Krizės laikotarpiu tarp darbo ieškančių žmonių įsiplieskusi konkurencija rimsta ir šiuo metu į vieną darbo vietą pretenduoja kur kas mažiau žmonių nei sunkmečiu.

Pasak darbo portalo “CV Market” vadovo Povilo Kytros, didžiausios darbo ieškančiųjų varžytuvės vyko 2009-aisiais, kai įmonėse prasidėjo masiniai atleidimai iš darbo. 2009-ųjų rekordas buvo pasiektas, kai į vienos įmonės skelbimą apie laisvą vardinių laikrodžių ir juvelyrinių dirbinių pardavėjo konsultanto vietą atsiliepė 812 kandidatų.
Pernai pretendentų į vieną poziciją rekordas jau buvo gerokai mažesnis – viena tarptautinė Vilniuje įsikūrusi įmonė, ieškojusi administratoriaus, sulaukė 432 kandidatų. Na o šiemet kol kas populiariausias darbo skelbimas, kuriame siūlyta apatinio trikotažo pardavėjos vieta, sulaukė jau “tik” 224 atsiliepimų.
Bet ir šis skaičius jau veikiau išimtis, o ne taisyklė. Pasak P.Kytros, dabar skelbimai, kuriuose siūlomas įvairus darbas biure (buhalterio, administratoriaus, vadybininko ir kt.), sulaukia apie 30–50 susidomėjusiųjų. Kiek populiaresni yra tie skelbimai, kuriuose darbą siūlo arba visiškai naujos, reputacijos nespėjusios susigadinti įmonės, arba didelės, gerai žinomos kompanijos – telekomunikacijų bendrovės, bankai ir pan.

Per pastaruosius dvidešimt metų lietuviai ėmė daug mažiau laiko skirti savo buičiai – tai lėmė naujos technologijos ir išaugęs paslaugų kiekis, tačiau laiko dabar turime, regis, dar mažiau nei kada nors anksčiau. Kodėl taip yra?

8 val. 32 min. per parą pramiegame, 1 val. 28 min. pravalgome, 52 min. skiriame maistui gaminti, apie 23 min. keliaujame iš namų į darbą ir vėl į namus, 17 min. sugaištame apsipirkdami, o daugiau nei dvi valandas per parą praleidžiame žiūrėdami televizijos laidas ir filmus. Europiečių laiko panaudojimo tyrimo (“Harmonised European Time Use Survey”) duomenimis, tiek laiko pagrindiniams savo poreikiams skiria vidutinis lietuvis.
Kitose Europos šalyse padėtis labai panaši, tiesa, kuo šalis turtingesnė ir labiau išsivysčiusi, tuo dažniausiai jos gyventojai daugiau dirba, bet mažiau triūsia buityje ir daugiau mėgaujasi laisvalaikiu.
Nagrinėjant lietuvių laiko struktūrą matyti, kad nuo 1990 m. daugiausiai laiko mes sutaupėme sumažėjusių įvairiausių buities darbų (namų tvarkymo, skalbimo, lyginimo ir kt.) sąskaita, be to, kiek pailgėjo laikas poilsiui ir laisvalaikiui. Tačiau nepaisant naujų technologijų ir kasdienį gyvenimą palengvinusių naujų paslaugų, dabar jaučiamės taip, lyg laiko turėtume dar mažiau. Pasak sociologų, taip ir yra, nes atsirado daug kitų mūsų laiką suryjančių dalykų, be to, tai lėmė ir gerokai pagreitėjęs gyvenimo tempas.

Ar technologijos tikrai sutaupė laiko?

Alfredas Songaila, pilvo chirurgas, dirba penkias dienas per savaitę po 11–12 val. Gydytojas prie to jau įpratęs, tad sako, kad dirbti daug jam atrodo normalu. Tuo labiau kad anksčiau tekdavo dirbti ir daugiau – A.Songaila gerai žino, ką reiškia daugiau nei trisdešimties valandų budėjimai. Pastaruoju metu gydytojas turi gerokai mažiau ir naktinio darbo.
Vis dėlto prie darbo valandų pridėję aštuonias valandas miego pamatytume, kad Medicinos diagnostikos centro Chirurgijos centrui vadovaujantis A.Songaila turi vos keletą valandų per dieną kitiems savo poreikiams: šeimai, pomėgiams, asmeniniams reikalams tvarkyti ir pan. “Darbe spėju padaryti, kas reikalinga, – paklaustas, ar dažnai jaučia laiko stygių, sakė A.Songaila. – Bet visiems kitiems malonumams laiko tikrai trūksta. Nes grįžęs namo tik pavalgai ir, žiūrėk, diena jau pasibaigusi. Dažnai tenka verstis per galvą, kad viską suspėtum, nes juk namie irgi apstu darbų, o tarnų, kurie viską sutvarkytų, neturiu.” Tad savo didžiausiam pomėgiui – žvejybai – gydytojas randa laiko tik savaitgaliais arba per atostogas. Tik tada A.Songaila kiek labiau atsipalaiduoja, o visas kitas laikas, kaip ir daugeliui, dažniausiai prabėga nuolatos skubant ir nespėjant.
Per pastaruosius du dešimtmečius mūsų gyvenimas tapo daug patogesnis ir tai, regis, turėjo sutaupyti nemažai laiko. Štai A.Songaila pamena, kad anksčiau žolę savo kaimo sodyboje pjaudavo dalgiu, o dabar įjungia žoliapjovę – veja būna nušienauta daug greičiau.
Tuo tarpu Šarūnas Nedzinskas, DnB NORD banko prezidento pavaduotojas, sutinka, kad dėl interneto ir elektroninio pašto darbas itin paspartėjo, bet jis pastebi ir kitą medalio pusę: elektroninių laiškų ir įvairiausio susirašinėjimo kiekis taip padidėjo, kad tapo būtina nusistatyti tam tikras laiškų skaitymo taisykles – priešingu atveju gali visą dieną sugaišti beskaitydamas ir betrindamas įvairiausias elektronines “šiukšles”.
Transporto įmonės “Armavista” direktorius Vygintas Stapčinskas antrino, kad visos naujosios technologijos laiką ir taupo, ir eikvoja: “Dar neseniai buvo tik telefonas ir faksas geriausiu atveju, o dabar kiek ryšio priemonių: bet jos genda, yra puolamos virusų, o jei apskritai nustoja veikti, iš karto nutrūksta darbas, nes mes nuo jų jau esame priklausomi. Juk jei elektroninis laiškas nuo kokio nors kliento neateina, visi iš karto puola į paniką. Aišku, visa tai verslo procesus paspartino, bet laiko anaiptol nesutaupė”, – įsitikinęs V.Stapčinskas.

Kodėl taip yra ir ką daryti

Ką apie tai mano sociologai? Kaip pastaruosius dešimtmečius kito mūsų laiko panaudojimas ir kur dabar dingsta tas laikas, kurį pavyksta sutaupyti didėjant gyvenimo komfortui?
Vilniaus universteto docentė sociologė Giedrė Purvaneckienė nesunkiai randa atsakymus į šiuos klausimus.
Didžiausia pastarojo meto mūsų buityje įvykusia revoliucija mokslininkė įvardija automatinių skalbyklių atsiradimą. Niekam nekyla abejonių, kad tai itin palengvino mūsų buitį: statistiniai laiko panaudojimo tyrimai taip pat patvirtina, kad šiandien lietuviai skalbdami ir lygindami (nes vis labiau populiarėja ir drabužiams lyginti skirti prietaisai) sugaišta daug mažiau laiko nei prieš dvidešimt metų.
Mažų vaikų priežiūra dabar taip pat kur kas paprastesnė, o mamos, užuot nuolat skalbusios, gali daugiau dėmesio skirti savo mažyliams. Kūdikių sauskelnes, pasak G.Purvaneckienės, irgi galima laikyti tam tikra revoliucija.
Vilniaus universteto docentė atkreipia dėmesį ir į tai, kad palengvėjo maisto taisymas: nebereikia prie produktų stovėti eilėse, be to, padidėjo jų pasirinkimas, nekalbant jau apie atsiradusius naujus buities prietaisus.
Tad kurgi dingsta visas šis sutaupytas laikas? G.Purvaneckienė sako, kad atsirado daug kitų laikui imlių dalykų, todėl pojūtis, kad nieko nespėjame, nedingo, o priešingai – tik sustiprėjo.
“Kalbant apie vidutinį Lietuvos gyventoją, dabar daug daugiau jo laiko suryja televizija. Juk anksčiau buvo vos kelios TV programos, o dabar – šimtai skirtingų. Anksčiau lietuviai pirmiausia paskaitydavo TV programą ir tada rinkdavosi, ką žiūrės, o dabar dauguma spaudo televizoriaus nuotolinio valdymo pultelį per visus kanalus iš eilės, kol už ko nors užsikabina, – teigia doc. G.Purvaneckienė. – Taip, už elektrą, vandenį, kitas paslaugas dabar išties galima susimokėti keliais kompiuterio klavišų spustelėjimais, bet prisėdus prie kompiuterio retam pavyksta nenuklysti į lankas – kai tiek daug informacijos, nejučia pamiršti, ko norėjęs, imi skaitinėti ko visai neplanavai ir taip sugaišti daug laiko. Daug jo atima ir socialiniai tinklai. Žinoma, parduotuvių eilėse tiek stovėti jau nebereikia, bet užtat stovime automobilių spūstyse. Be to, šiais laikais daugiau dirbame: šių dienų lietuvis daug labiau nori daugiau uždirbti nei tipiškas lietuvis prieš du dešimtmečius – galbūt todėl, kad anksčiau nebuvo tiek galimybių tuos pinigus panaudoti. O kad uždirbtum, reikia labai daug dirbti, be abejo, asmeninio gyvenimo sąskaita.”
G.Purvaneckienė apibendrino, kad visa tai įvertinus gauname užburtą ratą: kad ir kiek patogesnis tapo gyvenimas, laiko stygius tik padidėjo.
Skamba nuobodžiai, bet vienintelė išeitis – mokytis planuoti savo laiką. Štai verslininkas V.Stapčinskas pripažįsta, kad pagrindinė priežastis, kodėl jis nuolat jaučia laiko stygių, ko gero, yra nemokėjimas jo planuoti. Tuo tarpu bankininkui Š.Nedzinskui prioritetų nustatymas padeda išvengti nuolatinio skubėjimo – jis įpratęs planuoti tiek darbą, tiek asmeninį gyvenimą, tad spėja viską.

Kaip paaiškino Energetikos ministerijos specialistai, šiuo metu vidutinė elektros energijos kaina Lietuvos elektros biržoje yra daugiau nei 10 proc. didesnė nei pernai ir svyruoja apie 20 centų už kilovatvalandę.
Svarbu tai, kad elektros gamybos mastai šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje buvo 37,7 proc. mažesni nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o importas išaugo 40,9 proc. Tad iš viso šiuo metu į Lietuvą importuojama 66 proc. visos suvartojamos elektros energijos.
“Baltpool” analitikas Vytautas Čekanavičius teigia, kad svarbiausia mažėjančios elektros energijos gamybos ir kylančios jos kainos priežastis – mažėjanti elektros generacija dėl šiuo metu regione remontuojamų elektrinių.
Beje, tarp visų 60 Lietuvoje veikiančių energijos tiekėjų labiausiai sumažėjo būtent termofikacinių elektrinių pagaminamos elektros energijos kiekis, tuo tarpu atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiose elektrinėse pagamintas elektros energijos kiekis buvo 42,6 proc. didesnis nei pernai.

. Štai praėjusių metų birželio pabaigoje populiariausia TV3 laida buvo “Akistata”, – ją žiūrėjo beveik 12 proc. žiūrovų, o praėjusią savaitę daugiausia žmonių sutraukė šio kanalo vakaro žinių laida, tačiau jos reitingas nesiekė nei 8 proc. Per LNK rodomas “Teleloto” tapo populiariausia praėjusios savaitės laida, tačiau jos reitingas – tik 8 proc.
LNK programų direktorius Arūnas Motiekaitis sako, kad visų lietuviškų televizijos kanalų auditorija yra gerokai sumažėjusi, nes žmonės vis dažniau atsirenka, ką žiūrėti pagal savo poreikius.
Televizijos kritiko dr. Žyginto Pečiulio vertinimu, lietuviai jau nežiūri visko iš eilės, nes mūsų televizijų programose lieka vis mažiau kokybiško turinio. Tad daugiau žmonių įsijungia užsienietiškus kanalus. “Be to, šiandien televizija auditorija turi dalytis ir su internetu, kuriame galima žiūrėti audiovizualinius projektus, peržiūrėti laidos ar serialo kartojimą”, – dėsto Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktorius.
TV3 programų direktorius Jurgis Jefremovas tvirtina, kad vasarą nukritę televizijos kanalų reitingai – natūralus dalykas. “Kai geri orai, žmonės rečiau žiūri televizorių, todėl mes ir neinvestuojam į brangesnius projektus. Tokia yra visų didžiųjų Lietuvos kanalų strategija”, – sako J.Jefremovas.
Tad žiūrovai turi tenkintis tokiais menkaverčiais projektais kaip “Kitas”, “Ūkininkas ieško žmonos” ar išprovokuotų situacijų laidelėmis. “Eteris vasarą užpildomas pigiais, prastos kokybės ir dažnai bulvariniais projektais. Nors atsirastų žmonių, kurie ir vasarą žiūrėtų rimtesnes laidas, tačiau televizijoms finansiškai nenaudinga siūlyti brangių produktų mažai auditorijai”, – dėsto Ž.Pečiulis.