidėjo vėliau nei kitur. Keičiasi gimstamumo modelis – moterys susilaukia vaikų vyresnio amžiaus, būdamos 30-ies. Ne taip, kaip anksčiau – 20-25 metų. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu viskas atrodo tragiškai. Bet kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad vėliau atsigaunama, vėl priartėjama prie stabilų gyventojų skaičių palaikančio gimstamumo lygio.

+370 5 2058508 begin_of_the_skype_highlighting              +370 5 2058508

Lietuvos draudimo rinka, įskaitant ir šalyje veikiančius užsienio draudimo įmonių filialus, pagal pasirašytas draudimo įmokas šių metų sausį-spalį siekė 1,263 mlrd. litų – 2,4 proc. mažiau nei per atitinkamą 2009-ųjų laikotarpį.

Draudimo priežiūros komisijos (DPK) duomenimis, ne gyvybės draudimo rinka šiemet sumažėjo 6,2 proc. iki 852,03 mln. litų, gyvybės draudimo rinka išaugo 6,7 proc. iki 411,141 mln. litų.

Ne gyvybės draudimui šiemet teko 67,5 proc. visų pasirašytų įmokų (2009 metų sausį-spalį – 70,2 proc.), gyvybės draudimui – 32,5 proc. visų įmokų (29,8 proc.).

Šiemet sudaryta 3,989 mln. draudimo sutarčių – 7,6 proc. daugiau nei per dešimt 2009-ųjų mėnesių. Sudaryta 3,934 mln. ne gyvybės draudimo sutarčių (7,6 proc. daugiau) ir 55,2 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių (9,5 proc. daugiau).

Ne gyvybės draudimo rinkoje šiemet populiariausiu išliko vairuotojų civilinės atsakomybės, transporto priemonių “kasko” ir turto draudimas – kartu šioms trims draudimo rūšims teko 78,6 proc. visos ne gyvybės draudimo rinkos.

Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo pasirašytų įmokų suma šiemet sumažėjo 2,6 proc. iki 311,775 mln. litų (36,6 proc. visų ne gyvybės draudimo įmokų), o šio draudimo sutarčių skaičius ūgtelėjo 3,5 proc. iki 2,002 milijono.

Sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, “kasko” draudime šiemet pasirašyta 183,339 mln. litų draudimo įmokų (12,3 proc. mažiau nei pernai sausį-spalį) – tai sudarė 21,5 proc. visų ne gyvybės draudimo įmokų.

“Kasko” draudimo sutarčių skaičius šiemet smuko 2,8 proc. iki 139,5 tūkstančio.

Turto draudimo įmokų šiemet pasirašyta 174,863 mln. litų (20,5 proc. visų ne gyvybės draudimo įmokų) – 10 proc. mažiau nei 2009-ųjų sausį-spalį. Turto draudimo sutarčių skaičius šiemet padidėjo 11,4 proc. iki 771,9 tūkstančio.

Sveikatos draudimo įmokų šiemet pasirašyta 74,649 mln. litų (8,8 proc. visų ne gyvybės draudimo įmokų), bendrosios civilinės atsakomybės draudimo įmokų – 49,996 mln. litų (5,9 proc.). Šio draudimo pasirašytos įmokos šiemet atitinkamai padidėjo 7,5 proc. ir sumažėjo 3,5 procento.

Gyvybės draudimo rinkoje ir toliau dominuoja investicinis gyvybės draudimas, kurio įmokos šiemet siekė 287,54 mln. litų ir sudarė 69,9 proc. visų gyvybės draudime pasirašytų įmokų. Šiemet pasirašytos investicinio gyvybės draudimo įmokos padidėjo 8,6 proc., sudarytų sutarčių skaičius išaugo 2 proc. iki 25,5 tūkstančio.

Tradicinio gyvybės draudimo įmokos šiemet buvo 115,883 mln. litų (4 proc. daugiau nei 2009 metų sausį-spalį) ir sudarė 28,2 proc. visų pasirašytų įmokų gyvybės draudimo rinkoje. Tradicinio gyvybės draudimo sutarčių skaičius šiemet padidėjo 16,8 proc. iki 29,7 tūkstančio.

Sutuoktuvinio ir gimimų draudimo įmokos (7,718 mln. litų) šiemet sudarė 1,9 proc. visų gyvybės draudimo rinkoje pasirašytų įmokų.

Vien spalio mėnesį draudimo bendrovės pasirašė 129,58 mln. litų draudimo įmokų – 5,8 proc. daugiau nei rugsėjį. Ne gyvybės draudimo įmokų spalį pasirašyta 88,832 mln. litų (10,3 proc. daugiau nei rugsėjį), gyvybės draudimo įmokų – 40,748 mln. litų (2,8 proc. daugiau).

Draudimo bendrovės šiemet kompensavo 777,728 mln. litų draudimo žalų – 11,9 proc. mažiau nei 2009 metų sausio-spalio mėnesiais. Ne gyvybės draudimo bendrovės apmokėjo 610,103 mln. litų žalų (11,3 proc. mažiau), gyvybės draudimo bendrovės – 167,626 mln. litų (14 proc. mažiau).

Ne gyvybės draudime 30 proc. visų išmokų (183,263 mln. litų) išmokėta pagal vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis, 28,4 proc. (173,547 mln. litų) – pagal transporto priemonių draudimo “kasko” sutartis, 16,8 proc. (102,586 mln. litų) – pagal turto draudimo sutartis.

Kompensuotų turto draudimo žalų suma šiemet sumažėjo 3,5 proc., “kasko” draudimo žalų suma – 8,7 proc., vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo žalų suma – 13,4 procento.

17,6 proc. iki 93,092 mln. litų sumažėjo kreditų draudimo išmokos, kurios sudarė 15,3 proc. visų ne gyvybės draudimo išmokų. Iš šios sumos 66,86 mln. litų sudarė išmokos bankams už gyventojų negrąžintus būsto kreditus.

Investicinio gyvybės draudimo išmokos šiemet siekė 89,667 mln. litų (53,5 proc. visų gyvybės draudimo išmokų), tradicinio gyvybės draudimo išmokos – 63,46 mln. litų (37,9 proc.). Investicinio gyvybės draudimo išmokų suma šiemet sumažėjo 0,9 proc., tradicinio gyvybės draudimo – 27,8 procento.

Vien spalio mėnesį apmokėta 86,177 mln. litų žalų – 14,6 proc. daugiau nei rugsėjį. Gyvybės draudime apmokėtų žalų suma spalį sumažėjo 9,2 proc. iki 16,949 mln. litų, ne gyvybės draudime – padidėjo 22,4 proc. iki 69,227 mln. litų.

Pasak DPK pirmininko pavaduotojo Ramūno Baravyko, spalio mėnesį ne gyvybės draudimo įmonių kompensuotų žalų suma yra beveik didžiausia šiais metais.

“Tai lėmė du veiksniai. Pirma, draudikai, įvertinę situacijos išskirtinumą, operatyviai pradėjo atlyginti nuostolius, kuriuos draudėjai patyrė gaisro kelte “Lisco Gloria” metu. Toks draudikų lankstumas, kai nelaukiant ilgus mėnesius galinčio užsitęsti įvykio aplinkybių tyrimo pabaigos, verslininkams suteikė galimybę gautas lėšas panaudoti veiklos tęstinumui. Kitas veiksnys, nulėmęs išaugusias ne gyvybės draudimo išmokas, – atlyginti nemenki nuostoliai žemdirbiams, kuriuos jie patyrė dėl žuvusių ar iš dalies sunaikintų pasėlių”, – pranešime teigė R.Baravykas.

Ne gyvybės draudimo rinkoje lyderio pozicijas išlaikė Danijos draudimo bendrovės “Codan” valdomas “Lietuvos draudimas” – jis šiemet pasirašė 281,972 mln. litų įmokų (3,9 proc. mažiau nei pernai sausį-spalį) ir pagal šį rodiklį užėmė 33,1 proc. šalies ne gyvybės draudimo rinkos.

Vokietijos “Ergo” grupės bendrovės (“Ergo Lietuva” ir “Ergo Lietuva gyvybės draudimas”) šiemet pasirašė 118,891 mln. litų ne gyvybės draudimo įmokų (3,7 proc. mažiau) ir valdė 14 proc. rinkos.

Pasirašęs 115,652 mln. litų draudimo įmokų (0,7 proc. mažiau) Latvijos kapitalo “BTA draudimas” (kartu su BTA filialu Lietuvoje) šiemet valdė 13,6 proc. ne gyvybės draudimo rinkos.

Lenkijos PZU valdoma Lietuvos draudimo įmonių grupė “PZU Lietuva” šiemet sausį-spalį pasirašė 105,967 mln. litų ne gyvybės draudimo įmokų (5,7 proc. mažiau) ir valdė 12,4 proc. rinkos.

“If draudimo” pasirašytos ne gyvybės draudimo įmokos šiemet sumažėjo 14,8 proc. iki 81,287 mln. litų – tai sudarė 9,5 proc. visos ne gyvybės draudimo rinkos.

Gyvybės draudimo rinkoje lyderio pozicijos atiteko “Swedbank Life Insurance” filialui Lietuvoje – jis šiemet pasirašė 120,343 mln. litų gyvybės draudimo įmokų (4,6 proc. mažiau nei 2009 metų sausį-spalį) ir pagal šį rodiklį valdė 29,3 proc. rinkos.

74,196 mln. litų įmokų (1,9 proc. daugiau) pasirašęs “SEB gyvybės draudimas” valdė 18 proc. gyvybės draudimo rinkos, 69,877 mln. litų gyvybės draudimo įmokų (9,8 proc. daugiau) pasirašiusi “Aviva Lietuva” užėmė 17 proc. rinkos.

“Mandatum Life Insurance Baltic” (buvęs “Sampo Life”) Lietuvos filialas pasirašė 63,594 mln. litų gyvybės draudimo įmokų (35 proc. daugiau) ir valdė 15,5 proc. rinkos, 31,309 mln. litų įmokų (2,9 proc. daugiau) pasirašęs “Ergo Lietuva gyvybės draudimas” – 7,6 proc. rinkos.

DPK prognozuoja, kad šiemet šalies draudimo rinka sumažės 2 proc. iki maždaug 1,53 mlrd. litų. Gyvybės draudimo rinka turėtų augti 4 proc. iki 503 mln. litų, ne gyvybės draudimo rinka – sumažėti 5 proc. iki 1,03 mlrd. litų.

Rusijos ir Vokietijos investuotojų valdoma dujų tiekimo ir transportavimo bendrovė “Lietuvos dujos” nuo 2011-ųjų pradžios ketina mažinti gamtinių dujų kainą gyventojams 11-12 centų.

Bendrovės valdyba naujas gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo paslaugų kainas bei kainas gyventojams patvirtino lapkričio 19 dieną ir pateikė jas patikrinti Kainų komisijai, teigiama “Lietuvos dujų” pranešime.

Kintamoji kainos dalis vartotojams, per metus sunaudojantiems iki 500 kubų, nuo sausio turėtų mažėti 11 centų iki 2,04 lito už kubinį metrą, iki 20 tūkst. kubinių metrų – taip pat 11 centų iki 1,45 lito, o suvartojantiems daugiau nei 20 tūkst. kubinių metrų – 12 centų iki 1,44 lito.

Pastovioji kainos dalis mažės 5 ir 24 centais per mėnesį: mažiausiai dujų vartojantiems gyventojams – nuo 2 iki 1,95 lito, antrosios ir trečios grupėms vartotojams – nuo 14,05 iki 13,81 lito.

Paskutinį kartą dujų kainos gyventojams keitėsi nuo liepos 1 dienos. Didėjant importuojamų Rusijos dujų kainai ir stiprėjant JAV doleriui euro atžvilgiu tuomet gamtinių dujų kaina gyventojams vidutiniškai išaugo apie 19 procentų.

“Lietuvos dujų” valdyba taip pat patvirtino naujas gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainas. Gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainos, kurios sudaro tik apie 3 proc. galutinės dujų kainos vartotojams dalį, turėtų didėti vidutiniškai apie 6,6 procento. Bendrovės teigimu, pagrindinė šios kainos didėjimo priežastis – įgyvendinami nauji strateginiai projektai, skirti dujų perdavimo sistemos patikimumui didinti.

Dujų skirstymo paslaugų kainos visoms vartotojų grupėms turėtų mažėti nuo 1,1 proc. iki 9,9 proc. priklausomai nuo transportuojamų dujų kiekių pokyčio.

Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainos nustatomos metams, o tarifai buitiniams vartotojams perskaičiuojami du kartus per metus.

“Lietuvos dujos” užima apie 40 proc. visos šalies dujų rinkos. Bendrovė gamtines dujas parduoda beveik visiems šalies buitiniams vartotojams.

“E.ON Ruhrgas International” priklauso 38,9 proc. “Lietuvos dujų” akcijų, “Gazprom” – 37,1 proc., valstybei – 17,7 proc., o 6,3 proc. priklauso smulkiesiems investuotojams.

“Lietuvos dujų” akcijos kotiruojamos “Nasdaq Omx” Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.