Susitikimas vyko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Aplinkos apsaugos ir kaimo reikalų dalykinio komiteto iniciatyva.

“Spręsdami kvapų ir aplinkos taršos problemą, turime dvi galimybes: arba riboti gyvulininkystės kompleksų dydį, arba koncentruotis į taršos mažinimą. Taršos mažinimui galėtų pasitarnauti probiotikų, biologinės kilmės bakterijų, panaudojimas ūkinėje veikloje. Jos naikina tiek nemalonių kvapų susidarymo priežastis, tiek pačius kvapus”, – aiškino komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas.

Parlamentaras taip pat priminė, jog kitų šalių patirtis jau yra parodžiusi probiotikų veiksmingumą.

Susitikimo metu buvo pristatyti išvažiuojamojo TS-LKD Aplinkos apsaugos ir kaimo reikalų dalykinio komiteto posėdžio rezultatai dėl kvapų šalinimo problemų sprendimo UAB “Kailenos kailiai”. Šioje bendrovėje probiotikų pagalba buvo išspręsta kvapų problema ir panaikintos jų sklidimo priežastys.

Inžinerinės ekologijos asociacijos prezidentas dr. R. Budrys pateikė informaciją iš tarptautinės konferencijos, vykusios Varšuvoje, kaip naudojant probiotikus galima spręsti aplinkos apsaugos ir jos gerinimo problemas, t. y. nemalonių kvapų naikinimo klausimus ir auginamos produkcijos sveikatingumo didinimo galimybes.

Pasitarimo dalyviai pasiūlė Žemės ūkio ministerijos atstovams apsvarstyti bandomųjų tyrimų bei jų organizavimo ir vykdymo kaštus, siekiant naudoti probiotikus gyvulininkystės kompleksuose. Taip pat buvo pasiūlyta išnagrinėti probiotikų naudojimą platesniame kontekste – naikinant kvapų sklidimo priežastis ir kvapus vandenvalos įmonėse, atliekų kaupimo vietose bei kituose komunalinio ūkio projektuose.

Bendru sutarimu nutarta kitą savaitę organizuoti pasitarimą, kuriame būtų kviečiami dalyvauti ir Aplinkos ministerijos atstovai.

adamkus277

Kadenciją baigusiam krašto vadovui mokamos rentos dydį greičiausiai lems pareigas einančio prezidento algos pokyčiai.

Vyriausybė nusprendė peržiūrėti krašto vadovui mokamos valstybinės rentos dydžio skaičiavimą. Projektą parengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo panaikinti dabar galiojančią įstatymo nuostatą, pagal kurią valstybinės rentos dydis negali būti mažinamas, rašo “Lietuvos žinios”.

SADM nuomone, renta turėtų būti koreguojama pagal prezidento darbo užmokesčio pokyčius. Nuo 2009 metų pradžios valstybės vadovo atlyginimas sumažėjo 2,2 tūkst. litų – nuo 26,9 tūkst. iki 24,7 tūkst. litų iki mokesčių.

Pagal įstatymą prezidento valstybinė renta yra 50 proc. prezidento darbo užmokesčio dydžio, galiojusio tą mėnesį, už kurį ši renta mokama.

Tačiau įstatyme kartu nustatyta ir išlyga, kad krašto vadovo valstybinės rentos dydis negali būti mažinamas net ir sumažėjus prezidento darbo užmokesčiui. Toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidą kadenciją baigusiam krašto vadovui mokėti didesnę nei 50 proc. prezidento darbo užmokesčio dydžio rentą.

SADM nuomone, pasikeitus – sumažėjus ar padidėjus – prezidento atlyginimui rentą mokanti Prezidento kanceliarija atitinkamai turėtų patikslinti jos dydį. Kartu būtų tikslinamas ir prezidento našlių bei našlaičių rentos dydis. Dabar našlių rentos dydis yra 50 proc. prezidento rentos dydžio, našlaičių – 25 procentai.

SADM Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Linos Bušinskaitės teigimu, apie šias teisinio reglamentavimo problemas buvo pradėta kalbėti prieš dvejus metus.

“Spragas norėta pašalinti įgyvendinant valstybinių pensijų sistemos reformą, todėl klausimas buvo atidėtas vėlesniam laikui”, – sakė ministerijos atstovė. Reformai pasirengti planuojama per šiuos ir ateinančius metus, kad 2013-aisiais jau būtų galima pradėti ją įgyvendinti.

Anot L.Bušinskaitės, kad nebūtų pažeisti teisėti lūkesčiai, SADM siūloma tvarka bus taikoma tik naujai paskirtoms prezidentų, našlių ir našlaičių rentoms.

Kaip palaikytiną tokią Vyriausybės iniciatyvą vertina ir ilgametis Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas.

“Bendrieji principai turi būti vienodi visiems – tiek prezidentui, tiek valytojui, tuomet nekils nereikalingų problemų”, – teigė parlamentaras. Be to, jis prisipažino esąs šalininkas, kad dideles pensijas gaunantys asmenys mokėtų mokesčius.

Šiuo metu nei rentos, nei pensijos neapmokestintos.

“Neturiu galvoje standartinių socialinio draudimo pensijų, siekiančių 700-800 ar 1500 litų. Tačiau yra grupė žmonių, gaunančių kelias pensijas, todėl jų bendros pajamos gerokai padidėja”, – sakė A.Sysas.

Pagal įstatymą prezidento mėnesinis darbo užmokestis yra lygus krašto politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos 55 baziniams dydžiams. Dabar šis dydis siekia 450 litų. 2009-ųjų pradžioje bazinis dydis buvo 490 litų, nuo rugpjūčio – 475 litai. Pagal šio dydžio pokyčius mažėjo ne tik Seimo narių, tarnautojų, teisėjų, bet ir prezidento atlyginimas.

2009 metų liepą kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui rugsėjį buvo skirta 13 062 litų dydžio renta. Ji sudarė pusę tą liepą V.Adamkaus gautos algos – 26,1 tūkst. litų.

Prezidentų V.Adamkaus ir pernai birželį mirusio Algirdo Brazausko rentų dydžiai šiek tiek skyrėsi. A.Brazausko renta buvo apskaičiuota pagal kitą formulę (atsižvelgta į vidutinį mėnesinį darbo užmokestį), todėl buvo keliais šimtais litų didesnė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra atsisakiusi pusės savo darbo užmokesčio. Kas mėnesį į rankas krašto vadovė gauna 9405 litus, dar tokią pat sumą grąžina į valstybės biudžetą. Kaip buvusi eurokomisarė iš Europos Komisijos (EK) prezidentė gauna apie 8 tūkst. eurų kas mėnesį. Ši suma mokama trejus metus po darbo EK pabaigos. EK teigimu, šių vadinamųjų specialių išmokų paskirtis – padėti buvusiems komisarams įsilieti į darbo rinką.

Vėjo elektros supirkimo tarifą reikėtų sumažinti, mano elektros perdavimo tinklą valdančios bendrovės “Litgrid turtas” vadovas.

“Galima pagalvoti apie mažinimą tarifo vėjo srityje”, – penktadienį spaudos konferencijoje kalbėjo “Litgrid turto” generalinis direktorius Virgilijus Poderys, kuris iki 2009 metų gruodžio vadovavo tarifus reguliuojančiai Kainų komisijai.

Anot jo, tai, jog tarifas yra per didelis, rodo norinčiųjų statyti vėjo elektrines skaičius – išankstines technines sąlygas jėgainėms išduodanti “Litgrid” skaičiuoja, jog šiuo metu yra norinčiųjų statyti 1,3 tūkst. bendros megavatų (MW) galios vėjo jėgainių – tiek pat, kiek uždarytos Ignalinos atominės elektrinės galia, ir daugiau nei tokių jėgainių numatyta 2020-iesiems.

Pasak “Litgrid turto” vadovo, vienu metu norinčiųjų statyti vėjo elektrines buvo tiek, kad visų jėgainių bendra galia siekė 2 tūkst. MW. Pasak V.Poderio, tarifu galima būtų “truputį pareguliuoti” potencialių statytojų skaičių.

Šiuo metu vėjo energetika remiama superkant elektrą už fiksuotą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą tarifą – 30 centų už kilovatvalandę.

Lietuvoje prie 330-110 kilovoltų perdavimo tinklo praėjusių metų pabaigoje buvo prijungta 161 MW instaliuotos galios vėjo elektrinių, iki metų pabaigos Lietuvoje turėtų būti prijungta apie 200 MW galios vėjo elektrinių.