Sunku suprasti valdžią. Tai mažina PVM lengvatas, tai jas didina, tai priveria vartus šešėlinei ekonomikai, tai juos praveria.

Kasmet aršiai diskutuojama dėl PVM mažesnių tarifų panaikinimo. Beliko nepanaikintos lengvatos tik šiluminei energijai, vaistams ir knygoms. Bet štai ES komisaras A. Šemeta pranešė, kad Europos Sąjungos komisija patenkino Lietuvos prašymą ir leido padidinti nuo 100 (29 tūkst. EU) iki 155 tūkst. litų (45 tūkst. EU) pajamų ribą, kurią pasiekus prekių ir paslaugų pardavėjai turi registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) rinkikais, imti iš pirkėjų šį mokestį ir sumokėti biudžetui. O tai leistų gerokai daugiau parduoti neapmokestintų pridėtinės vertės mokesčiu prekių ir paslaugų. Ši lengvata, apie kurią visiškai nekalbama viešumoje, prilygsta, o gal ir didesnė už PVM įstatymu nustatytas lengvatas vaistams, knygoms ir šiluminei energijai.

Tenka pastebėti, kad kitos valstybės yra nustačiusios 3-9 kartus mažesnę pajamų ribą, kurią pasiekus, reikia registruotis PVM rinkiku ir rinkti PVM. Pavyzdžiui, Graikija – 5000, Belgija – 5580, Danija – 6705, Latvija – 14347, Estija – 15978, Vokietija – 17500 eurų. Tenka priminti, kad Lietuvoje iki 1994 m. vidurio riba buvo 15 (4350 EU), po to padidinta iki 50 (17250 EU), nuo 1998 m. vidurio iki 100 (29000 EU), o dabar – norima padidinti iki 155 tūkst. litų (45000 EU).

Šiuo metu turgaus prekeiviai labai priešinasi įvedamiems kasos aparatams. O priežastis yra tai, kad jais fiksuojamos pajamos, kurių nenori atskleisti prekeiviai. Mat, pasiekus nustatytą pajamų ribą, reikia užsiregistruoti PVM rinkiku, imti iš pirkėjo šį mokestį ir sumokėti biudžetui. Ypač tai neparanku prekiaujantiems kontrabandinėmis ir neapmokestintomis PVM prekėmis, kurios įsigyjamos iš ne PVM mokėtojų. Mat, tuomet reikia sumokėti visą mokesčio sumą. Padidinus pajamų ribą trečdaliu, leistų jiems vėliau registruotis rinkiku ir vėliau pradėti rinkti PVM. Taigi, pirmuoju veiksmu valdžia priveria, o antruoju – praveria vartus šešėlinei ekonomikai.

Pajamų ribos padidinimo faktas pateiktas visuomenei kaip žymus valdžios pasiekimas lengvinant verslo sąlygas. Bet ar tai tiesa ir kokia iš to nauda valstybei?

Paimti iš pirkėjo mokestį nėra sunku. Tai automatiškai atlieka kasos aparatas. Surinktą mokestį reikia nustatytu terminu sumokėti biudžetui. Terminas labai palankus mažiesiems verslininkams, kurie gauna iki 200 tūkst. Lt pajamų per metus. Jie turi sumokėti biudžetui surinktą iš pirkėjų PVM kas pusmetį. Taigi 6 mėnesius gali naudotis surinktu PVM nemokant palūkanų. Tai ar labai yra sunkios sąlygos? Suprantama, šiek tiek pabrangsta parduodamos prekės ir paslaugos ir netenkama pranašumo prieš PVM rinkikais įsiregistravusius pardavėjus.

Statistikos departamento duomenimis, 2010 metų pabaigoje veikė 63,8 tūkst. ūkio subjektų ir ekonominę veiklą vykdė 124 tūkst. fizinių asmenų. Įsiregistravusių PVM rinkikais buvo 70,5 tūkst. asmenų. Suprantama, daug neįsiregistravusių rinkikais subjektų, ypač fizinių asmenų, gauna mažai pajamų ir būtų neprotinga reikalauti, kad jie iš pirkėjų imtų PVM. Bet yra ir tokių, kurie gauna 100 ir daugiau tūkst. litų pajamų, bet nėra įsiregistravę PVM rinkikais ir neima iš pirkėjų PVM parduodami prekes bei suteikdami paslaugas. O padidinus pajamų ribą iki 155 tūkst. Lt, dar daugiau atsirastų tokių asmenų.

Neapmokestintų pridėtinės vertės mokesčių prekių ir paslaugų apimtį apytikriai parodo sumokėtos biudžetui PVM sumos santykis su šio mokesčio objektu – apmokestinama pridėtine verte. 2010 metais santykis buvo 13,3 proc., esant PVM tarifui 21 proc.

Todėl ne laikas didinti pajamų ribą, kai valstybė nesuduria galą su galu. Geriau būtų sugrįžti į praeitį ir lygiuotis į kaimynus.