2001-2011 m. Lietuva neteko tiek gyventojų, kiek jų gyvena Kaune ir Šiauliuose kartu sudėjus. Ar taip sparčiai nyksime ir artimiausiais dešimtmečiais?

Užsukime trumpam į Naująją Akmenę, miestą Šiaurės Lietuvoje, nuo seno garsėjantį savo cemento pramone. Jei atvažiuotumėte čia po kokių penkiolikos metų pertraukos, turbūt nepatikėtumėte akimis. Miestas ištuštėjęs, tarsi be gyvybės. Kiemuose ant suoliukų sėdi močiutės, bet beveik nematyti žaidžiančių vaikų. Vienas vaikų darželis – jau uždarytas. Ant kai kurių parduotuvių, paslaugų įstaigų taip pat pakabintos spynos.
Nieko keisto, kad butų kainos čia svyruoja nuo 5 tūkst. iki 50 tūkst. Lt, o nuoma atsieina apytikriai 50-150 Lt – tikra svajonė vilniečiui. Nors dažnai nuoma čia ir visai nieko nekainuoja. Tokių butų šeimininkai džiaugiasi ir tuo, jei atsiranda kam sumokėti už šildymą ir kitus mokesčius.
Ar tikrai Naujoji Akmenė nyksta iš Lietuvos žemėlapio? Jau panašu į tai, nes gyventojų čia katastrofiškai mažėja: nuo 1990 m. kai čia gyveno apie 16 tūkst. žmonių, miestas Šiaulių apskrityje jau susitraukė apie 60 proc., tai yra iki 9,5 tūkst. gyventojų. Liūdnos tendencijos stebimos ir visame Akmenės rajone – čia vien pastarąjį dešimtmetį, išankstiniais gyventojų surašymo duomenimis, gyventojų sumažėjo penktadaliu: iš šalies savivaldybių labiau per šį laikotarpį sunyko tik „atominis“ Visaginas (-25 proc.).
„Vien pagrindinėje miesto įmonėje, „Akmenės cemento“ gamykloje, dirbo virš trijų tūkstančių žmonių, o dabar tik apie penkis šimtus“, – pripažįsta Naujosios Akmenės senbuvis, miesto seniūnas Rimvydas Juozapavičius. „Jei atsuku laiką atgal, atsimenu perpildytus miesto bendrabučius – žmonės laukdavo eilėse, kad gautų kur gyventi, o dabar trys bendrabučiai jau nugriauti, dar vienas laukia savo eilės. Tad gyventojų mažėjimas tikrai juntamas“, – priduria pašnekovas.
Naująją Akmenę ištiko toks pat likimas, kaip ir kitus sparčiausiai nykstančius Lietuvos miestus ir miestelius: čia darbo vietų buvo gerokai mažiau nei gyventojų, todėl jie ėmė judėti kitur, tai yra ten, kur to darbo yra – į didmiesčius arba į užsienio šalis, ypač – jaunoji karta. Kaip sako emigraciją tyrinėjantis istorikas ir diplomatas prof. Alfonsas Eidintas, Lietuvoje visais laikais buvo santykinis darbo jėgos perteklius – gyventojų buvo gerokai daugiau nei darbo vietų, todėl lietuviai ir prieš kelis šimtmečius, ir dabar yra viena labiausiai migruojančių tautų.
„Veidas“ pažvelgė, kas ateityje laukia tiek mūsų minimos Naujosios Akmenės, tiek kitų Lietuvos miestų ir miestelių. Ar artimiausiais dešimtmečiais taip pat sparčiai nyksime?

Lietuva bus, bet be lietuvių?

Demografiją tyrinėjantis Lietuvos edukologijos universiteto profesorius Algirdas Stanaitis sako, kad visos prognozės liudija, kad lietuvių ir toliau mažės, tik jau ne taip sparčiai kaip pastaruosius du dešimtmečius.
Štai vien 2001-2011 m., išankstiniais surašymo duomenimis, lietuvių sumažėjo maždaug 430 tūkst. 2011 m. kovo 1 d. šalyje gyveno 3 mln. 54 tūkst. nuolatinių gyventojų. Tačiau tarptautinių institucijų prognozės Lietuvai yra gana optimistinės – štai Eurostatas skaičiuoja, kad ateityje gyventojų mažėjimas sulėtės ir tiek gyventojų, kiek per pastarąjį dešimtmetį, Lietuva ateityje neteks nebent per tris dešimtmečius. Paskutinėmis Eurostato demografinėmis prognozėmis, 2061 m. Lietuvoje gyvens 2,66 mln. žmonių. Tiesa, prof. A.Stanaitis atkreipia dėmesį, jog šios prognozės apskaičiuotos dar neturint naujausių surašymo duomenų, tai yra remiantis skaičiais, kokių jau nėra – kad Lietuvoje gyvena trimis šimtais tūkstančių gyventojų daugiau nei iš tiesų.
A.Stanaitis priminė garsiąją TSRS partinio veikėjo Michailo Suslovo pokario metais ištartą frazę „Lietuva bus, bet be lietuvių“. Pasak demografo, žvelgiant į pastarųjų metų emigracijos rodiklius tokia grėsmė iš tiesų atrodo reali. „Net ir trėmimų į Sibirą metais lietuvių tiek neištremdavo, kiek jų dabar savo noru išvyksta. Bet vis dėlto aš manau, kad Lietuva, smarkiai nukraujavusi ir susitraukusi iki kokių dviejų milijonų, atsities ir tikrai nepranyks“, – svarstė prof. A.Stanaitis.
Tuo tarpu migracijos ekspertas Dainius Paukštė sako, kad pagal juodžiausią scenarijų po penkiasdešimties metų lietuvių teliktų 1,4 mln. Pasak buvusio Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojo, tikintis, kad 2060 m. lietuvių bus 2,7 mln., kaip prognozuoja Eurostatas, kasmet Lietuva turėtų netekti maždaug 17-19 tūkst. gyventojų, o dabartiniai išvykstančiųjų srautai bemaž dukart didesni.
Pašnekovas nelinkęs pernelyg džiaugtis ir tuo, kad pernai sugrįžusių į Lietuvą emigrantų gerokai padaugėjo – namo parvyko apie 14 tūkst. lietuvių, arba 9,9 tūkst. daugiau nei 2010 m. Pasak D.Paukštės, žmonės ėmė grįžti tik todėl, kad išvyko nepasiruošę – paskubom susikrovę lagaminus bėgo iš šalies nesusiradę svetur jokio pajamų šaltinio, o pamatę, kad ir ten padėtis nekokia, darbų stinga, dantis sukandę grįžta. „Tai man buvo panašu į evakuaciją, tad džiaugtis nematau kuo“, – tvirtino pašnekovas.
Anglijoje gyvenanti rašytoja ir žurnalistė Zita Čepaitė sako, kad pagrindinė priežastis, kodėl lietuviai išvyksta iš Jungtinės Karalystės, yra tebesitęsiantis nuosmukis statybų srityje, nes statybos yra pagrindinė sritis, kur lietuviai užsidirba sau duoną. Pasak Z.Čepaitės, nemažai lietuvių grįžta ir dėl vaikų, ypač kai ateina metas jiems eiti į mokyklą: tuomet kai kurie tėvai apsisprendžia grįžti į Lietuvą, kad vaikai augtų jiems artimesnėje kultūrinėje terpėje, o ne, kaip sako pašnekovė, tautų kultūrų katile, kuriuo yra tapęs Londonas.
„Ar emigracija išnyks iki 2020 m.? Abejoju, nebent Jungtinė Karalystė ir kitos šalys įvestų apribojimus darbo jėgos rinkai. Bet vargu, nes ką tada darys tas Anglijos fermeris, kurio vištas sugauna, papjauna, nupeša ir supakuoja buvę mano gimtojo kaimo kaimynai. Ir tuo labiau nemanau, kad ekonominės ar žmonių gyvenimo sąlygos bei požiūris į dirbantį žmogų 2020 m. Lietuvoje bus panašus, kaip šiandien Anglijoje. Bet psichologinis nusiteikimas emigruoti, manau, tikrai sumažės, nes per tą laiką susidarys tam tikra kritinė nusivylusių emigrantų masė“, – svarstė Anglijoje gyvenanti Z.Čepaitė.

Banko prognozė: emigracija sparčiai mažės

Vis dėlto „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įsitikinęs, kad didžioji šios kartos emigracijos banga jau baigėsi ir toliau šį dešimtmetį, ypač antroje pusėje, emigracija iš Lietuvos bus labai maža. Jis primena, kad pastarųjų dvejų metų emigracijos rodikliai buvo stipriai iškreipti, nes emigraciją deklaravo ir nemažai tų lietuvių, kurie jau seniai yra iš Lietuvos išvykę. Tai vertė daryti siekis išvengti Privalomo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo.
„Prognozuoju, kad nuo šio dešimtmečio vidurio jau matysime teigiamą emigracijos saldo – imigracija kai kuriais metais viršys emigraciją, – teigė N.Mačiulis. – Tam įtakos turės du pagrindiniai veiksniai: viena vertus, prasideda reemigracijos procesas, kai dalis žmonių, išvykusių sunkiausiu šaliai metu, jau pradeda grįžti į Lietuvą. Ši tendencija išliks ir ateityje, ypač jei bus vykdoma atitinkama valstybės politika siekiant pritraukti emigravusius gyventojus. Reemigracija bus gana aktyvi antroje šio dešimtmečio pusėje. Kitas svarbus veiksnys, kodėl emigracija jau ne didės, o mažės, – kiekviena karta turi savo emigravimo potencialą, kuris Lietuvoje jau beveik išnaudotas.“
Pasak eksperto, ateinančių kelerių metų ekonomikos perspektyvos taip pat nuteikia gana optimistiškai: esą matyti daug ženklų, kad Lietuvos kilimas iš duobės, palyginti su kitomis ES šalimis, bus gana spartus, skatinamas nevienkartinių veiksnių, o tai irgi slopins emigraciją.
Kita vertus, N.Mačiulis pripažįsta, kad darbo vietų stygius ir toliau išliks aktuali problema, bet ji iš dalies spręsis natūraliu būdu. Statistika rodo, kad darbo jėga Lietuvoje, nepaisant milžiniškos emigracijos, pastarąjį dešimtmetį nesitraukė: darbingo amžiaus gyventojų skaičius buvo ir tebėra apie 1,6 mln. Ir tik nuo šių metų, ekonomistų prognozėmis, darbo jėgos kiekis šalyje ims mažėti. Tai esą bus nulemta gimstamumo sumažėjimo – praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį gimstamumui stipriai nukritus į darbo rinką šį dešimtmetį isilieja santykinai mažai žmonių.
Grįžtant prie Naujosios Akmenės, čia teigiamų poslinkių jau taip pat matyti – nors ir iš lėto, bet gyventojų mažėjimas paskutiniu metu stabilizuojasi. Tad per ateinančius porą dešimtmečių nei Naujoji Akmenė, nei kiti panašioje padėtyje atsidūrę miestai ir miesteliai dar tikrai neišnyks.

Demografinės tendencijos ateities Lietuvoje
1. Gyventojų mažės. Eurostato duomenimis, 2061 m. Lietuvoje gyvens 2,66 mln. gyventojų, tiesa, Lietuvos demografai sako, kad ši prognozė pernelyg optimistinė.
2. Gyventojų sudėtis. 2061-aisiais šalyje turėtų gyventi apie 1,38 mln. moterų ir 1,279 mln. vyrų.
3. Vaikai. Šiandien Lietuvoje yra apie 609 tūkst. vaikų iki 18 metų, o 2061 m. jų bebus apie 445 tūkst.
4. Gimstamumas. Prognozuojama, kad gimstamumas pamažu didės – maždaug po penkiasdešimties metų suminis gimstamumo rodiklis pasieks 1,66, o šio šimtmečio pabaigoje pasieks 2,04. Taigi kartų kaitą jis garantuos dar negreit.
5. Pagyvenusieji. 65 metų ir vyresnių gyventojų po penkių dešimtmečių padaugės beveik 300 tūkst. ir bus maždaug dvigubai daugiau nei vaikų (apie 831 tūkst.)
6. Gyvenimo trukmė. Anot prognozių, moterys po penkiasdešimties metų gyvens vidutiniškai 8 metais, o vyrai – beveik 12 metų ilgiau nei dabar.
7. Mirtingumas. JT prognozėmis, lietuvių mirtingumas, ypač – vyrų, ateityje ims mažėti – tai liudija apie didesnį gyventojų dėmesį savo sveikatai.
8. Emigracija I. Eurostato prognozėmis, emigracija iš Lietuvos išliks nemaža, bet sumažės.
9. Emigracija II. „Swedbank“ banko prognozė rodo, kad emigracija stipriai sumažės jau šio dešimtmečio antroje pusėje, o imigrantai net pralenks emigrantus.
10. Šeima. Lietuviai vis labiau artės prie vakarietiško šeimos kūrimo modelio, pagal kurį daug porų gyvena ir vaikų susilaukia ne santuokoje.

Per dešimtmetį Lietuvos gyventojų sumažėjo 12 proc.: ketvirtadalio netekome dėl neigiamos natūraliosios kaitos, o kitų – dėl emigracijos. Demografai aiškina, kodėl Lietuva ir toliau nyks.

2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, pavasarį Lietuvoje dar buvo 3 mln. 54 tūkst. nuolatinių gyventojų, tačiau trijų milijonų skaičius greitai taps miražu. 2011 m. iš Lietuvos išvyko apie 55 tūkst. žmonių, emigracijos mastai nemažės ir šiemet, be to, nesulauksime daugiau grįžtančių, nedidės gimstamumas. Tai pagrindinės mūsų šalies nykimo priežastys, kurios Lietuvą nuo praėjusio gyventojų surašymo pakeitė neatpažįstamai.

Štai 2001 m., visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 3 mln. 484 tūkst. gyventojų, o po dešimties metų 430,2 tūkst. neliko. Iš jų 24 proc. netekome dėl neigiamos natūraliosios kaitos, kai miršta daugiau nei gimsta, o net 76 proc. gyventojų laimės ir geresnio uždarbio išvyko ieškoti svetur. Emigracijos iš Lietuvos intensyvumas – didžiausias ES.

2001–2011 m. daugiausiai gyventojų sumažėjo Utenos (19 proc.), Tauragės (18 proc.), Šiaulių (17 proc.) ir Alytaus (16 proc.) apskrityse. O padidėjo vos trijose, šalia didmiesčių esančiose savivaldybėse: 7 proc. Klaipėdos rajono, 6 proc. Vilniaus rajono ir 3 proc. Kauno rajono. Didžiausia tikimybė, kad tai daugiausia didmiesčių gyventojai, persikraustę gyventi už miestų ribos. Palyginti su 2001 m., vilniečių sumažėjo 2,7 proc., Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojų – nuo 13 iki 16 proc. Nors didžiųjų miestų gyventojų sumažėjo, vis tiek juose gyvena apie 40 proc. Lietuvos žmonių.

Kaip ir prieš dešimtmetį, nuo kitų Europos šalių Lietuva skiriasi itin dideliu atotrūkiu tarp vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės. Lietuvos vyrų mirtingumo rodikliai didžiausi visoje ES. Išankstiniais 2011 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje moterų dabar 17 proc. daugiau nei vyrų, o 2001 m. buvo 14 proc. daugiau.

Po septynerių metų – gimstamumo nuokrytis

Tik mūsų gimstamumo rodikliai panašūs kaip Vakarų Europos šalyse. Tačiau ir tai nedžiugina, nes šiuo metu gimstamumas jau neužtikrina net kartų kaitos – viena moteris pagimdo vidutiniškai 1,5 vaiko. O gimstamumas šalyse stabilizuojasi iki kartų kaitą užtikrinančio lygio, kai moterys vidutiniškai gimdo po du vaikus.

Kada Lietuva pradės ropštis iš demografinės duobės? Lietuvos socialinių tyrimų centro Demografinių tyrimų instituto vadovė prof. Vlada Stankūnienė sako, kad viena gimstamumo mažėjimo priežasčių – gimdymų atidėjimas iki vyresnio amžiaus. Galimybė pačiam rinktis, būti atsakingam už savo gyvenimą paskatino vertybių virsmą. Žmonės pirmiausia nori realizuoti savo siekius, ambicijas profesinėje srityje, įsitvirtinti darbo rinkoje, užsitikrinti finansinį stabilumą ir tik tada kurti šeimą. O viso to pasiekiama dažniausiai tik artėjant prie trisdešimtojo gimtadienio, todėl vis daugiau moterų pirmą vaiką gimdo tokio amžiaus.

„Prasidėjus gimdymų atidėjimui vyresniam amžiui, gimstamumo lygis šalyje paprastai labai krinta, tačiau po 10–15 metų vėl pradeda didėti, ir tai vadinama kompensaciniu efektu. Tokią duobę perėjo visos Vakarų Europos šalys, tik gerokai anksčiau ir su mažesne „įgriuva“, – atskleidžia demografė.

Skandinavijos šalyse, Prancūzijoje suminis gimstamumo rodiklis jau vėl artimas dviem. Pagal Jungtinių Tautų gyventojų prognozes, Lietuva tokį lygį pasieks tik šimtmečio pabaigoje, nes gimstamumo sumažėjimui įtakos turi ir daug specifinių veiksnių, tarp jų ir ekonominių.

Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovo Boguslavo Gruževskio nuomone, ateinantys šešeri septyneri metai paskutiniai, kai gimstamumas gali natūraliai didėti, nes išliks dar didelis 22–32 metų gyventojų skaičius. Vėliau jis smarkiai susitrauks – jau kitąmet bus keturiais tūkstančiais mažiau aštuoniolikmečių, kurių kasmet vis mažės. Tad liks tiesiog mažiau žmonių, galinčių gimdyti.

Deja, Lietuvoje nieko nedaroma, kad šis palankus metas būtų išnaudotas. „Kartų kaitą užtikrinantį lygį per dešimt metų pasiekė tos šalys, kuriose buvo nuosekliai vykdoma šeimos politika. Pirmiausia turi būti sudaromos sąlygos derinti šeimą ir darbą“, – įsitikinusi V.Stankūnienė.

Nors Lietuvoje vaiko priežiūros atostogos vienos ilgiausių Europoje, niekaip nepritampa lankstus darbo grafikas, kad jauni tėvai galėtų dalį dienos dirbti, trūksta vietų darželiuose. Galiausiai nerimas, kad netekus darbo ar sušlubavus sveikatai bus sunku atžaloms užtikrinti materialinę gerovę, verčia daugelį lietuvių apsiriboti vienu vaiku.

Didės gabiausio jaunimo emigracija

Socialinio stabilumo nebuvimas – viena pagrindinių ir emigracijos priežasčių. „Sociologai prognozavo didelius išvykstančiųjų srautus 2009 ir 2010 m., tačiau buvo tikimasi, kad 2011 m. padėtis stabilizuosis. Deja, emigracija ir toliau nemažėja. Be to, išvyksta vis daugiau šeimų kartu su vaikais, nes nemato perspektyvų Lietuvoje, nėra tikri dėl ateities, nepasitiki valstybės institucijomis“, – apgailestauja B.Gruževskis.

V.Stankūnienė prognozuoja, kad emigracija ir toliau didės, ypač gabiausio jaunimo, baigusio vidurinę mokyklą. Tiesa, ir dabar išvažiuoja daugiausia darbingo amžiaus ir jauni žmonės. 2010-aisiais 20–34 metų žmonės sudarė 55 proc. išvykusiųjų.

Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovės Audros Sipavičienės, tai didelė netektis Lietuvai. Mat mažėja iniciatyvių, aktyvių žmonių, o dėl to mažėja ir inovacijų galimybės. Be to, išvykstant jaunimui sparčiau sensta visuomenė ir didėja demografinis bei ekonominis krūvis pasiliekantiems. A.Sipavičienės vertinimu, jaunų žmonių trūkumas gali net tapti ekonomikos atsigavimo stabdžiu.

Įsigalėjus skaitmeninei fotografijai, analoginės fotografijos rinka visiškai susitraukė ir toliau tebesitraukia. Kaip praneša JAV fotografijos verslo asociacija, per dešimtmetį šalyje parduodamų fotojuostelių skaičius sumažėjo 50 kartų: nuo beveik milijardo per metus 2000-aisiais iki 20 mln., planuojamų šiemet. Juostinių fotoaparatų parduodama beveik 200 kartų mažiau: atitinkamai 19,7 mln. 2000-aisiais ir 100 tūkst., planuojamų šiemet. Amerikiečių rinkos analitikai prognozuoja, kad šio dešimtmečio pabaigoje fotojuostelių praktiškai nebebus likę, jų bus galima įsigyti tik specializuotose parduotuvėse.
Pasaulinės tendencijos neaplenkia ir Lietuvos. “Fujifilm Lietuva” duomenimis, nuo 2005 m., kai pradėjo populiarėti skaitmeniniai fotoaparatai, jų bendrovė kasmet parduoda po 15 proc. mažiau fotojuostelių nei ankstesniais metais. Tai lemia šių juostelių brangimą. “Prieš penkerius metus pigiausios juostelės kainavo 5 Lt, dabar – apie 8 Lt. Profesionalių juostelių kaina keliskart didesnė, jos taip pat brangsta. Kitais metais visų fotojuostelių kaina gali pakilti dar apie 20 proc.”, – “Veidui” patvirtino “Fujifilm Lietuva” rinkodaros direktorius Valdas Bagdonas.
Kita vertus, prielaidų, kad analoginė fotografija išliks, yra: ją vis dar naudoja įvairių kartų fotomenininkai, o daliai jaunų žmonių juostiniai fotoaparatai yra tapę mados atributu. “Jaunimas nori išbandyti lomografiją, kitas analoginės fotografijos atšakas, netgi buriasi į fotoentuziastų būrelius”, – tikina Klaipėdoje veikiančios fotoprekių parduotuvės “Fotoaparatas.lt” pardavimo vadybininkas Donatas Miltinis.