Nepaisant įvairių priemonių, skatinančių didesnę moterų integraciją darbo rinkoje, dailiosios lyties atstovės sulaukia mažesnio finansinio įvertinimo nei vyrai.

Nors atotrūkis tarp abiejų lyčių vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje yra mažiausias per penkerius metus, darbo rinkoje moterys vis dar sulaukia mažesnio finansinio įvertinimo. Tam, kad jų metinės pajamos prilygtų vidutiniam vyrų uždarbiui, moterims šiemet tektų dirbti 38 dienomis ilgiau.
Lygaus darbo užmokesčio diena šiemet Lietuvoje paskelbta anksčiau nei įprasta – vasario 23-iąją. Tądien moterys, dirbusios nuo 2011 m. pradžios, pasiekė vidutinį metinį vyrų uždarbį, gautą per tuos pačius metus. Tai yra mažiausias atotrūkis tarp skirtingų lyčių darbo užmokesčio nuo 2006 m., kai pradėta rinkti tokia statistika.
2011 m. IV ketvirčio duomenimis, vidutinis moterų darbo užmokestis Lietuvoje buvo beveik 13 proc. mažesnis nei vyrų ir siekė 1576 Lt per mėn. Tai reiškia, kad vyrui uždirbant 1 Lt moteris gavo 87,1 ct. Esant tokiam atlyginimų skirtumui, be pertraukų dirbančios moterys per gyvenimą, arba vidutiniškai 33,2 darbo metų, uždirba beveik 93 tūkst. Lt mažiau nei vyrai.
Tiesa, atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio nėra unikalus Lietuvos reiškinys. Tai daugelio, jei ne visų, šalių tendencija. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje skirtumo vidurkis svyruoja apie 17 proc., o Latvijoje 2010 m. vyrų darbo užmokestis buvo didesnis visose veiklos srityse. Šiuo požiūriu situacija Lietuvoje yra pranašesnė nei kaimyninėje šalyje: egzistuoja keturios veiklos, kuriose moterys uždirba daugiau nei vyrai.
2011 m. III ketvirtį moterys uždirbo ne mažiau nei vyrai privalomojo socialinio draudimo, vandens surinkimo, valdymo ir tiekimo, transporto ir sandėliavimo bei bendrojo vidurinio ugdymo srityse. O didžiausios lyčių užmokesčio žirklės užfiksuotos piniginio tarpininkavimo, finansinėje ir draudimo, farmacinių preparatų gamybos srityse.
Kas lemia darbo užmokesčio skirtumus? Priežasčių daug ir jos gana subjektyvios. Viena jų – darbo specifika. Dėl interesų ar fizinių galimybių kai kurios veiklos, pavyzdžiui, statyba, priimtinesnės vyrams nei moterims. Tai lemia nedidelį užimtų moterų skaičių tose šakose ir ryškų darbo užmokesčio skirtumą tarp lyčių. Tarkime, jei naftos perdirbimo gamykloje dirba keturios moterys, užimančios biuro administratorių pozicijas, nieko nuostabaus, kad vidutinis jų darbo užmokestis šioje srityje yra kuklesnis nei vyrų.
Nevienodi užmokesčiai susiformuoja ir dėl šeimyninių įsipareigojimų. Ir dėl motinystės atostogų, ir dėl susirgusių atžalų slaugymo moterų darbo stažas dažniau nei vyrų yra pertraukiamas, jos dirba mažiau valandų, o tai turi dvejopos įtakos darbo užmokesčiui. Išankstinės nuostatos gali nulemti darbdavio sprendimą dėl didesnės atsakomybės pareigų suteikimo. Be to, su pertraukomis vykdoma darbo veikla gali trukdyti moteriai sparčiau kopti karjeros laiptais.
Nors moterys Lietuvoje per gyvenimą dirba pusmečiu ilgiau nei vyrai, šie per savaitę daugiau laiko skiria darbui, dažniau pluša viršvalandžius. Be to, dažniau tarp moterų nei vyrų pasitaikantis darbas ne visą darbo dieną taip pat prisideda prie karjeros perspektyvų ir užmokesčio dydžio.
Pažvelgę į vyrų ir moterų darbo užmokesčio dinamiką matysime, kad iki 2007 m. jis kito panašiais tempais. Tiesa, ekonominio pakilimo metais vyrų atlygis didėjo sparčiau, ir atotrūkis išaugo. 2009 m. lygaus darbo užmokesčio diena nusikėlė net į kovo 23-iąją.
Prasidėjus ekonominei recesijai, atotrūkis ėmė mažėti, labiau traukiantis vyrų atlyginimams. Nuo 2008-ųjų per trejus metus vyrų vidutinis darbo užmokestis sumažėjo daugiau nei 7 proc., o moterų atlygio pokytis nesiekė ir pusantro procento. Tokius pokyčius daugiausia lėmė užimtųjų persiskirstymas skirtinguose veiklos sektoriuose. Krizės metu labiausiai nukentėjo daugiausiai vyrų įdarbinusios sritys: statyba, transportas, kasyba ir karjerų eksploatavimas. O moterų ekonominis vaidmuo daugelyje namų ūkių išaugo. Ne vienoje šeimoje būtent jų darbas tapo pagrindiniu pajamų šaltiniu.
Šiuo metu didesnė moterų integracija į darbo rinką yra skatinama tokiomis priemonėmis, kaip nauja motinystės pašalpų skaičiavimo ir mokėjimo tvarka, pensinio amžiaus suvienodinimas. Nepaisant to, atrodo, kad ekonomikai atsitiesiant darbo užmokesčio skirtumas gali vėl paryškėti. Norisi tikėti, kad tai lems objektyvios ekonominės aplinkybės, o ne lytis.

Pernai vidutinis moterų darbo užmokestis Lietuvoje buvo beveik 13 proc. mažesnis nei vyrų.

BFL

Vieni sumažina šildymo intensyvumą ir renkasi namuose dėvėti šiltesnius megztinius, o kiti, kaip parodė nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt rugpjūčio mėnesio pradžioje atlikta portalo lankytojų apklausa, ieškosi mažesnio būsto. Net 69 procentai apklausos dalyvių teigė dėl šildymo kainų būsią priversti ieškoti mažesnio, pigesnio nuomojamo būsto.

Evaldas Narbuntovičius, Domoplius.lt projektų vadovas, atkreipia dėmesį, kad tokia reakcija į artėjantį šildymo sezoną daugiausiai būdinga tik būstą besinuomojantiems asmenimis. ,,Savo būstą turintieji tokiems pokyčiams ryžtasi rečiau, jų būsto keitimą paprastai lemia kur kas daugiau veiksnių nei tik didėjantys mokesčiai už šildymą: būsto vieta, pasikeitusi šeimos sudėtis, darbovietė ir kt,” – pastebi E. Narbuntovičius.

Įdomu tai, kad iš visų atsakiusiųjų, jog artėjant šildymo sezonui ieškos mažesnio, pigesnio nuomojamo būsto, didžiąją dalį sudaro studentai (41 procentas) ir samdomi darbuotojai, specialistai, tarnautojai (38 procentai).

Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, šios apklausos rezultatus reikėtų vertinti atsargiai. ,,Tai, jog daugiau nei pusė apklaustųjų dėl artėjančio šildymo sezono planuoja persikelti į mažesnį būstą, rodo, jog žmonės nerimauja dėl kainų, svarsto, skaičiuoja. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad mažesnis būstas ne visuomet reiškia mažesnius mokesčius už šildymą. Tai lemia ir šildymo būdas (centrinis ar autonominis), ir bendroji viso pastato būklė (senos ar naujos statybos namas), ir tinkami langai, ir netgi buto vieta pastate,” – vardina Domoplius.lt atstovas.

Būsto nuomos kainos turėtų mažėti

Apklausos, kurioje dalyvavo beveik 400 nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt lankytojų, metu buvo domimasi ir kaip žmonės vertina šildymo sezono įtaką nuomojamų būstų kainoms. Didžioji dalis respondentų (38 procentai) prognozavo, kad artėjant šildymo sezonui nuomojamų būstų kainos nekis. 28 procentai apklausos dalyvių nurodė manantys, kad nuomos kainos šildymo sezono metu turėtų kristi iki 10 procentų, kainų sumažėjimo nuo 10 iki 20 procentų tikisi 21 proc. apklaustųjų.

E. Narbuntovičiaus, reaguodamas į apklausos dalyvių prognozes ir vertindamas situaciją nekilnojamojo turto rinkoje, tikina, kad artėjant šildymo sezonui kainos vis tik turėtų mažėti. ,,Būstų nuomotojams labiau apsimoka išnuomuoti esamą butą pigiau nei mokėti už šildymą patiems. Dažnai nutinka ir taip, jog šildymo sezonu metu keliais šimtais litų sumažinama būsto nuomos kaina esamam nuomininkui,” – teigia jis.

Situacija šiandien: stinga pigesnių būstų

Apklausos rezultatai rodo ir tai, kad nuomininkai neranda pigių būstų. 51 procentas respondentų teigė, jog šiuo metu rasti ir išsinuomoti tinkamą būstą labai sunku, pasiūla itin maža. 39 procentai apklausos dalyvių nurodė, kad ypač stinga pigesnių būstų.

Evaldas Narbuntovičius, Domoplius.lt projektų vadovas, tikina, kad rasti pigių būstų galima, tačiau naivu tikėtis pigiai išsinuomoti geros būklės, arti miesto centro esantį būstą. ,,Mūsų skelbimų portale šiuo metu galima rasti vieno kambario butą vos už 300 litų, bet pastarieji ieškančiuosius nelabai vilioja dėl savo vietos ar būklės. Pavyzdžiui, dviejų kambarių butą Vilniaus miegamuosiuose rajonuose galima išsinuomuoti už 500 litų mėnesiui, bet išlaidos už šildymą sudarys dar pusę nuomos kainos. Naujos statybos dviejų kambarių buto nuomos kaina Vilniuje šiuo metu siekia 800 litų, bet tokie butai – atokiau centro”, – situaciją pristato E.Narbuntovičius. “

Domoplius.lt apklausos duomenimis, vidutiniškai per mėnesį respondentai būsto nuomai skiria iki 20 procentų visų mėnesio pajamų (36 procentai atsakiusiųjų), 35 procentai nuomotojų būsto nuomai skiria nuo 20 iki 30 procentų visų mėnesio pajamų, 13 procentų skiria nuo 30 iki 50 procentų mėnesio pajamų.